LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO“ 1 PRIEDĖLIO PAKEITIMO

2012 m. birželio 28 d. Nr. XI-2151

Vilnius

(Žin., 2010, Nr. 65-3197)

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Vytauto Didžiojo universiteto senato 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. 3-1, n u t a r i a:

1 straipsnis.

Pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. XI-859 „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto statuto patvirtinimo“ 1 priedėlį ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

SEIMO PIRMININKĖ                                                                            IRENA DEGUTIENĖ

Lietuvos Respublikos Seimo

2010 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. XI-859

(Lietuvos Respublikos Seimo

2012 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. XI-2151 nauja redakcija)

1 priedėlis

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO

S T A T U T A S

Vytauto Didžiojo universitetas kildina save iš 1920 m. sausio 27 d. Kaune įsteigtų Aukštųjų kursų, kurių pagrindu 1922 m. vasario 16 d. buvo atidarytas Lietuvos universitetas. 1930 m. šis universitetas pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu, 1940 m. – Kauno universitetu, 1946 m. – Kauno valstybiniu universitetu. 1939–1940 m. į atkurtą Vilniaus universitetą perkelti Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų, Teisės ir Gamtos-matematikos fakultetai, 1949 m. – Filologijos fakultetas. 1950 m. universitetas buvo uždarytas, jo pagrindu įkurtos dvi savarankiškos aukštosios mokyklos – Kauno politechnikos institutas ir Kauno medicinos institutas.

1989 m. balandžio 28 d. Lietuvos ir išeivijos mokslininkų konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“ paskelbtas Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo aktas, kuris juridiškai įteisintas 1989 m. liepos 4 d. (Žin., 1989, Nr. 20-247).

Vytauto Didžiojo universitetas yra nuo 1922 m. vasario 16 d. iki 1950 m. spalio 31 d. Kaune veikusio universiteto dalies teisių paveldėtojas.

Vytauto Didžiojo Universiteto (toliau – Universitetas) misija – būti bendruomeniška mokslo, menų ir studijų institucija, tęsti 1922 m. Kaune įkurto Lietuvos universiteto misiją, sudaryti žmogui liberalias ugdymosi sąlygas, plėtoti partnerystę, aktyviai dalyvauti Kauno gyvenime, kurti Lietuvos ateitį ir prisidėti prie pasaulio kultūros ir mokslo raidos.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

PIRMASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETAS

1. Universitetas yra valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vykdomos universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai ir plėtojama taikomoji mokslo ir meno veikla.

2. Universiteto steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas).

3. Universitetas yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitų Lietuvos ir užsienio bankuose.

4. Universiteto buveinė yra K. Donelaičio g. 58, Kaune. Universiteto pavadinimas lietuvių kalba – Vytauto Didžiojo universitetas (santrumpa – VDU), lotynų kalba – Universitas Vytauti Magni, anglų kalba – Vytautas Magnus University (į kitas kalbas Vytautas Magnus neverčiamas ir nelinksniuojamas).

5. Universitete rengiami įvairių mokslo ir studijų krypčių bakalaurai, magistrai ir mokslo daktarai kultūros, švietimo, ūkio ir kitoms visuomenės reikmėms tenkinti, gebantys savarankiškai dirbti intelektinį bei kūrybinį darbą ir turintys platų bendrauniversitetinį išsilavinimą.

6. Daugiau kaip pusė Universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripažinti menininkai.

7. Pagrindiniai Universiteto tikslai ir uždaviniai:

UGDANT ASMENYBĘ

1) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti studijų, mokslo, meno ir humanistinės kultūros vienove bei artes liberales principu grindžiamą aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

2) ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai ir pilietiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę, gebančią suprasti save, kaip žmonijos sukurtų vertybių paveldėtoją ir puoselėtoją, kritiškai vertinančią permainas ir konstruktyviai veikiančią dinamiško gyvenimo sąlygomis;

3) sudaryti sąlygas asmeniui mokytis ir tobulėti visą gyvenimą, kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti;

BRANDINANT VISUOMENĘ

4) ugdyti švietimui, mokslui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų, gaminių ir paslaugų rinkoje;

5) bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, šviečiamąja, meno ir kita kultūrine veikla skatinti Kauno ir Lietuvos plėtrą;

6) dalytis su pasaulio akademine bendruomene ir pasaulio lietuviais Lietuvos dvasiniais, mokslo ir kultūros laimėjimais;

7) saugoti ir puoselėti gamtos, mokslo, kultūros paveldą ir supažindinti su juo visuomenę pristatant kolekcijas, skelbiant publikacijas ir pasitelkiant bibliotekas, muziejus;

8) telkti mokslui ir studijoms Universitete viso pasaulio lietuvius mokslininkus, pedagogus ir absolventus bei Universiteto rėmėjus;

PLĖTOJANT STUDIJAS IR MOKSLĄ

9) vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais grindžiamą šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį atitinkančią aukštojo mokslo kvalifikaciją;

10) rengti mokslininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos ūkio ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės sklaidai;

11) darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui bei tarptautinei mokslo ir ūkio kooperacijai būtinus aukšto lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą;

12) jungtis į bendrąją Europos mokslinių tyrimų erdvę, plėtoti ryšius su pasaulio akademine bendruomene, skleisti Lietuvos kultūros savitumą.

