LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ŽEMĖS PAĖMIMO VISUOMENĖS POREIKIAMS
2000 m. sausio 20 d. Nr. 65
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 1995, Nr. 53-1294; 1997, Nr. 66-1598; 1999, Nr. 64-2075) 32 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarką (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 1379 „Dėl Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir nuostolių, atsiradusių dėl žemės paėmimo, atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 89-2000).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 65
PRAŠYMŲ PAIMTI ŽEMĘ VISUOMENĖS POREIKIAMS
PATEIKIMO BEI NAGRINĖJIMO IR SU ŽEMĖS PAĖMIMU SUSIJUSIŲ
NUOSTOLIŲ ATLYGINIMO TVARKA
1. Ši tvarka reglamentuoja prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimą ir nagrinėjimą, žemės savininkų ir kitų žemės naudotojų, numatytų Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau vadinama žemės savininkai ir naudotojai), nuostolių, susijusių su žemės paėmimu, dydžio nustatymą ir atlyginimą.
2. Žemė visuomenės poreikiams iš žemės savininkų ir naudotojų gali būti paimama tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio nustatytais atvejais.
3. Žemė, į kurią piliečiai yra padavę prašymus atkurti nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558) grąžinant žemę natūra, visuomenės poreikiams paimama tik atkūrus į ją piliečių nuosavybės teises ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre.
4. Žemė visuomenės poreikiams paimama:
4.1. apskrities viršininko sprendimu – kai paimamos žemės plotas yra ne didesnis kaip 1 hektaras miestuose ir ne didesnis kaip 10 hektarų kaimo vietovėje;
5. Žemė visuomenės poreikiams paimama savivaldos institucijos, ministerijos ar kitos valdymo institucijos prašymu.
6. Norint paimti visuomenės poreikiams žemę teritorijoje, kurios detalusis planavimo projektas neparengtas, žemės paėmimu suinteresuoto asmens užsakymu turi būti parengtas ir patvirtintas tos teritorijos detalusis planas ar žemėtvarkos projektas, ar kitas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391) numatytas tai teritorijai galiojantis teritorijų planavimo dokumentas.
7. Už visuomenės poreikiams paimamą žemę jos savininkui atlyginama – sumokama reali paimamo žemės sklypo vertė pinigais arba suteikiamas lygiavertis žemės sklypas, taip pat atlyginami kiti nuostoliai, atsiradę dėl žemės paėmimo.
8. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas yra užstatytas ar užstatomas žemės savininkui ar naudotojui nuosavybės teise priklausančiais pastatais ar įrenginiais (toliau vadinama – statiniai), paimamo žemės sklypo ir jame esančių statinių savininko statomi ar pastatyti statiniai, kuriuos galima perkelti, perkeliami į kitą lygiavertį jam nuosavybės teise suteiktą sklypą toje pačioje vietovėje. Jeigu visų ar kai kurių statinių (arba jų dalių) perkelti neįmanoma, už juos statinių savininkui atlyginama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytais būdais.
9. Visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo ir jame esančių statinių vertė nustatoma Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672) nustatyta tvarka. Paimamo žemės sklypo ir statinių vertę nustato turto vertintojai žemės paėmimu suinteresuoto asmens lėšomis, užsakę žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemėtvarkos projektą (toliau vadinama – žemės paėmimo projektas) šiuos projektus rengiančiai įmonei. Paimamo visuomenės poreikiams ir vietoj jo suteikiamo žemės sklypo kitoje vietoje lygiavertiškumas nustatomas vadovaujantis Žemės įvertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597).
10. Jeigu žemės sklype, kuris paimamas visuomenės poreikiams, yra žemės savininkui ar naudotojui nuosavybės teise priklausančių sodinių, jam atlyginama reali šių sodinių vertė. Ši vertė nustatoma ir ginčai dėl jos dydžio sprendžiami laikantis Atsiskaitymo už pramoninių sodų vaismedžius ir vaiskrūmius, esančius savininkams sugrąžintoje žemėje, tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1177 „Dėl atsiskaitymo už pramoninių sodų vaismedžius ir vaiskrūmius, esančius savininkams sugrąžintoje žemėje“ (Žin., 1999, Nr. 91-2674).
11. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kuriame yra pasėta (pasodinta) žemės ūkio kultūrų arba žemė parengta jų sėjai (sodinimui), paimamos žemės savininkui ar naudotojui turi būti atlyginami nuostoliai dėl negauto derliaus arba nebaigtos gamybos. Šių nuostolių dydis apskaičiuojamas pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką.
12. Jeigu visuomenės poreikiams paimamoje privačioje žemėje yra miško, žemės savininkui turi būti atlyginama paimamoje žemėje esančio brandaus miško medynų tūrio vertė. Medynų tūrį žemės paėmimo projektą rengiančios įmonės užsakymu įvertina miškų urėdijos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika. Medynų tūrio vertė neatlyginama, jeigu mišką nusikerta paimamos žemės savininkas. Kai paimamoje žemėje yra nepasiekęs brandos miško medynas, žemės savininkui atlyginami nuostoliai už medynų tūrio prieaugio praradimą. Šių nuostolių dydį žemės paėmimo projektą rengiančios įmonės užsakymu apskaičiuoja miškų urėdija pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą metodiką.
13. Jeigu žemės sklype, kuris paimamas visuomenės poreikiams, yra žemės savininkui ar naudotojui nuosavybės teise priklausančių medžių ir krūmų, augančių ne miško žemėje, jų vertė atlyginama Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
14. Susitarimas dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, statinių bei sodinių vertės, kitų sąlygų ir atsiradusių nuostolių dydžio ar atlyginimo būdų ir sąlygų įforminamas raštu. Šį susitarimą pasirašo žemės sklypo paėmimu suinteresuotas asmuo ir paimamos žemės savininkas ar naudotojas.
15. Visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo vertę, taip pat nuostolius, atsiradusius dėl šio sklypo paėmimo, žemės savininkui ar naudotojui atlygina žemės paėmimu suinteresuotas asmuo.
16. Prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams savivaldos institucija, ministerija ar kita valdymo institucija paduoda apskrities viršininkui pagal paimamos žemės buvimo vietą. Prie prašymo pridedama:
16.1. detalusis planas ar žemėtvarkos projektas, ar kitas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme numatytas tai teritorijai galiojantis teritorijų planavimo dokumentas (arba jų kopijos);
16.2. aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma, kokiems tikslams ir kokiomis sąlygomis prašoma paimti žemę, koks numatomas žemės savininkui ar naudotojui tuo žemės paėmimu daromų nuostolių dydis, žemės savininko pageidavimas, kad vietoj atlyginimo už paimamą žemę pinigais jam suteiktų lygiavertį žemės sklypą.
17. Apskrities viršininkas gautą prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams ir kitus dokumentus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų išnagrinėja, priima sprendimą dėl prašymo rengti žemės paėmimo projektą tenkinimo arba jo atmetimo ir apie priimtą sprendimą informuoja instituciją, pateikusią prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, kartu praneša ir apie galimybes tenkinti žemės savininko pageidavimą suteikti lygiavertį žemės sklypą toje pačioje ar kitoje vietovėje, o jeigu žemės sklype, kuris paimamas visuomenės reikmėms, yra pastatytų ar statomų statinių – apie galimybes atlyginti už juos paimamos žemės savininkui ar naudotojui. Priėmus sprendimą prašymo netenkinti, nurodomos atsisakymo priežastys.
18. Prašymą padavusi institucija, gavusi teigiamą apskrities viršininko sprendimą dėl žemės paėmimo projekto rengimo, organizuoja žemės paėmimo projekto rengimą.
19. Žemės paėmimo projektus žemės paėmimu suinteresuotų institucijų lėšomis rengia kvalifikacinius leidimus dirbti žemės reformos žemėtvarkos darbus turintys juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių. Jeigu žemės paėmimas susijęs su valstybės paslaptį turinčiomis žiniomis (informacija), žemės paėmimo projektą gali rengti tik tos įmonės, kurios turi nustatytąja tvarka išduotą leidimą dirbti su valstybės paslaptį sudarančiomis žiniomis (informacija).
