LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2003 M. RUGPJŪČIO 12 D. ĮSAKYMO NR. 3D-333 „DĖL MEDAUS TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2007 m. liepos 5 d. Nr. 3D-323

Vilnius

 

 

Pakeičiu Medaus techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 3D-333 „Dėl Medaus techninio reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 81-3714):

1. Išdėstau 3 punktą taip:

„3. Šiame reglamente vartojamos sąvokos:

Medus – saldi medžiaga, naminių bičių (Apis mellifera) gaminama iš augalų nektaro, augalų gyvųjų dalių išskyrų arba ant augalo gyvųjų dalių likusių augalais mintančių vabzdžių išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba, papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, suneša į korius, padeda išgarinti drėgmę ir palieka koriuose subręsti.

Pagrindinės medaus rūšys:

Pagal kilmę:

Nektaro medus – medus iš augalų nektaro.

Lipčiaus medus – medus, gautas iš augalais mintančių vabzdžių {Hemiptera būrio) išskyrų, likusių ant augalų gyvųjų dalių arba iš augalų gyvųjų dalių išskyrų.

Pagal gamybos ir/arba pateikimo būdą:

Korinis medus – medus, užakuotame koryje.

Medus su korinio medaus gabaliukais – medus, kuriame yra vienas ar keli gabaliukai korinio medaus.

Nuvarvėjęs medus – surinktas nuo korių nuvarvėjęs medus, paprastai supilamas į medsukį ir sumaišomas su pagrindiniu medumi.

Išsuktas medus – medus, gaunamas medsukyje sukant atakuotus korius be perų.

Išspaustas medus – medus, gaunamas presuojant nepašildytus arba pašildytus iki 45 °C korius be perų.

Filtruotas medus – medus, iš kurio filtru pašalintos žiedadulkės.

Konditerinis medus – medus, naudojamas kaip sudedamoji kitų maisto produktų dalis. Gali būti perkaitintas arba pradėjęs fermentuotis, turėti pašalinį skonį ir kvapą.“

2. Išdėstau 11.1.1 punktą taip:

„11.1.1. Fruktozės ir gliukozės kiekis (abiejų suma):

 

nektaro meduje

– ne mažiau kaip 60 g/100 g;

 

lipčiaus meduje, lipčiaus ir nektaro medaus mišinyje

– ne mažiau kaip 45 g/100 g.“

3. Išdėstau 11.4 punktą taip:

„11.4. Elektrinis laidumas:

 

meduje ir jo mišinyje

– ne daugiau kaip 0,8 mS/cm;

 

lipčiaus meduje ir kaštonų meduje arba jų mišinyje,

– ne mažiau kaip 0,8 mS/cm;

 

išskyrus medų iš žemuoginių arbutų (Arbutus unedo),

 

 

viržių (Erica), eukaliptų (Eucalyptus), liepų (Tilia spp.),

 

 

šilinių viržių (Calluna vulgaris),

 

 

arbatkrūmių (Leptospermum),

 

 

arbatmedžių (Melaleuca spp.).“

 

4. Išdėstau IV skyrių taip:

 

IV. SAUGOS REIKALAVIMAI

 

12. Medus turi būti gaunamas iš sveikų bičių šeimų, laikomas, pervežamas ir parduodamas laikantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (OL 2004 m specialusis leidimas, 13 skyrius, 34 tomas, p. 319) ir Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-675 (Žin., 2005, Nr. 110-4023), reikalavimų.

13. Nepažeidžiant šio techninio reglamento 8 punkto, medui gali būti vartojami maisto priedai pagal Lietuvos higienos normos HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-793 (Žin., 2004, Nr. 45-1491), reikalavimus.

14. Didžiausi leidžiami radioaktyviosios taršos lygiai neturi viršyti nurodytųjų 1987 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EURATOMAS) Nr. 3954/87, nustatančiame didžiausius leistinus maisto produktų ir pašarų radiacinės taršos lygius po branduolinės avarijos ar kokio nors kito radiacinės avarijos atvejo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 333) su paskutiniais keitimais, padarytais 1989 m. liepos 18 d. Tarybos reglamentu (EURATOMAS) Nr. 2218/89 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius 1 tomas, p. 363).

15. Meduje neturi būti farmakologinių medžiagų, pesticidų, sunkiųjų metalų ar kitų medžiagų likučių, viršijančių leistinas normas ir nurodytų Medžiagų likučių gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje kasmetiniame stebėsenos plane, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu.

16. Tara ir įpakavimo medžiagos turi atitikti 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančio direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL 2004 L 338, p.4), bei Lietuvos higienos normos HN 16:2006 „Medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, specialieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. V-371 (Žin., 2006, Nr. 58-2069) reikalavimus.“

5. 17.2 punkte išbraukiu žodį „Žiedų“ ir vietoj žodžio „varvinto“ įrašau žodį „nuvarvėjusio“.

6. Išdėstau 18 punktą taip:

„18. Medaus kokybė nustatoma vadovaujantis Analizės metodais medaus sudėčiai nustatyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 5 (Žin., 2000, Nr. 4-116; 2005, Nr. 144-5253).“

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                                   KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ

 

SUDERINTA                                                   SUDERINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos                    Respublikinio mitybos centro

tarnybos 2007-06-28 raštu Nr. 1D-2403           2007-06-27 raštu Nr. 1D-2389