LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL VANDENŲ TARŠOS PAVOJINGOMIS MEDŽIAGOMIS MAŽINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2004 m. vasario 13 d. Nr. D1-71
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin.,1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 16 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ 3.22.4-T33 punktą:
1. Tvirtinu:
2. Pavedu:
2.1. Aplinkos kokybės departamentui kasmet iki kovo 1 d. peržiūrėti Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programos įgyvendinimo priemonių planą ir organizuoti jo tikslinimą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2004 m. vasario 13 d.
įsakymu Nr. D1-71
Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programa
I. Bendrosios nuostatos
1. Taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programa (toliau – Programa) parengta siekiant įgyvendinti reikalavimus, numatytus Europos Bendrijų Tarybos direktyvoje 76/464/EEB „Dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų keliamos taršos“ ir jos dukterinėse direktyvose:
1.1. Tarybos direktyvoje Nr. 86/280/EEB „Dėl tam tikrų su nuotekomis išleidžiamų pavojingų medžiagų, įtrauktų į Direktyvos 76/464/EEB priedo I sąrašą, ribinių verčių ir kokybės normų“;
1.2. Tarybos direktyvoje Nr. 83/513/EEB „Dėl su nuotekomis išleidžiamo kadmio ribinių verčių ir kokybės normų“;
1.3. Tarybos direktyvoje Nr. 82/176/EEB „Dėl su nuotekomis išleidžiamo gyvsidabrio iš chloridinės šarminės elektrolizės pramonės ribinių verčių ir kokybės normų“;
1.4. Tarybos direktyvoje Nr. 84/156/EEB „Dėl pramonės sektorių, išskyrus chloridinės šarminės elektrolizės pramonę, su nuotekomis išleidžiamo gyvsidabrio ribinių verčių ir kokybės normų“;
2. Programa parengta remiantis šiuo metu Lietuvoje egzistuojančia taršos vandens aplinkai pavojingomis medžiagomis mažinimo sistema bei priimtais teisės aktais, kurie sudaro teisinį šios sistemos pagrindą.
II. Nuorodos
4. Programoje pateikiamos nuorodos:
4.1. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474);
4.2. Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklės, patvirtintos 2002 m. vasario 2 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 623 (Žin., 2002, Nr. 14-522);
4.3. Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklės, patvirtintos 2001 m. gruodžio 21 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 624 (Žin., 2002, Nr. 14-523);
4.4. Vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarka, patvirtinta 2001 m. kovo 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 171 (Žin., 2001, Nr. 29-941);
4.5. Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka, patvirtinta 1999 m. lapkričio 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 387 (Žin., 1999, Nr. 106-3087; 2003, Nr. 58-2610);
4.6. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės, patvirtintos 2002 m. vasario 27 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684);
4.7. Paviršinio vandens telkinių klasifikavimo tvarka ir kokybės normos, patvirtintos 2001 m. spalio 25 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 525 (Žin., 2001, Nr. 93-3295);
4.8. Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarka, patvirtinta 1999 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 408 (Žin., 2000, Nr. 8-213);
4.9. Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programų rengimo rekomendacijos, patvirtintos 2001 m. gruodžio 22 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 643 (Žin., 2002, Nr. 14-524);
4.10. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka, patvirtinta 2000 m. gruodžio 19 d. aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų įsakymu Nr. 532/742 (Žin., 2001, Nr. 16-509; 2002, Nr. 81-3501; 2003, Nr. 81 (1)-3703, Nr. 81 (2)-3703, Nr. 81 (3)-3703);
4.11. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos tvarka, patvirtinta 2002 m. liepos 29 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 389 (Žin., 2002, Nr. 79-3391; 2003, Nr. 108-4845);
4.12. Augalų apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 90-2013; 2003, Nr. 102-4583);
4.13. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 636 (Žin., 2001, Nr. 47-1625);
4.14. Duomenų apie pavojingų medžiagų išleidimą su nuotekomis surinkimo ir ataskaitų teikimo tvarka, patvirtinta 2002 m. gruodžio 31 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 696 (Žin., 2003, Nr. 9-314).
III. Programos tikslas ir uždaviniai
5. Programos tikslas – atsižvelgiant į Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 76/464/EEB „Dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų keliamos taršos“ ir jos dukterinių direktyvų reikalavimus ir vadovaujantis Vandens įstatymo nuostatomis dėl priemonių rengimo ir įgyvendinimo vandensaugos tikslams pasiekti, optimaliai suderinti visas Lietuvoje taikomas taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo priemones ir procese dalyvaujančių institucijų veiksmus, siekiant palaipsniui sumažinti ir nutraukti vandenų teršimą vandens aplinkai pavojingomis medžiagomis.
6. Programos uždaviniai – nustatyti priemones, už jų taikymą atsakingas institucijas ir terminus efektyviam teisės aktais įtvirtintų reikalavimų mažinti vandenų taršą pavojingomis medžiagomis įgyvendinimui, taip pat priemones reikalavimų laikymosi kontrolei bei vandens telkinių būklės (programos įgyvendinimo efektyvumo) vertinimui.
