ŽUVININKYSTĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL ŽUVŲ AUGINIMO ŽUVININKYSTĖS TVENKINIUOSE TECHNOLOGINIŲ NORMŲ PATVIRTINIMO

2005 m. lapkričio 21 d. Nr. V1-49

Vilnius

Įgyvendindamas Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 3D-501, (Žin., 2003, Nr. 114-5179), 6.1, 6.10, 6.11, 10.4 punktus,

tvirtinu Žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologines normas (pridedama).

DIREKTORIUS                                                                                                 AIDAS ADOMAITIS

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos

2005-10-21 raštu Nr. (10-6)-D8-7994

______________

PATVIRTINTA

Žuvininkystės departamento prie

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos

2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V1-49

ŽUVŲ AUGINIMO ŽUVININKYSTĖS TVENKINIUOSE TECHNOLOGINĖS NORMOS

1. KARPIŲ IR AUGALĖDŽIŲ ŽUVŲ VEISLININKYSTĖ

Eil. Nr.		Mato vnt.		Norma	Š. Lietuva	P. Lietuva	Pastabos
a. Remontinės bandos ir reproduktorių vasaros tvenkiniai
1.1	Tvenkinio plotas	ha		iki 3,0
1.2	Vidutinis gylis	m		1,5–2,0
1.3	Gylis prie vandens išleistuvo	m		1,8–2,3
1.4	Užpildymo vandeniu trukmė	para		iki 5
1.5	Vandens išleidimo trukmė	para		iki 3
1.6	Tvenkinių skaičius kiekvienai remontinės bandos amžiaus grupei	vnt.		1
1.7	Tvenkinių skaičius reproduktoriams: – patelėms – patinams	vnt. vnt.		ne mažiau kaip 2 ne mažiau kaip 2
b. Remontinės bandos ir reproduktorių žiemojimo tvenkiniai
1.8	Tvenkinio plotas	ha		0,1–0,5
1.9	Neužšąlančio vandens sluoksnio storis	m		1,2
1.10	Vandens apykaita	para		10–15
1.11	Užpildymo vandeniu trukmė	para		iki 1
1.12	Vandens išleidimo trukmė	para		0,2
1.13	Tvenkinių skaičius kiekvienai remontinės bandos amžiaus grupei	vnt.		1
1.14	Tvenkinių skaičius reproduktoriams: – patelėms – patinams	vnt. vnt.		ne mažiau kaip 2 ne mažiau kaip 2
c. Karantino tvenkiniai
1.15	Tvenkinių plotas: – vasaros – žiemojimo		ha ha	0,2 0,05
1.16	Tvenkinių kiekis:
	– vasaros		vnt.	2
	– žiemojimo		vnt.	2
1.17	Vidutinis gylis		m	2
1.18	Užpildymo vandeniu trukmė		para	0,3
1.19	Vandens išleidimo trukmė		para	0,2
1.20	Vandens apykaita		para	25
d. Karpių reproduktorių ir remontinių karpių auginimas
1.21	Reproduktorių rezervas		%	100
1.22	Lytinio subrendimo amžius:
	– patelės		metai	5–6	6	5
	– patinai		metai	4–5	5	4
1.23	Reproduktorių naudojimas		vidut. metų	4
1.24	Remontinių karpių suleidimo į vasaros tvenkinius tankis:
	– 3 dienų lervutės (dirbtinio neršto)		tūkst./ha	30–35	30	35
	– paaugintos lervutės (daugiau nei 25 mg)		tūkst./ha	17–23	17	23
	– metinukai		vnt./ha	1000–1100	1000	1100
	– dvimečiai		vnt./ha	450–500	450	500
	– trimečiai		vnt./ha	300–320	300	320
	– keturmečiai		vnt./ha	150–170	150	170
	– penkiamečiai		vnt./ha	150
1.25	Reproduktorių suleidimo į vasaros tvenkinius tankis:
	– patelės		vnt./ha	100–120	100	120
	– patinai		vnt./ha	150–170	150	170
1.26	Veislinių karpių tankis žiemojimo tvenkiniuose		kg/ha	10000
1.27	Remontinių karpių išeiga (gyvybingumas):
	– šiųmetukų iš 3 dienų dirbtinio neršto lervučių		%	40
	– šiųmetukų iš paaugintų natūralaus neršto lervučių		%	55
	– metinukų		%	70–75	70	75
	– dvivasarių		%	90
	– dvimečių		%	90
	– trivasarių		%	90
	– trimečių ir vyresnių		%	95

Eil. Nr.		Mato vnt.	Norma	Š. Lietuva	P. Lietuva	Pastabos
1.28	Reproduktorių išeiga vasaros ir žiemojimo tvenkiniuose	%	95
1.29	Reproduktorių nuostoliai per nerštą:
	– dirbtinis nerštas	%	20
	– natūralus nerštas	%	10
1.30	Remontinių karpių masės vidutinis prieaugis vasaros tvenkiniuose:						Amūrų,
	– šiųmetukų	g	45–50	45	50		sazanų,
	– dvivasarių	g	500–600	500	600		remontinių
	– trivasarių	g	900–1000	900	1000		karpių
	– keturvasarių	g	900–1000	900	1000		prieaugis
	– penkiavasarių	g	900–1000	900	1000		mažesnis
	– šešiavasarių	g	800	800	–		30%
1.31	Reproduktorių masės prieaugis vasaros tvenkiniuose:
	– patelės	g	900–1000	900	1000
	– patinai	g	700–800	700	800
1.32	Pašarų sąnaudos veislinių karpių prieaugiui gauti:
	– šiųmetukams	vnt.	3,0
	– dvivasariams	vnt.	3,5
	– trivasariams	vnt.	4,5
	– keturvasariams ir vyresniems	vnt.	6
	– reproduktoriams	vnt.	9
1.33	Veislinė atranka:
	– metinukų ir dvivasarių	%	50
	– patelių, pervedant į reproduktorių bandą	%	iki 75

