LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.02.07:2004 „GAMYBOS ĮMONIŲ IR SANDĖLIŲ STATINIAI. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

2004 m. kovo 5 d. Nr. D1-100

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,

1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.02.07:2004 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (pridedama).

2. Nustatau, kad šio statybos techninio reglamento nuostatos taikomos statiniams, pradėtiems projektuoti nuo šio įsakymo įsigaliojimo.

APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos

ministro 2004 m. kovo 5 d. įsakymu

Nr. D1-100

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

STR 2.02.07:2004

GAMYBOS ĮMONIŲ IR SANDĖLIŲ STATINIAI. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) yra privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja Statybos įstatymas.

2. Reglamente išdėstyti gaisrinės saugos reikalavimai P.5 grupės [5.14] gamybos ir pramonės paskirties (toliau – Gamybos) statiniams, juose įrengiamoms gamybai organizuoti reikalingoms sandėliavimo, laboratorijų, pagalbinėms ir kitoms patalpoms. Kiti statinių gaisrinės saugos reikalavimai pateikiami jų statybos techniniuose reglamentuose, normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose.

3. Reglamento nuostatos netaikomos šaldytuvams, sprogmenų, sprogstamųjų ir radioaktyviųjų medžiagų ir sprogdinimo priemonių gamybos ir saugojimo statiniams, patalpoms bei šaldytuvams.

4. Reglamento nuostatos netaikomos projektuojant branduolinės energetikos objektus [5.2].

II SKYRIUS. NUORODOS

5. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:

5.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

5.2. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 119-2771);

5.3. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ (Žin., 1999, Nr. 112-3260);

5.4. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424);

5.5. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215);

5.6. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);

5.7. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);

5.8. statybos techninį reglamentą STR 2.01.01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 1999, Nr. 107-3120);

5.9. statybos techninį reglamentą STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ (Žin., 2003, Nr. 83-3804);

5.10. statybos techninį reglamentą STR 2.02.05:2004 „Nuotekų valymas“;-1)

_______________

-1) Ši nuoroda įsigalios, įsigaliojus joje nurodytam teisės aktui.

5.11. statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999 „Pastatų tūrių ir plotų skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2507);

5.12. statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898);

5.13. statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);

5.14. statybos techninį reglamentą STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 23-720);

5.15. statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333);

5.16. respublikines statybos normas RSN 138-92* „Pastatų ir statinių priešgaisrinė automatika“ (Žin., 1995, Nr. 20-488);

5.17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimą Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652);

5.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001-01-05 įsakymą Nr. 10 „Dėl Sanitarinių apsaugos zonų nustatymo ir priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 5-152);

5.19. Lietuvos higienos normą HN 23:2001 „Kenksmingų cheminių medžiagų koncentracijų ribinės vertės darbo aplinkos ore. Bendrieji reikalavimai (Žin., 2001, Nr. 110-4008);

5.20. Lietuvos higienos normą HN 69:1997 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų normuojamos reikšmės ir matavimo reikalavimai“;

5.21. Lietuvos higienos normą HN 70:1997 „Gamybinės buities patalpos“ (Žin., 1998, Nr. 3-71);

5.22. Lietuvos higienos normą HN 80:2000 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 kHz-300 GHz dažnių juostose“ (Žin., 2000, Nr. 53-1548);

5.23. Lietuvos higienos normą HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278);

5.24. Lietuvos higienos normą HN 110:2001 „Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis laukas darbo vietose. Parametrų leidžiamos skaitinės vertės ir matavimo reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 5-195);

5.25. Lietuvos higienos normą HN 33-1:2003 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 87-3957);

5.26. Lietuvos higienos normą HN 51-1994 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ (Žin., 1995, Nr. 104-2343);

5.27. Lietuvos higienos normą HN 59-1996 „Rankas veikianti vibracija. Leidžiamieji dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ (Žin., 1999, Nr. 3-71);

5.28. socialinės apsaugos ir darbo ministrės ir sveikatos apsaugos ministro 1999-09-20 įsakymą „Dėl Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo poveikio darbe nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 82-2438);

5.29. vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000-12-28 įsakymą Nr. 351 „Dėl Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių DT8-00 tvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 11-332);

5.30. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-05-05 įsakymą Nr. 85/233 „Dėl Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 44-1224).

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

6. Reglamente vartojamos pagrindinės sąvokos atitinka jų apibrėžimus, pateiktus Statybos įstatyme [5.1], STR 1.14.01:1999 [5.11] ir STR 1.01.09:2003 [5.13]. Žemiau pateikiamos tiesiogiai šiame Reglamente vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

6.1. pastato aukštis – aukštis nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki pastato stogo konstrukcijos aukščiausiojo taško;

6.2. vidutinė žemės paviršiaus altitudė – visų pastato kampų žemės paviršiaus altitudžių aritmetinis vidurkis;

6.3. pastato intarpas – vieno arba kelių aukštų pastato dalis, išdėstyta per visą arba dalį pastato aukščio ir pločio, atskirta atitvarinėmis konstrukcijomis;

6.4. aikštelė – pastato viduje arba išorėje esantis vieno lygio statinys (be sienų), kuris remiasi į atskiras atramas, pastato ar įrenginio konstrukcijas ir yra skirtas įrenginiams pastatyti, juos aptarnauti ir remontuoti;

6.5. antresolė – aikštelė pastato viduje, atitverta statybinėmis konstrukcijomis ir skirta inžinerinei įrangai įrengti arba kurioje įrengtos įvairios paskirties patalpos (gamybinės, buitinės, administracinės);

6.6. techninis aukštas – aukštas, kuriame įrengiama inžinerinė įranga ir komunikacijos; jis gali būti pastato apatinėje (pusrūsyje, rūsyje), viršutinėje (pastogėje, viršutiniame aukšte) ar vidurinėje dalyje (viename iš aukštų);

6.7. etažerė – turintis daug lygių, skirtas technologinei ir kitai įrangai išdėstyti ir prižiūrėti pastato viduje arba išorėje laisvai stovintis karkasinis statinys be sienų;

6.8. evakuacinis išėjimas – evakuacijos kelyje numatytas išėjimas į išorę arba į gaisro atžvilgiu nepavojingą patalpą;

6.9. rampa – statinys (statinio dalis), skirtas krovos darbams atlikti. Viena rampos pusė priblokuojama prie sandėlio sienos, o kita – išdėstoma išilgai geležinkelio (geležinkelio rampa) arba automobilių kelio (automobilinė rampa);

6.10. platforma – atskirai įrengtas statinys (aikštelė), skirtas kroviniams iškrauti iš geležinkelių arba automobilių, su aukštesniame lygyje įrengtomis grindimis;

6.11. aukštuminiai stelažai – kelių aukštų lentynos, kurių bendras aukštis didesnis kaip 5,5 m.

