LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL SPECIALIŲJŲ STOVUMO REIKALAVIMŲ RO-RO KELEIVINIAMS LAIVAMS TAIKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2005 m. gegužės 10 d. Nr. 3-197

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974) 3 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas 2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/25/EB dėl specialių ro–ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimų,

tvirtinu Specialiųjų stovumo reikalavimų ro–ro keleiviniams laivams taikymo taisykles (pridedama).

 

 

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                   ZIGMANTAS BALČYTIS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2005 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 3-197

 

SPECIALIŲJŲ STOVUMO REIKALAVIMŲ RO–RO KELEIVINIAMS LAIVAMS TAIKYMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Specialiųjų stovumo reikalavimų ro–ro keleiviniams laivams taikymo taisyklių (toliau – taisyklės) tikslas – nustatyti ro–ro keleivinių laivų specialiųjų stovumo reikalavimų lygį, siekiant pagerinti tokio tipo laivų neskęstamumą dėl pažeidimų, atsiradusių po susidūrimo, ir užtikrinti tinkamą keleivių ir įgulos saugos lygį. Šios taisyklės reglamentuoja reikšmingo bangų aukščio ir jūros rajonų, kuriuos kerta ro–ro keleiviniai laivai, teikiantys reguliarias paslaugas tarptautiniais reisais į (iš) Lietuvos Respublikos uostus(-ų), nustatymo tvarką, specialiųjų stovumo reikalavimų ro–ro keleiviniams laivams taikymo tvarką, ro–ro keleivinių laivų stovumo atitikimo specialiuosius reikalavimus įvertinimo ir liudijimų išdavimo tvarką.

2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Esamas laivas – tai nenaujas laivas.

Keleivis – asmuo, kuris nėra įrašytas į laivo įgulos sąrašą ir neatlieka laive jokių pareigų. Keleiviais nelaikomi jūroje išgelbėti ir paimti į laivą asmenys, locmanai ir jų mokiniai bei vaikai iki 1 metų, taip pat asmenys, laikinai dirbantys laive pastarajam esant uoste.

Likutinė viršvandeninio borto dalis („fl“) – tai mažiausias atstumas tarp apgadinto ro–ro denio ir galutinės vaterlinijos ties pažeidimo vieta, neatsižvelgiant į papildomą, ant apgadinto ro–ro denio susikaupusio jūros vandens poveikį.

Naujas laivas – tai laivas, kurio kilis pastatytas arba kurio statyba yra pasiekusi panašų etapą ne anksčiau kaip 2004 m. spalio 1 d.

Panašus laivo statybos etapas – tai etapas, kai pradedama konkretaus laivo statyba, kuriai sunaudota bent 50 tonų, arba 1% (imamas mažesnis dydis), visos apskaičiuotos konstrukcinių medžiagų masės.

Reguliarios paslaugos – tai ro–ro keleivinių laivų reisai, aptarnaujantys maršrutus tarp tų pačių dviejų ar daugiau uostų ir vykstantys pagal paskelbtą tvarkaraštį arba taip reguliariai ir dažnai, kad sudaro suprantamą reisų sistemą.

Reikšmingas bangų aukštis („hr“) – tai per nustatytą laikotarpį trečdalio didžiausių pastebėtų bangų vidutinis aukštis.

Ro–ro keleivinis laivas – tai laivas, gabenantis daugiau kaip 12 keleivių, turintis patalpas ro–ro kroviniams gabenti arba specialios kategorijos patalpas, kaip apibrėžta SOLAS konvencijos II–2 skyriaus 3 taisyklėje.

Specialieji stovumo reikalavimai – šiose taisyklėse nustatyti stovumo reikalavimai.

Tarptautinės konvencijos – 1974 m. tarptautinė konvencija dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (toliau – SOLAS konvencija) ir 1966 m. tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo bei šių konvencijų protokolų taikymo metu galiojančios redakcijos, kartu su susijusiais privalomojo pobūdžio kodeksais, taikomais Lietuvos Respublikoje.

Tarptautinis reisas – tai reisas iš Lietuvos Respublikos uostų į kitos valstybės uostą arba atvirkščiai.

Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974).

3. Šios taisyklės taikomos reguliarias susisiekimo paslaugas tarptautiniais reisais į (iš) Lietuvos Respublikos uostus(-ų) teikiantiems ro–ro keleiviniams laivams, plaukiojantiems su Lietuvos valstybės vėliava.

4. Reguliarias susisiekimo paslaugas tarptautiniais reisais į (iš) Lietuvos Respublikos uostus(-ų) teikiantys ro–ro keleiviniai laivai, plaukiojantys su užsienio valstybės vėliava, privalo turėti liudijimą, išduotą valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingų institucijų, kuris patvirtina, kad jie atitinka 2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/25/EB dėl specialiųjų stabilumo reikalavimų ro–ro keleiviniams laivams nustatytus specialiuosius stovumo reikalavimus.

 

II. REIKŠMINGAS BANGŲ AUKŠTIS IR JŪRŲ rajonŲ NUSTATYMAS

 

5. Reikšmingas bangų aukštis (hr) naudojamas vandens aukščiui ant automobilių denio nustatyti taikant šių taisyklių V skyriuje nustatytus specialiuosius stovumo reikalavimus.

6. Reikšmingo bangų aukščio vertės turi būti nustatomos taip, kad jų viršijimo metinė tikimybė būtų ne didesnė kaip 10%.

7. Lietuvos saugios laivybos administracija (toliau – Administracija) rengia bei skelbia savo interneto tinklalapyje jūrų rajonų, kuriuos kerta ro–ro keleiviniai laivai, teikiantys reguliarias paslaugas tarptautiniais reisais į (iš) Lietuvos Respublikos uostus(-ų), ir atitinkamų reikšmingo bangų aukščio verčių tuose rajonuose sąrašą. Apie šį sąrašą bei jo pakeitimus Administracija informuoja Europos Komisiją.

8. Nustatydama jūrų rajonus ir juose taikomas reikšmingo bangų aukščio vertes, Administracija savo sprendimą derina su kitų Europos Sąjungos šalių kompetentingomis institucijomis ir, jei įmanoma, su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už reikšmingo bangų aukščio nustatymą ro–ro keleivinio laivo vykdomo maršruto dalyje.

 

III. SPECIALIŲJŲ STOVUMO REIKALAVIMŲ TAIKYMO TVARKA

 

9. Kai laivo maršrutas kerta daugiau kaip vieną Administracijos nustatytą jūros rajoną, laivas, nepažeidžiant SOLAS konvencijos II–1 skyriaus B dalies 8 taisyklės reikalavimų, susijusių su vandeniui nepralaidžiais skyriais ir apgadinto laivo stovumu, turi atitikti specialiuosius stovumo reikalavimus, keliamus pagal didžiausią tuose rajonuose nustatytą reikšmingą bangų aukštį.