2. KARPIŲ NATŪRALUS NERŠTAS

Eil. Nr.		Mato vnt.	Norma	Š. Lietuva	P. Lietuva	Pastabos
a. Neršto tvenkiniai
2.1	Tvenkinio plotas	ha	0,02–0,05	0,02–0,05	0,02–0,05
2.2	Maksimalus gylis prie vandens išleistuvo	m	1,5	1,5	1,5
2.3	Seklavandenės zonos iki 0,5 m gylio	%	50–70	50–70	50–70
2.4	Tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė	val.	4	4	4
2.5	Tvenkinio vandens išleidimo trukmė, neįvykus nerštui	val.	4	4	4
b. Nerštas tvenkiniuose
2.6	Patelių ir patinų santykis viename lizde		1:2	1:2	1:2
2.7	Lizdų kiekis vienam neršto tvenkiniui	vnt.	2	2	2
2.8	Mailiaus išeiga iš 1 lizdo	tūkst. vnt.	70–80	70	80
2.9	Mailiaus vidutinė masė išgaudymo metu	mg	ne mažiau kaip 12	ne mažiau kaip 12	ne mažiau kaip 12
2.10	Jauniklių laikymo neršto tvenkiniuose trukmė	para	ne daugiau kaip 10	ne daugiau kaip 10	ne daugiau kaip 10

3. DIRBTINIS ŽUVŲ VEISIMAS

Eil. Nr.			Mato vnt.	Norma abiem regionams
				Karpis			Augalėdė		Peledė	Lydeka
a. Reproduktorių laikymas priešnerštiniuose tvenkiniuose
3.1	Tvenkinio plotas		ha	iki 0,1			0,05–0,5
3.2	Vidutinis gylis		m	1,5–2,0			1,5–2,0
3.3	Užpildymo vandeniu trukmė Vandens išleidimo trukmė		val. val.	ne daugiau kaip 6 ne daugiau kaip 3
3.4	Vandens apykaita		para	5			5
3.5	Suleidimo tankis: – patelių – patinų		vnt./ha vnt./ha	300 500			1000 1000
3.6	Vandens temperatūra reproduktorių laikymo metu		^0C	Iki 18			22–26
3.7	Reproduktorių rezervas		%	100			100
b. Reproduktorių laikymas talpose prieš ir po hipofizės injekcijų
3.8	Reproduktorių santykis – patelės:patinai		vnt.	1:0,6			1:0,5		1:1	1:3
3.9	Reproduktorių brandinimo (iki lytinių produktų gavimo) talpų dydžiai: – ilgis – plotis – vandens gylis		m m m	4,0 0,6 0,6			4,0 2,5 1,0		3,0 2,5 1,0	3,0 2,5 1,0
3.10	Užpildymo vandeniu trukmė		min.	30			30		–	–
3.11	Vandens išleidimo trukmė		min.	15			15		–	–
3.12	Reproduktorių suleidimo tankis priklausomai nuo jų dydžio		vnt./m ^3	3–5			1		40	10
3.13	Vandens sąnaudos (100 kg žuvų)		l/sek.	3,0			6,0		2,0	1,4
3.14	Vandens temperatūra: – injekcijų metu – inkubuojant ikrus		^°C ^°C	18–20 20–22			20–25 20–25		–	–
3.15	Deguonies kiekis vandenyje reproduktorių brandinimo metu		mg/l	ne mažiau kaip 6			ne mažiau kaip 6		–	–
3.16	Hipofizių sąnaudos (1 kg reproduktorių masės): – patelės – patinai		mg/kg mg/kg	3–4 2			ne mažiau kaip 5 ne mažiau kaip 11		–	–
3.17	Nulipninančių medžiagų sąnaudos (1 l vandens): – talkas – pienas		g g	10 100			–		–	–
3.18	Medikamentinių preparatų sąnaudos: violetinio „K“		g/m^3	0,5			5.0		–	–
3.19	Subrendusių patelių kiekis po hipofizės injekcijų		%	85			80		–	–
3.20	Patelių darbinis vislumas (ikreliais)		tūkst. vnt.	300–500			500		–	–
c. Ikrų inkubavimas
3.21	Aparatai			Veiso		VNIIPRX			Veiso	Veiso
3.22	Aparato talpa		l	8		100–200			8	8
3.23	Talpinama ikrų į vieną aparatą		tūkst. vnt.	ne daugiau kaip 600		500–1000			700–800	200
3.24	Vandens sąnaudos 1 aparatui		l/sek.	0,05–0,08		0,16–0,20			0,05	0,03
3.25	Deguonies kiekis inkubuojant ikrus		mg/l	ne mažiau kaip 6		ne mažiau kaip 6			–	–
3.26	Ikrų apvaisinimas		%	ne mažiau kaip 80		ne mažiau kaip 80			–	–
3.27	Lervučių išeiga iš inkubuojamų ikrų		%	55		65			65	70
3.28	Trijų dienų lervučių išeiga iš vienos pateles		tūkst. vnt.	150–250		250			–	–
d. Lervučių laikymas iki jų aktyvaus maitinimosi pradžios
3.29	Stikloplastikiniai loviai: – vandens tūris – gylis – lervučių suleidimo tankis – vandens sąnaudos (1 mln. lervučių)	m^3 m tūkst. vnt./m^3 l/min.		1,2 0,5 1500–2000 15	– – – 11			– 0,4 300 10			– 0,4 150 24
3.30	Lervučių išeiga	%		85	75			95			95
3.31	Aparatas IVL-2: – naudinga talpa – lervučių suleidimo tankis – vandens sąnaudos aparatui (200 l talpos)	l tūkst. vnt./I l/sek.		200 5 0,23	200 6,5 0,23			200 5 –			– – –
3.32	Lervučių išeiga	%		85	75			85			85
3.33	Lervučių išlaikymo trukmė, kai temperatūra °C: 4–5 12–15 20–22 24–25 26–27	para para para para para		– – 1–2 – –	– – 3,3 3 2			3–4 – – – –			– 9–10 – – –
3.34	Lervučių kiekis, tenkantis 1 patelei (pagal regionus): – Š. Lietuva – P. Lietuva	tūkst. vnt. tūkst. vnt.		150 175	– –			– –			– –