IV SKYRIUS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

7. Šiame Reglamente pateikiami gaisrinės saugos reikalavimai atitinka STR 2.01.04:2004 [5.14] nuostatas. Pastatų ir patalpų kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų (Asg, Bsg, Cg, Dg ar Eg) nustatoma vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [5.14].

8. Apsaugos zonos nustatomos vadovaujantis teisės aktų [5.17], [5.18] reikalavimais.

9. Higienos reikalavimai pateikiami teisės aktuose [5.19-5.27].

10. Į bendrą pastato plotą įskaičiuojamas pastate įrengtų rūsių, pusrūsių, intarpų, aikštelių, antresolių, techninių aukštų, etažerių, tunelių ir kitų patalpų, kurių aukštis iki denginio didesnis kaip 1,8 m, plotas. Patalpų, daugiaaukščiame pastate, užimančių du ir daugiau aukštų, plotą reikia įskaičiuoti į bendrą vieno aukšto plotą.

11. Statinio projektiniai sprendiniai turi užtikrinti esminius statinio reikalavimus [5.3-5.8].

12. Darbovietės įrengiamos vadovaujantis [5.30].

13. Pastatai, kuriuose numatomas neįgaliųjų darbas, turi būti projektuojami ir statomi atsižvelgiant į STR 2.03.01:2001 [5.12] reikalavimus.

14. Kėlimo kranai įrengiami vadovaujantis [5.29].

15. Statybinės konstrukcijos turi būti apsaugotos nuo cheminės (elektrocheminės) korozijos poveikio vadovaujantis galiojančiais Lietuvoje standartais.

16. Nuotekų šalinimas projektuojamas vadovaujantis STR 2.07.01:2003 [5.9].

17. Nuotekų valymas projektuojamas vadovaujantis STR 2.02.05:2004 [5.10].

V SKYRIUS. GAMYBOS STATINIAI

1 SKIRSNIS. PROJEKTINIAI, PLANINIAI IR TŪRINIAI SPRENDINIAI

18. Gamybos patalpų aukštis nuo grindų iki perdangos (denginio) išsikišusių konstrukcijų turi būti ne mažesnis kaip 2,2 m nuolatinio žmonių judėjimo vietose ir evakuacijos kelių vietose aukštis nuo grindų iki išsikišusių komunikacijų ir įrenginių apačios turi būti ne mažesnis kaip 2 m. Evakuacinių kelių aukštis gali būti sumažinamas iki 1,8 m aukščio, jei juose įrengti technologiniai įrenginiai, komunikacijos ar inžinerinės sistemos, veikiančios be priežiūros personalo.

19. Gamybos statiniuose ir patalpose, kuriuose įrengtos technologinės ar inžinerinės sistemos, kiti įrenginiai ir reikia palaikyti stabilius oro aplinkos parametrus, galima įrengti:

19.1. pakabinamąsias lubas, dvigubas grindis, nepraeinamus kanalus – kai įrenginių nereikia prižiūrėti;

19.2. techninius aukštus (ne mažesnio kaip 1,8 m aukščio) – kai įrenginius reikia prižiūrėti.

20. Technologiniams įrenginiams, komunikacijoms ir inžinerinėms sistemoms prižiūrėti galima panaudoti liukus, vertikalias metalines kopėčias, kanalų, dvigubų grindų dangčius arba kitas lengvai nuimamas konstrukcijas.

21. Statiniuose, kurių aukštis didesnis kaip 15 m ir juose yra numatyta įrengti darbo vietas arba technologinius įrenginius, kuriuos reikia prižiūrėti ne mažiau kaip 3 kartus per pamainą, turi būti įrengti keleiviniai liftai. Liftų skaičius ir keliamoji galia nustatoma, atsižvelgiant į darbuotojų ir priežiūros personalo skaičių. Statiniuose, kurių visuose aukštuose vienoje pamainoje dirbančiųjų darbuotojų ir įrenginių priežiūros personalo skaičius yra mažesnis kaip 30, galima įrengti vieną liftą. Statiniuose, kurių antrajame ir aukštesniuose aukštuose yra įrengtos darbo vietos neįgaliesiems, keleivinių liftų kabinos plotis turi būti ne mažesnis kaip 1,1 m, gylis – 2,1 m, durų anga – 0,85 m.

22. Krovininio transporto įvažiavimo į statinį ar teritoriją vartų plotis turi būti 0,6 m didesnis už pakrauto transporto plotį, o aukštis – 0,2 m, tačiau važiuojamosios dalies plotis iki išsikišusių konstrukcijų turi būti ne siauresnis kaip 3,5 m, o aukštis iki išsikišusių konstrukcijų – ne mažesnis kaip 4,2 m (gaisrinių automobilių ir traukinio vagonų – 4,5 m).

23. Traukinio vagonų įvažiavimuo su šilumvežiais vietas galima įrengti į Dg, Eg, o su elektrovežiais – į Cg, Dg ir Eg kategorijų statinius ar patalpas. Geležinkelio bėgių viršus turi sutapti su grindų altitude.

24. Išėjimai iš rūsių ar pusrūsių įrengiami vietose, kur nėra kėlimo ar transportavimo įrenginių.

25. Prieangių (tambūrų) plotis turi būti 0,5 m didesnis už durų angos plotį (po 0,25 m iš kiekvienos angos pusės), o gylis – ne mažiau kaip 0,2 m už durų ar vartų varstomos dalies plotį, bet ne mažesnis kaip 1,2 m, o neįgaliesiems – 1,8 m.

26. Įrengiant vartus su nuotoliniu ar automatiniu atidarymu, turi būti numatyta galimybė juos atidaryti rankiniu būdu.