ANTRASIS skirsnis

UNIVERSITETO AUTONOMIJA

8. Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir šiame statute. Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka Universiteto autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.

9. Universitetas turi šias teises:

1) šio statuto nustatyta tvarka sudaryti savivaldos institucijas;

2) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, profesionaliosios meno veiklos, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;

3) teikti kvalifikacinius laipsnius ir profesines kvalifikacijas, mokslo laipsnius, pedagoginius bei garbės vardus ir juos anuliuoti;

4) nustatyti studijų tvarką;

5) rengti ir tvirtinti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias studijų programas;

6) teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo, ekspertines paslaugas;

7) priimti ir šalinti studentus;

8) skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų;

9) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;

10) nustatyti savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų;

11) nustatyti valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų naudojimo tvarką bei atliekamų darbų ir paslaugų kainas;

12) valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti;

13) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis, fondais ir asmenimis formas;

14) bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo, kultūros, studijų, gamybos įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis;

15) teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir į juos investuoti Universiteto tarybos nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kai toks steigimas ar investavimas yra susijęs su Universiteto vykdoma studijų organizavimo ar mokslinių tyrimų veikla ir būtinas šiems tikslams pasiekti; verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su Universiteto veiklos tikslais;

16) kurti mokslo ir studijų institucijų ar kitas asociacijas;

17) saugoti savo archyve mokslininkų, literatūros, kultūros ir meno veikėjų rankraščius, taip pat saugoti Universiteto archyvinius dokumentus ir kitą mokslo istorijai vertingą medžiagą;

18) reikšti nuomonę švietimo, mokslo, kultūros, ūkio, įstatymų leidybos ir kitais valstybei svarbiais klausimais;

19) teisės aktų nustatyta tvarka nustatyti studijų kainą;

20) kitas teisės aktams neprieštaraujančias teises.

10. Universitetas gali vykdyti veiklą, numatytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje ir atitinkančią Universiteto tikslus ir uždavinius.

11. Universitetas privalo:

1) užtikrinti akademinės bendruomenės narių akademinę laisvę;

2) informuoti steigėją ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, savo finansinę, ūkinę ir mokslinę veiklą ir lėšų naudojimą; savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo rezultatus;

3) teikti teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemos valdymui ir stebėsenai;

4) teikti studijuojantiems asmenims karjeros konsultacijas;

5) vykdyti kitas teisės aktų nustatytas prievoles.

TREČIASIS SKIRSNIS

Akademinė laisvė

12. Pagrindinė Universiteto veiklos nuostata yra akademinė laisvė, kuria studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, tyrėjai ir profesoriai emeritai naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, įstatymų, kitų teisės aktų ir šio statuto. Statutas garantuoja:

1) minties, raiškos, pasaulėžiūros ir tikėjimo laisvę Universiteto darbuotojams ir studentams;

2) lygią teisę dalyvauti konkursuose dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti, taip pat priėmimo į studijas konkursuose, neatsižvelgiant į lytį, rasę, politinius ir religinius įsitikinimus, tautybę ir pilietybę;

3) mokslo, meno ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

4) darbuotojų ir studentų apsaugą nuo varžymų ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų bei įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis ir (arba) Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimas; taip pat nepriklausomumą nuo ideologijos ir politinių institucijų;

5) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teises, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;

6) nešališką ir viešą mokslo darbų recenzavimą;

7) teisę dėstytojams, mokslo darbuotojams ir studentams dalyvauti Universiteto savivaldoje šiame statute nustatyta tvarka.

13. Universiteto akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį tvirtina Universiteto senatas (toliau – Senatas).

KETVIRTASIS skirsnis

Dėstomoji kalba

14. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:

1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2) paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai ir kiti užsienio specialistai;

3) studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba;

4) studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainus.

II SKYRIUS

UNIVERSITETO VALDYMAS

15. Universiteto valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis šiuo statutu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas) ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas). Kolegialūs Universiteto valdymo organai yra Universiteto taryba ir Senatas, vienasmenis valdymo organas – rektorius.

PIRMASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO TARYBA

16. Universiteto taryba yra kolegialus valdymo organas.

17. Universiteto taryba atlieka šias funkcijas:

1) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto viziją ir misiją;

2) įvertinusi Senato siūlymus, teikia Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus;

3) svarsto ir tvirtina rektoriaus teikiamus Universiteto struktūros pertvarkos planus;

4) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto strateginį veiklos planą;

5) įvertinusi Senato siūlymus, nustato Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;

6) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;

7) renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų rektorių;

8) nustato Universiteto administracijos ir kitų darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

9) tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles;

10) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

11) įvertinusi Senato siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

12) svarsto rektoriaus pateiktą Universiteto metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

13) tvirtina rektoriaus pateiktą Universiteto metinę veiklos ataskaitą;

14) įvertinusi Senato siūlymus, tvirtina Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;

15) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos ją paskelbia viešai Universiteto interneto svetainėje;

16) atlieka kitas Statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

18. Universiteto taryba sudaroma iš 11 narių tokia tvarka:

1) Universiteto studentų atstovybė jos įstatuose nustatyta tvarka skiria vieną narį;

2) kiti akademinės bendruomenės nariai Senato nustatyta tvarka skiria 5 narius;

3) Senato nustatyta tvarka atrenkami, skiriami ir atšaukiami 5 nariai, nepriklausantys Universiteto personalui ir studentams, iš jų vienas narys – studentų atstovybės savo nustatyta tvarka. Šie 5 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.