4. LERVUČIŲ AUGINIMAS

Eil. Nr.		Mato vnt.	Norma abiem regionams
			Karpis		Augalėdė	Peledė	Lydeka
a. Lervučių paauginimas loviuose ir baseinuose
4.1	Lervučių vidutinė masė auginimo pradžioje	mg		1,0	1,0	–	–
4.2	Paaugintų lervučių vidutinė masė	mg		20	20		–
4.3	Naudingas vandens tūris lovyje (baseine)	m^3		1,0	1,0	–	–
4.4	Vidutinis vandens gylis lovyje	m		0,4	0,4	–	–
4.5	Lervučių suleidimo tankis	tūkst. vnt./m^3		200	200		–

Eil. Nr.		Mato vnt.	Norma abiem regionams
			Karpis		Augalėdė	Peledė	Lydeka
4.6	Auginimo trukmė, kai temperatūra ^0C: 25–25,9 26–28	para para		15–13 12–10	15–13 12–10	– –	– –
4.7	Vandens sąnaudos (1 mln. lervučių)	l/sek.		3,3	3,3	–	–
4.8	Lervučių išeiga	%		70	70	–	–
4.9	Paauginimui iki 7–8 mg (naudojama Artemija salina arba startiniai pašarai) pašarinis koeficientas	vnt.		3	3
b. Karpių ir augalėdžių žuvų lervučių auginimas mailiaus tvenkiniuose
Eil. Nr.		Mato vnt.	Norma		Š. Lietuva	P. Lietuva	Pastabos
4.10	Tvenkinio plotas	ha	iki 1,0		iki 1,0	iki 1,0
4.11	Vidutinis gylis	m	1,5		1,5	1,5
4.12	Maksimalus gylis prie vandens išleistuvo	m	1,8		1,8	1,8
4.13	Tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė	para	0,5		0,5–1,5	0,5
4.14	Vandens išleidimo iš tvenkinio trukmė	para	ne daugiau kaip 1		ne dau-giau kaip 1	ne dau-giau kaip 1
4.15	Lervučių suleidimo tankis	mln. vnt./ha	1–1,5		1,0	1,5
4.16	Auginimo trukmė	para	10–15		10–15	10–15
4.17	Paaugintų jauniklių išeiga	%	40–50		40	50
4.18	Jauniklių vidutinė masė auginimo pabaigoje	mg	80–120		80–120	80–120

