LIETUVOS RESPUBLIKOS
ORDINŲ, MEDALIŲ IR KITŲ PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ
ĮSTATYMAS
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atkurdama visus Lietuvos valstybės apdovanojimus, priima šį įstatymą, kuris yra Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo, galiojusio Lietuvos Respublikoje nuo 1930 metų rugsėjo 1 dienos, nauja redakcija.
I. Lietuvos valstybės ordinai, medaliai ir kiti
pasižymėjimo ženklai. Ordinų kavalieriai
ir kancleris
1 straipsnis. Lietuvos valstybės ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenims pagerbti bei Lietuvos piliečiams skatinti atsidėjus dirbti Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei.
2 straipsnis. Lietuvos valstybės ordinai:
1) Vytauto Didžiojo ordinas,
2) Vyčio Kryžiaus ordinas,
3) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas.
3 straipsnis. Lietuvos valstybės medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai:
1) Vyčio Kryžius,
2) Vyčio Kryžiaus ordino vėliava,
3) Vytauto Didžiojo ordino medalis,
4) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medalis,
5) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis,
6) Lietuvos nepriklausomybės medalis,
7) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (buvęs Žūstančių gelbėjimo kryžius),
8) Šaulių žvaigždė,
9) Šaulių žvaigždės medalis.
4 straipsnis. Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų vyresniškumo eilė:
1) Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine,
2) Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas,
3) Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinas,
4) Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas,
5) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 1-ojo laipsnio ordinas,
6) Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio ordinas,
7) Vyčio Kryžiaus 3-ojo laipsnio ordinas,
8) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio
ordinas,
9) Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinas,
10) Vytauto Didžiojo 3-ojo laipsnio ordinas,
11) Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinas,
12) Vyčio Kryžius 1-ojo laipsnio,
13) Vyčio Kryžius 2-ojo laipsnio,
14) Vyčio Kryžius 3-ojo laipsnio,
15) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas,
16) Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinas,
17) Vytauto Didžiojo 5-ojo laipsnio ordinas,
18) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinas,
19) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas,
20) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius,
21) Vytauto Didžiojo ordino 1-ojo laipsnio medalis,
22) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 1-ojolaipsnio medalis,
23) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis,
24) Šaulių žvaigždė,
25) Lietuvos nepriklausomybės medalis,
26) Vytauto Didžiojo ordino 2-ojo laipsnio medalis,
27) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 2-ojo laipsnio medalis,
28) Vytauto Didžiojo ordino 3-ojo laipsnio medalis,
29) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalis,
30) Šaulių žvaigždės medalis.
5 straipsnis. Esant reikalui, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas turi teisę patikslinti Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų pavyzdžius.
Patvirtinti pavyzdžiai laikomi ordinų kanclerio įstaigoje.
6 straipsnis. Asmenys, apdovanoti kuriuo nors Lietuvos valstybės ordinu, vadinasi to ordino kavalieriais.
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui - aukščiausiajam Lietuvos Respublikos pareigūnui - apdovanojimus suteikia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, įteikia - vienas iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotojų.
8 straipsnis. Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų vyriausiasis tvarkytojas yra Lietuvos Respublikos ordinų kancleris. Juo yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Sekretorius.
9 straipsnis. Ordinų kancleris visus darbus, susijusius su ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų reikalais, atlieka per Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos aparatą. Vieną aparato tarnautoją ordinų kancleris skiria ordinų reikalų vedėju.
10 straipsnis. Ordinų kancleris pats arba per ordinų reikalų vedėją, jeigu atskiruose ordinų, medalių arba kitų pasižymėjimo ženklų statutuose kitaip nenustatyta, atlieka šiuos darbus:
1) tikrina, ar pristatymai apdovanoti atitinka įstatymo reikalavimus;
2) šaukia ordinų tarybas ir siūlo joms apsvarstyti pristatymus bei kitus klausimus;
3) tvarko apdovanotųjų sąrašus ir apdovanojimo bylas;
4) laiko tarybų protokolus ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo apdovanojimų aktus;
5) išduoda apdovanotiesiems diplomus ir liudijimus, išsiuntinėja garbės ženklus;
6) skelbia apdovanotųjų pavardes "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose";
7) rūpinasi apdovanojimo ženklų gamyba;
8) rūpinasi, kad būtų tiksliai laikomasi šiame įstatyme bei kituose norminiuose aktuose nustatytos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų nešiojimo tvarkos.
Ordinų kancleris turi savo antspaudą.
II. Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo
ženklų tarybos
11 straipsnis. Yra Vytauto Didžiojo ordino, Vyčio Kryžiaus
ordino, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino ir Šaulių
žvaigždės tarybos.
Taip pat yra Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalio
ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus komisijos.
12 straipsnis. Tarybos reiškia savo nuomonę dėl pristatytų
apdovanoti asmenų, taip pat kitais svarstytais reikalais.
13 straipsnis. Tarybos nuomonė Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nevaržo.
14 straipsnis. Tarybos gali rengti iškilmingas ordinų
15 straipsnis. Jeigu tarybos posėdyje dalyvauja Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas, tai jis tam
posėdžiui ir pirmininkauja, bet nebalsuoja.
16 straipsnis. Tarybos posėdžiai yra slapti.
Tarybos nariai, nusižengę slaptumo reikalavimams, iš tarybos
17 straipsnis. Tarybos nutarimai priimami balsų dauguma.
Balsams pasidalijus lygiomis, laikoma, jog reikalas išspręstas
neigiamai, jeigu atskiruose ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo
ženklų statutuose nenustatyta kitaip.
Tarybos balsavimas gali būti slaptas.
18 straipsnis. Lietuvos Respublikos ordinų kavalieriai
užsienio valstybių piliečiai tarybų nariais būti negali.
19 straipsnis. Tarybų sudėtį, sudarymo būdą ir jų
skirtingumus nustato ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų
III. Apdovanojimo ordinais, medaliais ir kitais
pasižymėjimo ženklais bei jų atėmimo tvarka
20 straipsnis. Lietuvos valstybės ordinais, medaliais ir
kitais pasižymėjimo ženklais apdovanoja Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Apdovanoti medaliais arba
kitais pasižymėjimo ženklais atskiruose statutuose nustatyta
tvarka gali būti pavesta ir kitiems valstybės organams bei
21 straipsnis. Teisę pristatyti Lietuvos Respublikos
piliečius apdovanoti ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo
ženklais turi: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas,
Vyriausybės nariai, valstybės kontrolierius, jei atskiruose
ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų statutuose
Užsienio valstybių piliečius apdovanoti ordinais, medaliais
ir kitais pasižymėjimo ženklais pristato Lietuvos Respublikos
užsienio reikalų ministras.