7. Siekiant tobulinti ir papildyti šiuo metu egzistuojančią taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo sistemą, būtina atlikti naudojamų ir į vandens aplinką išleidžiamų pavojingų medžiagų inventorizaciją, nustatyti Lietuvai svarbias (darančias didžiausią poveikį ir keliančias didžiausią grėsmę vandens aplinkai) pavojingas medžiagas, patikslinti Lietuvos normatyviniuose dokumentuose reglamentuojamų pavojingų medžiagų sąrašus, nustatyti objektus, su nuotekomis išleidžiančius pavojingas medžiagas, užtikrinti, kad visiems pavojingas medžiagas išleidžiantiems objektams nustatyta tvarka [4.5., 4.6.] būtų išduoti Gamtos išteklių naudojimo (toliau – GINL) arba Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimai, vykdoma juose nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolė bei stebimas jų poveikis aplinkai.
IV. Esamos būklės apžvalga
8. Šiuo metu Lietuvoje atliekama tik kai kurių metalų ir nespecifinių organinių medžiagų laboratorinė kontrolė (taršos šaltiniuose ir aplinkoje), todėl turimi duomenys neleidžia visapusiškai įvertinti Lietuvos vandenų taršos pavojingomis medžiagomis ir jų būklės (aplinkos kokybės) bei, esant reikalui (nustačius neleistiną poveikį), nustatyti tam tikrų medžiagų išmetimų sumažinimo konkrečius tikslus.
Atsižvelgdama į minėtą situaciją, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA) 2003 metais atliko specialius pavojingų medžiagų nuotekose tyrimus pasirinktose (tose, kuriose pagal veiklos pobūdį yra didžiausia pavojingų medžiagų išmetimo tikimybė) pramonės įmonėse. Šių įmonių nuotekose buvo tiriamos 54 vandens aplinkai pavojingos medžiagos. Pasirenkant tiriamus parametrus, buvo atsižvelgiama į gamyboje naudojamas chemines medžiagas, kurios atsispindėjo įmonių pateiktuose saugos duomenų lapuose. Buvo pasirinktos šios pramonės įmonės:
AB „Vilniaus Vingis“ – galvaniniai metalo darbai, nuotekos iš valymo įrenginių išleidžiamos į paviršinius vandenis;
AB „Grigiškės“ – mediena, popierius ir popieriaus produktai, nuotekos išleidžiamos į miesto kanalizacijos tinklus;
AB „Audėjas“ – tekstilė, nuotekos išleidžiamos į miesto kanalizacijos tinklus;
AB „Utenos trikotažas“ – tekstilė, nuotekos išleidžiamos į miesto kanalizacijos tinklus;
AB „Šiaulių stumbras“ – odų raugykla, nuotekos išleidžiamos į miesto kanalizacijos tinklus;
VšĮ „Chemijos institutas“ – cheminių produktų naikinimas (chemikalų, naudotų dengimo metalų darbuose bei fotografijoje, utilizavimas), nuotekos išleidžiamos į miesto kanalizacijos tinklus.
Tyrimo metu nenustatyta nė viena pavojinga organinė medžiaga, kurios koncentracija viršytų aptikimo ribą. Visoms tirtoms organinėms medžiagoms (išskyrus organinius alavo junginius) aptikimo ribos yra žemiau DLK. Aptikimo riba visiems metalo junginiams yra mikrogramų/litre eilės, kuri yra adekvati DLK. Aptiktų metalų ir jų junginių koncentracijos (išskyrus cinką) buvo mažesnės nei DLK. (AB „Vilniaus Vingis“ cinko koncentracija nuotekose viršijo DLK.)
V. Programos įgyvendinimas
10. Pagal Lietuvoje galiojančią taršos vandens aplinkai pavojingomis medžiagomis mažinimo sistemą [4.3] nustatant nuotekų (pavojingų medžiagų) išleidimo į aplinką sąlygas, turi būti vadovaujamasi trimis pagrindiniais principais:
- neturi būti viršijami normatyviniuose dokumentuose nustatyti minimalūs reikalavimai teršalų išleidimui į aplinką (2 lentelė, DLK į gamtinę aplinką);
- neturi būti viršijami leistini aplinkos užterštumo lygiai (2 lentelė, DLK vidaus paviršiniuose vandenyse, DLK teritoriniuose ir vidaus pakrančių vandenyse);
- nustatyti reikalavimai neturi būti laisvesni už teršėjo technines galimybes (turima įranga ir kitos priemonės turi būti naudojamos aplinkai palankiausiu būdu).
11. Vandens aplinkai pavojingų medžiagų išleidimui į vandens telkinius būtina nustatyta tvarka gauti leidimą. Leidimus pavojingas medžiagas (nuotekas) išleisti į vandens telkinius (aplinką) ir nuotakynus išduoda Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai (toliau – RAAD) vadovaudamiesi GINL ir TIPK leidimų išdavimo tvarka [4.5, 4.6]. Pagal šią tvarką kiekvienas teršėjas (asmuo valdantis taršos objektą), išleidžiantis (planuojantis išleisti) vandens aplinkai pavojingas medžiagas, prieš gaudamas leidimą, privalo detaliai inventorizuoti išleidžiamas (planuojamas išleisti) pavojingas medžiagas ir įvertinti (skaičiavimais arba matavimais) jų poveikį priimančiam vandens telkiniui. Minėta informacija pateikiama leidimą išduodančiai institucijai. Leidime nustatomos ribinės pavojingų medžiagų koncentracijos ir per tam tikrą periodą leidžiamas išleisti pavojingų medžiagų kiekis. Taip pat leidime nustatoma poveikio vandens telkiniui vertinimo ir išleidžiamų nuotekų kontrolės (pavojingų medžiagų koncentracijų ir kiekių nustatymo) programa bei taršos mažinimo programa.
