LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ŽELDYNŲ APSAUGOS, TVARKYMO IR ATKŪRIMO STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2002 m. lapkričio 29 d. Nr. 615
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių 378 punktą (Žin., 2001, Nr. 86-3015),
2. Pavedu Gamtos apsaugos departamentui iki 2003 m. gegužės 1 d. parengti ir suderinti su atitinkamomis institucijomis Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategijos veiksmų ir priemonių planą, kuriame būtų nustatyti konkretūs veiksmai ir priemonės atskirų strateginių tikslų įgyvendinimui, šių priemonių įvykdymo laikas bei atsakingi vykdytojai.
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „augalija“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 615
Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Lietuvos želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija (toliau – Strategija) yra formuojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija bei kitais teisės aktais. Strategijoje atsižvelgiama į šių svarbiausių tarptautinių dokumentų, susitarimų bei konvencijų nuostatas želdynų, kraštovaizdžio apsaugos klausimais: Pasaulinio kultūros ir gamtos paveldo globos konvencija (1972 m. Paryžius), Istorinių želdynų chartija (1981 m. Florencija), Biologinės įvairovės konvencija (1992 m. Rio de Žaneiras), Orhuso konvencija (1998 m. Orhus), Europos kraštovaizdžio konvencija (2000 m. Florencija), Europos teritorijos tvarkymo politikos principais (ETTPP) (Leipzig, 1995) Europos komisijos Žaliuoju dokumentu apie miestų aplinką (Green paper on the Urban environment (COM (90), Brussels, 1990), Europos miestų chartija ir Europos miestų teisės deklaracija (European urban charter) ir kt.).
Strategijoje želdynai suprantami kaip specialioje teritorijoje žmogaus sukurti ar pritaikyti želdinių (medžių, krūmų, vejų, gėlynų) ir įrenginių (takų, aikštelių ir kt.) teritoriniai kompleksai, skirti želdiniams auginti ir naudoti rekreaciniams, kultūriniams, sanitariniams-higieniniams ir kitiems tikslams. Tai miestų, miestelių, kaimų įvairios funkcinės paskirties rekreaciniai želdynai (parkai, tarp jų ir istoriniai želdynai (parkai ir kt.), skverai, alėjos, miestų sodai, botanikos sodai, teritorijos, kuriose sukauptos dendrologinės kolekcijos ir kt.), o taip pat apsauginiai kelių, geležinkelių, vandens, laukų želdynai, kelių juostų želdynai ir kitos teritorijos, išskyrus tas, kurios priskirtos miškui.
Lietuva turi gilias kraštovaizdžio puoselėjimo tradicijas. Vystantis valstybei ir augant miestams, želdynų kūrimas tapo privalomu gyvenimo būdo elementu. Lietuvoje sukurti dvarų ir rezidencijų parkai, savo stilistika kartoję Vakarų Europos parkus, tapo didele ir reikšminga mūsų kultūros paveldo dalimi. XX amžiuje, kuriant naujus, atstatant ir plečiant senuosius miestus, įgyvendinta nemaža atskirų miestų, gyvenviečių žaliųjų zonų, želdynų sistemų formavimo bei daugelio parkų, skverų projektų.
Želdynų paskirtis daugiafunkcinė (apsauginė, kultūros, mokslo, sveikatingumo ir kt.). Apsauginės želdynų funkcijos yra: specifinio klimato sukūrimas (želdynai mažina vėjo greitį ir apsaugo nuo sniego kelius, geležinkelius, kitus inžinierinius įrenginius, laukus), priešerozinis poveikis, aplinkos sąlygų gerinimas (želdiniai yra barjeras teršalams ir triukšmui, jie sugeria anglies dvideginį, produkuoja deguonį). Atlikdami šias funkcijas, želdynai yra itin svarbi žmogaus veiklos kompensuojamoji priemonė, siekiant išsaugoti ekologinį teritorijos stabilumą.
Želdynai, kaip kaimiškojo kraštovaizdžio formantai, svarbūs kaimiškosios buities ir tradicijų faktoriai. Želdynai yra labai reikalingi ten, kur intensyvi ir daugialypė žmogaus veikla, ypač miestuose, kur jie tampa reikšmingais kompoziciniais bei struktūriniais miestų elementais, gerina ir palaiko kultūrinio kraštovaizdžio kokybę ir suteikia jam savitumo. Gerindami aplinkos higieninę kokybę ir estetinį vaizdą, želdynai užtikrina palankias miestiečių gyvenimo, darbo ir poilsio sąlygas, ugdo bendrą grožio ir supančios aplinkos sampratą. Dauguma parkų yra patrauklūs turistiniai objektai.