10. Nepažeidžiant SOLAS konvencijos II–1 skyriaus B dalies 8 taisyklės reikalavimų, susijusių su vandeniui nepralaidžiais skyriais ir apgadinto laivo stovumu, ro–ro keleiviniai laivai turi atitikti šių taisyklių V skyriuje nustatytus specialiuosius stovumo reikalavimus.

11. Nauji ro–ro keleiviniai laivai turi atitikti šių taisyklių V skyriuje nustatytus specialiuosius stovumo reikalavimus.

12. Esami ro–ro keleiviniai laivai, išskyrus laivus, nurodytus šių taisyklių 14 punkte, turi atitikti šių taisyklių V skyriuje nustatytus specialiuosius stovumo reikalavimus nuo 2010 m. spalio 1 d.

13. Ro–ro keleiviniai laivai, plaukiojantys tik tuose jūrų rajonuose, kuriuose reikšmingas bangų aukštis yra ne didesnis kaip 1,5 m, turi atitikti SOLAS konvencijos II–1 skyriaus B dalies 8 taisyklės reikalavimus, susijusius su vandeniui nepralaidžiais skyriais ir apgadinto laivo stovumu.

14. Esami ro–ro keleiviniai laivai, kurie 2003 m. gegužės 17 d. atitiko 1974 m. SOLAS konvencijos II–1 skyriaus B dalies 8 taisyklės reikalavimus, ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 1 d. turi atitikti šių taisyklių V skyriuje nustatytus specialiuosius stovumo reikalavimus.

15. Jeigu įmanoma ir suderinama su atitinkamo laivo konstrukcija, taikant šių taisyklių V skyriaus nuostatas turi būti vadovaujamasi šių taisyklių VII skyriuje pateiktais metodiniais nurodymais specialiųjų stovumo reikalavimų nustatymui.

 

IV. ATITIKTIES ĮVERTINIMAS IR LIUDIJIMŲ IŠDAVIMAS

 

16. Visi nauji ir esami ro–ro keleiviniai laivai, plaukiojantys su Lietuvos valstybės vėliava, privalo turėti Administracijos išduotą liudijimą, patvirtinantį, kad laivas atitinka šių taisyklių reikalavimus. Tokiame liudijime nurodomas reikšmingas bangų aukštis, iki kurio laivas gali atitikti specialiuosius stovumo reikalavimus. Liudijimas galioja tol, kol laivas plaukioja rajonuose, kuriuose reikšmingas bangų aukštis yra ne didesnis, nei nurodyta liudijime. Liudijimų formą bei išdavimo tvarką nustato Administracijos direktorius. Visas išlaidas, susijusias su liudijimų išdavimu, apmoka laivo savininkas (valdytojas) ar jo įgaliotas asmuo.

17. Administracija pripažįsta kitos valstybės išduotus liudijimus dėl laivo atitikimo 2003 m. balandžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/25/EB dėl specialių ro–ro keleivinių laivų stabilumo reikalavimų keliamiems reikalavimams.

18. Administracija pripažįsta trečiosios šalies išduotus liudijimus, patvirtinančius, kad laivas atitinka nustatytus specialiuosius stovumo reikalavimus.

19. Jei reguliarias paslaugas visus metus teikianti laivybos įmonė pageidauja papildomai pradėti naudoti kitus ro–ro keleivinius laivus, kurie teiktų tokias paslaugas trumpesnį laikotarpį, ji ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pradedant eksploatuoti minėtus laivus tokioms paslaugoms teikti raštu kreipiasi į Administraciją.

20. Jei laivybos įmonė, kuri neteikia reguliarių paslaugų visus metus, bet pageidauja teikti reguliarias sezonines paslaugas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius per metus, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki pradedant eksploatuoti minėtus laivus tokioms paslaugoms teikti raštu kreipiasi į Administraciją.

21. Gavusi prašymą, nurodytą šių taisyklių 19 ar 20 punktuose, Administracija jį per 10 dienų išnagrinėja ir nusprendžia, kas vykdys laivo apžiūrą – Administracija ar įgaliotoji klasifikacinė bendrovė. Nusprendusi pavesti laivo apžiūrą atlikti įgaliotajai klasifikacinei bendrovei, Administracija apie tai raštu praneša laivo valdytojui ir įgaliotajai klasifikacinei bendrovei. Įgaliotoji klasifikacinė bendrovė, atlikusi laivo apžiūrą, pateikia Administracijai apžiūros ataskaitų kopijas. Administracija ne vėliau kaip per mėnesį laivą apžiūri pagal susisiekimo ministro nustatytą privalomų patikrinimų, užtikrinančių saugų keleivinių keltų ir greitaeigių keleivinių laivų valdymą, atlikimo tvarką ir nusprendžia, ar leisti tokį laivą eksploatuoti.

22. Sprendimas, nurodytas šių taisyklių 21 punkte, priimamas atsižvelgiant į reikšmingą bangų aukštį jūros rajonuose, kuriuose eksploatuojamas ro–ro keleivinis laivas. Jei laivas eksploatuojamas sezono metu ar trumpesnį laikotarpį, kaip numatyta šių taisyklių 19 ir 20 punktuose, esant mažesniam reikšmingam bangų aukščiui, nei nustatytas tam pačiam jūros rajonui, kai jame laivas eksploatuojamas visus metus, Administracija, taikydama šių taisyklių V, VI ir VII skyriuose pateiktus specialiuosius stovumo reikalavimus, vandens aukščiui ant denio nustatyti taiko tam trumpesniam laikotarpiui skirtą reikšmingo bangų aukščio vertę.

23. Sprendimą dėl tokiam trumpesniam laikotarpiui taikomos reikšmingo bangų aukščio vertės Administracija derina su kitų Europos Sąjungos šalių kompetentingomis institucijomis, o, kai įmanoma, ir su trečiosiomis šalimis, kurių uostai yra ro–ro keleivinio laivo maršrute.

24. Administracija, nusprendusi patenkinti šių taisyklių 19 ir 20 punktuose nurodytus prašymus, išduoda šių taisyklių 16 punkte nurodytą liudijimą.

