LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ALYVŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 698

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) 4 skirsniu bei Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.10, 11.5 punktais ir siekdamas apsaugoti aplinką nuo teršimo alyvų atliekomis,

1. Tvirtinu Alyvų atliekų tvarkymo taisykles (pridedama).

2. Alyvų atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų vykdymo kontrolę pavedu Aplinkos ministerijos Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai bei regionų aplinkos apsaugos departamentams.

3. Šio įsakymo vykdymo kontrolę pavedu ministerijos sekretoriui E. Gustainiui.

4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „atliekos“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 698

 

ALYVŲ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1325; 1997, Nr. 65-1540; 2002, Nr. 2-49), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir nustato alyvų atliekų surinkimo, apdorojimo, regeneravimo, deginimo, šalinimo ir apskaitos tvarką.

1. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Alyvų atliekos – bet kokios tepimo ar pramoninės alyvos, kurios tapo netinkamos naudoti tam, kam jos buvo pradžioje skirtos, tarp jų netinkamos naudoti vidaus degimo variklių ir pavarų dėžių alyvos, mineralinės tepimo alyvos, turbininės ir hidraulinės alyvos.

Šalinimas – alyvų atliekų apdorojimas ar destrukcija bei jų saugojimas ir deponavimas ant žemės ar po žeme.

Apdorojimas – operacijos, skirtos tam, kad alyvų atliekas būtų galima vėl panaudoti, t. y. regeneruoti arba deginti.

Regeneravimas – bet koks procesas, kurio metu, rafinuojant alyvų atliekas, ypač pašalinant šiose alyvų atliekose esančius teršalus, oksidacijos produktus ir priedus, galima gauti bazines alyvas.

Deginimas – alyvų atliekų naudojimas kurui, tinkamai panaudojant susidariusią šilumą.

Surinkimas – visos operacijos, kurių metu alyvų atliekos iš atliekų turėtojų perduodamos įmonėms, kurios šias atliekas šalina.

2. Alyvų atliekų turėtojai bei jas surenkančios ir šalinančios įmonės turi imtis visų galimų priemonių, kad alyvų atliekos būtų saugiai surinktos ir pašalintos ir nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.

3. Draudžiama:

3.1. išpilti ar išleisti alyvų atliekas ir alyvų atliekų apdorojimo liekanas į vidaus vandens telkinius, požeminį vandenį, teritorinius vandenis bei drenažo sistemas;

3.2. išpilti ar išleisti alyvų atliekas ir alyvų atliekų apdorojimo liekanas ant dirvožemio;

3.3. perduoti alyvų atliekas privatiems asmenims ir įmonėms, neturinčioms leidimo tvarkyti tokias atliekas.

 

II. ALYVŲ ATLIEKŲ TVARKYMO PRIORITETAI

 

4. Jei leidžia techninės, ekonominės ir organizacinės sąlygos, alyvų atliekos pirmiausia turi būti regeneruojamos.

5. Jei dėl techninių, ekonominių ar organizacinių sąlygų alyvų atliekos neregeneruojamos, jas galima deginti, laikantis šių naudotų alyvų deginimo reikalavimų:

5.1. naudotos alyvos gali būti deginamos kaip skystasis kuras stacionariame deginimo įrenginyje, kurio šiluminis našumas ne mažesnis kaip 3 MW, išskyrus 5.2 punkte numatytus atvejus;

5.2. alyvoms, turinčioms daugiau kaip 50 ppm polichlorintų bifenilų ir (ar) polichlorintų terfenilų (PCB/PCT), taikomi pavojingų atliekų deginimo reikalavimai;

5.3. išmetamų teršalų ribinės vertės, deginant naudotas alyvas kaip kurą, nurodytos priede.

6. Jei alyvų atliekų negalima regeneruoti ar sudeginti, jos turi būti šalinamos aplinkai saugiu būdu.

7. Įmonės, gavusios gamtos išteklių naudojimo leidimus deginti alyvų atliekas mažesniuose nei 3 MW šiluminio našumo įrenginiuose iki šių taisyklių įsigaliojimo, gali šią veiklą vykdyti iki gamtos išteklių naudojimo leidimo galiojimo pabaigos.

 

III. reikalavimai alyvų atliekas tvarkančioms įmonėms

 

8. Alyvų atliekas surenkančios, apdorojančios, regeneruojančios, deginančios ar šalinančios įmonės turi būti registruotos Atliekas tvarkančių įmonių registre pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

9. Alyvų atliekas apdorojančios, regeneruojančios, deginančios ar šalinančios įmonės turi turėti gamtos išteklių naudojimo leidimus.