Asmenų be pilietybės pristatymo apdovanoti tvarką nustato
atskirų ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų statutai.
22 straipsnis. Numatomų apdovanoti asmenų pristatymai ordinų
kancleriui nusiunčiami ne vėliau kaip prieš mėnesį ligi
apdovanojimo dienos su kiekvieno pristatomojo trumpa biografija,
jo nuopelnų aprašymu, pažyma apie turimus garbės ženklus ir
nurodymu, kuriuo garbės ženklu apdovanoti jis pristatomas.
23 straipsnis. Pristatymai apdovanoti ordinais arba kitais
pasižymėjimo ženklais svarstomi atitinkamoje taryboje arba
Kai kuriais atvejais Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios
Tarybos Prezidiumas gali apdovanoti ir tarybai nesvarsčius.
24 straipsnis. Nustatant ordino laipsnį, žiūrima
apdovanojamojo nuopelnų svarbumo, tarnybos rango arba jo
Vyriausybė nustato, kurie valstybės tarnautojai kurio
laipsnio ordinais gali būti pristatomi apdovanoti, jeigu to nėra
nustatyta ordinų statutuose.
Šitas Vyriausybės nustatymas Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nevaržo.
25 straipsnis. Apdovanoti kuriuo nors Lietuvos valstybės
ordinu asmenys gali būti apdovanojami kitu ordinu arba tuo pačiu
aukštesnio laipsnio ordinu ne anksčiau kaip po trejų metų nuo
paskutinio apdovanojimo dienos, išskyrus apdovanojimus Vyčio
26 straipsnis. Asmenys, kurie teismo sprendimu buvo
nušalinti nuo pareigų arba bausti laisvės atėmimo bausme, negali
būti pristatyti apdovanojimui ordinais, medaliais ir kitais
pasižymėjimo ženklais penkerius metus po nušalinimo nuo pareigų
arba po bausmės atlikimo ar atleidimo nuo jos.
Nuteistieji lygtinai, nepasibaigus jų bandomajam laikui,
negali būti pristatyti apdovanojimui ordinais, medaliais ir
kitais pasižymėjimo ženklais.
Šitos taisyklės netaikomos apdovanojimams Vyčio Kryžiaus
ordinu, Vyčio Kryžiumi ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
27 straipsnis. Apdovanotieji gauna garbės ženklus ir
apdovanojimo dokumentus. Apdovanojimo dokumentai yra šie:
1) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko
pasirašytas ordino diplomas;
2) ordinų kanclerio pasirašytas medalio arba kito
pasižymėjimo ženklo liudijimas, jeigu statutuose nenustatyta
Ant ordino diplomo dedamas Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos antspaudas.
Ant medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų liudijimo dedamas
ordinų kanclerio antspaudas, jeigu atskiruose statutuose
28 straipsnis. Garbės ženklai ir apdovanojimo dokumentai
apdovanotiesiems įteikiami iškilmingai, dalyvaujant valdžios ar
29 straipsnis. Jeigu apdovanotas ordinu, medaliu arba kitu
pasižymėjimo ženklu asmuo miršta negavęs garbės ženklo ir
apdovanojimo dokumentų, ženklas ir apdovanojimo dokumentai gali
būti įteikti artimiausiems giminėms.
30 straipsnis. Pametus ar dingus apdovanojimo dokumentams,
gali būti išduoti jų dublikatai.
31 straipsnis. Apdovanotųjų pavardės skelbiamos "Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žiniose".
32 straipsnis. Jeigu ordinų kavalierius arba medaliais ir
kitais pasižymėjimo ženklais apdovanotus asmenis teismas
nubaudžia bausme, susijusia su pasižymėjimo ženklų netekimu, jie
nustoja ir pirmenybių, kurias teikia ordinai, medaliai arba kiti
pasižymėjimo ženklai, ir išbraukiami iš apdovanotųjų sąrašo.
Apie šiuos asmenis teismas praneša ordinų kancleriui.
33 straipsnis. Jeigu Vytauto Didžiojo ir Didžiojo Lietuvos
Kunigaikščio Gedimino ordinų kavalierių veika, ordino tarybos
nuomone, yra nesuderinama su ordino kavalieriaus garbe, ordino
tarybai pristačius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Prezidiumo nutarimu jie iš ordino kavalierių sąrašo gali būti
laikinai arba visiškai išbraukti. Tokie asmenys netenka ordinų
34 straipsnis. Asmenys išbraukti iš ordino kavalierių arba
medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais apdovanotųjų sąrašo,
apdovanojimo dokumentus ir gautus garbės ženklus turi grąžinti
IV. Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo
ženklų nešiojimo tvarka
35 straipsnis. Lietuvos ordinai, medaliai ir kiti
pasižymėjimo ženklai nešiojami laikantis jų vyresniškumo tvarkos,
nustatytos šio įstatymo 4 straipsnyje.
36 straipsnis. Vietoj ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo
ženklų galima nešioti vieną iš šių apdovanojimų simbolių:
juostelę, miniatiūrą, rozetę.
Vienu metu galima nešioti vienos rūšies simbolius.
Juosteles, rozetes ir miniatiūras galima nešioti kiekvieno
turimo aukščiausio laipsnio ordino arba kito garbės ženklo po
37 straipsnis. Juostelės daromos iš atitinkamo ordino,
medalio arba kito pasižymėjimo ženklo kaspino. Jos yra 32 mm
Ordinų laipsniai juostelėse žymimi taip:
1) Vytauto Didžiojo ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio
Gedimino ordinų:
5-ojo laipsnio - vien kaspinėliu,
4-ojo laipsnio - kaspinėliu su rozetėle iš ordino kaspino,
3-ojo laipsnio - kaspinėliu su rozetėle iš ordino kaspino,
uždėta ant sidabrinio galionėlio,
2-ojo laipsnio - kaspinėliu su rozete iš ordino kaspino,
uždėta ant pusiau auksinio ir sidabrinio galionėlio,
1-ojo laipsnio - kaspinėliu su rozetėle iš ordino kaspino,
uždėta ant auksinio galionėlio;
2) Vyčio Kryžiaus ordino:
5-ojo laipsnio - viena metaline ąžuolo šakele,
4-ojo laipsnio - dviem metalinėmis ąžuolo šakelėmis,
3-ojo laipsnio - viena metaline ąžuolo šakele, uždėta ant
sidabrinio galionėlio,
2-ojo laipsnio - viena metaline ąžuolo šakele, uždėta ant
pusiau sidabrinio ir auksinio galionėlio,
1-ojo laipsnio - viena metaline ąžuolo šakele, uždėta ant
auksinio galionėlio.