27. Asg ir Bsg kategorijų patalpose turi būti įrengtos lengvai numetamos išorinės konstrukcijos. Lengvai numetamoms konstrukcijoms priskiriama:

27.1. langų ir stoglangių įstiklinimas;

27.2. esant nepakankamam langų ir stoglangių įstiklinimui – denginio konstrukcijos, kurios padarytos iš plieninių, aliumininių ar kitų plonasienių lakštų.

28. Lengvai numetamų konstrukcijų plotas nustatomas skaičiavimais. Neatliekant skaičiavimų, lengvai numetamų konstrukcijų plotas 1 m3 patalpos tūrio turi būti imamas ne mažesnis kaip 0,05 m2 Asg kategorijos ir ne mažesnis kaip 0,03 m2 Bsg kategorijos patalpoms. Langų stiklas priskiriamas lengvai numetamoms konstrukcijoms, kai stiklo storis – 3-5 mm ir langų plotas atitinkamai ne mažesnis kaip 0,8, 1,0 ir 1,5 m2. Armuotas stiklas ar stiklo paketas lengvai numetamoms konstrukcijoms nepriskiriamas.

29. Ritininė stogo danga lengvai numetamų konstrukcijų zonoje turi būti padalyta (perpjauta) į ne didesnes kaip 180 m2 ploto dalis.

30. Lengvai numetamų konstrukcijų denginio skaičiuojamoji apkrova turi būti ne didesnė kaip 0,7 kPa (70 kgs/m2).

31. Galerijos, aikštelės ir laiptai kranams prižiūrėti įrengiami pagal Kėlimo kranų saugaus naudojimo taisyklių reikalavimus [5.29].

32. Tais atvejais, kai dėl technologinės įrangos išdėstymo ar statinio aukščio langams ir stoglangiams remontuoti ir stiklams valyti negalima panaudoti kilnojamųjų inventorinių prietaisų, būtina numatyti stacionarius prietaisus, kurie užtikrintų saugų nurodytų darbų atlikimą.

33. Stoglangių įrengimo būtinumas ir jų tipas (zenitiniai, vėdinimo, šviesos ir kt.) nustatomas projekte, atsižvelgiant į technologinio proceso ypatumus, sanitarines, higienines ir aplinkosaugines normas, esminius statinio reikalavimus, statybos rajono klimatines sąlygas. Stoglangiai turi būti sandarūs, ne ilgesni kaip 120 m. Atstumas tarp stoglangių ir nuo stoglangio galo iki išorinės sienos turi būti ne mažesnis kaip 6 m. Stoglangių varstymas turi būti mechanizuotas, įrengiant jų valdymo įtaisus prie išėjimų iš patalpų, ir rankinis. Zenitiniai lakštinio stiklo, stiklo paketų, profiliuoto stiklo stoglangiai ir vertikalūs stačiakampiai stoglangiai iš vidinės įstiklinimo pusės turi būti apsaugoti metaliniu tinklu.

34. Pastatuose su vidiniu vandens nuleidimu nuo stogo kaip atitvarą leidžiama panaudoti parapetą. Kai parapeto aukštis mažesnis kaip 0,6 m nuo stogo dangos paviršiaus, jį reikia paaukštinti, įrengiant metalinę iki 0,6 m aukščio atitvarą.

35. Laiptinių laiptų maršų nuolydį reikia numatyti ne mažesnį kaip 1:1, pakopos plotį 0,30 m. Rūsiuose ir pastogėse pakopos plotis gali būti sumažintas iki 0,26 m.

36. Vidiniai atviri laiptai (kai nėra laiptinių sienų) turi turėti ne didesnį kaip 1:1 nuolydį. Atvirų laiptų, skirtų patekti į pavienes darbo vietas, nuolydį leidžiama padidinti iki 2:1.

37. Iki 10 m aukščio įrenginių apžiūrai leidžiama įrengti 0,6 m pločio vertikalias kopėčias su apsauginiais lankais.

38. Laiptų nuolydis neįgaliųjų evakuacijos keliuose turi būti ne didesnis kaip 1:2.

39. 10 m aukščio ir aukštesniuose pastatuose turi būti įrengta po vieną išėjimą ant stogo kiekvienai pilnai ar nepilnai 5000 m2 stogo ploto sekcijai.

40. Vienaaukščiuose statiniuose išeiti ant stogo įrengiami atviri išoriniai metaliniai laiptai. Daugiaaukščiuose statiniuose išėjimas ant stogo įrengiamas iš laiptinės. Daugiaaukščiuose iki 30 m aukščio statiniuose, kurių viršutiniame aukšte netikslinga įrengti laiptinę, išėjimą ant stogo leidžiama įrengti išorine metaline 3 tipo laiptine su išėjimu į ją iš pastato 1 tipo laiptinės paskutinio aukšto aikštelės.

2 SKIRSNIS. EVAKUACIJA

41. Draudžiama numatyti evakuacinius išėjimus per gamybines patalpas, įrengtas III atsparumo ugniai laipsnio, C2 ir C3 gaisrinio pavojingumo klasių pastatuose.

42. Patalpoje be nuolatinių darbo vietų, jei joje yra inžinerinė įranga, skirta prižiūrėti Asg ar Bsg kategorijos patalpas, ir yra įrengtas tik vienas evakuacinis išėjimas per Asg ar Bsg kategorijos patalpas, atstumas nuo tolimiausios patalpos vietos iki išėjimo turi būti ne didesnis kaip 25 m. Evakuaciniai keliai iš Cg, Dg ir Eg kategorijų patalpų neturi eiti per Asg ir Bsg kategorijų patalpų tambūrus – šliuzus.

43. Evakuacinius išėjimus iš ne aukštesnių kaip 4 aukštų pastatų intarpų su Cg, Dg ir Eg kategorijų patalpomis laiptinių galima numatyti į lauką per Dg ir Eg kategorijų patalpas, jei pastato intarpas turi įrengtus išėjimus iš dviejų pusių (jeigu intarpas padalija pastatą į izoliuotas dalis).