12. Išduodamame leidime [4.5 ir 4.6] turi būti nustatytos pavojingų medžiagų ribinės vertės, neviršijančios 2 lentelės stulpelyje „DLK į gamtinę aplinką“ pateiktų didžiausių leidžiamų koncentracijų. Šios reikšmės gali būti įrašomos į leidimą, tik jeigu nustatoma, kad aplinkos (teršalus priimančio vandens telkinio) kokybės normos nebus viršytos. Be to, RAAD turi tikrinti, kad leidime nustatomos teršalų ribinės vertės nebūtų didesnės už tas vertes, kurios gali būti pasiekiamos efektyviai naudojant turimas priemones.
13. Išleidžiant pavojingas medžiagas į kitiems asmenims priklausančias kanalizacijos sistemas, turi būti sudaromos sutartys, kuriose turi būti įrašytos pavojingų medžiagų ribinės vertės, neviršijančios 2 lentelėje, stulpelyje „DLK į nuotekų surinkimo sistemas“, pateiktų didžiausių leidžiamų koncentracijų.
14. Nuotekas išleidžiantys asmenys privalo deklaruoti, kiek ir kokių pavojingų medžiagų su nuotekomis išleidžiama [4.2, 4.3, 4.4, 4.5, 4.6]. Siekiant nustatyti pavojingų medžiagų patekimo į nuotekas galimybę, objekte turi būti sudaromas gamyboje naudojamų pavojingų medžiagų balansas visam gamybos procesui [4.9].
15. Leidimas, kuriame nustatomos sąlygos vandens aplinkai pavojingų medžiagų (2 lentelė) išleidimui į gamtinę aplinką, privalo būti atnaujinamas mažiausiai kas 4 metai [4.3].
16. Išduodant TIPK leidimą [4.6] įmonėms, vykdančioms bent vieną iš TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių [4.6] 1 priede nurodytų veiklos rūšių, teršalų ribinės vertės nustatomos pagal Europos Sąjungos atitinkamai veiklos rūšiai parengtą „geriausio prieinamo gamybos būdo“ informacinį dokumentą. Šiuo metu Lietuvoje galiojančios išleidžiamų teršalų ribinės vertės taikomos kaip minimalūs reikalavimai. Visais atvejais gamybinių nuotekų išleidimas į gamtinę aplinką negali sukelti kokybės pablogėjimo virš nustatytų vandens kokybės normų vandens telkinyje.
17. Asmenys, turintys leidimus išleisti vandens aplinkai pavojingas medžiagas į gamtinę aplinką [4.5, 4.6], privalo vykdyti pavojingų medžiagų bei nuotekų srauto matavimus. Taip pat turi būti vykdoma Programos įgyvendinimo priemonių plano 2 priede pateiktų parametrų kontrolė. Išleidžiamų į gamtinę aplinką gamybinių nuotekų kontrolės dažnį ir parametrus, išduodami leidimą [4.5, 4.6], nustato RAAD.
18. Vandens telkinių apsaugai nuo taršos vandens aplinkai pavojingomis medžiagomis turi būti taikomos priemonės taršos iš pasklidosios taršos šaltinių mažinimui:
- pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimas ir ženklinimas [4.11];
- pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų apskaita [4.13];
- augalų apsaugos priemonių naudojimo reglamentavimas [4.12].
19. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus [4.1] teršėjai, į aplinką išleidžiantys pavojingas medžiagas, privalo mokėti mokesčius už taršą. Mokesčių dydis priklauso nuo teršalo pavojingumo (kenksmingumo), nuo to, ar laikomasi ribinių verčių, be to, teršėjas turi mokėti baudas, jeigu nesilaiko GINL arba TIPK leidimuose nustatytų sąlygų. Pagal įstatymą mokesčio tarifas kasmet didėja. Tokia mokesčių sistema skatina teršėjus laikytis nustatytų reikalavimų ir kiek įmanoma mažinti pavojingų medžiagų išleidimą į aplinką.
20. Aplinkos ministro įsakymu [4.3] patvirtintas vandens aplinkai pavojingų medžiagų sąrašas, kuris atitinka Europos Bendrijų Tarybos direktyvoje 76/464/EEB „Dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų keliamos taršos“ nustatytus kriterijus „II sąrašo“ medžiagoms (2 lentelė). Šiuo įsakymu nustatytos ir aplinkos (vidaus paviršinių vandenų, vidaus pakrančių vandenų) kokybės normos minėto vandens aplinkai pavojingų medžiagų sąrašo (toliau – „II sąrašas“) medžiagoms, šioms medžiagoms taip pat nustatytos ribinės vertės (koncentracijos) nuotekose, išleidžiamose į aplinką ir kanalizacijos tinklus. Pavojingų medžiagų „II sąrašas“ ir jame nurodytoms medžiagoms nustatyti reikalavimai įgyvendinant šią Programą turės būti periodiškai tikslinami.