Vytauto Didžiojo, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino
ordinų medalių ir Vyčio Kryžiaus laipsniai juostelėse pažymimi
viena metaline medalio arba kryžiaus spalvos žvaigždute.
Rozetės daromos iš atitinkamo ordino, medalio arba kito
pasižymėjimo ženklo kaspino.
Ordinų rozetėse laipsniai žymimi taip:
1) Vytauto Didžiojo ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio
Gedimino ordino:
5-ojo laipsnio - 3 mm pločio ir 2O mm ilgio ordino
kaspinėliu,
4-ojo laipsnio - 8 mm skersmens rozete,
3-ojo laipsnio - 8 mm skersmens rozete ant sidabrinio
galionėlio,
2-ojo laipsnio - 8 mm skersmens rozete ant pusiau sidabrinio
ir auksinio galionėlio,
1-ojo laipsnio - 8 mm skersmens rozete ant auksinio
galionėlio;
2) Vyčio Kryžiaus ordino:
5-ojo laipsnio - 22 mm skersmens rozete su viena metaline
ąžuolo šakele,
4-ojo laipsnio - 22 mm skersmens rozete su dviem metalinėmis
ąžuolo šakelėmis,
3-ojo laipsnio - 22 mm skersmens rozete su Vyčio Kryžiumi
ant sidabrinio galionėlio,
2-ojo laipsnio - 22 mm skersmens rozete su Vyčio Kryžiumi
ant pusiau sidabrinio ir auksinio galionėlio,
1-ojo laipsnio - 22 mm skersmens rozete su Vyčio Kryžiumi
ant auksinio galionėlio.
Medalio arba kito pasižymėjimo ženklo rozetė yra maža
kokardėlė; joje laipsniai nežymimi.
Miniatiūros - tokie pat, tik maži garbės ženklai.
38 straipsnis. Ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo
ženklais apdovanoti asmenys turi teisę juos arba jų simbolius
nešioti kasdien, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato
Apdovanojimų nešiojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.
Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų nešioti
neleidžiama:
1) įstatymo nustatyta tvarka, nors ir trumpam laikui
suvaržius asmens laisvę;
2) kai apdovanojimo garbingumas ir orumas gali būti
pažeminti.
V. Užsienio valstybių ordinų, medalių ir kitų
garbės ženklų nešiojimo tvarka
39 straipsnis. Užsienio valstybių ordinai, medaliai ir kiti
garbės ženklai ar jų simboliai nešiojami žemiau Lietuvos
Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų arba jų
Užsienio valstybių apdovanojimų nešiojimo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, jeigu
Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatyta kitaip.
VI. Apdovanotųjų teisės ir pirmenybės
40 straipsnis. Kiekvienas apdovanojimas ordinu, medaliu arba
kitu pasižymėjimo ženklu įrašomas į apdovanotojo asmens tarnybos
lapą, jei tas asmuo tarnauja valstybės tarnyboje.
41 straipsnis. Ordinų kavalieriai turi teisę naudoti ordino
ženklus savo asmeniniuose antspauduose, vizitinėse kortelėse ir
42 straipsnis. Apdovanotųjų teises ir pirmenybes nustato šis
ir kiti Lietuvos Respublikos įstatyminiai aktai.
ORDINŲ, MEDALIŲ IR KITŲ PASIŽYMĖJIMO ŽENKLŲ
STATUTAI
VII. Vytauto Didžiojo ordino statutas
43 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordinas skiriamas Lietuvos
ir užsienio valstybių piliečiams pagerbti ir pažymėti už
ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, lietuvių tautos garbei ir
44 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordinas yra su grandine ir
be grandinės. Ordinas be grandinės yra penkių laipsnių.
Vytauto Didžiojo ordino garbės ženklai:
ordinas su grandine 1) auksinė grandinė, padaryta iš
besikeičiančių didesnių grandžių, papuoštų Vyčio Kryžiaus motyvu,
ir mažesnių grandžių, vaizduojančių stilizuotą raidę V; abu
grandinės galus jungia centrinė grandis, kurios forma ir
ornamentai paimti iš Vytauto Didžiojo antspaudo; ant šitos
grandinės kabinamas 1-ojo laipsnio ordino ženklas;
2) auksinė devynių kampų su kristaliniais spinduliais 85 mm
skersmens žvaigždė; žvaigždės viduryje apskritame raudonai
emaliuotame dugne - sumažintas Vytauto Didžiojo ordino ženklas;
3) 1-ojo laipsnio ordino kaspinas;
1-ojo laipsnio ordinas 1) baltas emaliuotas auksiniais
krašteliais 50 mm didumo kryžius. Priešakinėje kryžiaus pusėje,
jo viduryje - skydo pavidalo ornamentas su didžiųjų Lietuvos
kunigaikščių trilype karūna; skydo viduryje raudoname dugne -
sidabrinis į dešinę pusę jojąs Vytis, paimtas iš Vytauto Didžiojo
laikais kaltų monetų. Kitoje kryžiaus pusėje - toks pat skydas su
V raide viduryje; kryžiaus skersinio galuose metai "1430-1930".
Kryžius su karališka karūna; karūna auksinė su trim brangiais
akmenėliais;
2) kaspinas baltas muarinis, su dviem tamsiai geltonomis
vertikaliomis juostelėmis kraštuose;
3) žvaigždė tokia pat, kaip ordino su grandine, tik
sidabrinė ir tamsiai mėlynu dugnu viduryje;
2-ojo laipsnio ordinas 1) toks pat, kaip ir 1-ojo
laipsnio ordino, kryžius;
2) tokia pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė, tik
3-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio
4-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio
ordino, kryžius, tik 42,5 mm didumo. Kryžius nešiojamas ant
ordino kaspino su rozete;
5-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip ir 4-ojo laipsnio
ordino, kryžius, nešiojamas ant tokio pat kaspino be rozetės.