44. Evakuacinius išėjimus iš Cg, Dg arba Eg kategorijų patalpų, išdėstytų I ir II atsparumo ugniai laipsnių, C0 ir C1 gaisrinio pavojingumo klasių pastatų antresolėse ir intarpuose, taip pat vienaaukščių mobilių III atsparumo ugniai laipsnio, C2 ir C3 gaisrinio pavojingumo klasių pastatų antresolėse, skirtose inžinerinėms sistemoms įrengti (nesant nuolatinių darbo vietų), leidžiama numatyti 2 tipo laiptais iš A1 arba A2 degumo klasių statybos produktų, įrengtais Dg ir Eg kategorijų patalpose. Šiais atvejais atstumas nuo labiausiai nutolusios patalpos vietos iki evakuacinio išėjimo iš pastato neturi viršyti dydžių, nurodytų 1 lentelėje. Leidžiama numatyti vieną išėjimą (nenumatant antro) 2 ir 3 tipo laiptais iš A1 arba A2 degumo klasės statybos produktų, kai atstumas nuo labiausiai nutolusios patalpos vietos iki išėjimo į laiptus yra ne didesnis kaip 25 m.

45. Iki 28 m aukščio pastatuose 3 tipo laiptai gali būti panaudoti kaip antras evakuacinis išėjimas, jeigu gausiausioje pamainoje kiekviename aukšte darbuotojų skaičius neviršija:

45.1. 15 žm. – bet kurios kategorijos daugiaaukščiuose pastatuose;

45.2. 50 žm. – Cg kategorijos dviejų aukštų pastatuose;

45.3. 100 žm. – Dgr ir Eg kategorijų dviejų aukštų pastatuose.

46. Iš kiekvienos rūsio dalies reikia numatyti ne mažiau kaip du evakuacinius išėjimus, atsižvelgiant į 44 p. reikalavimus.

47. Atstumai nuo labiausiai nutolusių darbo vietų patalpoje iki artimiausio evakuacinio išėjimo tiesiogiai į lauką arba laiptinę neturi būti didesni už 1 lentelėje nurodytus dydžius.

1 lentelė

Evakuacinių išėjimų iš patalpų atstumai

Patalpų tūris, tūkst. m3	Pastatų ir patalpų kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų	Pastato atsparumo ugniai laipsnis	Statinio gaisrinio pavojingumo klasė	Atstumas (m) kai žmonių srautas bendrame išėjime, žm./m2
Patalpų tūris, tūkst. m3		Pastato atsparumo ugniai laipsnis	Statinio gaisrinio pavojingumo klasė	1	2-3	4-5
Asg, Bsg	I, II	C0	40	25	15
Cg	I	C0	100	60	40
	II	C1	70	40	30
	III	C2, C3	50	30	20
30	Asg, Bsg	I, II	C0	60	35	25
	Cg	I, II	C0	145	85	60
	Cg	II	C1	100	60	40
40	Asg, Bsg	I, II	C0	80	50	35
	Cg	I, II	C0	160	95	65
	Cg	II	C1	110	65	45
50	Asg, Bsg	I, II	C0	120	70	50
	Cg	I, II	C0	180	105	75
	Cg	II	C1	160	95	65
60 ir daugiau	Asg, Bsg	I, II	C0	140	85	60
	Cg	I, II	C0	200	110	85
	Cg	II	C1	180	105	75
80 ir daugiau	Cg	I, II	C0	240	140	100
80 ir daugiau	Cg	II	C1	200	110	85
Neatsižvelgiant į tūrį	Dg	I, II	C0	Neriboj.	Neriboj.	Neriboj.
		II	C1	160	95	65
		III	Nenorm.	120	70	50
Tas pats	Eg	I, II	C0, C1	Neriboj.	Neriboj.	Neriboj.
Tas pats	Eg	III	C2, C3	160	95	65

Pastabos:

1. Patalpoms, kurių plotas viršija 1000 m2, į atstumus, nurodytus 1 lentelėje, įskaitomas koridoriaus ilgis iki išėjimo į lauką ar laiptinę.

2. Jeigu evakuacinis išėjimas iš patalpos į koridorių, lauką arba laiptinę numatomas per gretimą patalpą, atstumas nuo labiausiai nutolusios darbo vietos iki išėjimo iš gretimos patalpos nustatomas pagal vieną iš gretimų pavojingiausios kategorijos patalpų.

3. Žmonių evakuacinio srauto tankis yra žmonių skaičiaus ir šio praėjimo ploto santykis.

4. Atstumai, nurodyti 1 lentelėje, Asg, Bsg kategorijų patalpoms nustatyti, įvertinant, kad lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių išsipylimo plotas yra ne didesnis kaip 50 m2.

5. Kai išsiliejusio skysčio plotas yra didesnis kaip 50 m2, 1 lentelėje nurodyti atstumai dauginami iš koeficiento 50/F, kur F – galimas išsipylimo plotas (m2), apskaičiuotas technologinėje projekto dalyje.

6. Tarpinėms tūrio reikšmėms atstumai nustatomi interpoliacijos būdu.

7. Atstumai nustatyti patalpoms, kurių aukštis iki 6 m (vienaaukščių pastatų aukštis skaičiuojamas iki santvarų apačios). Kai patalpų aukštis didesnis kaip 6 m, atstumai padidinami: – kai patalpos aukštis 12 m – 20 proc., 18 m – 30 proc., 24 m – 40 proc., bet ne daugiau kaip 140 m Asg ir Bsg kategorijų patalpoms ir 240 m Cg kategorijos patalpoms; – kai patalpos turi tarpines aukščio reikšmes, atstumas nustatomas interpoliacijos būdu.

48. Reglamento 1-4 lentelėse normuojami dydžiai nustatyti, atsižvelgiant į pastato atsparumo ugniai laipsnį ir statinio gaisrinio pavojingumo klasių derinius. Esant kitiems deriniams, kurie nenurodyti lentelėse, atstumai ir žmonių skaičius atitinkamos kategorijos patalpai nustatomi pagal blogiausią iš šių rodiklių.

49. Pastate įrengtos etažerės ir aikštelės turi turėti ne mažiau kaip 2 atvirus metalinius laiptus. Vienus laiptus galima įrengti Asg, Bsg kategorijų antresolėms, etažerėms ir aikštelėms, kai jų kiekvieno lygio plotas atskirai yra ne didesnis kaip 108 m2 (Cg, Dg ir Eg – iki 400 m2).