5. ŠIŲMETUKŲ AUGINIMAS

Eil. Nr.		Mato vnt.	Norma	Š. Lietuva	P. Lietuva	Pastabos
a. Auginimo tvenkiniai
5.1	Vieno tvenkinio plotas	ha	10–15	10–15	10–15
5.2	Vidutinis tvenkinio gylis	m	1,2	1,2	1,2
5.3	Tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė Vandens išleidimo iš tvenkinio trukmė	para para	10–15 3–5	10–15 3–5	10–15 3–5
b. Auginimo tvenkinių natūralus produktyvumas
5.4	Natūralus tvenkinio (su vidutinio derlingumo dirvožemiais) produktyvumas	kg/ha	70–120	70	120
5.5	Mineralinių trąšų sąnaudos per sezoną: – superfosfatas – salietra	kg/ha kg/ha	200–400 200–400	200–400 200–400	200–400 200–400
5.6	Natūralus tvenkinio (su vidutinio derlingumo dirvožemiais) produktyvumas naudojant mineralines trąšas	kg/ha	180–240	180	240
Mineralinės trąšos naudojamos pagal veikiančią instrukcįją.
5.7	Pataisos koeficientas tvenkinių natūraliam produktyvumui: – gargždiniai dirvožemiai – durpiniai dirvožemiai – smėliniai dirvožemiai – aukšto produktyvumo dirvožemiai		0,4 0,5 0,6 1,2	0,4 0,5 0,6 1,2	0,4 0,5 0,6 1,2
c. Šiųmetukų auginimo normos
5.8	Vidutinis auginimo tvenkinių (I metų) produktyvumas	kg/ha	600–700	600	700
5.9	Nepaaugintų lervučių (gautu dirbtiniu būdu) suleidimo tankis	tūkst. vnt./ha	110–115	110	115
5.10	Paaugintų lervučių ir mailiaus (gautų iš natūralaus neršto) suleidimo tankis	tūkst. vnt./ha	50–55	50	55
5.11	Šiųmetukų išeiga: – iš nepaaugintų lervučių – iš paaugintų lervučių ir mailiaus	% %	22–24 48–50	22 48	24 50
5.12	Šiųmetukų išeiga	tūkst. vnt./ha	24–28	24	28
5.13	Šiųmetukų vidutinė masė	g	25	25	25
5.14	Pašarini. s koeficientas: – granuliuoti kombinuotieji pašarai (receptas 110-1)	vnt.	4,7	4,7	4,7
d. Peledės šiųmetukų polikultūrinis (kaip papildomų žuvų) auginimas
5.15	Žuvų produkcijos padidėjimas auginant tvenkiniuose peledės šiųmetukus kartu su dvivasariais–trivasariais karpiais	kg/ha	100–150	100	150
5.16	Tvenkinių plotas šiųmetukų auginimui	ha	iki 50	iki 50	iki 50
5.17	Peledės lervučių suleidimo tankis	tūkst. vnt./ha	13–15	13	15
5.18	Peledės šiųmetukų išeiga	%	50	50	50
5.19	Peledės šiųmetukų vidutinė masė	g	15–20	15	20
e. Dvivasarių knrpių auginimas (II metų auginimo tvenkiniuose)
5.20	Vidutinis tvenkinio žuvų produktyvumas	kg/ha	800–900	800	900
5.21	Metinukų suleidimo tankis	vnt./ha	5000–5500	5000	5500
5.22	Dvivasarių išeiga	%	65–70	65–70	65–70
5.23	Dvivasarių vidutinė masė	g	250	250	250
Didesnei vidutinei masei gauti mažinamas suleidimo tankis ir taikomos visos žuvų auginimo intensyvinimo priemonės.

6. ŽUVŲ LAIKYMAS TVENKINIUOSE ŽIEMOS METU

Eil. Nr.			Mato vnt.	Norma			Š. Lietuva	P. Lietuva	Pastabos
a. Žiemojimo tvenkiniai
6.1	Tvenkinio plotas		ha			0,5–1,0	0,5–1,0	0,5–1,0
6.2	Neužšąlančio vandens sluoksnio storis		m			1,2	1,2	1,2
6.3	Vandens apykaita		para			15–20	15–20	15–20
6.4	Vieno tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė		para			1,0	1,0	1,0
6.5	Vandens išleidimo iš tvenkinio trukmė		para			0,5–1,0	0,5–1,0	0,5–1,0
b. Žuvų laikymas žiemojimo tvenkiniuose
6.6	Šiųmetukų suleidimo į žiemojimo tvenkinius tankis		tūkst. vnt./ha			500–550	500	550
6.7	Metinukų išeiga iš žiemojimo tvenkinių		%			70–75	70	75
6.8	Metinukų išeiga iš pritaikytų žiemojirnui tvenkinių		%			60–65	60	65
6.9	Šiųmetukų masės sumažėjimas žiemojimo metu		%			12	12	12
6.10	Dvivasarių suleidimo į žiemojimo tvenkinius tankis		tūkst. vnt./ha			120–110	120	110
6.11	Dvimečių išeiga iš žiemojimo tvenkinių		%			90	90	90
6.12	Dvivasarių masės sumažėjimas žiemojimo metu		%			10	10	10
Suleidimo tankis pagal masę neturi viršyti 20 t/ha
c. Žuvų žiemojimas žiemojimo kompleksuose
6.13	Rekomenduojamas baseino dydis: – ilgis – plotis – aukštis		m m m			6,2 1,6 1,4	6,2 1,6 1,4	6,2 1,6 1,4
6.14	Suleidimo tankis: – karpių šiųmetukai – dvivasariai karpiai		kg/m^3 kg/m^3			150 200	150 200	150 200
6.15	Išeiga po žiemojimo: – karpių metinukų – dvimečių karpių		% %			90 95	90 95	90 95
6.16		Vandens sąnaudos (100 kg žuvų): – kai temperatūra 1 ^0C – kai temperatūra 5 ^0C	1/sek. 1/sek.			0,075 0,15	0,075 0,15	0,075 0,15
6.17		Vandens temperatūra žiemojimo metu	^°C			0,8–1,2	0,8–1,2	0,8–1,2
6.18		Deguonies kiekis vandenyje	mg/1			6–9	6–9	6–9
6.19		Masės sumažėjimas žiemojimo metu: – metinukų – dvimečių	% %			iki 14 iki 10	iki 14 iki 10	iki 14 iki 10
d. Prekinių žuvų laikymas specialiuose tvenkiniuose ir betoniniuose baseinuose
6.20		Masės sumažėjimas per parą, kai vandens temperatūra ^0C: 0,2–1,0 2,0–3,0 4,0–5,0 10,0	% % % %		0,03 0,045 0,06 0,1
6.21		Deguonies kiekis vandenyje	mg/1		ne mažiau kaip 4,0–5,0
6.22		Vandens apykaitos greitis (1 tonai žuvų), kai temperatūra ^0C: 0,2–5,0 5,0–10,0	m^3/val. m^3/val.		5,0–10,0 10,0–15,0
6.23		Vandens tekėjimo greitis spec. tvenkiniuose ir baseinuose	cm/sek.		0,5
6.24		Minimalus vandens lygis žuvų išgaudymo metu	cm		40,0–50,0
6.25		Suleidimo tankis	kg/m^3		100–200
6.26		Naudingas vandens tūris	m^3		iki 160
6.27		Neužšąlančio vandens sluoksnio storis	m		1,5–2,5
6 28		Specialių tvenkinių dydžiai	m^2		400–500
6.29		Betoninių baseinų dydžiai	m^2		100
6.30		Spec. tvenkinių ir baseinų kraštinių santykis	–		1:2
		Rekomenduojama taip pat vadovautis 1985 m. instrukcija „Žuvininkystės įmonėse laikomų prekinių žuvų maisto medžiagų praradimo normavimo biologiniai pagrindai“.