45 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine
yra aukščiausias Lietuvos ordinas.
46 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino šventė - Tautos
šventė rugsėjo mėnesio 8 dieną.
Vytauto Didžiojo ordinu apdovanojama šito ordino šventės
Užsienio valstybių piliečiai, o ypatingais atvejais ir
Lietuvos Respublikos piliečiai, gali būti apdovanojami ir kitu
47 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino tarybą sudaro
pirmininkas ir 5 nariai. Juos skiria Lietuvos Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas trejiems metams iš Vytauto
Didžiojo ordino kavalierių. Taryba iš savo narių išsirenka
pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
Tarybos kvorumui sudaryti reikia pirmininko arba jo
pavaduotojo ir ne mažiau kaip trijų narių.
48 straipsnis. Apdovanotieji Vytauto Didžiojo ordinu įrašomi
į garbės knygą, laikomą Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje
VIII. Vytauto Didžiojo ordino medalio statutas
49 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino medalis steigiamas
didžiai nusipelniusiems Lietuvai bei žmonijos gerovei asmenims
50 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino medalis yra trijų
laipsnių: 1-ojo laipsnio - auksinis, 2-ojo - sidabrinis ir 3-ojo
Priešakinėje medalio pusėje yra stilizuotas Vytauto Didžiojo
su karūna atvaizdas ir simbolizuojanti atgimusią Lietuvą moteris
su laurų vainiku rankoje; apačioje - įrašas "Vytautas Didysis".
Kitoje medalio pusėje per vidurį - ąžuolo vainikas, kuriame
arčiau kairiojo šono skydas su į dešinę pusę jojančiu Vyčiu; po
vainiku metai "1430-1930".
Medalis nešiojamas ant Vytauto Didžiojo ordino kaspino.
Jei Vytauto Didžiojo ordino medaliu apdovanojamasis asmuo
yra pasižymėjęs darbu, susijusiu su pavojum gyvybei, tai prie
medalio kaspino pridedami kryžmai sudėti metaliniai medalio
51 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino medaliu gali būti
apdovanojami ir užsienio valstybių piliečiai.
52 straipsnis. Vytauto Didžiojo ordino medaliu apdovanojama
šito ordino šventės dieną.
Užsienio valstybių piliečiai, o ypatingais atvejais ir
Lietuvos Respublikos piliečiai, gali būti apdovanojami ir kitu
53 straipsnis. Pristatant apdovanoti Vytauto Didžiojo ordino
medaliu valstybės, savivaldybių ir visuomeninių įstaigų
tarnautojus, laikomasi tokios tvarkos:
1) apdovanoti 1-ojo laipsnio medaliu pristatomi asmenys,
kurie garbingai, sąžiningai ir ištikimai yra ištarnavę ne mažiau
kaip 30 metų;
2) apdovanoti 2-ojo laipsnio medaliu pristatomi asmenys,
kurie garbingai, sąžiningai ir ištikimai yra ištarnavę ne mažiau
kaip 20 metų;
3) apdovanoti 3-ojo laipsnio medaliu pristatomi asmenys,
kurie garbingai, sąžiningai ir ištikimai yra ištarnavę ne mažiau
Už pasižymėjimus, susijusius su pavojumi gyvybei, o
išimtiniais atsitikimais ir už kitokius ypatingus pasižymėjimus,
tarnautojai gali būti apdovanoti Vytauto Didžiojo ordino medaliu
nežiūrint ištarnauto laiko.
Netarnaujantys valstybės, savivaldybės arba visuomeninėse
įstaigose asmenys apdovanojami atsižvelgiant į nuopelnus.
54 straipsnis. Niekas negali būti apdovanotas Vytauto
Didžiojo ordino aukštesnio laipsnio medaliu su kardais, jeigu
neturi žemesnio laipsnio medalio su kardais.
55 straipsnis. Jeigu Vytauto Didžiojo ordino medaliu su
kardais apdovanojami asmenys, jau turintys Vytauto Didžiojo
ordino atitinkamo laipsnio medalį be kardų, tai prie to medalio
pridedami tik kardai; kardai prie turimų medalių pridedami
palaipsniui, pradedant 3-uoju laipsniu.
56 straipsnis. Netekti Vytauto Didžiojo ordino medalio
galima tik teismo sprendimu.
IX. Vyčio Kryžiaus ordino statutas
57 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami asmenys,
pasižymėję didvyrišku narsumu ir ištverme gindami Lietuvos
Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.
58 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinas yra 5 laipsnių. Jo
1-ojo laipsnio ordinas šešių galų Vyčio Kryžius.
Kryžiaus ilgis - 50 mm, plotis - 30 mm. Visi šeši kryžiaus galai
po 10 mm ilgio ir pločio. Tarpas tarp dviejų lygiagrečių kryžiaus
skersinių - taip pat 10 mm, tuo būdu kryžiaus išilginį sudaro 5
dydžiai po 10 mm, o du skersinius - 3 dydžiai taip pat po 10 mm.
Kryžius sidabrinis, juodai iš abiejų pusių emaliuotas, su baltos
emalės 1,5 mm pločio lygiais kraštais. Priešakinės kryžiaus pusės
viduryje - baltas Vytis skaisčiai raudoname skyde. Skydas
šešiakampis, pailgas; jo šonai yra tarp kryžiaus skersinių ir
sutampa su kryžiaus išilginio kraštais, t.y. skydo plotis - 10
mm. Skydo viršūnė ir apačia aštriu kampu užeina ant kryžiaus
aukštutinio ir žemutinio skersinių po 4 mm. Taigi skydo ilgis nuo
apačios ligi viršūnės yra 18 mm. Skydo kraštai yra baltai
emaliuoti 0,5 mm pločio. Po skydu kryžmai sudėti aukso spalvos
kardai rankenomis žemyn. Kitoje kryžiaus pusėje įrašas "Už
narsumą" ir Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo metai "1919";
2) ordino kaspinas skaisčiai raudonas, su keturiomis
juodomis vertikaliomis juostelėmis;
3) sidabrinė, devynių kampų žvaigždė. Trys jos kampai
kristaliniai ir šeši lygių spindulių. Žvaigždės skersmuo - 85
mm. Žvaigždės viduryje - 25 mm ilgio ir 15 mm pločio Vyčio
2-ojo laipsnio ordinas -
1) toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;
2) tokia pat, kaip ir 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė;
3-ojo laipsnio ordinas toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio
4-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip ir 1-ojo laipsnio
ordino, kryžius, tik mažesnis: ilgis - 42,5 mm, plotis - 25,5 mm.