19. Universiteto tarybos sudėtį viešai skelbia Senato pirmininkas.

20. Universiteto tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Universiteto tarybos nario kadencijos pabaigos Senato pirmininkas paskelbia naujai sudaromos Universiteto tarybos sudėtį.

21. Universiteto tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Pradėdamas eiti pareigas Universiteto tarybos narys tarybos posėdyje Senato nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis Universiteto ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas funkcijas.

22. Universiteto taryba ne mažiau kaip 7 narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Universiteto tarybos pirmininką. Universiteto tarybos pirmininku negali būti Universiteto personalui priklausantis asmuo ar studentas.

23. Universiteto taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Universiteto taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Universiteto tarybos narių balsų dauguma. Universiteto tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 7 Universiteto tarybos nariai. Savo sprendimus Universiteto taryba viešai skelbia Universiteto interneto svetainėje.

24. Jeigu Universiteto tarybos narys netinkamai vykdo Statute, Universiteto tarybos darbo reglamente ar Mokslo ir studijų įstatyme nustatytas pareigas arba nepasirašo Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute nurodyto įsipareigojimo, Universiteto tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Universiteto tarybos narį.

25. Jeigu Universiteto tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki jo kadencijos pabaigos, naują Universiteto tarybos narį Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Universiteto tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Universiteto tarybos narys pareigas pradeda eiti, kai apie jo paskyrimą paskelbia Senato pirmininkas ir Universiteto tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute nurodytą įsipareigojimą.

26. Rektorius gali dalyvauti Universiteto tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise.

27. Universiteto tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Universiteto tarybos nario pareigas iš Universiteto lėšų pagal Senato nustatytą išmokų Universiteto tarybos nariams mokėjimo tvarką.

28. Rektorius užtikrina Universiteto tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.

ANTRASIS skirsnis

Senatas

29. Senatas yra kolegialus Universiteto akademinių reikalų valdymo organas.

30. Senatas atlieka šias funkcijas:

1) nustato studijų tvarką;

2) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, meno bei kitokias programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų akreditavimo, finansavimo ir Universiteto struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Universiteto studijų, mokslo ir meno veiklos kokybę ir lygį;

3) tvirtina vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

4) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

5) šaukia Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti; apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 10 kalendorių dienų Universiteto interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais;

6) teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus, profesoriaus emerito vardus Senato nustatyta tvarka; teikia Universiteto garbės vardus Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiams už ypatingus nuopelnus mokslui, menui ir kultūrai, Lietuvos valstybei bei Vytauto Didžiojo universitetui Senato nustatyta tvarka;

7) rektoriaus teikimu slaptu balsavimu tvirtina ir atšaukia fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, kitų akademinių padalinių vadovus, išrinktus ar paskirtus į pareigas šio statuto nustatyta tvarka. Jeigu Senatas teikiamos kandidatūros nepatvirtina, rektorius teikia kitą kandidatūrą;

8) sudaro nuolatines ir laikinąsias Senato komisijas ir komitetus;

9) tvirtina akademinių padalinių nuostatus, Studijų reguliaminą ir kitus akademinius reikalus reglamentuojančius dokumentus;

10) svarsto rektoriaus pateiktas Universiteto veiklos ataskaitas;

11) svarsto ir teikia siūlymus Universiteto tarybai dėl Universiteto vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;

12) svarsto ir teikia siūlymus Universiteto tarybai dėl Statuto pakeitimų;

13) svarsto ir teikia siūlymus Universiteto tarybai dėl kandidatų tinkamumo eiti rektoriaus pareigas;

14) svarsto ir teikia siūlymus Universiteto tarybai dėl Universiteto reorganizavimo arba likvidavimo planų;

15) svarsto ir teikia siūlymus Universiteto tarybai dėl Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;

16) svarsto ir teikia siūlymus Universiteto tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgiant į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;

17) svarsto ir priima nutarimus kitais studijų, mokslo, socialiniais ir panašiais klausimais;

18) atlieka kitas šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

31. Senatas sudaromas 5 metams iš 45–60 mokslininkų, pripažintų menininkų ir studentų.

32. Senatą sudaro:

1) Universiteto akademinės bendruomenės nariai, pariteto pagrindais atstovaujantys fakultetams ir jiems prilyginamiems akademiniams padaliniams. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Senato narių; docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Senato narių;

2) Senato nariai pagal pareigas sudaro ne daugiau kaip 10 procentų Senato narių. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas, tačiau jis negali būti Senato pirmininkas. Senato nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai;

3) išeivijos mokslininkai ir pripažinti menininkai, aktyviai bendradarbiaujantys su Universitetu, sudaro ne mažiau kaip 5 procentus Senato narių;

4) visoms studijų pakopoms atstovaujantys Universiteto studentai, kuriuos skiria studentų atstovybė, sudaro ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių;

5) Universiteto absolventai ir kitose institucijose dirbantys mokslininkai sudaro ne mažiau kaip 5 procentus Senato narių.