7. PREKINIŲ ŽUVŲ AUGINIMAS TVENKINIUOSE

Eil. Nr.						Mato vnt.	Norma	Š. Lietuva		P. Lietuva		Pastabos
a. Ganykliniai pylimuoti tvenkiniai
7.1 7.2 7.3			Rekomenduojamas tvenkinio plotas Vidutinis tvenkinio gylis Tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė: – iki 50 ha – nuo 50 ha iki 100 ha – daugiau kaip 100 ha			ha m para para para	Iki 100 1,5 iki 15 iki 25 iki 30	iki 100 1,5 iki 15 iki 25 iki 30		iki 100 1,5 iki 15 iki 25 iki 30
7.4			Vandens išleidimo iš tvenkinio trukmė: – iki 50 ha – nuo 50 iki 100 ha – daugiau kaip 100 ha			para para para	iki 5 iki 10 iki 15	iki 5 iki 10 iki 15		iki 5 iki 10 iki 15
b. Ganykliniai upės vagos tvenkiniai
7.5			Vieno tvenkinio plotas			ha	iki 200	iki 200		iki 200
7.6 7.7			Tvenkinio užpildymo vandeniu trukmė Vandens išleidimo iš tvenkinio trukmė: – iki 50 ha – nuo 50 iki 100 ha – daugiau kaip 100 ha			para para para para	iki 30 iki 5 iki10 iki 20	iki 30 iki 5 iki 10 iki 20		iki 30 iki 5 iki 10 iki 20
c. Prekinių dvivasarių karpių auginimas
7.8 7.9				Ganyklinių pylimuotų tvenkinių produktyvumas Abiejuose regionuose ganyklinių upės vagos tvenkinių produktyvumas, palyginti su pylimuotais tvenkiniais, yra 10 % mažesnis		kg/ha	800–1000	800		900
7.10				Metinukų suleidimo tankis		vnt./ha		3100		3400
7.11				Dvivasarių karpių išeiga.
				Pylimuoti tvenkiniai:
				– iki 50 ha		%	85	85		85
				– nuo 51 iki 100 ha		%	80	80		80
				– nuo 101 iki 150 ha		%	75	75		75
				– daugiau kaip 150 ha		%	65	65		65
				Upės vagos tvenkiniai:
				– iki 50 ha		%	80	80		80
				– nuo 51 iki 100 ha		%	75	75		75
				– nuo 101 iki 150 ha		%	70	70		70
				– daugiau kaip 150 ha		%	65	65		65
Jeigu auginant dvivasarius karpius žuvų jaunikliai atvežami iš kitų įmonių, esančių 50–150 km atstumu, išeiga sumažėja 5 %, jeigu iš
toliau – išeiga sumažėja 10 %.
7.12	Karpių šėrimo trukmė, kai vandens temperatūra didesnė nei 16 ^0C				diena				90		95
7.13	Dvivasarių prekinių karpių vidutinė masė				g				350		370
7.14	Ganyklinių tvenkinių natūralus produktyvumas vidutinio
	derlingumo dirvožemiuose				kg/ha				85		120
7.15	Karpių šėrimui skirtų granuliuotų pašarų (receptas 111-1, žaliųjų
	proteinų 23 %) pašarinis koeficientas				vienetai				4,7		4,7
Birių pašarų pašarinis koeficientas padidėja 10 %.
d. Trivasarių prekinių karpių auginimas
7.16				Ganyklinių tvenkinių produktyvumas		kg/ha		1200		1300
7.17				Dvimečių karpių suleidimo tankis		vnt./ha		1800		1800
7.18				Trivasarių karpių išeiga:
				Pylimuotuose tvenkiniuose:
				– iki 50 ha		%		90		90
				– nuo 51 ha iki 150 ha		%		85		85
				Upės vagos tvenkiniuose:
				– iki 50 ha		%		85		85
				– nuo 51 iki 150 ha		%		80		80
7.19				Trivasarių karpių vidutinė masė		g		750		800
Didesnei vidutinei masei gauti mažinamas suleidimo tankis ir taikomos visos žuvų auginimo intensyvinimo priemonės. Pašarinis koeficientas trivasariams karpiams 7 % didesnis, nei nurodyta 7.163 punkte.
e. Prekinių peledžių auginimas
7.20		Papildomas tvenkinių produktyvumas auginant peledes: – prekiniai šiųmetukai – prekiniai dvivasariai				kg/ha kg/ha		80 100		80 150
7.21		Peledžių suleidimo tankis: – mailiaus – metinukų				vnt./ha vnt./ha		3300 500		3300 700
7.22		Prekinių peledžių išeiga: – nuo suleisto mailiaus – nuo suleistų metinukų				% %		30 85		30 85
7.23		Prekinių peledžių vidutinė masė: – šiųmetukų – dvivasarių				g g		80 250		80 250
f. Lydekų prekinių šiųmetukų auginimas
7.24		Žuvų produkcijos padidėjimas auginant Iydekas				kg/ha		20–30		20–30
7.25		Lydekų lervučių suleidimo tankis				vnt./ha		1000		1000
7.26		Lydekų prekinių šiųmetukų išeiga				%		10		10
7.27		Lydekų prekinių šiųmetukų vidutinė masė				g		200–300		200–300