 

V. Specialieji stovumo reikalavimai Ro–ro keleiviniams laivams

 

25. SOLAS konvencijos II–1 skyriaus B dalies 8 taisyklės 2.3 punkto reikalavimų turi būti laikomasi atsižvelgiant ir į hipotetinio jūros vandens kiekio, kuris tariamai yra susikaupęs ant pirmojo denio, virš konstrukcinės vaterlinijos esančio ro–ro krovininių patalpų arba specialiųjų krovininių patalpų, poveikį, kaip apibrėžta SOLAS konvencijos II–2 skyriaus 3 taisyklėje, denio (toliau – apgadintas ro–ro denis). Kitų SOLAS konvencijos II–1 skyriaus B dalies 8 taisyklės punktų reikalavimų nebūtina laikytis taikant šiame skyriuje nurodytus stovumo standartus. Tariamai ant apgadinto ro–ro denio susikaupusio jūros vandens kiekis apskaičiuojamas naudojantis fiksuotu vandens lygio aukščiu virš:

25.1. apgadinto skyriaus žemiausiojo denio krašto taško;

25.2. kai apgadinto skyriaus denio kraštas paniręs po vandeniu, nuo šio vandens paviršiaus lygio esant bet kokiems posvyrio ir diferento kampams, tariamai susikaupusio jūros vandens kiekis skaičiuojamas taip:

25.2.1. jei likutinė viršvandeninio borto dalis (fl) (mažiausias atstumas tarp apgadinto ro–ro denio ir galutinės vaterlinijos ties pažeidimo vieta, neatsižvelgiant į papildomą ant apgadinto ro–ro denio tariamai susikaupusio vandens poveikį) yra 0,3 m arba mažesnė, tai 0,5 m;

25.2.2. jei likutinė viršvandeninio borto dalis (fl) yra 0,2 m arba didesnė, tai 0 m;

25.2.3. jei likutinė viršvandeninio borto dalis (fl) yra didesnė kaip 0,3 m, bet mažesnė kaip 2 m, tarpinės vertės nustatomos tiesinės interpoliacijos būdu.

26. Kai yra įrengta labai veiksminga drenažo (vandens nusausinimo) sistema, Administracija gali leisti sumažinti vandens lygio aukštį.

27. Tam tikruose jūros rajonuose plaukiojantiems laivams Administracija gali sumažinti šių taisyklių 25 punkte nustatytą vandens lygio ant apgadinto ro–ro denio aukštį, pakeisdama jį:

27.1. jei reikšmingas bangų aukštis (hr) atitinkamoje zonoje yra 1,5 m arba mažesnis, tai 0 m;

27.2. jei reikšmingas bangų aukštis (hr) atitinkamoje zonoje yra 4 m arba didesnis, tai pagal šių taisyklių 25 punkto reikalavimus nustatytą vertę;

27.3. jei reikšmingas bangų aukštis (hr) atitinkamoje zonoje yra didesnis kaip 1,5 m, bet mažesnis kaip 4 m – tarpinėmis vertėmis, nustatomomis tiesinės interpoliacijos būdu.

28. Šių taisyklių 27.3 punkte nustatyto vandens lygio ant apgadinto ro–ro denio aukštis gali būti mažinamas, jei Administracijai pateikiami įrodymai, kad apibrėžtoje zonoje vyrauja tas reikšmingas bangų aukštis (hr), o jo viršijimo tikimybė nėra didesnė kaip 10%, ir liudijimuose nurodomas plaukiojimo rajonas ir, jei reikia, metų laikas, kuriam nustatyta tam tikra reikšmingo bangų aukščio (hr) vertė.

29. Kaip alternatyvą šių taisyklių 25 arba 27 punktų reikalavimams, Administracija gali netaikyti 25 arba 27 punktų nuostatų reikalavimų ir priimti įrodymą, gautą atliekant bandymus su atskiro laivo modeliu pagal šių taisyklių VI skyriuje pateikiamą metodiką, patvirtinantį, kad laivas su SOLAS konvencijos II–1 skyriaus B dalies 8 taisyklės 4 punkte numatytais pažeidimais nepalankiausioje vietoje, esant nereguliariam bangavimui, neapvirs pagal šių taisyklių 25 punkte nurodytas nuostatas.

30. Laivo liudijimuose įrašoma, kad bandymų su modeliu rezultatai priimami kaip lygiaverčiai šių taisyklių 25 arba 27 punktų reikalavimams, ir nurodoma tuose bandymuose su modeliu taikyto reikšmingo bangų aukščio (hr) vertė.

31. Laivo kapitonui pagal SOLAS konvencijos II–1 skyriaus B dalies 8 taisyklės 7.1 ir 7.2 punktus pateikiama informacija, parengta laikantis SOLAS Konvencijos II–1 skyriaus B dalies 8 taisyklės 2.3–2.3.4 punktų reikalavimų, taikoma nepakeista pagal šiuos reikalavimus patvirtintiems ro–ro keleiviniams laivams.

32. Šių taisyklių 25–31 punktuose nurodyto ant apgadinto ro–ro denio tariamai susikaupusio jūros vandens tūrio poveikiui įvertinti galioja tokios nuostatos:

32.1. skersinė arba išilginė pertvara laikoma nepažeista, jei visos jos dalys yra vertikaliuose paviršiuose į vidų nuo abiejų laivo bortų ir tie paviršiai yra nutolę nuo apkalos vienos penktosios laivo pločio, kaip apibrėžta SOLAS konvencijos II–1 skyriaus 2 taisyklėje, atstumu, matuojant statmenai diametraliai laivo plokštumai aukščiausios dalijimo skyriaus krovininės vaterlinijos lygyje;

32.2. kai laivo korpuso konstrukcija yra paplatinta, kad atitiktų šio skyriaus nuostatas, turi būti naudojama padidėjusio laivo penktadalio pločio vertė, išskyrus esamų pertvaras kertančių objektų, vamzdynų sistemų ir kt. vietas, kurios buvo priimtinos iki laivo paplatinimo;

32.3. skersinių arba išilginių pertvarų, kurios gali apriboti atitinkamame apgadinto ro–ro denio skyriuje tariamai susikaupusį jūros vandenį, hermetiškumas turi būti proporcingas drenažo (vandens nusausinimo) sistemai ir turi išlaikyti hidrostatinį slėgį pagal pažeidimo skaičiavimo rezultatus. Tokių pertvarų aukštis turi būti ne mažesnis kaip 2,2 m. Tačiau laivuose su kabančiaisiais automobilių deniais pertvaros aukštis turi būti ne mažesnis už atstumą iki nuleisto kabančiojo denio apačios;

32.4. esant specialiosioms konstrukcijoms, pvz., kabantiesiems deniams per visą plotį ir plačioms šoninėms patalpoms, remiantis išsamiais bandymais su modeliais, gali būti priimtinas kitoks pertvarų aukštis;

32.5. tariamai susikaupusio jūros vandens kiekio poveikis neįskaitomas tuose apgadinto ro–ro denio skyriuose, kurie kiekvienoje denio pusėje turi tolygiai išdėstytas išilgai skyriaus šonų vandens nutekėjimo angas, atitinkančias tokius reikalavimus:

32.5.1. A  0,3 l; kur A – bendras visų vandens nutekėjimo angų plotas kiekvienoje denio pusėje kvadratiniais metrais, l – skyriaus ilgis metrais;

32.5.2. didžiausio apgadinimo sąlygomis laivas išlaiko ne mažesnę kaip 1,0 m likutinę viršvandeninio borto dalį, neatsižvelgiant į ant apgadinto ro–ro denio tariamai susikaupusio jūros vandens kiekio poveikį;

32.5.3. tokios vandens nutekėjimo angos yra išdėstytos ne aukščiau kaip 0,6 m nuo apgadinto ro–ro denio, o apatinis angų kraštas išdėstytas ne aukščiau kaip 2 cm nuo apgadinto ro–ro denio;

32.5.4. tokios vandens nutekėjimo angos turi turėti uždarymo įtaisus ar skydelius, leidžiančius nutekėti ant ro–ro denio susikaupusiam vandeniui ir neleidžiančius vandeniui patekti į vidų.