50. Atstumą nuo labiausiai nutolusios aikštelės arba etažerės vietos iki artimiausio evakuacinio išėjimo iš pastato reikia nustatyti pagal 1 lentelę, atsižvelgiant į evakuacinio kelio ilgį 2 tipo laiptais.

51. Evakuacinius išėjimus iš aikštelių ir etažerių, kurių plotas bet kurioje altitudėje viršija 40 proc. aukšto ploto (esant nuolatinėms darbo vietoms), reikia numatyti L1 tipo laiptinėmis. Vieną iš evakuacinių išėjimų galima numatyti 3 tipo laiptais.

52. Atstumas nuo labiausiai nutolusios darbo vietos iki evakuacinio išėjimo iš vieno ir dviejų aukštų II atsparumo ugniai laipsnio, C2 ir C3 gaisrinio pavojingumo klasių pastatams nustatomas:

52.1. vienaaukščiuose pastatuose: Cg kategorijos – 50 m, Dg ir Eg kategorijų – 80 m;

52.2. dviejų aukštų pastatuose: Cg kategorijos – 40 m, Dg ir Eg kategorijų – 60 m.

Pastaba. Nurodytus atstumus galima padidinti 50 proc., jeigu grindų plotas, neužimtas įrenginių, tenkantis vienam darbuotojui gausiausioje pamainoje sudaro daugiau kaip 75 m2;

52.3. nesant techninių galimybių išlaikyti 52.1 ir 52.2 p. nurodytus evakuacinius atstumus iki išėjimų, leidžiama vienaaukščiuose pastatuose, kuriuose įrengtos Cg, Dg ir Eg kategorijų patalpos, evakuacinius išėjimus įrengti išorinėse sienose kas 72 metrai pastato perimetro;

52.4. laiptinės laiptų maršų plotis, atsižvelgiant į žmonių, kurie evakuojasi šia laiptine iš antrojo aukšto, skaičių, taip pat durų, koridorių arba praeigų esančių evakuacijos kelyje, plotis turi būti imamas ne mažesnis kaip 0,6 m kiekvienam 100 žmonių.

53. Koridoriaus ilgis nuo labiausiai nutolusios patalpos, kurios plotas ne didesnis kaip 1000 m2, durų iki artimiausio išėjimo į lauką arba L1 tipo laiptinę negali viršyti dydžių,

nurodytų 2 lentelėje.

2 lentelė

Didžiausias išėjimo atstumas nuo patalpų iki lauko arba laiptinių

Išėjimo išdėstymas	Pastatų ir patalpų kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų	Pastato atsparumo ugniai laipsnis	Statinio gaisrinio pavojingumo klasė	Koridoriaus ilgis (m) iki išėjimo į lauką arba artimiausią laiptinę, kai žmonių srautas koridoriuje, žm./m2
Išėjimo išdėstymas		Pastato atsparumo ugniai laipsnis	Statinio gaisrinio pavojingumo klasė	1	2-3	4-5	daugiau kaip 5
Asg, Bsg	I, II	C0	60	50	40	35
Cg	I, II	C0	120	95	80	65
	II	C1	85	65	55	45
	III	C2, C3	60	50	40	35
Dg, Eg	I, II	C0	180	140	120	100
	II	C1	125	100	85	70
	III	C2, C3	90	70	60	50
Į akliną koridorių	Neatsižvelgiant į kategoriją	I, II	C0	30	25	20	15
		II	C1	20	15	15	10
		III	C2, C3	15	10	10	8

54. Kai viename aukšte įrengtos skirtingų kategorijų patalpos, koridoriaus ilgis nuo labiausiai nutolusios patalpos durų iki artimiausio išėjimo į lauką ar artimiausią laiptinę nustatomas pagal pavojingiausios kategorijos patalpoms keliamus reikalavimus.

55. Žmonių srauto tankis koridoriuje yra žmonių, kurie evakuojasi iš patalpų į koridorių, skaičiaus ir šio koridoriaus ploto santykis, atsižvelgiant į tai, kad esant durims, kurios atidaromos iš patalpų į bendrą koridorių, koridoriaus plotis laikomas sumažintu:

55.1. per pusę durų pločio – jei jos yra vienoje koridoriaus pusėje;

55.2. per visą durų plotį – jei jos yra abiejose koridoriaus pusėse.

56. Patalpos evakuacinio išėjimo durų plotį reikia nustatyti pagal evakuojamų žmonių skaičių, tenkantį 1 m išėjimo durų pločiui, nustatytam 3 lentelėje, tačiau durų plotis turi būti mažesnis kaip 0,8 m, o kai tarp dirbančiųjų yra neįgaliųjų – ne mažesnis kaip 0,9 m. Esant tarpinėms patalpų tūrio reikšmėms, nei nurodyta 3 lentelėje, evakuacinio išėjimo durų plotis nustatomas interpoliacijos būdu.

57. Evakuacinio išėjimo durų plotis iš patalpų, kurių aukštis didesnis kaip 6 m, padidinamas:

57.1. kai patalpos aukštis 12 m – 20 proc.;

57.2. kai patalpos aukštis 18 m – 30 proc.;

57.3. kai patalpos aukštis 24 m – 40 proc.

Pastaba. Esant tarpinėms patalpos aukščio reikšmėms, žmonių skaičius 1 m evakuacinio išėjimo durų pločio nustatomas interpoliacijos būdu.