2 lentelė
| Medžiagų grupės pavadinimas |
Medžiagos pavadinimas |
DLK, mg/l į nuotekų surinkimo sistemą |
DLK, mg/l į gamtinę aplinką |
DLK, miug/l vidaus paviršiniuose vandenyse |
DLK, miug/l teritoriniuose ir vidaus pakrančių vandenyse |
| Aromatiniai angliavandeniliai |
Benzenas |
0,8 |
0,04 |
2 |
2 |
| Halogeninti angliavandeniliai |
C10-13- chloralkanai |
0,04 |
0,0002 |
0,01 |
0,01 |
|
|
Metilenchloridas (Dichlormetanas) |
4 |
0,2 |
10 |
10 |
| Halogeninti aromatiniai angliavandeniliai |
Pentabrombifenilo eteriai |
- |
- |
0,1 |
0,1 |
| Pentachlorbenzenas |
0,012 |
0,0006 |
0,03 |
0,03 |
|
| Metalo junginiai |
Švinas ir jo junginiai |
0,5 |
0,1 |
5 |
5 |
| Nikelis ir jo junginiai |
0,5 |
0,2 |
10 |
10 |
|
| Alavo organiniai junginiai |
Tributilalavo junginiai |
0,0004 |
0,00002 |
0,001 |
0,001 |
| Tributilalavo – katijonai |
0,0004 |
0,00002 |
0,001 |
0,001 |
|
| Poliaromatiniai angliavandeniliai -3 |
Antracenas |
0,004 |
0,0002 |
0,01 |
0,01 |
| Benz (a)pirenas |
0,02 |
0,001 |
0,05 |
0,05 |
|
| Benz (b) fluoroantenas |
0,016 |
0,0008 |
0,04 |
0,04 |
|
| Benz (g. h. i.) perilinas |
0,012 |
0,0006 |
0,03 |
0,03 |
|
| Benz (k) fluoroantenas |
0,016 |
0,0008 |
0,04 |
0,04 |
|
| Fluoroantenas |
0,12 |
0,006 |
0,3 |
0,3 |
|
| Inden(1,2,3-cd) pirenas |
0,016 |
0,0008 |
0,04 |
0,04 |
|
| Naftalinas |
0,4 |
0,02 |
1 |
1 |
|
| Pesticidai |
Alachloras |
- |
- |
0,01 |
0,01 |
| Atrazinas |
- |
- |
1 |
1 |
|
| Chlorfenvinfosas |
- |
- |
0,01 |
0,01 |
|
| Chlorpyrifosas |
- |
- |
0,0001 |
0,0001 |
|
| Diuranu |
- |
- |
0,1 |
0,1 |
|
| Endosulfanas |
- |
- |
0,001 |
0,001 |
|
| Endosulfan (alfa-) |
- |
- |
0,001 |
0,001 |
|
| Izoproturonas |
- |
- |
0,32 |
0,32 |
|
| Simazinas |
- |
- |
1 |
1 |
|
| Trifluralinas |
0,04 |
0,002 |
0,1 |
0,1 |
|
| Fenoliai |
Nonilfenoliai |
- |
- |
- |
- |
| 4-(para)- nonilfenolis |
0,4 |
0,02 |
1 |
1 |
|
| Oktilfenoliai |
- |
- |
- |
- |
|
| Para-tret- oktylfenolis |
0,4 |
0,02 |
1 |
1 |
|
| Ftalatų esteriai |
Di(2-etilheksil) ftalatas |
0,04 |
0,002 |
0,1 |
0,1 |
| Metalai |
Chromas-bendras |
0,5 |
0,5 |
10 |
10 |
| Chromas- šešiavalentis |
0,2 |
0,1 |
1 |
1 |
|
| Varis |
1 |
0,1 |
10 |
10 |
|
| Alavas |
- |
1 |
- |
- |
|
| Vanadis |
- |
2 |
- |
- |
|
| Aliuminis |
- |
0,5 |
|
|
|
| Arsenas |
0,15 |
0,05 |
- |
- |
|
| Kitos medžiagos |
Cianidai |
0,5 |
0,1 |
- |
- |
| Chloras (aktyvusis) |
0,6 |
0,6 |
- |
- |
|
| Naftos angliavandeniliai (iš viso) |
10 |
1 |
50 |
50 |
|
| Fenoliai |
3 |
0,2 |
1 |
1 |
21. Programos įgyvendinimui sudaromas ir aplinkos ministro įsakymu tvirtinamas priemonių planas. Kiekvienų metų pradžioje minėtas planas turi būti peržiūrimas ir, esant reikalui, tikslinamas. Jame turi būti įvardijami vandenų taršos „II sąrašo“pavojingomis medžiagomis mažinimo uždaviniai 2004-2009 metams, numatomos šių uždavinių sprendimo priemonės, nustatomi terminai bei paskiriamos atsakingos institucijos.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2004 m. vasario 13 d.
