LIETUVOS BANKO VALDYBOS
N U T A R I M A S
DĖL Turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo
2012 m. birželio 14 d. Nr. 03-133
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos finansų rinkos priežiūros sistemos pertvarkos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 145-6811) 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672; 2011, Nr. 86-4139) 17 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246; 2011, Nr. 145-6816) 201 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
Patvirtinti Turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2012 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 03-133
TURTO ARBA VERSLO VERTINIMO ĮMONĖS IR NEPRIKLAUSOMO TURTO ARBA VERSLO VERTINTOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja pagrindines turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudėjo ir draudiko – ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas.
2. Sudarius draudimo sutartį, Taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi. Šalys draudimo sutartimi negali pakeisti imperatyvių teisės aktų reikalavimų.
3. Pagrindinės Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą.
3.2. Draudėjas – turto arba verslo vertinimo įmonė arba nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, sudarę draudimo sutartį su draudiku.
3.3. Nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo (užsakovas ir (arba) trečiasis asmuo), kurio draudėjas nenurodo draudimo sutartyje, bet kuris Taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką. Nukentėjusiu trečiuoju asmeniu laikomas užsakovas ir (arba) trečiasis asmuo, kuriam padaryta žala dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų.
II. DRAUDIMO OBJEKTAS
5. Draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo profesine civiline atsakomybe už žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 2 metai nuo draudimo sutarties galiojimo pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo netinkamai atliktų įsipareigojimų vertinant turtą arba verslą.
III. DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
7. Draudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas draudėjui arba draudikui už trečiajam asmeniui padarytą žalą dėl draudėjo atliekamo ir (ar) atlikto turto arba verslo vertinimo, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas:
7.2. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį nei nurodytą Taisyklių 5 punkte;
7.3. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, ne trumpesnį nei nurodytą Taisyklių 5 punkte, dėl draudėjo netinkamai atliekamo ir (ar) atlikto turto arba verslo vertinimo;
7.4. pareikštas dėl turto arba verslo vertinimo, atliekamo ir (ar) atlikto draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu;
7.6. pareikštas dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje atliekamo ir (ar) atlikto turto arba verslo vertinimo;
8. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, atsiradęs dėl tos pačios priežasties, nepaisant to, kad gali būti pareikšti kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimai. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta, kai draudėjas baigė vertinti turtą arba verslą.
9. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala, atsiradusi dėl draudėjo netinkamai atliktų įsipareigojimų vertinant turtą arba verslą, padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pareiškė draudėjui ar draudikui Taisyklių 7 punkte nustatytus kriterijus atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas, net jeigu reikalavimas pareikštas pasibaigus Taisyklių 7.2 punkte nustatytam terminui, bet ne vėliau kaip 3 metai po žalos padarymo, yra draudžiamasis įvykis.
IV. NEDRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
10. Nedraudžiamasis įvykis yra pateikimas reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius):
10.1. neturtinę dėl draudėjo netinkamai atliekamo ir (ar) atlikto turto arba verslo vertinimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
10.2. padarytą draudėjo tyčine veika, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
10.4. atsiradusią dėl sutarties neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo, jeigu sutartyje nustatyta draudėjo civilinės atsakomybė viršija Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytąją. Sutartyje nustatytai civilinei atsakomybei, viršijančiai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą civilinę atsakomybę, draudimo apsauga negalioja;
10.5. atsiradusią dėl draudėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens veiksmų siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
10.7. tiesiogiai ar netiesiogiai nulemtą šių įvykių (neatsižvelgiant į tai, kad žalai (nuostoliams) atsirasti ar jų dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės):
10.7.1. karo, agresijos, priešiškų užsienio jėgų veiksmų, karinio pobūdžio veiksmų (nesvarbu, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietinio karo, maišto, revoliucijos, sukilimo, vidaus neramumų, pasiekusių sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
10.7.2. bet kokio pobūdžio teroristinio akto (sukėlusio pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);
10.9. dėl kurios reikalavimus reiškia su draudėju susiję asmenys. Su draudėju susiję asmenys – juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies;