3 lentelė

Didžiausias žmonių skaičius evakuaciniuose išėjimuose į lauką

Patalpos tūris, tūkst. m3	Pastatų ir patalpų kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų	Pastato atsparumo ugniai laipsnis	Statinio gaisrinio pavojingumo klasė	Žmonių skaičius 1 m evakuacinio išėjimo (durų) pločio
Iki15	Asg, Bsg	I, II	C0	45
	Cg	I, II	C0	110
		II	C1	75
		III	C2, C3	55
30	Asg, Bsg	I, II	C0	65
	Cg	I, II	C0	155
	Cg	II	C1	110
40	Asg, Bsg	I, II	C0	85
	Cg	I, II	C0	175
	Cg	II	C1	120
50	Asg, Bsg	I, II	C0	130
	Cg	I, II	C0	195
	Cg	II	C1	135
60	Asg, Bsg	I, II	C0	150
	Cg	I, II	C0	220
	Cg	II	C1	155
80 ir daugiau	Cg	I, II	C0	260
80 ir daugiau	Cg	II	C1	220
Neatsižvelgiant į tūrį	Dg	I, II	C0	260
	Dg	II	C1	180
		III	C2, C3	130
	Eg	Nenormuojama

58. Evakuacinio išėjimo durų plotį iš koridoriaus į lauką arba laiptinę reikia numatyti, atsižvelgiant į bendrą žmonių, kurie evakuojasi per šį išėjimą, skaičių ir žmonių skaičių tenkantį 1 m išėjimo (durų) pločiui, nustatytam 4 lentelėje, bet ne mažiau kaip 0,9 m.

4 lentelė

Didžiausias žmonių skaičius evakuaciniuose išėjimuose iš koridorių

Pavojingiausia patalpos, turinčios išėjimą į koridorių, kategorija pagal sprogimo ir gaisro pavojų	Pastato atsparumo ugniai laipsnis	Statinio gaisrinio pavojingumo klasė	Žmonių skaičius 1 m evakuacinio išėjimo (durų) iš koridoriaus pločiui
Asg, Bsg	I, II	C0	85
Cg	I, II	C0	173
	II	C1	120
	III	C2, C3	85
Dg, Eg	I, II	C0	260
	II	C1	180
	III	C2, C3	130

59. Laiptų maršo plotis judėjimo neįgaliesiems turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m.

60. Neuždūmijamos 2 tipo laiptinės turi būti atskirtos aklina priešgaisrine pertvara dviejų laiptų maršų aukštyje kas 30 m pagal aukštį Dg ir Eg kategorijų pastatuose ir kas 20 m – Cg kategorijos pastatuose (pereinant iš vienos laiptinės dalies į kitą ne per laiptinės tūrį).

61. Patalpose ir koridoriuose gaisro atvejui reikia numatyti dūmų pašalinimą, vadovaujantis STR 2.09.02:1998 [5.15] nustatytais reikalavimais.

62. Atidaromi stoglangiai, kurie įtraukiami skaičiuojant dūmų pašalinimą, turi būti išdėstyti denginio plote tolygiai, o jų atsidarymo kryptis numatyta į vyraujančių vėjų pusę.

3 SKIRSNIS. GAISRO RIBOJIMAS

63. Didžiausias pastato gaisrinio skyriaus plotas nustatomas vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [5.14] reikalavimais.

64. Kai pastate įrengtų antresolių, aikštelių ir etažerių plotas bet kuriame aukštyje yra didesnis negu 40 proc. patalpos ploto, aukšto plotas nustatomas kaip daugiaaukščiam pastatui pagal 10 p. reikalavimus.

65. Jeigu gretimų aukštų perdangose yra atviros technologinės angos, bendras šių aukštų plotas neturi viršyti leistino gaisrinio skyriaus ploto.

66. II atsparumo ugniai laipsnio, C2 gaisrinio pavojingumo klasės vienaaukščiuose pastatuose leidžiama išdėstyti Asg ir Bsg kategorijų patalpas, kurių bendras plotas ne didesnis kaip 300 m2. Šiais atvejais nurodytos patalpos turi būti atskiriamos priešgaisrinėmis 1 tipo pertvaromis ir 3 tipo perdangomis. Šių patalpų išorinių sienų konstrukcijų gaisrinio pavojingumo klasė turi būti K0 arba K1.

67. II atsparumo ugniai laipsnio, Asg ir Bsg kategorijų vienaaukščių mobilių pastatų plotai neturi būti didesni kaip 75 m2.

68. Kai viename pastate ar patalpoje numatomi technologiniai procesai su skirtingomis pagal sprogimo ir gaisro pavojų kategorijomis, reikia numatyti priemones, leidžiančias išvengti sprogimo ir gaisro išplitimo. Šių priemonių efektyvumas turi būti pagrįstas technologinėje projekto dalyje. Jeigu nurodytos priemonės nėra pakankamai efektyvios, technologinius procesus su skirtingomis pagal sprogimo ir gaisro pavojų kategorijomis reikia numatyti skirtingose patalpose, atskiriant Asg, Bsg, Cg kategorijų patalpas vieną nuo kitos, taip pat šias patalpas nuo Dg, Eg kategorijų patalpų ir koridorių priešgaisrinėmis pertvaromis ir priešgaisrinėmis perdangomis tokiu būdu:

68.1. I atsparumo ugniai laipsnio pastatuose – 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis, 2 tipo priešgaisrinėmis perdangomis (tarpaukštinėmis ir virš rūsio);

68.2. II atsparumo ugniai laipsnio pastatuose – 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis;

68.3. II atsparumo ugniai laipsnio, C0 ir C1 gaisrinio pavojingumo klasių pastatuose – 2 tipo pertvaromis; II atsparumo ugniai laipsnio, C2 ir C3 gaisrinio pavojingumo klasių pastatuose Cg kategorijų patalpas – 2 tipo pertvaromis;

68.4. II atsparumo ugniai laipsnio pastatuose su Asg ir Bsg kategorijų patalpomis – pagal 66 punkto reikalavimus, 3 tipo priešgaisrinėmis (tarpaukštinėmis ir virš rūsio) perdangomis.

69. Rūsiai, kuriuose įrengtos Cg kategorijos patalpos, turi būti suskirstyti 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis į ne didesnes kaip 3000 m2 ploto dalis. Kiekvienos dalies plotis (skaičiuojant nuo išorinės sienos) neturi viršyti 30 m. Nurodytose patalpose turi būti įrengti ne mažesni kaip 0,75 m pločio ir 1,2 m aukščio langai su ne mažesnio kaip 0,8 m pločio ir 1,8 m ilgio prieduobiais mobiliems dūmų išsiurbimo įtaisams įrengti. Bendras langų plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,2 proc. patalpos grindų ploto. Patalpose, kurių plotas didesnis kaip 1000 m2, reikia numatyti ne mažiau kaip du langus. Virš rūsio turi būti 3 tipo priešgaisrinės perdangos. Koridoriai turi būti ne siauresni kaip 2 m, su išėjimais tiesiogiai į išorę arba per atskirtas laiptines ir atskirti nuo kitų patalpų 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis. Rūsius su Cg kategorijos patalpomis, kurių pagal technologinius reikalavimus negalima įrengti prie išorinių sienų, reikia suskirstyti 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis į dalis, kurių plotai ne didesni kaip 1500 m2, ir kiekvienoje jų įrengti mechaninį dūmų pašalinimą vadovaujantis STR 2.09.02:1998 [5.15] reikalavimais.