33. Senatas gali būti papildomas kadencijos metu, kai:

1) įkuriamas naujas fakultetas arba jam prilygintas akademinis padalinys;

2) fakulteto arba jam prilyginto akademinio padalinio atstovas nutraukia santykius su Universitetu;

3) Senato narys atsisako šių pareigų;

4) Universiteto padalinys ar studentų atstovybė atšaukia savo išrinktą ar paskirtą Senato narį.

34. Senatas patvirtina Senato sudarymo nuostatus.

35. Senato pirmininkas iš Universiteto mokslininkų ar pripažintų menininkų visų Senato narių balsų dauguma slaptu balsavimu renkamas naujai sudaryto Senato pirmajame posėdyje. Pirmininko kandidatūrą siūlo Senato nariai.

36. Senato pirmininko pavaduotojas ir Senato sekretorius renkami iš Senato narių. Pirmininko pavaduotojo ir sekretoriaus kandidatūras siūlo Senato pirmininkas.

37. Senato veiklai organizuoti sudaroma Senato valdyba, susidedanti iš pirmininko, jo pavaduotojo, sekretoriaus ir nuolatinių komitetų pirmininkų.

38. Senato posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys. Senato posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Senato narių.

39. Senato nutarimai priimami dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma. Senato nutarimai priimami visų Senato narių balsų dauguma, kai:

1) sprendžiama, ar Senato išrinktas arba patvirtintas asmuo gali toliau eiti pareigas;

2) teikiami profesoriaus ar docento pedagoginiai vardai, taip pat Universiteto garbės vardai ir profesoriaus emerito vardai.

40. Skyrimo į pareigas ir atšaukimo iš jų, pedagoginių ir garbės vardų teikimo bei kiti personaliniai klausimai Senate sprendžiami slaptu balsavimu.

41. Senatas, informuodamas Universiteto bendruomenę, savo sprendimus viešai skelbia Universiteto interneto svetainėje ir kartą per metus atsiskaito akademinei bendruomenei už savo veiklą.

42. Senato veiklą reglamentuoja šis statutas ir Senato darbo reglamentas.

TREČIASIS SKIRSNIS

Rektorius

43. Rektorius yra Universiteto vienasmenis valdymo organas, veikia Universiteto vardu ir jam atstovauja.

44. Rektorius:

1) vadovauja Universitetui, organizuoja jo veiklą, užtikrindamas Universiteto strateginio veiklos plano įgyvendinimą;

2) leidžia įsakymus, privalomus visiems Universiteto darbuotojams ir studentams;

3) priima ir atleidžia Universiteto darbuotojus;

4) priima ir šalina studentus;

5) skatina Universiteto darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas;

6) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

7) nustato Universiteto ūkio, finansų bei kitų administracinių ir aptarnaujančių tarnybų struktūrą ir funkcijas;

8) tvirtina pareigines instrukcijas, Universiteto neakademinių padalinių ir organizacijų įstatus ir nuostatus;

9) teikia Universiteto tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;

10) teikia Universiteto tarybai tvirtinti Universiteto metinę veiklos ataskaitą ir, Universiteto tarybai patvirtinus, skelbia ją viešai;

11) sudaro sutartis su Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei kitomis organizacijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis;

12) svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;

13) teikia Senatui svarstyti ir Universiteto tarybai tvirtinti Universiteto strateginį veiklos ir Universiteto struktūros pertvarkos planus;

14) turi teisę laikinai sustabdyti fakultetų ir kitų jiems prilygintų akademinių padalinių tarybų nutarimus ir teikia šiuos klausimus Senatui;

15) turi teisę atšaukti fakultetų ir kitų jiems prilygintų akademinių padalinių vadovų potvarkius;

16) kviečia rektorato posėdžius;

17) gavęs studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti arba įgalioti tai atlikti kitą asmenį;

18) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

45. Rektorių viešo konkurso būdu renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų Universiteto taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 7 Universiteto tarybos narių balsų dauguma.

46. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.

47. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

48. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Universiteto vardu pasirašo Universiteto tarybos pirmininkas arba kitas Universiteto tarybos įgaliotas asmuo.

49. Jeigu rektoriaus pateikta Universiteto metinė veiklos ataskaita Universiteto tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažesne kaip 7 Universiteto tarybos narių balsų dauguma.

50. Dalį rektoriaus funkcijų jo pavedimu atlieka prorektoriai. Prorektorių kandidatūras iš mokslininkų rektoriaus teikimu tvirtina Universiteto taryba. Prorektoriai atleidžiami iš pareigų, kai baigiasi rektoriaus įgaliojimai. Rektorių pavaduoja Universiteto tarybos sprendimu įgaliotas prorektorius.

51. Pasibaigus rektoriaus ir prorektorių kadencijai, Universitetas šiems asmenims be konkurso suteikia iki kadencijos ar per kadenciją eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas 5 metams.

52. Rektoriaus patariamoji institucija yra rektoratas.

53. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai ir jiems prilygintų akademinių padalinių vadovai, studentų atstovybės prezidentas, taip pat rektoriaus įsakymu paskirti kitų padalinių vadovai. Rektorato posėdžiams pirmininkauja rektorius.