10. Alyvų atliekų turėtojai, neturintys gamtos išteklių leidimų, leidžiančių šias atliekas apdoroti, regeneruoti, deginti ar šalinti, privalo jas atiduoti atliekas apdorojančioms, regeneruojančioms, deginančioms ar šalinančioms įmonėms tiesiogiai arba per alyvų atliekas surenkančias įmones.

11. Alyvų atliekas gali rinkti tik alyvų atliekas apdorojančios, regeneruojančios, deginančios ar šalinančios įmonės arba įmonės, sudarę sutartis su apdorojančiomis, regeneruojančiomis, deginančiomis ar šalinančiomis įmonėmis.

12. Alyvų atliekas surenkančios įmonės privalo gauti gamtos išteklių naudojimo leidimus tuo atveju, jeigu eksploatuoja įrenginius ar objektus, kuriuose surinktos alyvų atliekos perpakuojamos ir/ar laikinai saugomos iki jų perdavimo alyvų atliekas apdorojančioms, regeneruojančioms, deginančioms ar šalinančioms įmonėms.

13. Įmonės, deginančios alyvų atliekas, privalo pareikalauti, kad alyvų atliekų turėtojas ar surinkėjas pateiktų nepriklausomos atestuotos laboratorijos išduotus bandymo rezultatus dėl PCB/PCT kiekio kiekvienoje pristatomoje deginti alyvų atliekų siuntoje arba pats organizuoti PCB/PCT kiekio nustatymo tyrimus.

14. Duomenys apie PCB/PCT kiekio alyvų atliekose tyrimus turi būti įtraukti į Pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo įmonės darbo žurnalą Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

15. Tuo atveju, kai PCB/PCT kiekis alyvų atliekose viršija 5.2 punkte nustatytą kiekį, alyvų atliekas deginanti įmonė privalo alyvų atliekų siuntą grąžinti ją pristačiusiam šių atliekų turėtojui ar surinkėjui ir informuoti atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentą, pateikiant užpildytą pavojingų atliekų lydraštį Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka.

16. Už priimtų deginti ir deginamų alyvų atliekų kokybę atsako alyvų atliekas deginanti įmonė.

 

IV. REIKALAVIMAI ALYVŲ ATLIEKŲ TVARKYMUI

 

17. Bazinėse alyvose, gautose alyvų atliekų regeneravimo metu, PCB/PCT koncentracija turi būti mažesnė negu 50 ppm, o kitų pašalinių medžiagų koncentracijos turi būti tokios, kad, remiantis Atliekų tvarkymo taisyklėmis, negalėtų būti pagrindu priskirti jas pavojingoms atliekoms.

18. Alyvų atliekas, turinčias daugiau kaip 50 ppm PCB/PCT, galima regeneruoti tik tokiu atveju, jei regeneravimo metu PCB/PCT pašalinami tokiais būdais, kad gautoje regeneruotoje alyvoje jų koncentracija būtų mažesnė negu 50 ppm.

19. Alyvų atliekų surinkimo ir saugojimo metu draudžiama jas maišyti su kitomis alyvų atliekomis, kuriose PCB/PCT koncentracija yra didesnė negu 50 ppm arba kurios gali būti priskirtos pavojingoms atliekoms, remiantis kitų jose esančių priemaišų koncentracijomis.

V. APSKAITA IR ATASKAITOS

 

20. Įmonės, kuriose susidaro alyvų atliekos, bei įmonės, surenkančios, apdorojančios, regeneruojančios, deginančios ar šalinančios alyvų atliekas, turi apskaityti alyvų atliekų susidarymą ir tvarkymą pirminės atliekų apskaitos žurnaluose, pildomuose pagal Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus.

21. Įmonės, užsiimančios variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, turi apskaityti alyvų atliekų susidarymą pirminės atliekų apskaitos žurnaluose nepriklausomai nuo susidarančio šių atliekų kiekio.

 

VI. TEISINĖ ATSAKOMYBĖ

 

22. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę šių taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

 

 


 

Alyvų atliekų tvarkymo taisyklių

priedas

 

Išmetamųjų teršalų ribinės vertės, deginant naudotas alyvas kaip kurą

 

 

Eil. Nr.

Teršalo ar jų grupės pavadinimas

Išmetamųjų teršalų ribinės vertės, mg/Nm3

 

 

 

1.

Cd

0,5

2.

Ni

1

3.

Pb

5

4.

Cr + Cu + V

1,5

5.

Cl

100

6.

F

5

7.

SO2

1200

8.

Kietosios dalelės

50

9.

NOx

450

 

 

 

______________