8. ŽUVŲ TRANSPORTAVIMAS

Eil. Nr.		Laikas kelyje val.	Karpiai		Peledės		Lydekos
			Pa-krovimas	Netekimo%	Pa-krovimas	Netekimo%	Pa-krovimas	Netekimo %
a. Ikrai, lervutės ir mailius
8.1	Ikrų pervežimas izoterminėse (55x45x50 cm) talpose, tūkst. vnt.	iki 24	5	20	500	15	500	15
8.2	Lervučių pervežimas polietileniniuose paketuose (40 l vandens) be užpildymo deguonimi, tūkst. vnt.	ne daugiau kaip 1	100	–	100	–	15	–
8.3	Lervučių pervežimas polietileniniuose paketuose (20 l vandens) su užpildymu deguonimi, tūkst. vnt.	apie 5	100	10	150	10	30	10
8.4	Paauginto mailiaus pervežimas polietileniniuose paketuose (40 l vandens) be užpildymo deguonimi, tūkst. vnt.	ne daugiau kaip 1	8	–	–	–	–	–
8.5	Paauginto mailiaus pervežimas polietileniniuose paketuose (20 l vandens) su užpildymu deguonimi, tūkst. vnt.	ne daugiau kaip 24	10–15	5	–	–	–	–
b. Šiųmetukai ir metinukai
8.6	Gyvų žuvų pervežimas vagonuose su vandens aeracija (bakų talpa 31 m^3, vandens apimtis 20 m^3), kg	iki 12 12–14 24–28 48 ir daugiau	1600 1400 1200 1000	2 4 5 6	– –	– –	– –	– –
8.7	Gyvų žuvų pervežimas specializuotu autotransportu (vandens apimtis 3 m^3, temperatūra 10^0 C), kg	Iki 3 3–6 6–12 12 ir daugiau	600 400 300 200	– – 1 1	250 200 200 200	10 10 12 12	– –	– –
8.8	Pervežimas 2 m^3 brezentinėse talpose, kg	iki 3 3–6	400 250	– –	– –	– –	– –	– –
c. Dvivasariai ir dvimečiai
8.9	Gyvų žuvų pervežimas vagonuose su vandens aeracija (indų talpa 31 m^3, vandens apimtis 20 m^3), kg	iki 12 12–14 24–28 48 ir daugiau	3000 2800 2200 2000	2 4 5 6	– –	– –	– –	– –
8.10	Gyvų žuvų pervežimas specializuotu autotransportu (vandens apimtis 3 m^3, temperatūra 10 ^0 C), kg	iki 3 3–6 6–12 12 ir daugiau	900 600 450 300	1 1	–	–	–	–
d. Prekinė žuvis
8.11	Pervežimas 2 m ^3 brezentinėse talpose, kg	iki 2	600	–	–	–	–	–
8.12	Gyvų žuvų pervežimas specializuotu autotransportu (apimtis 3 m^3), kg	iki 3	1000	–	–	–	–	–
e. Reproduktoriai ir remontinė banda
8.13	Remontinių žuvų pervežimas polietileniniuose paketuose (20 l vandens su užpildymu deguonimi, kai remontinių individų masė 2 kg), vnt.	ne daugiau kaip 48	2
8.14	Reproduktorių ir remontinių žuvų pervežimas (vidutinė masė 3–10 kg) polietileniniuose paketuose (40 l vandens su užpildymu deguonimi), kg	ne daugiau kaip 24	1
8.15	Gyvų žuvų pervežimas specializuotu autotransportu (vandens apimtis 3 m^3), kg	iki 12	300	1	–	–	–	–
8.16	Gyvų žuvų pervežimas vagonuose su vandens aeracija (indų talpa 31 m^3, vandens apimtis 20 m^3), kg	iki 12 12–14 24–48 48 ir daugiau	2000 1500 1200 1000	1 2 3 4	– – –	– – –	– – –	– – –