32.6. Kai tariama, kad virš ro–ro denio esanti pertvara yra apgadinta, tuomet abu gretutiniai jos skyriai laikomi užtvindyti iki vandens paviršiaus aukščio, apskaičiuoto pagal šių taisyklių 25 arba 27 punktų nuostatas.

33. Nustatant reikšmingą bangų aukštį turi būti naudojama bangų aukščio reikšmė, nurodyta žemėlapiuose, arba pagal šių taisyklių 7–8 punktų nuostatas – valstybių narių nustatytų jūrų zonų sąraše.

34. Ne visą sezoną plaukiojantiems laivams taikomą reikšmingą bangų aukštį nustato priimančiosios valstybės administracija pagal susitarimą su kita šalimi, į kurios uostą užsuka laivas.

 

VI. bandymų atlikimo tvarka nustatant ro–ro keleivinių laivų atitiktį specialiesiems stovumo reikalavimams

 

35. Bandymams su modeliais taikomi reikalavimai:

35.1. šių taisyklių 30 punkte nurodytuose bandymuose laivas turi išsilaikyti ant vandens, kaip apibrėžta šių taisyklių 38–42 punktuose, esant didžiausiam pažeidimui;

35.2. naudojamas laivo modelis turi būti tikro laivo kopija, atitinkanti išorinę formą ir vidaus konstrukciją, ypač vietas, turinčias įtakos užliejimui ir vandens pildymuisi. Pažeidimai turi atitikti didžiausio apgadinimo atvejį, apibrėžtą laikantis SOLAS konvencijos II–1 skyriaus B dalies 8.2.3.2 taisyklės nuostatų. Jei didžiausio apgadinimo vieta pagal SOLAS konvencijos standartą yra už ± 10% Lpp (ilgis tarp statmenų) atkarpos nuo midelio ribų, reikalingas papildomas apgadinto kilio ties mideliu bandymas. Toks papildomas bandymas reikalingas tik tuomet, kai tariamai yra apgadintos ro–ro patalpos.

36. Bandymuose naudojamas laivo modelis turi atitikti šiuos reikalavimus:

36.1. ilgis tarp statmenų (Lpp) turi būti ne mažesnis kaip 3 m;

36.2. tose vietose, kur tai gali turėti įtakos rezultatams, korpusas turi būti pakankamai plonas;

36.3. judėjimo charakteristikos turi tinkamai imituoti tikrojo laivo judėseną, kreipiant ypatingą dėmesį į metacentrinių spindulių dydžius esant bortiniam ir kiliniam supimuisi. Grimzlė, diferentas, skersinis posvyris ir svorio centras turi būti kaip didžiausio apgadinimo atveju;

36.4. virš ir žemiau pertvarų denio esantys pagrindiniai konstrukcijos elementai, pvz., vandeniui nepralaidžios pertvaros, oro ventiliacijos angos ir kt., dėl kurių užtvindymas gali būti asimetriškas, turi būti sumodeliuoti tinkamai ir kuo labiau atitikti realią situaciją;

36.5. pažeidimo angos forma turi būti tokia:

36.5.1. stačiakampio formos laivo borte, kurio plotis atitinka SOLAS konvencijos II–1 skyriaus B dalies 8.4.1 taisyklę, o ilgis – be apribojimų;

36.5.2. lygiašonio trikampio formos horizontalioje plokštumoje, kurio aukštis pagal SOLAS konvencijos II–1 skyriaus B dalies 8.4.2 taisyklę yra B/5.

37. Bandymai su laivo modeliu atliekami šių taisyklių 38–42 punktuose nustatyta tvarka.

38. Modelis turi būti veikiamas Jonswap spektru apibrėžtų nereguliarių bangų ilgomis keteromis, taikant šių taisyklių 27 ir 28 punktuose nurodytą reikšmingą bangų aukštį hr, kurių maksimumų padidėjimo koeficientas g ir maksimumų periodas Tp yra tokie:

38.1. Tp = 4 √hr, kai g = 3,3;

38.2. Tp lygus apgadinto laivo (neatsižvelgiant į papildomo vandens kiekio ant denio poveikį) rezonansiniam bortinio supimosi periodui esant nustatytoms apkrovos sąlygoms, bet ne didesnis kaip Tp = 6 √hr ir kai g = 1.

39. Modelis turi laisvai plūduriuoti, būti nustatytas bortu į šonines bangas (90° kursu), kad pažeidimo kiaurymė būtų nukreipta ateinančių bangų kryptimi. Modelis neturi būti prilaikomas taip, kad tai neleistų apvirsti. Jei užtvindytas laivas yra tiesios padėties, t. y. be posvyrio, jis turi būti pakreipiamas 1° kampu į apgadinto borto pusę.

40. Turi būti atliekami ne mažiau kaip penki eksperimentai kiekvienam bangavimo spektro maksimumo periodui. Kiekvienas eksperimentas turi trukti tol, kol pasiekiama modelio padėties pusiausvyra, tačiau ne trumpiau kaip laikotarpį, atitinkantį 30 minučių realaus laiko. Kiekvienam eksperimentui atlikti turi būti keliamos skirtingo tipo bangos.

41. Jei nė viename eksperimente laivas galiausiai nepasvyra apgadinto borto link, eksperimentai turi būti kartojami atliekant po penkias serijas kiekvienai iš dviejų specialiai nustatytų bangavimo sąlygų arba kaip alternatyva modelis pakreipiamas papildomai vienu laipsniu į apgadinto borto pusę ir eksperimentai kartojami atliekant po dvi serijas kiekvienai iš dviejų specialiai nustatytų bangavimo sąlygų. Šių papildomų eksperimentų tikslas – geriausiu įmanomu būdu parodyti laivo gebėjimą neapvirsti abiem atvejais.

42. Bandymai turi būti atliekami tokiems apgadinimo atvejams:

42.1. blogiausias (pats nepalankiausias) pagal SOLAS konvenciją pažeidimo atvejis pagal plotą po statinio stovumo kreive GZ;

42.2. blogiausias (pats nepalankiausias) pažeidimo ties mideliu atvejis, atsižvelgiant į likutinę viršvandeninio borto ties mideliu dalį, jei tai reikalaujama pagal šių taisyklių 35.2 punktą.