Nr. D1-71
Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programos įgyvendinimo priemonių planas
| Eil. Nr. |
Uždaviniai |
Priemonės |
Terminai |
Atsakinga institucija (padalinys) |
| 1. |
2. |
3. |
4. |
5. |
| 1. |
Tikslinti Lietuvoje reglamentuojamų pavojingų medžiagų „II sąrašą“ (2 lentelė) ir joms nustatytus reikalavimus |
1.1. Remiantis pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų registro [4.14] duomenimis, nustatyti Lietuvoje gaminamas, eksportuojamas bei gamyboje naudojamas vandens aplinkai pavojingas medžiagas, identifikuoti objektus, kuriuose vykdomos operacijos su šiomis medžiagomis, ir šią informaciją teikti atitinkamiems RAAD. |
nuolat |
AAA |
| 1.2. Pagal 1.1, 2.1, 2.2, 2.3, 6.4, 6.5 ir 6.6 priemonių įgyvendinimo rezultatus identifikuoti Lietuvoje išleidžiamas (arba pagal 1.1 priemonės rezultatus yra požymių, kad jos gali būti išleidžiamos) ir/arba aplinkoje aptinkamas vandens aplinkai pavojingas medžiagas, kurios neįtrauktos į „II sąrašo“ medžiagas, tačiau kurios atitinka „II sąrašo“ medžiagoms nustatytus kriterijus. Informaciją apie minėtas medžiagas (jeigu jos nustatytos) teikti AM AKD Vandenų skyriui. |
nuolat |
AAA |
||
| 1.3. Pagal 1.2 priemonės įgyvendinimo rezultatus ir kitą informaciją (ES teisės aktų pasikeitimus, tarptautinius įsipareigojimus, specialių tyrimų rezultatus ir pan.), esant poreikiui, organizuoti „II sąrašo“ medžiagas reglamentuojančių teisės aktų koregavimą. |
nuolat |
AM, AKD Vandenų skyrius |
||
| 2. |
Identifikuoti „II sąrašo“ medžiagų išleidimus |
2.1. Vykdyti išduodamų leidimų išleisti nuotekas analizę ir identifikuoti objektus, kuriems leidžiama išleisti „II sąrašo“ medžiagas ir kitas vandens aplinkai pavojingas medžiagas (kurioms nėra nustatytų normų). Analizės rezultatus (objektai, išleidimo vietos, medžiagos, kiekis) teikti AAA. |
2005-02-15 ir kiekvienais vėlesniais metais iki 12-25 |
VAAI |
| 2.2. Vykdyti teršėjų metinių statistinių ataskaitų [4.8.] analizę ir identifikuoti „II sąrašo“ medžiagų ir normatyviniuose dokumentuose nereglamentuotų vandens aplinkai pavojingų medžiagų išleidimus į vandens telkinius (baseinais), palyginti rezultatus su 1.1 ir 2.1 priemonių įgyvendinimo rezultatais. |
2005-05-25 ir kiekvienais vėlesniais metais iki 05-25 |
AAA |
||
| 3. |
Įgyvendinti minimalius reikalavimus „II sąrašo“ medžiagų išleidimui |
3.1. Išduodant sąlygas objektų, planuojančių išleisti pavojingas medžiagas, projektavimui, derinant ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus arba statybos projektus, užtikrinti, kad planuojamų „II sąrašo“ medžiagų išleidimų parametrai neviršytų minimalių užterštumo normų (2 lentelė, stulpelis DLK, į gamtinę aplinką arba DLK į nuotekų surinkimo sistemas). |
nuolat |
RAAD |
| 3.2. Užtikrinti, kad visi teršėjai, išleidžiantys „II sąrašo“ medžiagas į vandens telkinius, gautų leidimą [4.5, 4.6]. Nustatant potencialius teršėjus, vadovautis 1 priede pateikta informacija. |
nuolat |
RAAD |
||
| 3.3. Išduodant leidimus (3.2 priemonė) „II sąrašo“ medžiagų išleidimui į vandens telkinius, užtikrinti, kad leidimo sąlygos atitiktų minimalias užterštumo normas pagal „II sąrašo“ medžiagas (2 lentelė, stulpelis DLK, į gamtinę aplinką arba DLK į nuotekų surinkimo sistemas). |
nuolat |
RAAD |
||
| 4. |
Pasiekti vandenų kokybės tikslus pagal „II sąrašo“ medžiagas (aplinkos kokybės standartus) |
4.1. Nustačius paviršinius vandens telkinius, kuriuose nepasiekiami aplinkos kokybės standartai pagal „II sąrašo“ medžiagas (6.3 priemonė), nustatyti neatitikimo priežastis (pvz., organizuoti papildomus tyrimus, pasinaudojant 2.1 ir 2.2 priemonių rezultatais, atlikti teršalų balanso modeliavimą ir pan.). |
per 6 mėn. nuo neatitikimo nustatymo |
AAA |
| 4.2. Nustačius, kad teritoriniuose ir vidaus pakrančių vandenyse nepasiekiami aplinkos kokybės standartai pagal „II sąrašo“ medžiagas (6.4 priemonė), nustatyti neatitikimo priežastis (pvz., organizuoti papildomus tyrimus, atlikti teršalų balanso modeliavimą ir pan.). |
per 12 mėn. nuo neatitikimo nustatymo |
Jūr. TC, AAA |
||
| 4.3. Pagal 4.1 ir 4.2 priemonių rezultatus, nustatyti teritorinius (pvz., baseinų) paviršinių vandens telkinių taršos „II sąrašo“ medžiagomis mažinimo tikslus (taršos mažinimo planus) ir pateikti juos atitinkamiems RAAD. |
per 14 mėn. nuo neatitikimo nustatymo |
AAA |
||