9. VANDENS KOKYBĖS NORMATYVAI

Eil. Nr.		Mato vnt.		Norma
9.1	Vanduo, patenkantis į karpinių ūkių vasarinius tvenkinius
1.	Leistinas skirtumas tarp tvenkinio vandens ir atitekančio vandens temperatūros	^°C		ne daugiau kaip 5
2.	Atitekančio į tvenkinius vandens maksimali temperatūra	^°C		ne daugiau kaip 28
3.	Spalva	NM, laipsniai		iki 565 (iki 50)
4.	Skaidrumas	m		ne mažiau kaip 0,75–1,0
5.	Suspenduotos medžiagos	g/m^3 (mg/l)		iki 25
6.	Aktyvi vandens reakcija	pH		6,5–8,5
7.	Ištirpęs deguonis	g/m^3(mg/l)		ne mažiau kaip 5,0
8.	Laisvas anglies dioksidas	g/m^3 (mg/l)		iki 25
9.	Sieros vandenilis	g/m^3(mg/l)		nėra
10.	Laisvas amoniakas	g/m^3 (mg/l)		šimtosios dalys
11.	Permanganatinė oksidacija (PO) PO esant humusinių medžiagų	g O2/m (mg O2/l) g O2/m (mg O2/l)		iki 15 iki 30
12.	Bichromatinė oksidacija	g O2/m^3(mg O2/l)		iki 50
13.	BDS7	g O2/m^3(mg O2/l)		iki 3,45
14.	BDS pilnas	g O2/m^3(mg O2/l)		iki 4,5
15.	Amonio azotas	g/m^3(mg/l)		iki 1,5
16.	Nitritai	g/m^3 (mg/l)		iki 0,05
17.	Nitratai	g/m^3 (mg/l)		iki 2,0
18.	Fosfatai	g P/m^3 (mgP/l)		iki 0,5
19.	Bendra geležis	g/m^3(mg/l)		iki 2,0
20.	Bendras kietumas	mol/l (mg-ekv./l)		4–12 (2–6)
21.	Mineralizacija	g/kg		1,0
22.	Bendras mikroorganizmų skaičius	mln. ląstelių/ml		iki 3,0
23.	Saprofitų skaičius	tūkst. ląstelių/ml		iki 5,0
9.2	Vasarinių žuvininkystės tvenkinių vandens kokybė
1.	Skaidrumas: – technologinė norma – leidžiama	% nuo vidutinio gylio % nuo vidutinio gylio		iki 50 50±20
2.	Spalva: – technologinė norma – leidžiama	NM NM		550–580 540–600
3.	Aktyvi vandens reakcija: – technologinė norma – leidžiama	pH pH		7,0–8,5 6,5–9,5
4.	Deguonies kiekis: – leidžiama – sumažėjimas ryte	g/m^3 (mg/l) g/m^3 (mg/l)		6–8 ne mažiau kaip 4
5.	Laisvas anglies dioksidas: – technologinė norma – leidžiama	g/m^3 (mg/l)		ne mažiau kaip 2 iki 10 iki 30
6.	Amoniakas: – technologinė norma	g/m^3 (mg/l)		0,01–0,07
	Amoniako toksiškumas priklauso nuo fizikinių cheminių vandens rodiklių (pH, temperatūros, deguonies kiekio, kietumo).
7.	Sieros vandenilis			nėra
8.	Pastovi deguonies ir temperatūros stratifikacija (daugiau kaip vienos paros laikotarpiu)			neturi būti
9.	BDS1: – technologinė norma – leidžiama	g O2/m^3(mg O2/l) g O2/m^3(mg O2/l)		1,0–4,0 iki 8,0
10.	BDS 7 – technologinė norma	g O2/m^3 (mg O2/l)		4,6–10,35
11.	Permanganantinė oksidacija: – technologinė nonna – leidžiama	mg O2/l mg O2/l		10–15 iki 30
12.	Bichromatinė oksidacija: – technologinė norma – leidžiama	mg O2/l mg O2/l		35–70 iki 100
13.	Agresyvioji oksidacija: – technologinė norma – leidžiama	% %		40–65 iki 85
14.	Fosfatai: – technologinė norma – leidžiama	g P/m^3 (mgP/l) g P/m^3 (mgP/l)		0,2–0,5 2,0
15.	Amonio azotas: – technologinė norma – leidžiama	g N/m^3 (mgN/l) g N/m^3 (mgN/l)		iki 1,0 iki 2,5
16.	Nitratai: – technologinė norma – leidžiama	g N/m^3 (mgN/l) g N/m^3 (mgN/l)		0,2–1,0 3,0
17.	Nitritai: – technologinė norma – leidžiama	g N/m^3 (mgN/l) g N/m^3 (mgN/l)		iki 0,2 0,3
18.	Šarmingumas	mol/l (mg-ekv./l)		2–3
19.	Kietumas: – technologinė norma – leidžiama	mol/l (mg-ekv./l) mol/l (mg-ekv./l)		1,0–3,5 2–7
20.	Bendra geležis	g/m^3 (mg/l)		iki 2–5
	Kietumas, chloridai, sulfatai, šarmingumas negali žymiai viršyti vidutinių reikšmių.
21.	Fitoplanktono biomasė: – optimali – leidžiama		g/m^3 g/m^3	20–30 iki 60
22.	Bakterioplanktono gausa: – optimali – leidžiama		mln. ląstelių/ml mln. ląstelių/ml	iki 5 iki 12
9.3	Vanduo, patenkantis į žiemojimo kompleksus
1.	Temperatūra		^°C	vandens temperatūra neturi pakilti virš 8 ^°C
2.	Suspenduotos medžiagos		mg/l (g/m^3)	iki 10
3.	Aktyvi vandens reakcija		pH	6,5–8,0
4.	Ištirpęs deguonis		mg/l (g/m^3)	virš 6,0
5.	Laisvas anglies dioksidas		mg/l (g/m^3)	ne daugiau kaip 15,0
6.	Permanganatinė oksidacija		mg O2/l (g O2/m^3)	iki 10,0
7.	BDS7		mg O2/l (g O2/m^3)	ne daugiau kaip 3,45
8.	BDS pilnas		mg O2/l (g O2/m^3)	ne daugiau kaip 4,5
9.	Amonio azotas		mg N/l (gN/m^3)	iki 1,0
10.	Nitritai		mg N/l (gN/m^3)	tūkstantosios dalys
11.	Sieros vandenilis		mg/l (g/m^3)	nėra
12.	Bendra geležis		mg/l (g/m^3)	ne daugiau kaip 0,3
13.	Dvivalentė geležis		mg/l (g/m^3)	ne daugiau kaip 0,5
9.4	Vanduo, patenkantis į inkubacijos cechus
1.	Temperatūra: – karpio ikrų inkubacijai – karpio lervučių auginimui		^°C ^°C	19–21 26–28
2.	Suspenduotos medžiagos		mg/l (g/m^3)	iki 5,0
3.	Aktyvi vandens reakcija		pH	7,0–8,0
4.	Ištirpęs deguonis		mg/l (g/m^3)	9,0–11,0
5.	Laisvas anglies dioksidas		mg/l (g/m^3)	ne daugiau kaip 10,0
6.	Permanganatinė oksidacija		mg O2/l (g/m^3)	ne daugiau kaip 10,0
7.	BDS7		mg O2/l (g O2/m^3)	iki 2,3
8.	BDS pilnas		mg O2/l (g O2/m^3)	iki 3,0
9.	Amonio azotas		mg/l (g/m^3)	iki 0,75
10.	Laisvas amoniakas		mg/l (g/m^3)	iki 0,03
11.	Bendra geležis		mg/l (g/m^3)	iki 0,10
12.	Dvivalentė geležis		mg/l (g/m^3)	nėra
13.	Sieros vandenilis		mg/l (g/m^3)	nėra
14.	Kietumas		mol/l	3–10
15.	Mineralizacija		mg ekv./l g/kg	1,5–5,0 iki 1,0
9.5	Išleidžiamo į paviršinio vandens telkinius iš žuvininkystės tvenkinių vandens leistinos taršos normatyvai nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju vadovaujantis Taršos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėse (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829) nustatytais leistinų taršos normų nustatymo ir taršos poveikio aplinkai prognozės metodais.