20. Žemės paėmimo projektas rengiamas vadovaujantis Žemės ūkio ministerijos patvirtinta metodika. Projekte turi būti pateikiamas visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo planas ir tekstinė projekto dalis.
21. Visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo planas turi būti rengiamas vadovaujantis tai teritorijai galiojančiu teritorijų planavimo dokumentu. Žemės sklypo planas parengiamas geodeziniais matavimais nustačius sklypo ribas ir pagrindinius situacijos elementus (žemės naudmenas, statinius, įrenginius ir kt.), apskaičiavus plotą, vertę, prireikus numačius specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, ūkinės veiklos apribojimus, žemės servitutus ir kitus elementus, turinčius įtakos šio sklypo paėmimo sąlygų ir nuostolių dydžio nustatymui.
22. Jeigu paimama Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo dalis, ji turi būti atidalijama iš bendro žemės sklypo, suformuojamas atskiras žemės sklypas ir įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.
23. Tekstinėje žemės paėmimo projekto dalyje pateikiama:
23.1. dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams žemės savininkui ar naudotojui atsiradusių nuostolių aprašymas ir jų dydis;
23.2. jeigu paimamos žemės savininkas yra pareiškęs pageidavimą vietoj paimamo žemės sklypo gauti lygiavertį žemės sklypą ir apskrities viršininkas savo sprendime nurodo, kad yra galimybė šį pageidavimą tenkinti, suderinus su paimamos žemės savininku ir apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento rajono arba miesto žemėtvarkos skyriumi (toliau vadinama – rajono arba miesto žemėtvarkos skyrius), tas žemės sklypas suformuojamas žemės paėmimo projekte ir apskaičiuojama jo vertė;
23.3. jeigu žemės sklype, kuris paimamas visuomenės poreikiams, yra pastatytų ar statomų statinių, nurodoma jų vertė ir galimybė perkelti juos į kitą vietą;
23.4. paimamos žemės savininko ar naudotojo sutikimas su projekte nustatytu atlyginimu už paimamą žemės sklypą, statinius bei kitus dėl žemės paėmimo atsiradusius nuostolius, o jeigu šio sutikimo nėra – žemės savininko ar naudotojo siūlomos sąlygos;
24. Jeigu žemė visuomenės poreikiams paimama apskrities viršininko sprendimu, žemės paėmimo projektą rengianti įmonė šį projektą derina su:
24.1. Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija – kai paimamas žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje arba yra paimama miško žemė;
24.2. Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentu – kai paimamas žemės sklypas (arba jo dalis) yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jų apsaugos zonoje;
24.3. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos – kai žemės sklype, kuris paimamas visuomenės reikmėms, yra naudingųjų iškasenų;
24.4. valstybinio (nacionalinio ar regioninio) parko administracija – kai paimamas žemės sklypas yra valstybinio parko teritorijoje;
25. Jeigu žemė paimama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, žemės paėmimo projektą rengianti įmonė, be šios tvarkos 24 punkte nurodytų institucijų, papildomai suderina jį su Aplinkos ministerija, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerija ir Žemėtvarkos ir teisės departamentu prie Žemės ūkio ministerijos.
26. Prašymą padavusi institucija parengtą žemės paėmimo projektą pateikia rajono arba miesto žemėtvarkos skyriui. Šis skyrius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų projektą išnagrinėja, radęs klaidų ar trūkumų, grąžina jį pataisyti ar papildyti, o jeigu projektas parengtas tinkamai, teikia apskrities viršininkui pasiūlymą paimti projekte numatytą žemės sklypą visuomenės poreikiams.
27. Apskrities viršininkas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išnagrinėja žemės paėmimo projektą ir tais atvejais, kai žemės paėmimo visuomenės poreikiams klausimai priskirti jo kompetencijai, priima sprendimą dėl projekte numatyto žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams tame projekte nustatytomis sąlygomis.