54. Rektoratas:

1) rengia Universiteto strateginio veiklos plano ir struktūros pertvarkymo plano projektus;

2) svarsto studijų, mokslo, meno, ūkio organizavimo klausimus;

3) rengia Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą;

4) rengia Universiteto metinę veiklos ataskaitą;

5) rengia akademinio darbo krūvio normas;

6) rengia studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių projektus;

7) rengia studentų priėmimo į Vytauto Didžiojo universitetą tvarkos aprašo projektą, svarsto konkursinių komisijų siūlymus;

8) koordinuoja Universiteto padalinių darbą;

9) koordinuoja Universiteto ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo, studijų, gamybinėmis ir kitomis institucijomis;

10) svarsto Universiteto organizacijų ir padalinių įstatus ir nuostatus;

11) svarsto ir rengia Studijų reguliamino ir jo pataisų projektus;

12) svarsto fakultetų ir kitų padalinių pajamų ir išlaidų sąmatų projektus;

13) svarsto Universiteto patalpų ir teritorijų paskirstymo padaliniams klausimus;

14) svarsto Universiteto padalinių steigimo ir panaikinimo klausimus;

15) svarsto kandidatus garbės ir profesoriaus emerito vardams gauti;

16) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

III SKYRIUS

UNIVERSITETO STRUKTŪRA

PIRMASIS skirsnis

PADALINIAI

55. Universitetą sudaro akademiniai ir neakademiniai padaliniai:

1) Universiteto akademinis padalinys yra toks padalinys, kurio pagrindinė veikla yra studijų vykdymas arba moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra. Universiteto akademiniai padaliniai yra fakultetai, mokslo institutai, mokslo, meno ir studijų centrai, filialai, Kauno botanikos sodas ir kiti jiems prilyginami padaliniai;

2) Universiteto neakademiniai padaliniai yra administracinėms funkcijoms atlikti ir ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti reikalingi padaliniai, atstovybės, konsultavimo centrai, kiti studijoms, mokslui, menui ir studentų veiklai reikalingi padaliniai.

56. Universiteto Katalikų teologijos fakultetas yra akademinis padalinys, vykdantis katalikų teologijos ir religijos mokslų studijas bei tyrimus. Fakultetas veikia vadovaudamasis savo statutu, sutarimo tvarka patvirtintu Senato, Lietuvos vyskupų konferencijos ir Vatikano studijų kongregacijos.

57. Universiteto mokslo institutas yra mokslinių tyrimų akademinis padalinys, atliekantis Universiteto iškeltus tikslus ir misiją atitinkančios (atitinkančių) tam tikros krypties (tam tikrų krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikiantis mokslinę bazę Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti. Savo veiklą institutas organizuoja vadovaudamasis Senato patvirtintais nuostatais. Universiteto mokslo instituto direktoriaus kandidatūrą iš mokslininkų rektoriaus teikimu tvirtina ir atšaukia Senatas. Universiteto mokslo instituto direktorius atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi rektoriaus įgaliojimai.

58. Universiteto mokslo, meno ir studijų akademiniai padaliniai, organizuojantys vienos ar kelių mokslo krypčių tyrimus, įgyvendinantys meno projektus, teikiantys studijų, konsultacines ir kitas paslaugas, savo veiklą organizuoja vadovaudamiesi Senato patvirtintais nuostatais. Šių padalinių vadovus iš mokslininkų ar pripažintų menininkų rektoriaus teikimu tvirtina ir atšaukia Senatas. Šie vadovai atleidžiami iš pareigų, kai baigiasi rektoriaus įgaliojimai.

59. Universiteto Kauno botanikos sodas yra akademinis padalinys, atliekantis mokslinius tyrimus, užsiimantis taikomąja veikla, kaupiantis augalų kolekcijas, kuriantis ekspozicijas, atliekantis visuomenės ekologinio švietimo funkcijas ir suteikiantis tyrimų ir praktikos bazę studentams. Botanikos sodas veikia vadovaudamasis Senato patvirtintais nuostatais. Botanikos sodo direktorių iš mokslininkų rektoriaus teikimu tvirtina ir atšaukia Senatas. Botanikos sodo direktorius atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi rektoriaus įgaliojimai. Pasibaigus direktoriaus kadencijai, Universitetas šiam asmeniui be konkurso suteikia iki kadencijos ar per kadenciją jo eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas 5 metams.

60. Universiteto biblioteka yra neakademinis padalinys, užtikrinantis Universiteto bendruomenės nariams prieigą prie informacijos išteklių ir paslaugų, reikalingų studijoms ir mokslinei veiklai. Biblioteka veikia vadovaudamasi rektoriaus patvirtintais nuostatais. Bibliotekos direktorių skiria ir atleidžia rektorius.

61. Administracinėms funkcijoms atlikti ir ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti Universitete veikia rektoriaus įsakymu sudaryti neakademiniai padaliniai. Šių padalinių struktūrą ir funkcijas nustato ir jų vadovus skiria ir atleidžia rektorius.

62. Kiti studijoms, mokslui, menui, konsultavimo, studentų veiklai ir socialiniam gyvenimui reikalingi neakademiniai padaliniai savo darbą organizuoja pagal šį statutą ir rektoriaus patvirtintus nuostatus. Jų vadovus skiria ir atleidžia rektorius.

63. Universitetas, plėtodamas savo veiklą, vadovaujasi Mokslo ir studijų įstatymu, Civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, gali steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.