| 4.4. Išduodant sąlygas objektų, planuojančių išleisti pavojingas medžiagas, projektavimui, derinant ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentus arba statybos projektus, užtikrinti, kad planuojamas taršos šaltinio poveikis vandens telkiniui neviršytų leistinų ribų ir netrukdytų pasiekti kokybės tikslų (normų) pagal „II sąrašo“ medžiagas. Taip pat užtikrinti, kad būtų įgyvendinami taršos mažinimo tikslai (4.3 priemonė). |
nuolat |
RAAD |
||
|
|
|
4.5. Išduodant leidimus nuotekų išleidimui į vandens telkinius (3.2 priemonė), užtikrinti, kad taršos šaltinio taršos mažinimo programa (leidimo dalis) [4.9] tenkintų teritorinius taršos mažinimo tikslus (4.4 priemonė). |
nuolat |
RAAD, |
| 5. |
Kontroliuoti „II sąrašo“ medžiagų išleidimus |
5.1. Išduodant leidimus „II sąrašo“ medžiagų išleidimui į vandens telkinius (3.2 priemonė), užtikrinti, kad ūkio subjekto nuotekų laboratorinės kontrolės programa (leidimo dalis) leistų objektyviai įvertinti „II sąrašo“ medžiagų išmetimus ir jų daromą poveikį aplinkai. Vykdant šią priemonę, atsižvelgti į 1 priede pateiktą informaciją. |
nuolat |
RAAD |
| 5.2. Vykdyti valstybinę „II sąrašo“ medžiagų laboratorinę kontrolę išleidžiamose nuotekose. |
nuolat |
RAAD |
||
| 5.3. Užtikrinti Lietuvoje taikomų „II sąrašo“ medžiagų nuotekose matavimo ir analizės metodų atitikimą pamatiniams metodams, nustatytiems ES direktyvose. |
2005-06-15 ir vėliau atsiradus poreikiui |
AAA |
||
| 5.4. Koordinuoti „II sąrašo“ medžiagų kontrolei pakankamų laboratorinių pajėgumų sukūrimą. |
2005-06-15 ir vėliau atsiradus poreikiui |
AAA |
||
| 6. |
Vertinti „II sąrašo“ medžiagų kiekį vandens telkiniuose (aplinkoje) |
6.1. Koordinuojant paviršinių vandens telkinių valstybinio ir kito monitoringo programų rengimą ir įgyvendinimą, užtikrinti, kad vykdomas monitoringas leistų objektyviai įvertinti „II sąrašo“ pavojingų medžiagų balansą vidaus paviršiniuose vandens telkiniuose. |
nuolat |
AAA |
| 6.2. Koordinuojant Kuršių marių ir Baltijos jūros monitoringo programų rengimą ir įgyvendinimą, užtikrinti, kad vykdomas monitoringas leistų objektyviai įvertinti „II sąrašo“ pavojingų medžiagų balansą teritoriniuose ir vidaus pakrančių vandenyse. |
nuolat |
Jūr. TC |
||
| 6.3. Vertinti paviršinių vandens telkinių monitoringo, kitokių tyrimų rezultatus ir inventorizuoti aptinkamas „II sąrašo“ medžiagas bei normatyviniuose dokumentuose nereglamentuotas vandens aplinkai pavojingas medžiagas, taip pat identifikuoti vandens telkinius, kuriuose viršijamos aplinkos kokybės normos pagal „II sąrašo“ medžiagas. |
nuolat |
AAA |
||
| 6.4. Vertinti Kuršių marių ir Baltijos monitoringo, kitokių tyrimų rezultatus ir inventorizuoti aptinkamas „II sąrašo“ medžiagas bei normatyviniuose dokumentuose nereglamentuotas vandens aplinkai pavojingas medžiagas, taip pat nustatyti, ar vandens kokybė atitinka aplinkos kokybės normas pagal „II sąrašo“ medžiagas. Apibendrintą informaciją teikti AAA. |
nuolat |
Jūr. TC |
||
| 7. |
Rengti ir teikti ataskaitas Europos Komisijai |
7.1. Organizuoti ataskaitos apie Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 76/464/ EEB „Dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų keliamos taršos“ ir jos dukterinių direktyvų įgyvendinimą, rengimą ir teikimą EK. |
2005-08-31 ir vėliau pagal direktyvos reikalavimus |
AAA |
______________
Vandenų taršos pavojingomis
medžiagomis mažinimo programos
įgyvendinimo priemonių plano
1 priedas
Sąrašas prioritetinių pavojingų ir pavojingų medžiagų, kurios gali būti išleidžiamos su nuotekomis iš tam tikrų pramonės sektorių
NACE1 17: Tekstilės gaminių gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| 1.2.4-trichlorbenzenas |
| Naftalenas |
| Švinas ir jo junginiai |
| Amonio azotas |
| Bendras fosforas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Chromas-šešiavalentis |
| Cinkas |
| Varis |
| Absorbuojami organiniai halogenai |
NACE 18: Drabužių siuvimas (gamyba); kailių išdirbimas ir dažymas
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| 1.2.4-trichlorbenzenas |
| Naftalenas |
| Švinas ir jo junginiai |
| Amonio azotas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-šešiavalentis |
| Cinkas |
| Varis |
NACE 19: Odų rauginimas ir išdirbimas; lagaminų, rankinių, balno reikmenų, pakinktų ir avalynės gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| 1.2.4-trichlorbenzenas |
| Naftalenas |
| Švinas ir jo junginiai |
| Amonio azotas |
| Bendras azotas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Cinkas |
| Varis |
NACE 20: Medienos bei medienos ir kamštienos gaminių bei dirbinių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Pentachlorfenolis |