Siekiant užtikrinti subalansuotą želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo plėtrą, patenkinti įvairių visuomenės grupių poreikius ir užtikrinti želdynų išsaugojimą ateities kartoms, pripažįstant ilgą jų augimo trukmę ir atsižvelgiant į nuosavybės formų skirtumus bei sąveiką, Lietuvoje yra formuojama ilgalaikė (iki 2015 metų) želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategija, besiremianti šalies tradicijomis ir Europos Sąjungos teisės normų, tarptautinių konvencijų, rezoliucijų, programų, sutarčių bei nacionalinių teisės aktų reikalavimais.
Strategijoje naudojamos sąvokos:
Želdynų apsauga – priemonių visuma, užtikrinanti želdynų planinės erdvinės struktūros, kompozicijos ir dendrofloros įvairovės ir sveikatingumo išsaugojimą ir palaikymą, savitos želdyno infrastruktūros funkcionavimą.
Želdynų tvarkymas – želdynų augalijos, infrastruktūros ir teritorijos reikiamos būklės palaikymas ir atkūrimas, atliekant tokius darbus, kaip: sausuolių šalinimas, medžių ir krūmų genėjimas, savaiminių sąžalynų valymas, pasenusių pavienių medžių ar jų grupių pakeitimas naujais, dirvožemio gerinimas, vandens telkinių valymas, jų pakrančių tvirtinimas, infrastruktūros objektų remontas ir kita.
Želdynų atkūrimas – kompleksinis želdyno tvarkymas, kurio metu restauruojama ar atkuriama autentiška (istorinė) želdyno struktūra ir kompozicija, tuo tikslu atnaujinant ar iš esmės pertvarkant jo augaliją, taip pat pasenusių, neperspektyvių pavienių medžių, medžių ir krūmų grupių pakeitimas naujais apsauginiuose želdynuose, miestų ir miestelių gatvėse ir kitose teritorijose.
II. ŽELDYNŲ APSAUGOS, TVARKYMO IR ATKŪRIMO PRINCIPAI
Lietuvos želdynų apsauga, tvarkymas ir atkūrimas vykdomas, vadovaujantis šiais principais:
1) teisėtumo – atitikimo nacionalinei teisinei sistemai ir tarptautiniams susitarimams, konvencijoms ir kt.
Siekiama sukurti želdynų apsaugos, atkūrimo, tvarkymo ir naudojimo teisinius pagrindus.
2) sistemiškumo;
Skatinamas vientisos želdynų sistemos miestuose, miesteliuose ir kaimiškajame kraštovaizdyje kūrimas, gamtinio karkaso formavimas šalies, rajono, miesto (ar jo dalių) mastu. Teisiniuose aktuose įtvirtinama nuostata, kad želdynai žaliosiomis jungtimis turi jungtis tarpusavyje, taip pat ir su didžiaisiais želdynų masyvais ir miškais.
3) tęstinumo;
Siekiama išsaugoti ir tinkamai tvarkyti esamus geros būklės želdynus jų augimo vietoje, prioritetą teikiant jau susiformavusių želdynų priežiūrai, atnaujinimui, o ne naujų kūrimui. Ypatingai svarbus istorinių želdynų ir juose arba greta jų esančių pastatų ansamblių ar kompleksų vientisumo išlaikymas, jų tarpusavio funkcijų derinimas.
4) atsakomybė už subalansuotą želdynų apsaugą, tvarkymą ir atkūrimą;
Valstybė, vykdydama visų šalies želdynų valstybinio reguliavimo funkcijas, plėtodama želdynų infrastruktūrą, jų apsaugą nuo stichinių nelaimių, masinių ligų bei kenkėjų, pripažindama visas želdynų nuosavybės formas, sudaro teisines, finansines ir kitas prielaidas želdynų išsaugojimui, jų racionaliam tvarkymui, socialinių visuomenės reikmių tenkinimui ir aplinkos apsaugai. Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo politika užtikrina želdynų savininkų, valdytojų ir naudotojų atsakomybę už želdynų būklę ir subalansuotą jų atkūrimą.