10. TVENKINIŲ ŽUVININKYSTĖS REGIONAI

	Žuvininkystės regionai	Dienų skaičius, kai oro temperatūra didesnė nei 15°C	Žuvininkystės įmonės
10.1.	Šiaurės Lietuva	60–75	UAB „Armolė² (Molėtų r.), UAB „Birvėtos tvenkiniai“ (Ignalinos r.), UAB „Kintai“ (Šilutės r.), UAB „Žemaitijos žuvis“ (Telšių r.), UAB „Raseinių žuvininkystė“ (Raseinių r.), AB „Rusnės tvenkiniai“ (Šilutės r.), AB „Šilo–Pavėžupis“ (Kelmės r.), UAB „Šventjonis“ (Šiaulių r.), AB „Vasaknos“ (Zarasų r.), UAB „Vizbarų žuvininkystė“ (Tauragės r.), LVŽŽTC Ignalinos filialas (Ignalinos r.), LVŽŽTC Žeimenos filialas (Švenčionių r.), LVŽŽTC Rusnės filialas (Šilutės r.).
10.2.	Pietų Lietuva	76–90	UAB „Akvilegija“ (Vilniaus r.), UAB „Arvydai“ (Vilniaus r.), UAB „Juodasis gandras“ (Šalčininkų r.), UAB „Bartžuvė“ (Kaišiadorių r.), UAB „Daugų žuvis“ (Alytaus r.), AB Išlaužo žuvis“ (Prienų r.), UAB „Karpis“ (Kazlų Rūdos sav.), UAB „Kabelių žuvis“ (Varėnos r.), UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“ (Šalčininkų r.), LVŽŽTC Šilavoto filialas (Prienų r.), LVŽŽTC Simno filialas (Alytaus r.), BĮ Laukystos žuvų veislynas (Kaišiadorių r.), LVŽŽTC Trakų Vokės filialas (Vilniaus r.).

______________