| Amonio azotas |
| Arsenas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Cinkas |
| Fenoliai |
| Varis |
NACE 21: Plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Gyvsidabris |
| Trichlormetanas (chloroformas) |
| Benzenas |
| Metilenchloridas (Dichlormetanas) |
| Naftalenas |
| Nikelis ir jo junginiai |
| Amonio azotas |
| Bendras azotas |
| Bendras fosforas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Cinkas |
| Fenoliai |
| Sulfatai |
| Varis |
NACE 22: Leidyba, spausdinimas ir įrašų reprodukavimas
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Cinkas |
| Varis |
NACE 23: Kokso, rafinuotų naftos produktų gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Gyvsidabris |
| Kadmis |
| Tetrachloretilenas |
| Tetrachlormetanas (anglies tetrachloridas) |
| Trichlormetanas (chloroformas) |
| Metilenchloridas (Dichlormetanas) |
| Antracenas |
| Benzenas |
| Fluoroantenas |
| Metilenchloridas (Dichlormetanas) |
| Naftalenas |
| Nikelis ir jo junginiai |
| Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai |
| Švinas ir jo junginiai |
| Amonio azotas |
| Arsenas |
| Bendras azotas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Cianidai |
| Cinkas |
| Fenoliai |
| Naftos angliavandeniai (iš viso) |
| Sulfidai |
| Varis |
NACE 24: Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Gyvsidabris |
| Kadmis |
| 1,2-dichloretanas |
| Tetrachloretilenas |
| Tetrachlormetanas (anglies tetrachloridas) |
| Trichloretilenas |
| Trichlormetanas (chloroformas) |
| Antracenas |
| Benzenas |
| Fluoroantenas |
| Metilenchloridas (Dichlormetanas) |
| Naftalenas |
| Nikelis ir jo junginiai |
| Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai |
| Švinas ir jo junginiai |
| Aliuminis |
| Amonio azotas |
| Arsenas |
| Bendras azotas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Chromas-šešiavalentis |
| Cianidai |
| Cinkas |
| Fenoliai |
| Fluoridai |
| Fosfatai (PO4-P) |
| Nitritai (NO2) |
| Varis |
| Absorbuojami organiniai halogenai |
NACE 25: Guminių ir plastmasinių gaminių gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Kadmis |
| Trichloretilenas |
| Trichlormetanas (chloroformas) |
| Di(2-etilheksil)ftalatas |
| Nikelis ir jo junginiai |
| Švinas ir jo junginiai |
| Amonio azotas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Cinkas |
| Fenoliai |
| Sulfatai |
| Varis |
NACE 26: Kitų nemetalo mineralių produktų gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Kadmis |
| Tetrachloretilenas |
| Trichlormetanas (chloroformas) |
| Metilenchloridas (Dichlormetanas) |
| Nikelis ir jo junginiai |
| Švinas ir jo junginiai |
| Aliuminis |
| Amonio azotas |
| Arsenas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Cianidai |
| Cinkas |
| Fenoliai |
| Fluoridai |
| Varis |
NACE 27: Pagrindinių metalų gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Pentachlorfenolis |
| Tetrachloretilenas |
| Trichloretilenas |
| Trichlormetanas (chloroformas) |
| Metilenchloridas (Dichlormetanas) |
| Naftalenas |
| Nikelis ir jo junginiai |
| Švinas ir jo junginiai |
| Aliuminis |
| Amonio azotas |
| Arsenas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Cianidai |
| Cinkas |
| Fenoliai |
| Varis |
NACE 28: Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrangą, gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Gyvsidabris |
| Tetrachloretilenas |
| Trichloretilenas |
| Kadmis |
| Metilenchloridas (Dichlormetanas) |
| Naftalenas |
| Nikelis ir jo junginiai |
| Švinas ir jo junginiai |
| Aliuminis |
| Amonio azotas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Chromas-šešiavalentis |
| Cianidai |
| Cinkas |
| Varis |
NACE 29: Kitų niekur kitur nepriskirtų mašinų ir įrangos gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Kadmis |
| Tetrachloretilenas |
| Trichloretilenas |
| Kadmis |
| Antracenas |
| Benzenas |
| Metilenchloridas (Dichlormetanas) |
| Naftalenas |
| Nikelis ir jo junginiai |
| Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai |
| Švinas ir jo junginiai |
| Aliuminis |
| Amonio azotas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Cianidai |
| Cinkas |
| Fenoliai |
| Varis |
NACE 30: Įstaigos įrangos ir kompiuterių gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Tetrachloretilenas |
| Trichloretilenas |
| Metilenchloridas (Dichlormetanas) |
| Naftalenas |
| Nikelis ir jo junginiai |
| Švinas ir jo junginiai |
| Aliuminis |
| Amonio azotas |
| Arsenas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Cianidai |