III. ŽELDYNŲ APSAUGOS, TVARKYMO IR ATKŪRIMO KRYPTYS
Lietuvos želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo politika formuojama ir įgyvendinama pagal šias kryptis:
IV. PADĖTIES ANALIZĖ
Stiprybės
Lietuvoje tradiciškai želdynams teikiama didelė reikšmė. Yra daug istorinių želdynų. Dalis jų jau yra įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Nors sovietmečiu buvo sunaikinta daug natūralių želdynų agrarinėse teritorijose, tačiau miestuose dėl planavimo specifikos ir privačios žemės nuosavybės nebuvimo želdynams buvo skiriami pakankami plotai, todėl vaizdingesnės gamtinės aplinkos miestuose išliko nemažai natūralių teritorijų, galinčių gerai atlikti ekokompensacines funkcijas. Svarbią funkciją atlieka geležinkelio apsauginiai želdiniai (per 2500 hektarų).
Šalies želdynuose gerai auga daug vietinių medžių ir krūmų rūšių.
Dekoratyviniuose želdynuose (botanikos soduose, arboretumuose, individualiose dendrologinėse kolekcijose, dvarų sodybų parkuose bei visuomeninės paskirties želdynuose) auginama daug introdukuotų sumedėjusių augalų rūšių ir morfologinių formų. Labai vertinga šalies dendrofloros genofondo dalis sukaupta dvarų sodybų parkuose. Kai kuriuose parkuose auga net keli šimtai medžių ir krūmų rūšių bei formų. Ten augantys introdukuoti medžiai ir krūmai yra atsparūs mūsų šalies klimatui ir gali būti auginami dekoratyviuose želdynuose.
Lietuvoje gilios dekoratyvinių medžių ir krūmų auginimo bei želdynų kūrimo tradicijos. Nestokojama aukštos kvalifikacijos želdynų specialistų. Želdynų problemos sprendžiamos net keliose mokslo ir mokymo įstaigose, tai: Vilniaus universiteto botanikos sode, Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode, Lietuvos miškų institute, Botanikos institute. Želdynų projektavimu užsiima tiek valstybiniai institutai (Valstybinis žemėtvarkos, Valstybinis miškotvarkos, Architektūros ir statybos, Paminklų restauravimo institutas), tiek privačios įmonės.
Aktyviai veikia visuomeninės organizacijos: Lietuvos dendrologų draugija, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjunga, Lietuvai pagražinti draugija, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Lietuvos botanikų draugija, Lietuvos miškininkų sąjunga, draugija „Žaliuojanti Vilnija“ ir kt.
Silpnybės
Reikiamos informacijos apie želdynus stoka. Dalis šalies želdynų neinventorizuoti. Rengiant detaliuosius planus, naudojamos topografinės nuotraukos, kuriose ne visada pažymėti želdiniai.
Nėra įteisintų želdynų ribų, klasifikacijos bei visų želdynų sistemos dalių terminų.
Silpna želdynų apsauga ir priežiūra. Įteisintos ne visos istorinių želdynų teritorijos ir konservacinės žemės paskirties statusas jose. Dėl pasikeitusios visuomenės politinės ir ekonominės situacijos, žemės nuosavybės grąžinimo keičiasi miestų plėtros pobūdis. Nebeatitinkantys dabartinių poreikių bendrieji miestų planai keičiami želdynų nenaudai: kai kurios apželdintos teritorijos yra skiriamos užstatymui ar grąžinamos savininkams be konkrečių tvarkymo apribojimų. Ne visos želdynų sistemos dalys yra įteisintos kaip visuomeninės paskirties teritorijos (tarp tokių yra žaliosios jungtys – migracijos koridoriai, jungiantys želdynus su didžiaisiais želdynų ir miškų masyvais). Šie plotai traktuojami kaip laisvos valstybinės žemės fondas ir į neprivatizuotinos valstybės žemės sąrašus neįtraukti.