70. Asg ir Bsg kategorijų patalpose įrengtiems liftams būtina numatyti tambūrus su 1 tipo priešgaisrinėmis užtvaromis ir didesniu oro slėgiu. Didesnis oro slėgis turi būti užtikrintas ir liftų mašinų patalpoje, vadovaujantis STR 2.09.02:1998 [5.15] reikalavimais.

71. Grindų, perdangų ar technologinių aikštelių ruožuose, kuriuose įrengiami aparatai ir įrenginiai, veikiantys su lengvai užsidegančiais, degiais ar toksiniais skysčiais, esant jų nutekėjimo galimybei, turi būti įrengti borteliai arba padėklai iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų. Bortelių aukštis ir plotis, padėklų tūris nustatomas atsižvelgiant į technologinėje projekto dalyje atliktų galimų skysčių išsiliejimų skaičiavimų rezultatus.

72. Cg, Dg, Eg kategorijų I atsparumo ugniai laipsnio ir C0 gaisrinio pavojingumo klasės pastatų (patalpų) Broof (t1) klasės stoguose galima įrengti zenitinius stoglangius su šviesą praleidžiančiais elementais iš C-s2, d2 degumo klasės statybos produktų. Bendras stoglangių šviesą praleidžiančių elementų plotas neturi viršyti 15 proc. bendro denginio ploto. Vieno stoglangio angos plotas turi būti ne didesnis kaip:

72.1. 12 m2, kai šviesą praleidžiančių elementų svoris iki 20 kg/m2;

72.2. 18 m2, kai šviesą praleidžiančių elementų svoris iki 10 kg/m2.

73. Atstumas tarp stoglangių turi būti ne mažesnis kaip:

73.1. 6 m, kai angos plotas nuo 6 iki 18 m2;

73.2. 3 m, kai angos plotas iki 6 m2.

74. Kai stoglangiai įrengiami grupėmis, jie laikomi vienu stoglangiu, kuriam keliami visi anksčiau išdėstyti reikalavimai.

75. Tarp zenitinių stoglangių su šviesą praleidžiančiais elementais iš C – s2, d2 degumo klasės statybos produktų, kas 54 m jų ilgio turi būti įrengtos 6 m pločio juostos iš ne žemesnės kaip A2-s1, d0 degumo klasės statybos produktų. Horizontalus atstumas nuo priešgaisrinių sienų iki minėtų stoglangių turi būti ne mažesnis kaip 5 m.

76. 3 tipo laiptai, skirti ugniagesiams gelbėtojams patekti į pastatą arba ant jo stogo, turi būti ne siauresni kaip 0,7 m.

VI SKYRIUS. SANDĖLIAI

1 SKIRSNIS. PROJEKTINIAI, PLANINIAI IR TŪRINIAI SPRENDINIAI

77. Sandėlių pastatai ir patalpos, atsižvelgiant į laikomas medžiagas, žaliavas, gaminius ir jų pakuotę, pagal sprogimo ir gaisro pavojų skirstomi į Asg, Bsg, Cg, Dg ir Eg kategorijas.

78. Sandėlius, kuriuose sandėliuojamos medžiagos (žaliavos), reikalingos užtikrinti vienos pamainos nepertraukiamą technologinį procesą, galima įrengti Gamybos statiniuose atvirai arba atitveriant tinklinėmis pertvaromis. Skirtingų kategorijų sandėlių išdėstymo Gamybos statiniuose, jų atskyrimo nuo kitų patalpų, taip pat evakuacinių kelių, išėjimų, tambūrų, laiptinių ir laiptų bei išėjimų ant stogo reikalavimai išdėstyti V skyriuje.

79. Patalpų šildymo, vėdinimo ir dūmų pašalinimo reikalavimai nustatyti STR 2.09.02:1998 [5.15].

80. Sandėlių tūriniai projektiniai sprendiniai turi sudaryti galimybę juos rekonstruoti, keisti krovinių sandėliavimo technologiją be esminio pastato konstrukcijų keitimo.

81. Sandėlių aukštis, atstumas tarp kolonų, aukštų skaičius ir kiti rodikliai nustatomi, atsižvelgiant į gamybos technologiją, laikomų medžiagų apyvartą, kiekį, rūšį ir kitas specifines sąlygas.

82. Viename sandėlyje tikslinga įrengti saugyklų, krovinių priėmimo, rūšiavimo, komplektavimo, administracines, buitines ir kitas patalpas, reikalingas sandėlių pastato reikmėms tenkinti, jei tai neprieštarauja higienos, aplinkos apsaugos ir gaisrinės saugos reikalavimams.

83. Sandėliuose galima įrengti pagalbines patalpas, technologinę ir inžinerinę įrangą ir tinklus, skirtus tik sandėliavimo reikmėms tenkinti.

84. Sandėliavimo patalpos aukštis nustatomas, atsižvelgiant į sandėliavimo proceso mechanizaciją. Patalpos aukštis nuo grindų iki denginio, įsikišusių konstrukcijų, komunikacijų ar pakabintų įrenginių turi būti ne mažesnis kaip 2 m.

85. Vienaaukščiuose sandėliuose, kuriuose medžiagų ar gaminių laikymas numatytas aukštuminiuose stelažuose, stelažų konstrukcijas galima panaudoti kaip atramas denginio konstrukcijoms ir išorinėms pastato sienoms tvirtinti.

86. Asg ir Bsg kategorijų sandėlių patalpų išorinės atitvarinės konstrukcijos turi būti įrengtos kaip lengvai numetamos pagal 27-28 punktų reikalavimus.