43. Laivas laikomas gebančiu išsilaikyti, jei pusiausvyros padėtis pasiekiama sėkmingai atlikus šių taisyklių 40 punkte reikalaujamų eksperimentų seriją, su sąlyga, kad didesni kaip 30° posvyrio nuo vertikalios ašies kampai, kurių skaičius buvo daugiau kaip 20% nuo visų svyravimo ciklų, arba daugiau kaip 20° nuolatinis posvyris yra laikomi apvirtimo kriterijais, net jei po to pasiekiama pusiausvyros padėtis.

44. Pasiūlymai dėl bandymų su modeliais programų turi būti iš anksto pateikiami priimančiosios valstybės administracijai aprobuoti. Taip pat reikia turėti omenyje, kad mažesnių apgadinimų atvejai gali sudaryti blogiausiojo atvejo sąlygas.

45. Bandymas turi būti užfiksuotas ataskaita ir vaizdo įrašu, kuriuose pateikiama visa reikiama informacija apie laivą ir bandymo rezultatus.

 

VII. METODINIAI NURODYMAI specialiųjų stovumo reikalavimų nustatymui

 

46. Šių nurodymų Administracija arba pripažintos organizacijos (įgaliotosios klasifikacinės bendrovės) privalo laikytis taikydamos šių taisyklių V ir VI skyriuose nustatytus specialiuosius stovumo reikalavimus, kiek tai praktiškai įmanoma ir suderinama su atitinkamo laivo konstrukcija.

47. Visi šių taisyklių 3 punkte nurodyti ro–ro keleiviniai laivai turi atitikti SOLAS konvencijos nustatytus apgadinto laivo stovumo standartus, taikomus visiems keleiviniams laivams, pastatytiems 1990 m. balandžio 29 d. arba vėliau. Būtent pagal šiuos reikalavimus nustatoma likutinė viršvandeninio borto dalis fl, kuri reikalinga šių taisyklių 25 punkte numatytiems skaičiavimams atlikti.

48. Taikant šių taisyklių 25 punkto nuostatas dėl ant pertvarų (ro–ro) denio tariamai susikaupusio vandens kiekio poveikio įvertinimo, laikoma, kad vanduo pateko ant denio per apgadinto borto angą. Šiame punkte reikalaujama, kad laivas, atitikdamas SOLAS konvencijos reikalavimus dėl apgadinto laivo stovumo, visiškai turi atitikti SOLAS konvencijos II–1 skyriaus B dalies 8 taisyklės 2.3–2.3.4 punktuose pateiktus laivo stovumo kriterijus su susikaupusiu nustatytu vandens kiekiu ant denio. Atliekant šiuos skaičiavimus į kitų SOLAS konvencijos II–1 skyriaus B dalies 8 taisyklės punktų reikalavimus neatsižvelgiama. Pvz., atliekant šiuos skaičiavimus, laivas neturi atitikti reikalavimų dėl pusiausvyros kampų arba panirimo žemiau ribinės panirimo linijos.

49. Susikaupęs ant denio vanduo skaičiuojamas kaip skysčio apkrova, turinti bendrą paviršių visuose skyriuose, kurie yra tariamai užtvindyti ro–ro denyje. Vandens aukštis ant denio (hv) priklauso nuo po pažeidimo išlikusios viršvandeninio borto dalies (fl) ir matuojamas ties pažeidimo vieta (žr. šių taisyklių priedo 1 paveikslą). Likutinė viršvandeninio borto dalis – tai mažiausias atstumas tarp apgadinto ro–ro denio ir galutinės vaterlinijos ties tariamo pažeidimo vieta (po visų galimų išlyginimo priemonių pritaikymo, jeigu tokių buvo imtasi), išnagrinėjus visus galimus pažeidimo scenarijus dėl atitikties SOLAS konvencijos (1990 m. redakcijos) apgadinto laivo stovumo standartams. Skaičiuojant fl neatsižvelgiama į ant apgadinto ro–ro denio tariamai susikaupusio jūros vandens kiekio poveikį.

50. Jei fl yra 2,0 m arba daugiau, laikoma, kad ant ro–ro denio vandens neprisirenka. Jei fl yra 0,3 m arba mažiau, priimama, kad hv yra 0,5 m. Tarpinės vandens aukščio vertės nustatomos tiesinės interpoliacijos būdu (žr. šių taisyklių priedo 2 paveikslą).

51. Taikant šių taisyklių 26 punkto nuostatas, drenažo (vandens nusausinimo) priemonės gali būti laikomos veiksmingomis tik tuomet, jei jos yra pakankamai našios, kad neleistų ant denio prisirinkti dideliam vandens kiekiui, t. y. daugeliui tūkstančių tonų per valandą, o tai šių taisyklių priėmimo metu žymiai viršija esamų priemonių našumą.

52. Taikant šių taisyklių 27 punktą, turi būti vadovaujamasi tokiomis nuostatomis:

52.1. ant denio tariamai susikaupusio vandens kiekis, be nustatomo pagal šių taisyklių 25 punkto reikalavimus, gali būti sumažintas geografiškai apibrėžtose ribotose zonose plaukiojantiems laivams. Tokios zonos nustatomos pagal zoną apibūdinantį reikšmingą bangų aukštį (hr), laikantis šių taisyklių 7–9 punktų nuostatų;

52.2. jei nagrinėjamoje zonoje reikšmingas bangų aukštis (hr) yra 1,5 m arba mažiau, laikoma, kad ant ro–ro denio neprisikaupia joks papildomas vandens kiekis. Jei nagrinėjamoje zonoje reikšmingas bangų aukštis yra 4,0 m arba daugiau, laikoma, kad ant ro–ro denio prisikaupia vandens kiekis, apskaičiuojamas pagal šių taisyklių 25 punkto nuostatas. Tarpinės vertės nustatomos tiesinės interpoliacijos būdu (žr. šių taisyklių priedo 3 paveikslą);

52.3. aukštis hv laikomas pastoviu, todėl papildomo vandens kiekis priklauso nuo skersinio posvyrio kampo ir nuo to, ar, esant kokiam nors konkrečiam posvyrio kampui, denio kraštas yra paniręs, ar ne (žr. šių taisyklių 4 paveikslą). Tariama automobilių denio patalpų skvarba yra 90%, o kitų tariamai užtvindytų patalpų skvarba nurodyta SOLAS konvencijoje;

52.4. jei šių reikalavimų atitikimui įrodyti skirti skaičiavimai yra susiję su mažesniu kaip 4 m reikšmingu bangų aukščiu, tas apribojantis reikšmingas bangų aukštis turi būti nurodytas keleivinio laivo saugos liudijime.

53. Taikant šių taisyklių 29 ir 30 punktų nuostatas, kaip alternatyvą šių taisyklių 25 arba 27 punktų reikalavimams Administracija gali priimti įrodymus, gautus atliekant bandymus su modeliais ir liudijančius, kad laivas atitinka naujus stovumo standartus. Bandymų su modeliais reikalavimai išsamiau aprašyti šių taisyklių VI skyriuje. Nurodymai dėl bandymų su modeliais pateikti šių taisyklių 62–69 punktuose.