Visuomeninės paskirties želdynams skiriama per mažai dėmesio ir lėšų: nerengiami projektai želdynams tvarkyti, rekonstruoti bei atkurti, prastėja ir mažai atnaujinama parkų infrastruktūra, dėl natūralaus žėlimo blogėja želdynų estetinės savybės, nyksta vertingos medžių grupės ir bendrijos. Želdynų tvarkymo funkcijos savivaldybėse yra išskaidytos po įvairius vykdomosios valdžios skyrius ir tarnybas. Lėšos, skirtos kultūros paveldo objektų (dvarų sodybų) priežiūrai, tik iš dalies naudojamos (ar visai nenaudojamos) dvarų sodybų parkams tvarkyti. Daug dvarų sodybų parkų neturi šeimininkų.
Intensyvėja transporto sukeliama tarša. Želdinių sergamumą miestuose sąlygoja veiklos funkcijų juose nesuderinimas, blogas statybos darbų organizavimas, fiziniai ir cheminiai oro ir grunto pakitimai, gruntinio vandens pažeminimas, paviršinio dirvos sluoksnio suplūkimas, per didelė rekreacinė apkrova, netinkamas medžių ir krūmų genėjimas.
Galimybės
Esamų teisės aktų peržiūrėjimas ir naujų kūrimas, įteisinant želdynų ribas, numatant galimybes priskirti jų teritorijas konservacinio prioriteto zonoms, želdynų klasifikaciją, vieningos želdynų sistemos kūrimą (atsižvelgiant į vietos gamtines sąlygas ir rekreacijos poreikius, įtraukiant geležinkelio ir kitų objektų apsauginius želdynus), želdynų normų parengimą.
Aktyvus visuomenės informavimas ir švietimas: informacijos apie želdynus bei jų apsaugą skleidimas, želdynus populiarinančių renginių (supažindinimas su įvairių rūšių šimtamečiais medžiais, etnografinėmis tradicijomis, istoriniais įvykiais ir pan.) organizavimas, informacinių leidinių apie želdynus rengimas ir leidyba.
Privataus kapitalo pritraukimas želdynų (tarp jų ir dvarų sodybų) tvarkymui ir atkūrimui.
Želdynų integravimas į šalies visuomeninius poilsio kompleksus, jų panaudojimas aplinkai palankioms veiklos rūšims.
Vertingiausių Lietuvos želdynų sumedėjusių augalų genetinės medžiagos pavyzdžių paėmimas ir kaupimas šalies mokslo institucijų bazėse, siekiant išsaugoti genofondą.
Įvairių želdinimo formų (vertikalaus želdinimo, želdinimo vazonuose ir kt.) propagavimas. Pakančių miesto sąlygoms medžių ir krūmų rūšių ir dekoratyvių formų parinkimas, palaipsninis miestų želdinių rūšių ir formų keitimas atsparesnėmis, unikalių medžių paminklų išsaugojimas.
Želdynų priežiūros (taisyklingo medžių genėjimo, dirvožemio purenimo, laistymo, tręšimo ir kt.) esminis pagerinimas.
Naujų technologijų taikymas statyboje (pavyzdžiui, betranšėjinių technologijų diegimas tiesiant inžinerines komunikacijas per želdynus), statybos darbų kultūros gerinimas.
Grėsmės
Vyraujant ekonominės plėtros prioritetui, visuomenė nepakankamai suvokia želdynų estetines ir apsaugines funkcijas, jų naudą.
Trūksta lėšų želdynams apsaugoti, juos tinkamai tvarkyti.
Žemės reformos metu bei keičiantis priežiūros institucijoms, želdynai (parkai) kai kur suskaidyti dalimis; atskirų želdynų (parkų) apsauga ir tvarkymas nekoordinuojami.
Miestuose želdynams suteikiamos įvairios funkcijos, ne visada atitinkančios ekologines ir socialines želdynų galimybes. Želdynai dažniausiai traktuojami tik kaip rekreacijos teritorijos, dažnai pažeidžiami vykdant statybos darbus, keičiant hidrografinį ar kelių tinklą, netinkamai želdynuose organizuojant įvairius renginius.
Ekologiškai ir ekonomiškai nepagrįstas želdynų naikinimas statybų metu, kai šalinami sveiki suaugę medžiai, o teritorija vėliau apželdinama nedideliais, mažo diametro, dažnai ir dirvožemio sąlygų neatitinkančiais, medeliais arba visai neapželdinama.