87. Sandėliavimo patalpų, skirtų maisto produktams laikyti, atitvarinės konstrukcijos, durų ir vartų varčios, liukai ir dangčiai turi būti įrengti be tuštumų, numatant priemones nuo graužikų.

88. Vėdinimo angos, įrengtos sienose iki 0,6 m aukštyje nuo grindų, taip pat rūsio langai turi būti uždengti plieninės vielos tinklu, kurio akutės ne didesnės kaip 12x12 mm. Apsauginio tinklo aptvarų konstrukcija turi būti atidaroma arba lengvai nuimama.

89. Maisto produktų sandėlių grindims draudžiama naudoti medžiagas su deguto priedais.

90. Pastatuose, kuriuose naudojamas antžeminis transportas, kolonų ir angų rėmai turi būti apsaugoti nuo mechaninių pažeidimų.

91. Pakrovimo-iškrovimo rampos ir platformos turi būti apsaugotos nuo atmosferinių kritulių.

92. Geležinkelio rampų ir platformų stogas turi būti bent 0,5 m išsikišęs už geležinkelio ašies ir ne mažiau kaip 1,5 m nuo automobilinės rampos krašto.

93. Rampų ir platformų, priskiriamų prie I atsparumo ugniai laipsnio, C0 ir C1 gaisrinio pavojingumo klasių pastatams, konstrukcijos turi būti įrengtos iš A1 ar A2-s1, d0 degumo klasės statybos produktų.

94. Pakrovimo-iškrovimo rampų ilgis nustatomas, atsižvelgiant į krovinių kiekį, sandėlių talpą ir pastato planinius-tūrinius sprendinius.

95. Rampų plotis nustatomas, atsižvelgiant į krovos darbų technologiją ir mechanizmus, darbų saugos reikalavimus.

96. Pakrovimo-iškrovimo rampos ir platformos, neatsižvelgiant į jų ilgį, turi turėti ne mažiau kaip dvejus laiptus arba pandusus.

97. Automobilinės rampos turi būti bent 1,2 m aukščiau važiuojamosios dalies arba pakrovimo-iškrovimo aikštelės lygio.

98. Pandusų skirtų antžeminiam transportui važiuoti, plotis turi būti bent 0,6 m didesnis už pakrauto transporto plotį.

99. Vidaus pandusų nuolydis turi būti ne didesnis kaip 16 proc., o įrengtų lauke – ne didesnis kaip 10 proc.

100. Sandėlių patalpų temperatūra, santykinė drėgmė, oro apykaitos greitis ir kiti rodikliai nustatomi pagal krovinių laikymo technologijos, higienos normų ir STR 2.09.02:1998 [5.15] nustatytus reikalavimus.

101. Sandėlių pastatų ir patalpų grindų dangos, pagrindai ir konstrukcijos parenkamos atsižvelgiant į sandėliuojamų krovinių apkrovas ir rūšį, antžeminio transporto rūšį ir jo mechaninį poveikį, dulkių išsiskyrimą, patalpų sprogimo ar gaisro pavojaus kategoriją.

2 SKIRSNIS. GAISRO RIBOJIMAS

102. Didžiausias sandėlio pastato gaisrinio skyriaus plotas nustatomas vadovaujantis STR 2.01.04:2004 [5.14] reikalavimais.

103. Daugiaaukščių Asg ir Bsg kategorijų sandėlių pastatų plotis neturi viršyti 60 m.

104. Daugiaaukščio pastato pirmojo aukšto plotą galima nustatyti pagal vienaaukščio pastato normas, jei pirmojo aukšto perdanga bei ją laikančios konstrukcijos yra įrengtos REI 120 bei atitinkamai R 120 atsparumo ugniai.

105. Gamybos pastatuose įrengtas Cg kategorijos sandėlių patalpas būtina atskirti nuo kitų patalpų 1 tipo priešgaisrinėmis pertvaromis ir 3 tipo priešgaisrinėmis perdangomis.

106. Cg kategorijos sandėliavimo patalpos gamybos pastatuose, kuriuose laikoma produkcija, turi būti įrengiamos prie išorinių pastato sienų.

107. Cg kategorijos pastatai, kuriuose medžiagos ar gaminiai sandėliuojami aukštuminiuose stelažuose, turi būti vienaaukščiai, I atsparumo ugniai laipsnio, C0 gaisrinio pavojingumo klasės, su stoglangiais arba dūmų pašalinimo šachtomis. Dūmų pašalinimo šachtos įrengiamos virš praeigų tarp stelažų.

108. Aukštuose stelažuose kas 4 m (pagal aukštį) turi būti įrengti horizontalūs gaisriniai ekranai iš A1 ar A2 degumo klasės statybos produktų. Ekranai turi dengti visą stelažo plotį, taip pat ir sudvejintų stelažų. Ekranai, taros dugnai ir padėklai turi turėti 10 mm kiaurymes, tolygiai išdėstytas 150 mm kraštinių kvadrate.

109. Tarp stelažų eilių kas 40 m turi būti įrengtos ne mažesnio kaip 1,5 m pločio ir 2 m aukščio praeigos, atitvertos nuo stelažų konstrukcijų priešgaisrinėmis pertvaromis. Praeigos įrengiamos skersai pastato sienos, kurioje įrengiamos išėjimo į lauką durys. Stelažų laikančiosios vamzdinės konstrukcijos gali būti panaudojamos gaisro gesinimo priemonėms transportuoti, jei yra užtikrinamas šių konstrukcijų stiprumas ir hermetiškumas.

110. Sandėliavimo patalpos, kuriose laikomos vienodo gaisrinio pavojingumo medžiagos, gali būti suskirstomos į atskiras sekcijas, nepažeidžiant sandėliavimo technologijos ir higienos reikalavimų.

111. Esant reikalui, sandėliavimo patalpose gali būti įrengtos krovinių priėmimo, rūšiavimo, komplektavimo, realizavimo tarnybų patalpos be pertvarų. Apžiūros personalo darbo vietos gali būti atskirtos nenormuojamo atsparumo ugniai bei gaisrinio pavojingumo pertvaromis (surenkamomis, išardomomis ar stumdomomis, įstiklintomis ar tinklinėmis, kai aklinos sienos dalis yra iki 1,2 m aukščio).

_________________