Kryžiaus baltos emalės kraštai yra 1,25 mm pločio. Skydo baltos
emalės kraštai yra truputį siauresni kaip 0,5 mm. Skydo viršūnė
ir apačia užeina ant kryžiaus skersinių po 3,5 mm, taigi nuo
skydo viršūnės ligi apačios yra 15,5 mm. Kryžius nešiojamas ant
ordino kaspino su dviem baltomis metalinėmis ąžuolo šakelėmis;
5-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip ir 4-ojo laipsnio
ordino, kryžius, nešiojamas ant ordino kaspino su viena balta
59 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinas turi Vyčio Kryžių ir
Vyčio Kryžiaus ordino vėliavą.
60 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino šventė - lapkričio
23oji - Lietuvos karių diena.
61 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami:
asmenys, atliekantys krašto apsaugos tarnybą,
kiti Lietuvos Respublikos piliečiai.
Išimtiniais atvejais Vyčio Kryžiaus ordinu gali būti
apdovanojami ir ne Lietuvos Respublikos piliečiai.
Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojami ir didvyriškai žuvusieji.
62 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanojama:
1) už itin reikšmingus žygdarbius, atliktus kovinėmis
aplinkybėmis;
2) už sumanų vadovavimą krašto apsaugos dalinių kovinėms
operacijoms;
3) už drąsą ir dvasios tvirtybę ginant krašto teritoriją,
saugant valstybės sienas;
4) už ištvermę bei pasišventimą saugant svarbius
valstybinius, ūkio ir kitus civilinius objektus;
5) už narsumą likviduojant ekologinių katastrofų, stichinių
nelaimių, avarijų padarinius ir pasižymėjimą kitomis ypatingomis
aplinkybėmis, kai gresia aiškus pavojus gyvybei;
6) už ypatingą narsumą ir ištvermę užtikrinant viešąją
tvarką, visuomenės rimtį bei saugumą saugant piliečių teises ir
laisves;
7) už pasiaukojimą, kai pagal Lietuvos Respublikos
aukščiausiųjų valstybinių valdžios ir valdymo organų atskirus
nutarimus atliekama valstybinė užduotis sunkiomis aplinkybėmis
bei esant dideliam pavojui;
8) už didvyrišką narsumą ir pasiaukojimą užtikrinant
valstybės saugumą, vykdant specialias užduotis;
9) už įžymius mokslo darbus krašto apsaugai;
10) už įžymų krašto apsaugos organizavimo, aprūpinimo
projektą;
11) už kitokius itin reikšmingus asmeninius nuopelnus ginant
Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
63 straipsnis. Apdovanoti pasižymėjusį asmenį pirmojo ir
antrojo laipsnio ordinu pristato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Apdovanoti pasižymėjusį asmenį kitų laipsnių ordinais pristato
Krašto apsaugos departamentas, Vidaus reikalų ministerija,
Apdovanoti kitų valstybių piliečius pristato Užsienio
64 straipsnis. Apdovanojama nuosekliai: penktojo laipsnio,
ketvirtojo laipsnio, trečiojo laipsnio, antrojo laipsnio, pirmojo
laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinais. Antrą kartą to paties laipsnio
Vyčio Kryžiaus ordinu neapdovanojama.
Išimtiniais atvejais galima apdovanoti iš karto bet kurio
laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
65 straipsnis. Netekti Vyčio Kryžiaus ordino galima tik
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo sprendimu
šiais atvejais:
1) kai apdovanotasis nuteistas už sunkų nusikaltimą - teismo
teikimu įstatymų numatyta tvarka;
2) kai asmuo padarė nusižengimą, kuris žemina jį kaip
apdovanotąjį, - Krašto apsaugos departamento, Vidaus reikalų
ministerijos, Generalinės prokuratūros teikimu.
66 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino tarybą sudaro 12 narių,
kurie iš savo narių išsirenka tarybos pirmininką ir sekretorių.
Ordino tarybą iš ordino kavalierių penkeriems metams sudaro
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas.
Ordino tarybos posėdžio kvorumą sudaro ne mažiau kaip 7
nariai.
X. Vyčio Kryžiaus statutas
67 straipsnis. Vyčio Kryžiumi apdovanojami Krašto apsaugos
departamento, Vidaus reikalų ministerijos, Generalinės
prokuratūros pareigūnai ir tarnautojai pagerbiant jų
pasižymėjimus tarnyboje, saugant Lietuvos Respublikos laisvę ir
nepriklausomybę. 68 straipsnis. Vyčio Kryžius yra trijų
1-ojo laipsnio - auksinis Vyčio Kryžius su kardais ir Vyčiu
raudoname skyde. Kryžius - tokio pat didumo, kaip 5-ojo laipsnio
2-ojo laipsnio - baltas sidabrinis kryžius, tokio pat
pavidalo ir didumo, kaip ir 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžius;
3-ojo laipsnio - tamsus žalvarinis kryžius, tokio pat
pavidalo ir didumo, kaip ir pirmojo laipsnio Vyčio Kryžius.
Visų trijų laipsnių Vyčio Kryžiaus kitoje pusėje yra įrašas
"Už narsumą" ir Vyčio Kryžiaus įsteigimo metai "1919".
Vyčio Kryžius nešiojamas ant Vyčio Kryžiaus ordino kaspino.
69 straipsnis. Niekas negali būti apdovanotas aukštesnio
laipsnio Vyčio Kryžiumi, neturėdamas žemesnio.
70 straipsnis. Netekti Vyčio Kryžiaus galima tik teismo
XI. Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos statutas
71 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino vėliava gali būti
apdovanojami krašto apsaugos daliniai ir miestai, gyvenvietės bei
kaimai, pasižymėję didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos
Respublikos laisvę ir nepriklausomybę.