64. Sprendimą dėl Universiteto filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo priima Universiteto taryba. Universiteto filialų, atstovybių vadovus skiria ir atleidžia rektorius.

ANTRASIS SKIRSNIS

Fakultetas

65. Fakultetas yra Universiteto akademinis padalinys, organizuojantis vienos mokslo ir studijų srities, krypties arba artimų sričių, krypčių studijas ir tyrimus. Fakultetą sudaro katedros, studijų, mokslo, meno ir konsultavimo centrai, laboratorijos ir kiti padaliniai.

66. Fakulteto veiklą organizuoja:

1) fakulteto taryba;

2) dekanas;

3) dekano vadovaujama patariamoji institucija – dekanatas.

67. Fakulteto tarybą sudaro pariteto principu fakulteto padalinių deleguoti dėstytojai ir mokslo darbuotojai, dekanas ir prodekanai. Ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių sudaro mokslininkai. Ne mažiau kaip 20 procentų fakulteto tarybos narių sudaro studentų atstovybės deleguoti fakulteto studentai. Fakulteto tarybos sudarymo tvarka nustatoma Senato tvirtinamuose fakulteto tarybos sudarymo nuostatuose. Fakulteto taryba pirmajame posėdyje išsirenka pirmininką. Fakulteto tarybos pirmininku negali būti dekanas.

68. Fakulteto taryba:

1) priima nutarimus svarbiausiais fakulteto studijų organizavimo, mokslo ir kitais klausimais;

2) svarsto fakulteto padalinių įkūrimo, reorganizavimo ir panaikinimo klausimus;

3) skirsto fakulteto padaliniams centralizuotai gautas lėšas;

4) svarsto ir tvirtina fakulteto studijų programas;

5) svarsto kandidatus docento ir profesoriaus pedagoginiams vardams gauti ir savo nuomonę pateikia Senatui;

6) svarsto kandidatus profesoriaus, docento, vyriausiojo mokslo darbuotojo ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti ir savo nuomonę teikia Senatui;

7) svarsto kandidatūras profesoriaus emerito, garbės daktaro ir garbės profesoriaus vardams įgyti ir savo nuomonę teikia Senatui;

8) viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka katedrų vedėjus ir teikia juos rektoriui;

9) viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka fakulteto lektorius, asistentus, mokslo darbuotojus, jaunesniuosius mokslo darbuotojus;

10) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

69. Fakulteto tarybos nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Jie neturi prieštarauti Universiteto tarybos, Senato nutarimams ir yra privalomi visiems fakulteto ir jo padalinių vadovams, darbuotojams ir studentams. Šiuos nutarimus laikinai gali sustabdyti rektorius, o atšaukti – pati fakulteto taryba arba Senatas.

70. Fakulteto tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Ne mažiau kaip 1/3 fakulteto tarybos narių rašytiniu siūlymu neeilinis fakulteto tarybos posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo siūlymo įteikimo dekanui. Siūlyme nurodoma, kokiu klausimu posėdis šauktinas. Fakulteto tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių.

71. Fakulteto dekanas, vykdydamas šio statuto reikalavimus ir fakulteto tarybos valią, vadovauja fakultetui, veikia jo vardu, jam atstovauja ir yra atsakingas už fakulteto turtą. Dekano kandidatūrą iš mokslininkų ar pripažintų menininkų rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Dekanas atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi rektoriaus įgaliojimai. Pasibaigus dekano kadencijai, Universitetas šiam asmeniui be konkurso suteikia iki kadencijos ar per kadenciją jo eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas 5 metams.

72. Dekanas:

1) įgyvendina Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus;

2) leidžia fakulteto darbuotojams ir studentams privalomus potvarkius;

3) koordinuoja fakulteto padalinių veiklą;

4) rūpinasi studijų ir mokslo organizavimu fakultete;

5) atsako už fakulteto tvarką;

6) teikia rektoriui siūlymus dėl studentų priėmimo ir šalinimo, vadovaudamasis Studijų reguliaminu;

7) skatina studentus ir skiria jiems drausmines nuobaudas Studijų reguliamine nustatyta tvarka;

8) kiekvienais metais atsiskaito fakulteto tarybai už fakulteto veiklą;

9) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

73. Dekano potvarkius gali atšaukti fakulteto taryba visų jos narių balsų dauguma arba rektorius.

74. Dalį savo funkcijų dekanas gali perduoti prodekanams. Prodekaną iš fakulteto dėstytojų ar mokslo darbuotojų dekano teikimu skiria ir atšaukia rektorius. Prodekanas atleidžiamas iš pareigų, kai baigiasi dekano įgaliojimai. Pasibaigus prodekano kadencijai, Universitetas šiam asmeniui be konkurso suteikia iki kadencijos ar per kadenciją jo eitas dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas 5 metams.

75. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai, katedrų vedėjai ir kitų fakulteto padalinių vadovai, dekano potvarkiu paskirti dekanato nariais. Dekanato posėdžiams pirmininkauja dekanas.