Dalis istorinių želdynų priklauso ne vienam savininkui, kas komplikuoja jų tvarkymą. Jei nėra kompleksinio požiūrio į šias vertybes, primityvaus istorinių želdynų (parkų) tvarkymo, prarandama autentiška jų kompozicija, dėl natūralios brandos ir techninių pažeidimų nyksta dendrofloros genofondas.
Neautentiškos augalijos veisimas želdynuose (parkuose).
Masiškas netaisyklingas medžių genėjimas (kai paliekami tik stuobriai).
Stichinės nelaimės, padidėjusi tarša, grybinės ligos ir kenkėjų pažeidimai.
V. VIZIJA
Lietuvos želdynai – estetiškumu, sveikatingumu, natūralių buveinių buvimu, dekoratyvinių medžių ir krūmų įvairove, jų atsparumu oro taršai, grybinėms ligoms ir kenkėjams, architektūros kompozicija, tvarumu pasižymintis natūralus ar sukultūrintas kraštovaizdžio elementas, aktyviai absorbuojantis anglies dvideginį ir išskiriantis deguonį, neutralizuojantis taršą, triukšmą, reguliuojantis temperatūrą, saugantis kelius, geležinkelius, laukus, vandenis, tenkinantis kitas ekologines, socialines bei ekonomines visuomenės reikmes.
Želdynai plačiai naudojami visuomenės ekologiniam, aplinkosauginiam ir kultūriniam švietimui, turtingos praeities elementų eksponavimui, taip pat įvairiems renginiams ir pažintinei rekreacijai, atsižvelgiant į jų funkcinę paskirtį ir ekologines galimybes.
Želdynai inventorizuojami, jų sklypai įregistruojami atitinkamuose kadastruose ir registruose. Jie saugomi ir tvarkomi koordinuotai, atsižvelgiant į atitinkamą teisinę bazę, kvalifikuotus specialistus, mokslo naujienas.
VI. VALSTYBĖS MISIJA
Formuoti ir įgyvendinti racionalią želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo politiką, kuri užtikrintų ekologiniu, socialiniu ir ekonominiu požiūriu subalansuotą želdynų plėtrą.
Užtikrinti želdynų valstybinio reguliavimo sistemos efektyvumą, koordinuoti įvairių nuosavybės formų želdynų apsaugą ir tvarkymą.
Užtikrinti istorinių želdynų tvarumą, introdukuotų medžių ir krūmų rūšių išsaugojimą juose.
Sudaryti sąlygas tausoti ir racionaliai naudoti dendrofloros genofondą, ypač turintį augalų nacionalinių genetinių išteklių statusą.
Skatinti investicijas ir inovacijas į želdynų apsaugos, tyrimų, tvarkymo ir atkūrimo darbus.
Propaguoti želdynų pažinimą, apsaugą, tvarkymą, informuoti ir šviesti visuomenę.
Rengti aukštos ir vidurinės kvalifikacijos specialistus kompleksiniam želdynų tvarkymui, organizuoti nuolatines praktines želdynų studijas jų tvarkymo specialistams, organizuoti mokslines konferencijas.