72 straipsnis. Krašto apsaugos daliniams teikiamoji Vyčio
Kryžiaus ordino vėliava yra trijų laipsnių:
1-ojo laipsnio - kariuomenės dalinio vėliava su dvilinku
Vyčio Kryžiaus ordino kaspinu vietoj tautiškų spalvų kaspino.
Prie vieno kaspino galo prisegtos trys sidabrinės oksiduotos
ąžuolo šakelės, o prie kito - sidabrinės oksiduotos lentelės,
kuriose įrašyti svarbiausi nuopelnai. Vėliavos koto viršūnėje -
Vyčio Kryžiaus ordino garbės ženklas. Ant vėliavos koto žiedo
įrašyta apdovanojimo data;
2-ojo laipsnio - tokia pat vėliava, tik su dviem prie Vyčio
Kryžiaus ordino kaspino ąžuolo šakelėmis;
3-ojo laipsnio - tokia pat vėliava, tik su viena prie Vyčio
Kryžiaus ordino kaspino ąžuolo šakele.
73 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino vėliava teikiama krašto
apsaugos daliniams palaipsniui, pradedant trečiuoju laipsniu.
74 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos įteikimo
iškilmes, jos laikymą dalinyje, nešiojimą ir jos vietą rikiuotėje
nustato rikiuotės ir įgulos statutai bei kiti norminiai aktai.
75 straipsnis. Miestams, gyvenvietėms ir kaimams teikiamoji
Vyčio Kryžiaus ordino vėliava yra vieno laipsnio. Ji yra 1,25 m
ilgio ir 1 m pločio. Vienoje jos pusėje - baltas Vytis raudoname
dugne, o kitoje - geltoname dugne išsiūtas didelis Vyčio Kryžiaus
ordino ženklas ir apdovanojamojo miesto, gyvenvietės arba kaimo
vardas. Prie vėliavos pritaisytas dvilinkas platus Vyčio Kryžiaus
ordino kaspinas. Prie kaspino galo prisegtos sidabrinės
oksiduotos lentelės, kuriose įrašyti miesto, gyvenvietės arba
kaimo gyventojų pasižymėjimai. Ant vėliavos koto žiedo įrašytas
apdovanojimas šita vėliava ir apdovanojimo data. Vėliavos koto
viršūnėje - Vyčio Kryžiaus ordino garbės ženklas.
76 straipsnis. Miestų ir gyvenviečių vėliavos laikomos
savivaldybių tarybose, o kaimų vėliavos - apylinkių savivaldybių
77 straipsnis. Miestams, gyvenvietėms ir kaimams įteiktos
Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos gali būti viešai iškeliamos arba
nešamos:
1) švenčių ir atmintinomis dienomis;
2) oficialių vietos švenčių dienomis;
3) iškilmingose eisenose.
78 straipsnis. Miestams, gyvenvietėms ir kaimams suteiktos
Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos iškėlimo, nešimo ir saugojimo
tvarką nustato Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
79 straipsnis. Vyčio Kryžiaus ordino vėliava gali būti
atimta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo
XII. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino
ordino statutas
80 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino
ordinu apdovanojami nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję uoliu
ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje ar visuomeninėje
veikloje.
Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinu gali būti
apdovanojami ir užsienio valstybių piliečiai.
81 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino
ordinas yra penkių laipsnių. Jo garbės ženklai:
1-ojo laipsnio ordinas 1) sidabrinis, juodai oksiduotas
įstrižinis plačiais galais kryžius, kurio viduryje yra mažesnis
baltos emalės kryžius su trim auksiniais spinduliais kiekviename
kryžiaus gale. Sidabrinio kryžiaus skersmuo per vidurį - 40 mm.
Kryžiaus viduryje uždėtas raudonos emalės, auksuotais kraštais
keturkampis skydas, kurio viduryje - sidabriniai Didžiojo
Lietuvos Kunigaikščio Gedimino stulpai.
Kryžiaus galų protarpiuose nuo centro eina po tris auksuotus
apskritimu surištus spindulius, kurie sudaro vertikalų 50 mm
Kita kryžiaus pusė tokia pat, tiktai skyde vietoj Gedimino
stulpų įrašyta Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo data "1918 II
16";
2) kaspinas geltonas muarinis, su keturiomis tamsiai
rusvomis vertikaliomis juostelėmis;
3) sidabrinė gaubta devynių kampų žvaigždė, kurios viduryje
- ordino ženklas, tik jo skersmuo per vidurį - 28 mm. Žvaigždės
2-ojo laipsnio ordinas -
1) toks pat, kaip 1-ojo laipsnio ordino, kryžius;
2) tokia pat, kaip 1-ojo laipsnio ordino, žvaigždė;
3-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip 1-ojo laipsnio
4-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip 1-ojo laipsnio
ordino, kryžius, tik jo skersmuo per vidurį - 42,5 mm. Kryžius
nešiojamas ant ordino kaspino su rozete;
5-ojo laipsnio ordinas - toks pat, kaip 4-ojo laipsnio
ordino, kryžius, nešiojamas ant tokio pat kaspino be rozetės.
82 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino
ordino šventė - Vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo
83 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino
ordinu apdovanojama šito ordino šventės dieną.
Užsienio valstybių piliečiai, o ypatingais atvejais ir
Lietuvos Respublikos piliečiai, gali būti apdovanojami ir kitu
84 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino
ordino tarybą sudaro pirmininkas ir 5 nariai, Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko skiriami trejiems
metams iš Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino
kavalierių. Taryba iš narių išsirenka pirmininko pavaduotoją ir
Tarybos kvorumą sudaro pirmininkas arba jo pavaduotojas ir
ne mažiau kaip trys nariai.
XIII. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino
ordino medalio statutas
85 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino
ordino medalis skiriamas nusipelniusiems Lietuvai asmenims
pagerbti. Šiuo medaliu apdovanojami tie asmenys, kurie ypač
uoliai ir sąžiningai atlieka valstybines ir visuomenines
86 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino
ordino medaliu gali būti apdovanojami ir užsienio valstybių
87 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino
ordino medalis yra trijų laipsnių: 1-ojo laipsnio - auksinis, 2-
ojo - sidabrinis ir 3-ojo - žalvarinis.