76. Dekanatas:

1) rengia fakulteto veiklos ataskaitą;

2) rengia fakulteto strateginius veiklos planus;

3) svarsto organizacinius studijų ir mokslo klausimus;

4) svarsto fakulteto ir jo padalinių ryšius su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo, studijų, meno ir kitomis institucijomis;

5) rengia fakulteto centralizuotai gaunamų lėšų paskirstymo padaliniams sąmatą;

6) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

TREČIASIS skirsnis

KATEDRA

77. Katedra – fakulteto akademinis padalinys, vykdantis studijų programas ar jų dalis, taip pat mokslinius tyrimus.

78. Katedra:

1) organizuoja studijas ir atlieka mokslinių tyrimų darbus;

2) rengia studijų programų ir planų projektus;

3) kaupia studijų ir mokslo įrangą bei literatūrą;

4) svarsto monografijas, straipsnius, vadovėlius, mokymo priemones ir kitus leidinius;

5) svarsto kandidatus docento ir profesoriaus pedagoginiams vardams gauti ir savo nuomonę teikia fakulteto tarybai;

6) svarsto kandidatus į konkursines vietas dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti ir savo nuomonę teikia fakulteto tarybai;

7) svarsto kandidatūras profesoriaus emerito, garbės daktaro ir garbės profesoriaus vardams įgyti ir savo nuomonę teikia fakulteto tarybai;

8) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

79. Katedrai vadovauja vedėjas. Vedėją iš mokslininkų ar pripažintų menininkų viešo konkurso būdu renka fakulteto taryba ir teikia rektoriui. Jeigu rektorius katedros vedėjo kandidatūros neteikia tvirtinti Senatui arba Senatas jos nepatvirtina, rektorius skiria laikinąjį katedros vedėją ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui.

80. Katedros vedėjo kadencija – 5 metai. Profesoriams kadencijų skaičius neribojamas, mokslininkai ar pripažinti menininkai vedėjo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

81. Katedros vedėjas:

1) organizuoja katedros darbuotojų mokslinę ir pedagoginę veiklą;

2) koordinuoja mokslo ir mokymo laboratorijų darbą;

3) atsako už katedros turto valdymą ir naudojimą;

4) atsiskaito fakulteto tarybai ir dekanui už metinę katedros veiklą;

5) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

IV skyrius

UNIVERSITETO BENDRUOMENĖ

82. Universiteto bendruomenę sudaro akademinė bendruomenė, administracijos ir neakademinių padalinių darbuotojai, Universiteto „Rasos“ gimnazijos bendruomenė, absolventai ir kiti asmenys, aktyviai dalyvaujantys Universiteto veikloje.

83. Universiteto akademinę bendruomenę sudaro studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai. Akademinės bendruomenės teises, pareigas ir atsakomybę nustato šis statutas, kiti įstatymai, Universiteto valdymo organų priimti dokumentai ir kiti teisės aktai.

84. Akademinės bendruomenės nariai turi teisę Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka jungtis į organizacijas ir kitas asociacijas.

85. Studentų, dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijos, studentų mokslinės draugijos ir kitos asociacijos, veikiančios pagal įstatymus ir savo įstatus, veiklai, susijusiai su mokslo ir studijų sistemai keliamais tikslais, gali gauti valstybės biudžeto ir kitų lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

pirmasis SKIRSNIS

STUDENTAI

86. Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas.

87. Studentams išduodamas studento pažymėjimas teisės aktų nustatyta tvarka.

88. Studentai turi teisę:

1) studijuoti pagal pasirinktą studijų programą;

2) studijuoti pagal individualų studijų planą vadovaudamiesi Studijų reguliaminu;

3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Universitete arba kitoje aukštojoje mokykloje;

4) vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

5) rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

6) siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;

7) atsiskaityti už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti pagal Studijų reguliaminą, ir alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti nustatyti studijų tikslai;

8) kreiptis į Universiteto administraciją, kad būtų įskaityti studijų Universitete ar kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

9) raštu kreiptis į Universiteto administraciją, Ginčų nagrinėjimo komisiją dėl teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų;

10) pagal Senato patvirtintą Studijų reguliaminą nutraukti ir atnaujinti studijas;

11) išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;

12) laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;

13) dalyvauti Universiteto valdymo organuose;

14) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, laisvai jungtis į kitas organizacijas;

15) neišlaikę egzamino ar įskaitos, šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti vadovaudamiesi Studijų reguliaminu;

16) naudotis šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis.

89. Studentų pareigos:

1) uoliai studijuoti;

2) laikytis šio statuto, Studijų reguliamino, kitų teisės aktų ir Universiteto vidaus tvarkos taisyklių;

3) laikytis Universiteto akademinės etikos kodekso.

90. Kitos studentų teisės ir pareigos, taip pat paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarka nustatomos Studijų reguliamine, įvertinus studentų atstovybės siūlymus.

91. Universitete veikia Ginčų nagrinėjimo komisija:

1) kuri sprendžia studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su studijų ir mokslo veikla;

2) kurios darbą ir sprendimų priėmimą reglamentuoja Senato patvirtinti Ginčų nagrinėjimo komisijos nuostatai;

3) kuri rektoriaus įsakymu sudaroma 2 metams iš 3 rektorato pasiūlytų administracijos ir 3 studentų atstovybės paskirtų asmenų;

4) kurios posėdžius šaukia ir jiems pirmininkauja iš Ginčų nagrinėjimo komisijos narių išsirinktas pirmininkas;

5) į kurią studentai turi teisę kreiptis, jeigu jie yra nepatenkinti rektoriaus ar jo įgalioto asmens, kitų Universiteto akademinių padalinių vadovų atsakymu į rašytinį prašymą, skundą ar pranešimą dėl teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų arba jeigu jie negavo atsakymo per 15 kalendorinių dienų;

6) kurios priimtas sprendimas dėl kilusio ginčo įforminamas rektoriaus įsakymu;

7) kurios sprendimą dėl kilusio ginčo, įformintą rektoriaus įsakymu, galima apskųsti Senatui. Senato sprendimas Universitete yra galutinis.