54. Taikant šių taisyklių 31 punkto nuostatas, SOLAS konvencijos reikalavimų atitikimui nustatyti naudojamos kreivių (laivo svorio centro aplikatės KG arba metacentrinio aukščio GM) ribinės reikšmės gali nebetikti tais atvejais, kai laikoma, kad ant denio yra susikaupęs hipotetinis vanduo pagal šių taisyklių nuostatas, ir gali prireikti patikslinti kreivių ribines reikšmes, kurias sudarant atsižvelgta į tokį papildomo vandens kiekio poveikį. Tuo tikslu turi būti atliekami pakankami skaičiavimai, atitinkantys reikiamą eksploatacijos metu galimų grimzlių ir diferentų skaičių.

*Pastaba. Patikslintosios KG ir GM kreivių ribinės reikšmės gali būti gautos iteracijos metodu, kuomet mažiausiasis perteklinis metacentrinis aukštis GM, gautas iš apgadinto laivo stovumo su hipotetiniu vandens kiekiu ant denio skaičiavimų, pridedamas prie svorio centro aplikatės KG (arba atimamas iš metacentrinio aukščio GM), naudojamos nustatyti likutinę viršvandeninio borto dalį (fl), ir tas procesas kartojamas tol, kol perteklinis metacentrinis aukštis GM taps nykstamai mažas.

Numatoma, kad tokia iteracija prasidėtų nuo didžiausios svorio centro aplikatės KG (mažiausios GM), kuri gali būti pagrįstai išlaikoma eksploatacijos metu, ir denio pertvarų sistema būtų išnaudojama taip, kad perteklinis GM, gautas iš apgadinto laivo stovumo su hipotetiniu vandens kiekiu ant denio skaičiavimų, būtų kuo mažesnis.

55. Taikant šių taisyklių 32.1 punkto nuostatas, kaip ir pagal SOLAS konvencijos reikalavimus, į vidų nuo B/5 linijos esančios pertvaros po susidūrimo laikomos neapgadintomis.

56. Jeigu taikant šių taisyklių 32.2 punkto nuostatas nustatoma, jog tam, kad būtų laikomasi SOLAS konvencijos II–1 skyriaus B dalies 8 taisyklės reikalavimų, yra įrengti bortiniai konstrukciniai sponsonai ir todėl padidėja laivo plotis (B), taigi, ir laivo B/5 atstumas nuo jo borto, tai dėl tokių modifikacijų neturi būti perstatomi jokie esami konstrukciniai elementai ar pagrindinės skersinės vandeniui nepralaidžios pertvaros, esančios žemiau pertvarų denio (žr. šių taisyklių priedo 5 pav.).

57. Taikant šių taisyklių 32.2 punkto nuostatas, turi būti vadovaujamasi tokiomis nuostatomis:

57.1. įrengtos skersinės ar išilginės pertvaros (užtvaros), apribojančios ant apgadinto ro–ro denio tariamai susikaupusio vandens kiekio judėjimą, nebūtinai turi būti hermetiškos. Leidžiamas nedidelis nuotėkis, jei drenažo (vandens nusausinimo) priemonės yra pakankamos, kad neleistų vandeniui prisirinkti kitoje pertvaros (užtvaros) pusėje. Tais atvejais, kai špigatai tampa neveiksmingi dėl nepakankamo vandens lygių skirtumo, turi būti įrengtos kitokios drenažo priemonės;

57.2. skersinių ar išilginių pertvarų (užtvarų) aukštis (Bh) turi būti ne mažesnis kaip (8 x hv) metrų, o hv yra susikaupusio vandens aukštis, apskaičiuotas pagal likutinę viršvandeninio borto dalį ir reikšmingą bangų aukštį (kaip nurodyta šių taisyklių 25 ir 27 punktuose). Tačiau pertvaros (užtvaros) aukštis jokiu būdu negali būti mažesnis už didesniąją iš tokių verčių:

57.2.1. 2,2 m;

57.2.2. atstumą tarp pertvarų denio ir nuleistų tarpinių arba kabančiųjų automobilių denių apačios. Reikia atkreipti dėmesį, kad bet kokie tarpai tarp pertvaros viršutinio krašto ir kabančiojo denio apkalos apačios turi būti uždengti atitinkamai skersine arba išilgine kryptimis (žr. šių taisyklių priedo 6 paveikslą). Mažesnio nei nurodyta aukščio pertvaros (užtvaros) gali būti priimtinos, jei atlikus bandymus su modeliais pagal šių taisyklių 62–69 punktų nuostatas patvirtinama, kad kitokia konstrukcija užtikrina pakankamą neskęstamumo standartą. Reikia atidžiai nustatyti pertvaros (užtvaros) aukštį, kad jis pakankamai apsaugotų nuo laipsniško užliejimo pagal nustatytas laivo stovumo normas. Bandymai su modeliais tų laivo stovumo normų nekeičia.

*Pastaba. Normos gali būti sumažintos iki 10° su sąlyga, kad padidėja atitinkamas plotas po kreive.

58. Taikant šių taisyklių 32.5.1 punkto nuostatas, plotas A reiškia nuolatines vandens nutekėjimo angas. Reikia pažymėti, kad vandens nutekėjimo angos nėra tinkamos laivams, kuriems reikalingas viso arba dalies antstato plūdrumas tam, kad atitiktų kriterijus. Reikalaujama, kad vandens nutekėjimo angos turėtų uždaromuosius skydelius, neleidžiančius vandeniui patekti į vidų, bet leidžiančius jam ištekėti. Tokie skydeliai turi būti tik savaiminio veikimo ir neturi pernelyg apriboti vandens nutekėjimo. Bet koks žymesnis veiksmingumo sumažėjimas turi būti kompensuojamas įrengiant papildomas vandens nutekėjimo angas, kad būtų išlaikytas reikiamas jų plotas.

59. Taikant šių taisyklių 32.5.2 punkto nuostatas, kad vandens nutekėjimo angos būtų laikomos efektyviomis, minimalus atstumas nuo apatinio angos krašto iki apgadinto laivo vaterlinijos turi būti ne mažesnis kaip 1,0 m. Skaičiuojant minimalų atstumą neatsižvelgiama į papildomą ant denio susikaupusio vandens poveikį (žr. šių taisyklių priedo 7 paveikslą).

60. Taikant šių taisyklių 32.5.3 punkto nuostatas, vandens nutekėjimo angos turi būti kuo žemiau šoniniuose falšbortuose arba korpuso apkaloje. Apatinis vandens nutekėjimo angos kraštas turi būti ne aukščiau kaip 2 cm nuo pertvarų denio, o viršutinis angos kraštas – ne aukščiau kaip 0,6 m (žr. šių taisyklių priedo 8 paveikslą).