VII. ŽELDYNŲ APSAUGOS, TVARKYMO IR ATKŪRIMO STRATEGINIAI TIKSLAI
1. Želdynų tyrimai ir apskaitos sisteminimas:
1.4. Vieningos šalies želdynų duomenų bazės kūrimas: duomenų bazių apie želdynus sukūrimas arba esamų duomenų bazių pritaikymas savivaldybėse ir kitose institucijose bei centrinės duomenų bazės sukūrimas;
2. Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo teisinės sistemos kūrimas, atnaujinimas:
2.1. Teisinės sistemos želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo klausimais formavimas:
2.2. Želdynų normų (pagal jų funkcinę paskirtį), tenkančių vienam gyventojui, pagrindimas ir patvirtinimas, atsižvelgiant į ekologinę pusiausvyrą ir socialines reikmes;
3. Želdynų valdymo tobulinimas:
3.1. Želdynų valdymo tobulinimas savivaldybėse, įkuriant jose želdynų apsaugos ir priežiūros administracinius vienetus;
3.2. Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo darbų ekonominis pagrindimas ir finansavimo šaltinių nustatymas;
3.3. Lėšų, skiriamų želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo darbams fiksavimas savivaldybių ir kitų institucijų biudžeto planuose;
3.4. Viešojo ir privataus sektoriaus iniciatyvos bei partnerystės želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo klausimais skatinimas;
3.5. Organizacinių ir materialinių sąlygų sudarymas želdynų (parkų) tvarkymui ir atkūrimui, pritraukiant šalies ir užsienio investicijas;
3.6. Kaimo gyvenviečių ir sodybų želdynų plėtros rėmimas, naudojant įvairias teisines ir finansines priemones;
4. Želdynų atkūrimas ir naujų želdynų veisimas:
4.1. Normatyvinės ir projektinės dokumentacijos, atkuriant ir įveisiant naujus želdynus, formavimas;
4.2. Sodmenų, skirtų želdynams atkurti ir naujiems įveisti, kiekybinių (želdinių poreikio) ir kokybinių rodiklių nustatymas;
5. Istorinių želdynų (parkų) tvarumo užtikrinimas:
5.1. Želdynų naudojimas, tyrimas, restauravimas ir rekonstrukcija, atsižvelgiant į architektūrinius-urbanistinius, floristinius, gamtinių sąlygų patrauklumo ir tinkamumo rekreacijai ir kitoms funkcijoms aspektus bei vadovaujantis Istorinių želdynų chartija (Florencija, 1981), Orhuso konvencija (Orhus, 1998) ir Dvarų paveldo išsaugojimo ir jo integravimo į visuomenės gyvenimą koncepcija (Žin., 2002, Nr. 96-4240);
5.2. Specialių taisyklių (reglamentų) istorinių želdynų atkūrimo ir priežiūros klausimais rengimas, vadovaujantis Istorinių želdynų chartija;
6. Želdynų dendrofloros genofondo ir biologinės įvairovės išsaugojimas:
6.1. Dendrofloros genofondo želdynuose kaupimas ir tyrimas, siekiant atskirus medžius, medžių grupes priskirti augalų nacionaliniams genetiniams ištekliams;
7. Želdynų priežiūros ir jų sveikatingumo gerinimas:
7.1. Želdynų fitosanitarinės būklės stebėsenos, labiausiai paplitusių medžių rūšių atsparumo oro taršai ir klimato pokyčiams tyrimų vykdymas, naudojant modernias technologijas;
7.2. Medžių ir krūmų parinkimas želdinimui, atsižvelgiant į jų atsparumą ligų sukėlėjams, taršai ir kitiems aplinkos veiksniams;
7.4. Kritinės būklės medžių laipsniškas pakeitimas sveikais, atsparesnių rūšių ir veislių individais;
8. Tarptautinių ryšių stiprinimas ir plėtra:
8.1. Dalyvavimas tarptautinių organizacijų veikloje, jų organizuojamuose projektuose, simpoziumuose, konferencijose;
8.2. Keitimasis informacija ir praktine patirtimi želdynų apsaugos, tvarkymo bei atkūrimo klausimais;
9. Visuomenės informavimas ir švietimas:
9.2. Želdynų teorinio ir praktinio pažinimo integracija į bendrojo vaikų ir jaunimo lavinimo mokymo, suaugusiųjų švietimo programas;
9.4. Želdynų inventorizacijos, jų būklės monitoringo bei kitų su želdynais susijusių duomenų viešumo užtikrinimas;
10. Visuomenės dalyvavimas sprendžiant svarbiausius želdynų klausimus:
10.1. Visuomenės apklausų bei tyrimų atlikimas, diskusijų želdynų klausimais organizavimas, gautos informacijos analizė ir panaudojimas priimant sprendimus;
10.2. Glaudus suinteresuotųjų institucijų, savivaldybių specialistų, kuruojančių želdynų klausimus, bei nevyriausybinių organizacijų, atskirų suinteresuotų visuomenės grupių atstovų bendradarbiavimas, koordinuojant želdynų plėtrą ir sprendžiant svarbius želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo klausimus.
VIII. ŽELDYNŲ APSAUGOS, TVARKYMO IR ATKŪRIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS
Želdynų apsaugos, tvarkymo ir atkūrimo strategijai įgyvendinti sudaromas veiksmų ir priemonių planas, kuriame pateikiami konkretūs veiksmai ir priemonės atskiriems strateginiams tikslams įgyvendinti, nustatomas šių priemonių įvykdymo laikas, atsakingi vykdytojai.
______________