Priešakinėje medalio pusėje yra Didžiojo Lietuvos
Kunigaikščio Gedimino galvos atvaizdas ir aplinkui įrašas
"Didysis Lietuvos Kunigaikštis Gediminas". Kitoje pusėje yra
alegorinis piešinys: Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino
sapnas; apačioje skydas - Gedimino stulpai.
Medalis nešiojamas ant Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio
88 straipsnis. Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino
ordino medaliu apdovanojama šito ordino šventės dieną.
Užsienio valstybių piliečiai, o ypatingais atvejais ir
Lietuvos Respublikos piliečiai, gali būti apdovanojami ir kitu
89 straipsnis. Pristatant apdovanoti Didžiojo Lietuvos
Kunigaikščio Gedimino ordino medaliu valstybės, savivaldybių ir
visuomeninių įstaigų tarnautojus, laikomasi tokios tvarkos:
1) apdovanoti 1-ojo laipsnio medaliu gali būti pristatyti
asmenys, kurie uoliai ir sąžiningai yra ištarnavę ne mažiau kaip
25 metus;
2) apdovanoti 2-ojo laipsnio medaliu gali būti pristatyti
asmenys, kurie uoliai ir sąžiningai yra ištarnavę ne mažiau kaip
15 metų;
3) apdovanoti 3-ojo laipsnio medaliu gali būti pristatyti
asmenys, kurie uoliai ir sąžiningai yra ištarnavę ne mažiau kaip
Pristatant apdovanoti netarnaujančius asmenis ir užsienio
valstybių piliečius, žiūrima jų nuopelnų svarbumo ir visuomeninės
Išimtiniuose atsitikimuose pasižymėję tarnautojai gali būti
apdovanoti Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino
medaliu, nežiūrint jų ištarnauto laiko.
90 straipsnis. Netekti medalio galima tik teismo sprendimu.
XIV. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių
medalio statutas
91 straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu
apdovanojami asmenys, pasižymėję 1918-1920 metais kuriant
Lietuvos kariuomenę bei po 1990 metų kovo 11 dienos kuriant ir
stiprinant Lietuvos Respublikos krašto apsaugą.
Už nuopelnus 1918-1920 metais kuriant Lietuvos kariuomenę
apdovanojama laikantis 1930 metų Lietuvos valstybės ordinų,
medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo reikalavimų.
92 straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis
Priešakinėje medalio pusėje kraštu eina 2,5 mm pločio ir 0,5
mm aukščio briauna. Medalyje yra reljefinis dviejų sukryžiuotų
rankose laikomų kardų vaizdas; viena ranka - su šarvu ir
perkirstu kardu. Vaizdo horizonte matyti Gedimino pilis, nuo
kurios įstrižai medalio eina perkirsta grandis.
Kitoje pusėje medalio kraštu eina tokia pat, kaip ir
priešakinėje pusėje, briauna; šalia briaunos eina reljefinės
ąžuolo ir lauro šakos, kurios apgaubia įrašą "Lietuvos
Kaspinas žalias, su trim raudonomis juostelėmis.
93 straipsnis. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu
apdovanojama šio medalio komisijos teikimu. Komisiją sudaro
pirmininkas ir 3 nariai. Komisiją skiria Krašto apsaugos
departamento generalinis direktorius.
Komisijos kvorumą sudaro pirmininkas ir ne mažiau kaip du
Komisija nutarimus priima balsų dauguma. Balsams pasidalijus
po lygiai, lemia pirmininko balsas.
Komisija nutarimus protokoluoja. Protokolų įrašai pateikiami
94 straipsnis. Netekti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorio
medalio galima tik teismo sprendimu.
XV. Lietuvos nepriklausomybės medalio
statutas
95 straipsnis. Lietuvos nepriklausomybės medaliu
apdovanojami asmenys už nuopelnus kuriant ir atstatant Lietuvos
nepriklausomybę, Nepriklausomybės jubiliejaus proga.
96 straipsnis. Lietuvos nepriklausomybės medalis žalvarinis.
Priešakinėje medalio pusėje yra laisvės statula, kitoje - įrašas
"Per amžius budėję - laisvę laimėjom per aukas ir pasišventimą.
Medalio kaspinas aukso spalvos, su dviem juodomis
97 straipsnis. Apdovanojimo Lietuvos nepriklausomybės
medaliu tvarką nustato atskiras įstatymas.
Lietuvos nepriklausomybės medaliu gali būti apdovanojami ir
užsienio valstybių piliečiai.
98 straipsnis. Netekti Lietuvos nepriklausomybės
medalio galima tik teismo sprendimu.
XVI. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus statutas
99 straipsnis. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojami
asmenys, kurie, nežiūrėdami gresiančio aiškaus pavojaus savo
gyvybei, pasižymėjo gelbėdami žūvančius žmones.
100 straipsnis. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius yra raudonai
emaliuotas auksiniais kraštais. Priešakinėje pusėje, kryžiaus
viduryje - karvelis neša laurų šakelę; apatinėje kryžiaus
skersmens dalyje - auksinėmis raidėmis pagalbos šūkis "SOS".
Kitoje kryžiaus pusėje - Vyčio ženklas, o aplinkui įrašas
Kryžiaus kaspinas raudonas muarinis, su dviem plačiomis ir
dviem siauromis baltomis juostelėmis kraštuose.
101 straipsnis. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojami
Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai, taip pat asmenys be
pilietybės už žmonių gelbėjimą Lietuvos Respublikos teritorijoje,
taip pat už Lietuvos Respublikos piliečių gelbėjimą užsienyje.
Asmenis be pilietybės apdovanoti pristato vidaus reikalų
102 straipsnis. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi gali būti
apdovanotas tas pats asmuo kelis kartus. Šiuo atveju kiekvienas
naujas apdovanojimas pažymimas žvaigždele, įsegama į kaspiną.
103 straipsnis. Pristatymus apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo
kryžiumi su pasižymėjimo tiksliai ir aiškiai atlikto tyrimo
išvadomis svarsto Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus komisija.
Komisiją sudaro ordinų kancleris iš Vidaus reikalų
ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Susisiekimo
ministerijos, Krašto apsaugos departamento atstovų.
Komisiją sukviečia ordinų kancleris.
Komisija iš narių išsirenka posėdžio pirmininką.