10.10. padarytą dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, taip pat nesąžiningos konkurencijos ir (ar) veiksnių, ribojančių konkurenciją;
10.11. atsiradusią dėl draudėjui patikėto, jo žinioje esančio turto, dokumentų (nesvarbu, koks jų išraiškos būdas ar forma), daiktų (diskų ir kitų duomenų laikmenų, pinigų ir pan.) visiško ar dalinio praradimo, sunaikinimo, pametimo, netekimo;
10.13. atsiradusią dėl sutartyse ir įstatymuose nustatytų baudų, nuobaudų, netesybų arba kitų panašių sankcijų;
10.14. susijusią su išlaidomis, turėtomis taisant veiklos rezultatą arba iš naujo atliekant blogai padarytą darbą;
10.15. tiesiogiai ar netiesiogiai atsirandančią dėl jonizuojančios spinduliuotės ar radioaktyviojo užteršimo arba dėl sprogstamojo branduolinio mišinio ar komponento radioaktyviųjų, toksinių, sprogstamųjų ir kitų pavojingų savybių poveikio;
10.16. tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai susijusią su asbestu arba pusfabrikačiais, gaminiais ar kitomis medžiagomis, turinčiomis savo sudėtyje asbesto;
10.17. padarytą dėl turto ar verslo vertinimo sutarties įvykdymo termino praleidimo ir išlaidų sąmatos viršijimo;
10.18. atsiradusią dėl informacijos apie asmenį, jo privatų gyvenimą, įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą viešo paskelbimo ir (ar) panaudojimo savanaudiškais tikslais;
10.19. atsiradusią dėl draudėjui priklausančių (ar jo valdomų) pastatų, teritorijos ar kitų objektų trūkumų;
10.20. atsiradusią dėl draudimo sutarties galiojimo teritorijoje esančių valstybių įstatymų, tarptautinių sutarčių, dekretų, nutarimų ir kitų teisės aktų, draudžiančių žmonių diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių, pažeidimo.
V. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA
11. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudiko išduodamame turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (toliau – draudimo liudijimas). Metinė mažiausia civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 300 000 litų.
12. Draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo susitarimu. Draudimo įmokos dydis ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo liudijime.
14. Atsižvelgdami į draudimo rizikos pobūdį, draudikas ir draudėjas dėl draudžiamojo įvykio savo susitarimu gali nustatyti besąlyginę išskaitą, kurios dydis privalo būti nurodomas draudimo liudijime. Besąlyginė išskaita – suma, kuria draudikas dėl kiekvieno draudžiamojo įvykio sumažina draudimo išmoką, jeigu draudimo išmoka mokama draudėjui. Jeigu draudimo išmoka mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudikas nesumažina draudimo išmokos besąlyginės išskaitos suma, tačiau draudėjas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po to, kai draudikas sumoka draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, privalo sumokėti draudikui besąlyginės išskaitos sumą. Draudikas privalo nedelsdamas informuoti draudėją apie draudimo išmokos mokėjimo nukentėjusiam trečiajam asmeniui dieną ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Besąlyginė išskaita negali būti didesnė kaip 5 procentai draudimo sumos.
VI. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
15. Draudimo sutartis sudaroma rašytine forma. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas, kuriame privalo būti Civilinio kodekso 6.991 straipsnio 1 dalies 1–12 punktuose nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas „Turto arba verslo vertinimo įmonės ir (arba) nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas“ ir nuoroda į Taisykles (pavadinimas, „Valstybės žinių“ numeris ir publikacijos numeris).
16. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, jei draudikas reikalauja, privalo pateikti raštišką prašymą. Kai draudėjas pateikia raštišką prašymą sudaryti draudimo sutartį, sudarius draudimo sutartį prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi.
17. Sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti jam žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jei tos aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudikui, kurias draudikas prašo nurodyti raštiškame prašyme arba dėl kurių papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
18. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo Taisyklių 17 punkte nurodytos pareigos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį turi būti rašytinis ir gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Jeigu draudėjas neįvykdo Taisyklių 17 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, žinodamas tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad Taisyklių 17 punkte nurodyta pareiga nebuvo įvykdyta.
20. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos dienos, kai draudėjas sumoka draudimo įmoką arba pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka bus mokama dalimis.
VII. DRAUDIMO SUTARTIES GALIOJIMO TERMINAS
VIII. DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS IR SUMAŽĖJIMAS
24. Draudimo rizika padidėja arba sumažėja, kai draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu pasikeičia kuri nors aplinkybė, tiesiogiai susijusi su pavojaus draudimo objektui padidėjimu arba sumažėjimu, ir jeigu draudikas nurodė ją draudimo sutartyje, kaip turinčią įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.