28. Sprendime dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams turi būti nurodyta:
28.2. paimamo žemės sklypo kadastrinis numeris, žemės savininkas ar naudotojas, sklypo plotas, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis;
28.3. nuostolių, atsiradusių dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, dydis, atlyginimo sąlygos ir asmenys, kurie privalo atlyginti nuostolius, taip pat nuostolių atlyginimo terminai;
29. Jeigu žemės paėmimas visuomenės poreikiams priskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai, paimti žemę visuomenės poreikiams Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlo apskrities viršininkas. Žemės paėmimo projektą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą apskrities viršininkas teikia Žemės ūkio ministerijai. Ministerija, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo projektą. Jeigu žemės paėmimo projekte iki pateikimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei randama trūkumų ar netikslumų, projektą su išvada ministerija grąžina apskrities viršininkui trūkumams ar netikslumams ištaisyti.
30. Apskrities viršininkas, priėmęs sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams (o kai žemė paimama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu – šį nutarimą paskelbus „Valstybės žiniose“), vietos spaudoje du kartus su 15 dienų pertrauka skelbia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą arba savo sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Apskrities viršininko sprendimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams paimamos žemės savininkas ar naudotojas gali apskųsti teismui per mėnesį po jo antrojo paskelbimo spaudoje.
31. Ginčus dėl atlyginimo būdo ir dydžio sprendžia teismas. Jeigu žemės savininko ar naudotojo netenkina atlyginimo dydis ar būdas, nustatytas apskrities viršininko sprendime (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams, ir jis nesusitaria su žemės paėmimu suinteresuotu asmeniu dėl atlyginimo būdo ar dydžio per du mėnesius po šio sprendimo (nutarimo) antrojo paskelbimo spaudoje, žemės paėmimu suinteresuotas asmuo per 10 dienų privalo kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas atlyginimo būdas ir dydis. Net ir nesusitarus dėl atlyginimo būdo ar dydžio per du mėnesius po sprendimo dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams antrojo paskelbimo spaudoje, žemės paėmimu suinteresuotas asmuo į paimamos žemės savininko ar naudotojo vardu atidarytą sąskaitą (arba jeigu tokia sąskaita žemės paėmimu suinteresuotam asmeniui nežinoma ir jis negali atidaryti kitos sąskaitos paimamos žemės savininko ar naudotojo vardu – į teismo antstolių kontoros depozitinę sąskaitą) privalo sumokėti atlyginimo dydžio sumą, nurodytą apskrities viršininko sprendime (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams. Pagal žemės paėmimu suinteresuoto asmens pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad už paimamą žemės sklypą atsiskaityta, apskrities viršininkas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261) nustatyta tvarka įregistruoja paimamą žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre kaip valstybės žemę. Jeigu teismas nustato kitą dėl žemės sklypo paėmimo atsiradusių nuostolių dydį, žemės paėmimu suinteresuotas asmuo atsiskaito su buvusiu žemės savininku ar naudotoju teismo sprendime nurodytomis sąlygomis.
32. Priėmus sprendimą paimti privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkas nebeturi teisės jos įkeisti ar kitaip apsunkinti. Paimamos žemės nuosavybės teisė pereina valstybei, kai žemės paėmimu suinteresuotas asmuo atsiskaito su paimamos žemės savininku. Tais atvejais, kai paimamos žemės savininkas ir žemės paėmimu suinteresuotas asmuo nesusitaria dėl atlyginimo būdo ir dydžio per du mėnesius po apskrities viršininko sprendimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo) dėl žemės paėmimo visuomenės reikmėms paskelbimo spaudoje, žemės sklypas pereina valstybės nuosavybėn tą dieną, kurią žemės paėmimu suinteresuotas asmuo šios tvarkos 31 punkte nustatyta tvarka sumoka atlyginimo dydžio sumą, nurodytą šiame apskrities viršininko sprendime (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime). Sprendime (nutarime) gali būti nustatyta vėlesnė žemės nuosavybės teisės perėjimo valstybei data.
33. Jeigu apskrities viršininko sprendimas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams yra priimtas ir šios tvarkos 31 punkte nustatyta tvarka sumokėti pinigai už paimamą žemės sklypą, šis sklypas gali būti pradėtas naudoti pagal teritorijų planavimo dokumente numatytą paskirtį neatsižvelgiant į tai, kad nurodytasis sprendimas (nutarimas) yra apskundžiamas teismui.
______________