| Cinkas |
| Fenoliai |
| Varis |
NACE 31: Kitų niekur kitur nepriskirtų elektros mašinų ir aparatūros gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Tetrachloretilenas |
| Trichloretilenas |
| Metilenchloridas (Dichlormetanas) |
| Naftalenas |
| Nikelis ir jo junginiai |
| Švinas ir jo junginiai |
| Aliuminis |
| Amonio azotas |
| Arsenas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Cianidai |
| Cinkas |
| Fenoliai |
| Varis |
NACE 32: Radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Nikelis ir jo junginiai |
| Švinas ir jo junginiai |
| Amonio azotas |
| Arsenas |
| Chromas-bendras |
| Cinkas |
| Fenoliai |
| Varis |
NACE 33: Medicinos, tiksliųjų ir optikos prietaisų, įvairių tipų laikrodžių gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Kadmis |
| Trichloretilenas |
| Trichlormetanas (chloroformas) |
| Di(2-etilheksil)ftalatas |
| Nikelis ir jo junginiai |
| Švinas ir jo junginiai |
| Amonio azotas |
| Arsenas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Cinkas |
| Fenoliai |
| Sulfatai |
| Varis |
NACE 34: Variklinių transporto, priekabų ir puspriekabių gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Tetrachloretilenas |
| Trichloretilenas |
| Metilenchloridas (Dichlormetanas) |
| Naftalenas |
| Nikelis ir jo junginiai |
| Švinas ir jo junginiai |
| Aliuminis |
| Amonio azotas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Cianidai |
| Cinkas |
| Varis |
NACE 35: Kitos transporto įrangos gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Tetrachloretilenas |
| Trichloretilenas |
| Metilenchloridas (Dichlormetanas) |
| Naftalenas |
| Nikelis ir jo junginiai |
| Švinas ir jo junginiai |
| Aliuminis |
| Amonio azotas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Cianidai |
| Cinkas |
| Varis |
NACE 36: Baldų gamyba; kita niekur kitur nepriskirta gamyba
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Pentachlorfenolis |
| Trichlormetanas (chloroformas) |
| Metilenchloridas (Dichlormetanas) |
| Amonio azotas |
| Arsenas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Cinkas |
| Fenoliai |
| Varis |
NACE 37: Antrinis perdirbimas
| Cheminės medžiagos pavadinimas |
| Gyvsidabris |
| Kadmis |
| Trichloretilenas |
| Fluoroantenas |
| Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai |
| Nikelis ir jo junginiai |
| Švinas ir jo junginiai |
| Aliuminis |
| Amonio azotas |
| Arsenas |
| Chloras (aktyvusis) |
| Chromas-bendras |
| Cianidai |
| Cinkas |
| Sulfatai |
| Varis |
______________
Vandenų taršos pavojingomis
medžiagomis mažinimo programos
įgyvendinimo priemonių plano
2 priedas
Nuotekų kontroliuojami parametrai pagal taršos šaltinių tipus
| NACE kodas |
Pramonės šaka |
Parametrai |
| 23.00 |
Naftos perdirbimo pramonės gamyklos |
ChDS, BDS, bendra organinė anglis (BOA), fenolio junginiai, naftos produktai, sulfidai, bendras azotas |
| 24.20 |
Pesticidų gamyklos (kurios gamina daugiau negu 5 t/metus veikliųjų medžiagų) |
Adsorbuojami organiniai halogenai (AOH) ir, jeigu egzistuoja šių teršalų tikimybė nuotekose: – varis, bendras chromas, chromas(VI), cinkas, arsenas; – toksiškumo testas |
| 26.10 |
Stiklo pramonės įmonės |
švinas, arsenas, stibis, fluoridai |
| 24.00 |
Chemijos pramonės įmonės |
pH, ištirpęs deguonis, ChDS (BOA), AOH, gyvsidabris, kadmis, varis, nikelis, švinas, bendras chromas, chromas(VI), cinkas; atliekamas toksiškumo testas (parametrai gali būti koreguojami priklausomai nuo naudojamų technologijų ir žaliavų) |
| 27.00 |
Paviršių padengimo metalais (galvanikos) įmonės |
kadmis, gyvsidabris, bendras chromas, chromas(VI), cinkas, varis, švinas, nikelis, sidabras, cianidai, lakūs organiniai halogeninti junginiai (parametrai gali būti koreguojami priklausomai nuo naudojamų technologijų ir žaliavų) |
| 19.00 |
Odų pramonės įmonės |
bendras chromas, ChDS, bendras azotas |
| 17.00 |
Tekstilės pramonės įmonės |
ChDS, bendras fosforas, spalva, aktyvusis chloras, AOH, bendras chromas, chromas (VI), varis, cinkas; atliekamas toksiškumo testas |
| 24.00 |
Trąšų pramonės gamyklos |
bendras azotas, fosfatai, fluoridai, kadmis, gyvsidabris, cinkas |
| 23.00 |
Celiuliozės pramonės įmonės |
ChDS, AOH, bendras azotas, bendras fosforas |
| 15.00 |
Maisto pramonės įmonės |
ChDS, BDS, bendras fosforas-2, amonio azotas, riebalai |
| Pastabos: |
1 NACE – Pramonės šakos kodas pagal NACE sistemą (pirmieji du kodo skaitmenys). |
|
|
2 Įmonėms, išleidžiančioms daugiau kaip 500 m-3/d nuotekų. |
______________