*Pastaba. Patalpos, kurioms taikomos šių taisyklių 32.5 punkto nuostatos, t. y. patalpos su vandens nutekėjimo angomis, skaičiuojant nepažeisto laivo ir apgadinto laivo stovumo diagramų parametrus neturi būti vertinamos kaip neapgadintos patalpos.

61. Taikant šių taisyklių 32.6 punkto nuostatas, turi būti vadovaujamasi tokiomis nuostatomis:

61.1. nustatyto dydžio pažeidimas daromas išilgai laivo. Priklausomai nuo laivo dalijimo skyriais standarto gali būti neapgadinta nė viena pertvara arba apgadinta tik žemiau pertvarų denio esanti pertvara, arba tik aukščiau pertvarų denio esanti pertvara, ar gali būti įvairūs tokių apgadintų pertvarų variantai;

61.2. visos skersinės ir išilginės pertvaros (užtvaros), kurios apriboja tariamai susikaupusį ant denio vandens kiekį, turi būti savo vietose ir pritvirtintos visą laivo buvimo jūroje laiką;

61.3. tais atvejais, kai skersinė pertvara (užtvara) yra apgadinta, ant denio susikaupusio vandens paviršiaus lygis abiejose apgadintos pertvaros (užtvaros) pusėse yra vienodame aukštyje hv (žr. šių taisyklių priedo 9 paveikslą).

62. Šių taisyklių 62–69 punktuose pateikiami nurodymai dėl bandymų su modeliais. Šių nurodymų tikslas – užtikrinti modelių konstravimo ir patikrinimo metodų, taip pat bandymų su modeliais atlikimo ir analizės vienodumą, pripažįstant, kad turimi įrenginių pajėgumai ir leidžiamos sąnaudos turės tam tikros įtakos šiam vienodumui.

63. Reikalavimai laivo modeliui:

63.1. medžiagos, iš kurių modelis yra pagamintas, nėra svarbios su sąlyga, jog nepažeistas modelis ir apgadintas modelis yra pakankamai standūs, kad jo hidrostatinės savybės būtų tokios pačios kaip ir tikrojo laivo ir kad korpuso lankstumo įtaka veikiant bangoms būtų visai nedidelė;

63.2. svarbu užtikrinti, kad apgadinti skyriai būtų sumodeliuoti kuo tiksliau, kad juose susikauptų vandens kiekis, atitinkantis realią situaciją;

63.3. kadangi vandens (net nedidelio jo kiekio) patekimas į nepažeistas modelio dalis keičia jo savybes, reikia imtis priemonių, kad to neatsitiktų.

64. Taikant šių taisyklių 36.1 punkto nuostatas bei pripažįstant, kad mastelio efektas yra svarbus veiksnys modelio savybėms bandymo metu, svarbu užtikrinti, kad tas efektas būtų kuo mažesnis. Modelis turi būti kuo didesnis, kadangi apgadintų skyrių detales lengviau sukonstruoti didesnio dydžio modeliuose ir dėl to sumažėja mastelio efektas. Todėl rekomenduojama, kad modelio ilgis būtų ne mažesnis už mastelį, atitinkantį 1:40. Tačiau reikalaujama, kad modelio ilgis ties dalijimo skyriais krovinine vaterlinija būtų ne mažesnis kaip 3 m.

65. Taikant šių taisyklių 36.2 punkto nuostatas, turi būti vadovaujamasi tokiomis nuostatomis:

65.1. modelis ties tariamų pažeidimų vietomis turi būti kuo plonesnis, kad pritekėjusio vandens kiekis ir jo svorio centras būtų kuo tiksliau sumodeliuoti. Pripažįstama, kad gali būti neįmanoma pakankamai detaliai sukonstruoti modelio korpusą ir modelio dalijimo skyriais elementus, todėl dėl šių konstrukcinių apribojimų gali būti neįmanoma tiksliai apskaičiuoti patalpų skvarbos;

65.2. bandymais buvo nustatyta, kad laivo vertikalus aukštis gali turėti įtakos dinaminių bandymų rezultatams. Todėl reikalaujama, kad laivo modelis turėtų ne mažiau kaip trijų standartinių aukščių antstatą ant pertvarų (viršvandeninio borto) denio, kad didelės bangos, sukeltos bangų generatoriaus, nesiristų per modelio viršų;

65.3. svarbu, kad būtų patikrintos ne tik nepažeisto modelio grimzlės, bet ir tiksliai išmatuojamos apgadinto modelio grimzlės, kad galima būtų lyginti su grimzlių vertėmis, gautomis pagal apgadinto laivo stovumo skaičiavimus. Išmatavus apgadinto modelio grimzles gali tekti pakoreguoti apgadintų skyrių skvarbą įrengiant papildomas talpas arba pridedant svorius. Tačiau taip pat svarbu užtikrinti, kad užtvindančio vandens svorio centras būtų tiksliai sumodeliuotas. Tokiu atveju bet kokie koregavimai turi būti su paklaida laivo saugos naudai;

65.4. jei ant modelio denio reikia įrengti užtvaras, o jų aukštis yra mažesnis nei nustatyta taisyklių 32.3 punkte, modelyje turi būti įrengta vaizdo kamera, kad galima būtų stebėti bet kokį vandens persiliejimą per viršų ir bet kokį vandens kaupimąsi ant neapgadintos denio dalies. Tokiu atveju bandymo ataskaitoje turi būti pateikiamas vaizdo įrašas.

66. Taikant šių taisyklių 36.3 punkto nuostatas ir siekiant užtikrinti, kad modelio judėjimo savybės atitiktų tikrojo laivo judėjimą, yra svarbu, kad būtų atlikti nepažeisto modelio krenavimo ir svyravimų bandymai tam, kad galima būtų patikrinti modelio pradinį metacentrinį aukštį GM ir masės pasiskirstymą. Laikoma, kad tikrojo laivo skersinis metacentrinis spindulys yra ne didesnis kaip 0,4B, o išilginis metacentrinis spindulys – ne didesnis kaip 0,25L.

Modelio bortinio supimosi periodas apskaičiuojamas pagal formulę:

 

 

kur:

GM – tikrojo laivo (nepažeisto) pradinis metacentrinis aukštis;

g – laisvojo kritimo pagreitis;

λ– modelio mastelis;

B – tikrojo laivo plotis.

Pastaba.

Nors apgadinto laivo krenavimo ir svyravimų bandymai gali būti priimtini kaip būdas patikrinti apgadinto laivo stovumo diagramą, tačiau tokie bandymai negali būti priimtini kaip atlikti vietoj bandymų su nepažeistu laivo modeliu.

Vis dėlto turi būti atliktas laivo svyravimų bandymas su apgadintu modeliu, siekiant nustatyti bortinio supimosi periodą, kuris reikalingas taisyklių 38 punkte nurodytiems bandymams atlikti.