25. Jeigu draudimo rizika padidėja jau sudarius draudimo sutartį, draudėjas privalo tuoj pat, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kai pats apie tai sužinojo ar turėjo sužinoti, raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti sumokėti papildomą draudimo įmoką. Draudikas draudimo sutartyje privalo nurodyti tvarką, kurios laikantis bus apskaičiuojama padidinta draudimo įmoka.
IX. DRAUDĖJO IR DRAUDIKO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI
27. Draudėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu reikalavimas atitinka Taisyklių 7 punkte nurodytas sąlygas.
28. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti.
29. Be raštiško draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
30. Draudikas privalo Taisyklių XIV skyriuje nustatyta tvarka atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, turėtas vykdant Taisyklių 28 punkte nustatytą pareigą.
31. Draudėjas, kuriam pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo pateikti teismui atsiliepimus į pareikštą ieškinį gavimo dienos, privalo informuoti draudiką.
32. Draudikas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo draudėjo pranešimo apie pareikštą ieškinį turi teisę pareikalauti, kad draudėjas įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo interesams teisme. Jeigu draudėjo interesams teisme atstovauja draudiko paskirti asmenys, draudikas Taisyklių XIV skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui turėtas ir iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat atlyginimo už atstovo pagalbą teisme išlaidas.
X. BENDROSIOS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS
34. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo.
35. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.
36. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą arba įsiteisėjusią teismo nutartį, patvirtinančią taikos sutartį.
37. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, tyrimo atlikimo ir išvadų pateikimo tvarką.
38. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus Civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę į draudimo išmoką turintiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka mokama proporcingai kiekvieno asmens patirtos žalos dydžiui.
39. Įvykus draudžiamajam įvykiui ir nustačius, kad draudėjo civilinė atsakomybė apdrausta turto arba verslo vertinimo įmonės ir nepriklausomo turto arba verslo vertintojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu kelių draudikų, kiekvieno draudiko mokama draudimo išmoka sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartį.
XI. DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO NUKENTĖJUSIAM TREČIAJAM ASMENIUI
40. Draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus arba jų kopijas, kad būtų išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui:
40.2. dokumentus apie draudėjo netinkamai atliktus įsipareigojimus vertinant turtą arba verslą, dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes, padarinius ir žalos dydį;
41. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.
42. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui arba nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.
43. Jeigu praėjus Taisyklių 41 punkte nustatytam terminui draudimo išmoka neišmokama arba nepradedama mokėti, draudikas raštu privalo informuoti draudėją, nukentėjusį trečiąjį asmenį ir motyvuotai nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis.
44. Draudėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimu draudikas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo, raštu pateikti išsamią informaciją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą ir leisti draudėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens paskirtam atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.
XII. NUKENTĖJUSIO TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ
45. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, sudaręs su draudėju draudimo sutartį, išmokėtų draudimo išmoką. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus arba jų kopijas:
46. Būtinos sąlygos, kad būtų įgyvendinta tiesioginio reikalavimo teisė, yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.
XIII. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI
48. Jeigu draudėjas yra atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tada, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai sutikimo nedavė.
49. Jeigu draudėjas yra atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tada, jeigu draudėjas buvo gavęs draudiko rašytinį sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė sutikimo, ir jeigu draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
XIV. DRAUDĖJO IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS
50. Draudėjo išlaidos, nurodytos Taisyklių 30 ir 32 punktuose, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.
51. Atlyginamos išlaidos, nurodytos Taisyklių 30 ir 32 punktuose, kartu su draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą tik Civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatytu atveju.
52. Draudėjo išlaidos, turėtos siekiant sumažinti žalą arba stengiantis jos išvengti, neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis. Draudėjo išlaidos, turėtos laikantis draudiko nurodymų (Taisyklių 28 punktas), yra atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.
XV. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
54. Draudikas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui.
55. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, netaikant jokių atskaitymų.
XVI. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS
XVII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
58. Visi Taisyklėse nustatyti šalių prašymai, pranešimai, reikalavimai, susitarimai, draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti rašytiniai.
59. Draudimo sutarties sąlygas, nenustatytas Taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
60. Visi draudėjo arba nukentėjusio trečiojo asmens ir draudiko ginčai, kylantys iš draudimo sutarties arba susiję su ja, sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.