LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ EKOLOGINĖS BŪKLĖS VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2007 m. balandžio 12 d. Nr. D1-210

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2004, Nr. 60-2121) 6 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.8 punktu,

tvirtinu Paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2007 m. balandžio 12 d.

įsakymu Nr. D1-210

 

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ EKOLOGINĖS BŪKLĖS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato upių, tarpinių ir pakrantės vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo kriterijus pagal vandens telkinių tipus, nurodytus Paviršinių vandens telkinių tipų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256 (Žin., 2005, Nr. 69-2481).

2. Tvarkos aprašu privalo vadovautis Aplinkos apsaugos agentūra, vertindama upių ekologinę būklę, ir Jūrinių tyrimų centras, vertindamas tarpinių ir pakrantės vandens telkinių ekologinę būklę.

3. Tvarkos aprašas parengtas įgyvendinant Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 92-4179), nuostatas.

4. Vandens telkinio ekologinė būklė vertinama pagal šio vandens telkinio tyrimų vietos, kurioje nustatyta blogiausia ekologinė būklė, įvertinimą.

5. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

5.1. Lietuvos žuvų indeksas – rodiklis, parodantis upių ekologinę būklę pagal žuvų bendrijų struktūros ir sudėties pokyčius žmogaus veiklos poveikyje.

5.2. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 3 straipsnyje apibrėžtas sąvokas.

 

II. UPIŲ EKOLOGINĖS BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJAI

 

6. Upių ekologinės būklės pagal ichtiofauną vertinimo kriterijus yra Lietuvos žuvų indeksas (toliau – LŽI). Pagal nustatytą LŽI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių pagal ichtiofauną (1 lentelė). LŽI apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

1 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal ichtiofauną (pagal LŽI vertes).

 

Eil. Nr.

Upės tipas

Upių ekologinė būklės klasės pagal LŽI vertes

Labai gera

Gera

Vidutiniška

Bloga

Labai bloga

1

1

>0,934

0,934–0,701

0,700–0,398

0,397–0,106

<0,106

2

2

>0,936

0,936–0,716

0,715–0,401

0,400–0,109

<0,109

3

3

>0,922

0,922–0,700

0,699–0,397

0,396–0,119

<0,119

4

4

>0,945

0,945–0,719

0,718–0,396

0,395–0,108

<0,108

5

5

>0,923

0,923–0,701

0,700–0,397

0,396–0,120

<0,120

6

6

>0,945

0,945–0,719

0,718–0,396

0,395–0,108

<0,108

7

7

>0,923

0,923–0,701

0,700–0,397

0,396–0,120

<0,120

 

III. TARPINIŲ IR PAKRANTĖS VANDENS TELKINIŲ EKOLOGINĖS BŪKLĖS VERTINIMO KRITERIJAI

 

Tarpinių ir pakrantės vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo pagal makrodumblius ir gaubtasėklius kriterijai

 

7. Atviros Baltijos jūros akmenuotos pakrantės (2-as pakrantės vandenų tipas) ir Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zonos (3-ias tarpinių vandenų tipas) ekologinės būklės vertinimo pagal makrodumblius kriterijus yra raudondumblio – Šakotojo banguolio Furcellaria lumbricalis (Huds.) maksimalus paplitimo gylis (2 lentelė).

8. Šiaurinės ir centrinės Kuršių marių dalių (1-as ir 2-as tarpinių vandenų tipai) ekologinės būklės pagal gaubtasėklius vertinimo kriterijus yra potameidų (Permautalapė plūdė Potamogeton perfoliatus L.) maksimalus paplitimo gylis (2 lentelė).

 

2 lentelė. Tarpinių (3-io tipo) ir pakrantės (2-o tipo) vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal makrodumblius (Šakotąjį banguolį) bei tarpinių (1-o ir 2-o tipo) vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal gaubtasėklius (potameidus).

 

Eil. Nr.

Ekologinės būklės klasė

Maksimalus potameidų paplitimo gylis, m

Maksimalus Šakotojo banguolio paplitimo gylis pakrantės 2-o tipo vandenyse, m

Maksimalus Šakotojo banguolio paplitimo gylis tarpiniuose 3-io tipo vandenyse, m

1

Labai gera

³ 3,0

³ 19,0

³ 17,0

2

Gera

1,0–2,9

15,0–18,9

14,0–16,9

3

Vidutiniška

0,7–0,9

9,0–14,9

9,0–13,9

4

Bloga

0,5–0,6

5,0–8,9

4,0–8,9

5

Labai bloga

£ 0,4

£ 4,9

< 4,0

 

Tarpinių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimo pagal ichtiofauną kriterijai

 

9. Centrinės Kuršių marių dalies (Nemuno delta, 2-as tarpinių vandenų tipas) ekologinės būklės vertinimo pagal ichtiofauną kriterijus – karpinių šeimos rūšies – gružlio (Gobio gobio) vidutinis metinis gausumas (vnt/100 m2) (3 lentelė).

 

3 lentelė. Tarpinių (2-o tipo) vandens telkinių ekologinės būklės klasės pagal ichtiofauną (pagal gružlio (Gobio gobio) vidutinį metinį gausumą (vnt/100 m2)).

 

Eil. Nr.

Ekologinės būklės klasė

Gružlio (Gobio gobio) gausumas vnt/100 m2

1

Labai gera

³ 200

2

Gera

100–199

3

Vidutiniška

20–99

4

Bloga

10–19

5

Labai bloga

£ 9

______________