67. Taikant šių taisyklių 36.4 punkto nuostatas, laikoma, kad tikrojo laivo apgadinto skyriaus ventiliacijos įrenginiai netrukdo užtvindymui ir susikaupusio vandens judėjimui. Tačiau stengiantis sumažinti pagal mastelį tikrojo laivo ventiliacijos įrangą, gali atsirasti nepageidautinas mastelio efektas. Tam, kad tai neįvyktų, rekomenduojama ventiliacijos įrangą daryti didesnio nei modelis mastelio, užtikrinant, kad tai neturės įtakos vandens tekėjimui ant automobilių denio.

68. Taikant šių taisyklių 36.5 punkto nuostatas, laikoma, kad prizminės pažeidimo formos lygiašonio trikampio profilis atitinka krovininės vaterlinijos lygį. Be to, tais atvejais, kai yra įrengtos mažiau kaip B/5 pločio šoninės patalpos, siekiant išvengti galimo mastelio efekto, pažeidimo ilgis ties šoninėmis patalpomis turi būti ne mažesnis kaip 2 m.

69. Nurodymai dėl bandymų atlikimo tvarkos (šių taisyklių 37–42 punktai):

69.1. Turi būti taikomas Jonswap bangų spektras, kadangi jis labiausiai atitinka daugumos pasaulio jūrų bangavimo sąlygas. Šia prasme yra svarbu užtikrinti, kad būtų teisingas ne tik bangų maksimumo periodas, bet kad būtų teisingas ir nulinio lygio kirtimo periodas.

69.1.1. Taikant 4√hr maksimumo periodą ir laikant, kad padidėjimo koeficientas γ = 3,3, nulinio lygio kirtimo periodas turi būti ne didesnis kaip:

{Tp/(nuo 1,20 iki 1,28)} ± 5 %

69.1.2. Nulinio lygio kirtimo periodas, atitinkantis maksimumo periodą, lygų apgadinto modelio bortinio supimosi periodui, ir laikant, kad koeficientas = 1, turi būti ne didesnis kaip:

{Tp/(nuo 1,3 iki 1,4)} ± 5 %,

turint omenyje, kad, jei apgadinto modelio bortinio supimosi periodas yra didesnis kaip 6√hr, maksimumo periodas turi būti ne didesnis kaip 6√hr.

Pastaba.

Buvo nustatyta, kad yra nepraktiška apskaičiuoti modelio bangų spektro nulinio lygio kirtimo periodo ribas pagal matematinėmis formulėmis apskaičiuotas nominalias reikšmes. Todėl leistina 5% paklaida.

Būtina, kad kiekvienos bandymų serijos bangų spektras būtų užregistruotas dokumentuose. Matavimai registracijai turi būti atliekami prie pat modelio, bet ne pavėjinėje pusėje (žr. toliau esantį a) paveikslą), taip pat šalia bangų generatoriaus. Taip pat reikalaujama, kad modelyje būtų įrengti prietaisai, kuriais būtų galima stebėti ir registruoti modelio supimąsi (bortinį, vertikalų ir kilinį) ir jo padėtį (posvyrį, gramzdą ir diferentą) viso bandymo metu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Matavimai „prie pat modelio“ turi būti atliekami a) paveiksle parodytame lanke A arba lanke B.

69.1.3. Kadangi keleivinių laivų neskęstamumui, be metacentrinio aukščio GM ir likutinės viršvandeninio borto dalies parametrų, yra svarbus ir kitas papildomas parametras – plotas po apgadinto laivo stovumo kreive iki diagramos maksimumo GZ kampo, parenkant blogiausią pažeidimo atvejį pagal SOLAS konvencijos nuostatas, taikant šių taisyklių 42.1 punkto nuostatas, blogiausiu pažeidimo atveju laikomas toks, kuomet lieka mažiausias plotas po apgadinto laivo stovumo kreive iki diagramos maksimumo GZ kampo.

69.2. Siekiant bandymo patvirtinimo Administracijai teikiamoje ataskaitoje turi būti tokie dokumentai:

69.2.1. apgadinto laivo stovumo blogiausio pažeidimo atvejo pagal SOLAS konvencijos nuostatas ir blogiausio pažeidimo ties mideliu atvejo (jeigu jie skiriasi) skaičiavimai;

69.2.2. modelio schematinis brėžinys kartu su informacija apie modelio konstrukciją ir prietaisus;

69.2.3. krenavimo eksperimento ir svyravimų bandymo ataskaitos;

69.2.4. tikrojo laivo ir laivo modelio bortinio supimosi periodų skaičiavimai;

69.2.5. apskaičiuotas ir išmatuotas bangų spektras (atitinkamai prie pat modelio ir šalia bangų generatoriaus);

69.2.6. modelio supimosi, padėties ir dreifo registracijos duomenys;

69.2.7. reikiami vaizdo įrašai.

Pastaba.

Visus bandymus turi stebėti Administracijos atstovai.

______________


Specialiųjų stovumo reikalavimų

ro–ro keleiviniams laivams

taikymo taisyklių priedas

 

 

PAVEIKSLAI

(ORIENTACINIAI NURODYMAI ADMINISTRACIJAI AR PRIPAŽINTAJAI ORGANIZACIJAI)

1 paveikslas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 



2 paveikslas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


1. Jei fl ³ 2 m, vandens ant denio aukštis (hv) = 0 m

2. Jei fl < 0,3 m, vandens ant denio aukštis (hv) = 0,5 m

 

3 paveikslas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


1. Jei hr ³ 4 m, vandens ant denio aukštis skaičiuojamas kaip nurodyta 3 paveiksle

2. Jei hr < 1,5 m, vandens ant denio aukštis (hv) = 0 m

Pavyzdžiui:

Jei fl = 1,15 m, o hr = 2,75 m, tada hv = 0,125 m


4 paveikslas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 



5 paveikslas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 



6 paveikslas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Laivas be kabančiųjų automobilių denių

1 pavyzdys:

Vandens aukštis ant denio = 0,25 m

Mažiausiasis būtinas užtvaros aukštis = 2,2 m

 

Laivas su kabančiuoju automobilių deniu (užtvaros kelyje)

2 pavyzdys:

Vandens aukštis ant denio (hv) = 0,25 m

Mažiausiasis būtinas užtvaros aukštis = x

 

7 paveikslas

 

 

 

 


Minimalus būtinas viršvandeninis bortas iki vandens nutekėjimo angos =1,0 mMažiausia būtina likutinė viršvandeninė borto dalis iki nutekamosios angos = 1,0 m

8 paveikslas

 

 

 

 

 

 

 


8 paveikslas

 

 

 

 

 

 

 

 


9 paveikslas

 

 

 

 

 

9 paveikslas

 

 

                                                                                

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

         

______________