104 straipsnis. Netekti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus galima
XVII. Šaulių žvaigždės statutas
105 straipsnis. Šaulių žvaigždė yra garbės ženklas pagerbti
šauliams ir kitiems asmenims, padariusiems Šaulių sąjungai arba
106 straipsnis. Šaulių žvaigždę sudaro trys trikampiai,
sujungti valstybiniu Vyčiu, apsuptu spinduliais su šaulių
emblema. Kryžmai sudėti šautuvas ir senovės lietuvių trimitas.
Kitoje žvaigždės pusėje įrašas "Už nuopelnus", Šaulių sąjungos
inicialai bei Šaulių sąjungos ir Šaulių žvaigždės įsteigimo metai
Žvaigždė - balto metalo. Trikampių viršus žaliai emaliuotas.
Vytis sidabrinis apskritame, raudonai emaliuotame dugne.
Viršutinio trikampio vidury - šaulių skydas. Trikampio spindulių
ir dugno apskritimo kraštai ornamentuoti. Žvaigždės skersmuo - 44
mm. Kaspinas žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose ir raudona
viduryje.
107 straipsnis. Šaulių žvaigžde apdovanojami:
1) šauliai, kurie, eidami atsakingas Šaulių sąjungoje
pareigas, pasižymėjo organizaciniais darbais arba, būdami
paprastais šauliais, pasižymėjo sąžiningumu, uolumu ir
ištvermingumu;
2) Šaulių sąjungai arba Lietuvai nusipelnę asmenys.
108 straipsnis. Šaulių žvaigžde gali būti apdovanojami ir
užsienio valstybių šauliai bei asmenys, parodę Lietuvos šaulių
sąjungai ypatingo palankumo.
109 straipsnis. Šaulių žvaigžde apdovanoja Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo vardu Krašto
apsaugos departamento generalinis direktorius. Jis išduoda ir
110 straipsnis. Krašto apsaugos departamento generaliniam
direktoriui pristato apdovanoti Šaulių žvaigžde Šaulių sąjungos
viršininkas, pristatymą apsvarsčius Šaulių žvaigždės taryboje.
Užsienio valstybių piliečius Krašto apsaugos departamento
generalinis direktorius gali apdovanoti ir savo nuožiūra.
111 straipsnis. Šaulių žvaigžde apdovanojama kartą per metus
- Šaulių sąjungos šventės dieną.
Išimtiniais atvejais galima apdovanoti ir kitu laiku.
112 straipsnis. Šaulių žvaigždės tarybą sudaro 10 seniausių
pagal stažą šaulių, apdovanotų Šaulių žvaigžde, išskyrus Šaulių
sąjungos viršininką ir jo tiesioginius viršininkus.
Tarybos sudėtis ateinantiems metams skelbiama Šaulių
sąjungai įsakyme kasmet gruodžio mėnesį.
Tarybos kvorumą sudaro ne mažiau kaip 6 nariai.
Tarybą šaukia Šaulių sąjungos viršininkas.
Tarybos pirmininką ir sekretorių renkasi pati taryba.
Šaulių žvaigždės tarybai taikomi bendrieji ordinų tarybų
113 straipsnis. Asmenys, apdovanoti Šaulių žvaigžde, turi
teisę ją nešioti tiek dėvėdami uniformą, tiek civilinius rūbus.
114 straipsnis. Šaulių žvaigždė gali būti atimta teismo
sprendimu arba Šaulių žvaigždės tarybai pasiūlius, Krašto
apsaugos departamento generalinio direktoriaus įsakymu už su
šaulio garbe nesuderinamus nusižengimus. 115 straipsnis.
Apdovanoti Šaulių žvaigžde šauliai per šaulių paradus, šventes ir
kitus viešus pasirodymus pagerbiami specialiu ceremonialu,
nustatytu Šaulių sąjungos centro vadovybės ir patvirtintu Krašto
apsaugos departamento generalinio direktoriaus. 116
straipsnis. Šaulių žvaigždės garbės ženklų atsarga laikoma Šaulių
sąjungos štabe. Šitie ženklai gaminami už Šaulių sąjungos lėšas.
117 straipsnis. Šaulių žvaigždės apdovanojimo reikalus ir
apdovanotųjų sąrašus tvarko Šaulių sąjungos štabas.
XVIII. Šaulių žvaigždės medalio statutas
118 straipsnis. Šaulių žvaigždės medalis yra garbės ženklas
pagerbti pasižymėjusiems šauliams ir kitiems Šaulių sąjungai
nusipelniusiems asmenims.
119 straipsnis. Šaulių žvaigždės medalis yra bronzinis.
Priekinėje medalio pusėje yra: ąžuolo lapų vainike šaulių
ženklas su sukryžiuotais šautuvu ir trimitu; viršuje - Šaulių
žvaigždė, o apačioje - pelėda ant knygos.
Kitoje medalio pusėje yra: viršuje - skaičiai "1919-1939",
apačioje - laurų vainike sodyba; viduryje - saulės spindulių fone
įrašas "Dirbk ir budėk Lietuvos garbei".
Kaspinas žalias, su baltomis juostelėmis kraštuose.
120 straipsnis. Šaulių žvaigždės medaliu apdovanojami:
Šaulių sąjungos pareigūnai ir kiti šauliai, kurie, vykdydami
pareigas, pasižymėjo sąžiningumu, uolumu ir ištvermingumu.
121 straipsnis. Šaulių žvaigždės medaliu apdovanoja Lietuvos
Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo vardu Krašto
apsaugos departamento generalinis direktorius. Jis išduoda ir
122 straipsnis. Šaulių žvaigždės medaliu apdovanojama ir
apdovanojimo reikalai tvarkomi vadovaujantis šio įstatymo 110-117
straipsniais.
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
123 straipsnis. Asmenys, apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordinu
pagal 1991 m. sauso 15 d. Lietuvos Respublikos Vyčio Kryžiaus
ordino atkūrimo įstatymą, taip pat asmenys, apdovanoti Lietuvos
Respublikos ordinais, medaliais ir kitais pasižymėjimo ženklais
iki šio įstatymo naujos redakcijos priėmimo, prilyginami
apdovanotiesiems pagal šį įstatymą.
124 straipsnis. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo
dienos.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1991 m. rugsėjo 12 d.
Nr.I-1799