92. Universiteto studentų savivalda:

1) studentų interesams Universiteto ir jo padalinių valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo struktūrose atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria studentų atstovybė savo nustatyta tvarka;

2) visuotinė studentų konferencija yra fakultetų atstovų (delegatų) susirinkimas. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė fakulteto atstovų (delegatų). Fakulteto atstovų susirinkimas pagal pasitvirtintus įstatus renka studentų atstovybės valdymo organus;

3) studentų atstovybę sudaro fakultetų atstovų (delegatų) išrinkti studentai. Studentų atstovybė proporcingai atstovauja visų studijų pakopų studentams. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi savo įstatais, šiuo statutu, įstatymais ir kitais teisės aktais;

4) studentų atstovybės įstatuose nustatoma studentų delegavimo į Universiteto valdymo organus tvarka. Studentų atstovai dalyvauja valdymo organų veikloje sprendžiamojo balso teise;

5) studentų atstovybė atstovauja Universiteto studentams nacionalinėse ir tarptautinėse studentų organizacijose.

93. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių visais studijų klausimais.

94. Universiteto tarybos nustatyta tvarka Universitetas remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai.

95. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais. Fakultetų atstovų susirinkimas turi teisę pareikalauti pakartotinai svarstyti Universiteto valdymo organų priimtus sprendimus, susijusius su studentais.

96. Už Universiteto skirtų lėšų panaudojimą studentų atstovybė kartą per metus atsiskaito rektoriui Universiteto tarybos nustatyta tvarka.

ANTRASIS skirsnis

DĖSTYTOJAI

97. Universiteto dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas.

98. Profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus. Profesoriaus pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje ir (arba) formuoti meno mokslinių tyrimų kryptis ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus.

99. Docento pareigas gali eiti mokslininkas arba pripažintas menininkas. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus. Docento pareigas einantis pripažintas menininkas turi rengti profesionalius menininkus, dėstyti studentams, dalyvauti meno veikloje.

100. Į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą.

101. Į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus. Pastarasis reikalavimas gali būti netaikomas Universiteto meno studijų asistentams.

102. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Senatas.

103. Universiteto dėstytojai kas 5 metai gali būti Senato nustatyta tvarka ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei mokslinei, meno ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Už to laikotarpio mokslinę (meno) ar pedagoginę veiklą atsiskaitoma Senatui. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKSLO DARBUOTOJAI

104. Universiteto mokslo darbuotojai yra: tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai.

105. Vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.

106. Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus.

107. Mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus.

108. Jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, rengtis stoti į doktorantūrą.

109. Į mokslininkų stažuotojų pareigas asmenys skiriami Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 2 metams. Šis laikotarpis Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pratęsiamas dar vieniems metams.

110. Mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, minimalius kvalifikacinius pareigybių reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba.

111. Kvalifikacinius tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, reikalavimus ir konkursų šioms pareigoms eiti, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms eiti, organizavimo tvarką nustato Senatas.

112. Kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.

113. Asocijuotojo mokslininko statusas Senato sprendimu gali būti suteikiamas Universitete dirbusiam mokslininkui, palaikančiam su Universitetu mokslinius ryšius, bet laikinai (ne ilgiau kaip iki kadencijos pabaigos) dirbančiam kitur. Asocijuotasis mokslininkas, jeigu tam pritaria Senatas, gali be konkurso grįžti į ankstesnes pareigas ir jas eiti iki nutrauktos kadencijos pabaigos. Į kadencijos laikotarpį įskaitomi ir laikotarpiai, kai buvo dirbta kitur.

KETVIRTASIS skirsnis

PROFESORIAI EMERITAI

114. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą pagal Senato patvirtintus nuostatus.

115. Profesoriai emeritai turi teisę ir toliau dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje tokia pačia tvarka kaip ir kiti Universitete dirbantys mokslininkai.

116. Profesoriui emeritui rektoriaus nustatyta tvarka iš Universiteto lėšų mokama Universiteto tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

PENKTASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO ADMINISTRACIJA

117. Universitetas turi administraciją, būtiną Universiteto ir jo padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat administracijos ir kitų darbuotojų, reikalingų institucijos studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.

118. Administraciją sudaro Universiteto darbuotojai, kurie turi teisę pagal savo kompetenciją duoti privalomus nurodymus pavaldiems darbuotojams, išskyrus Universiteto akademinių padalinių, kurie įeina į kitų akademinių padalinių sudėtį, vadovus. Be administracinių pareigų, jie gali dirbti pedagoginį ir (arba) mokslinį darbą.

119. Kitų Universiteto darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir funkcijas nustato rektorius.

ŠEŠTASIS skirsnis

UNIVERSITETO DĖSTYTOJŲ IR MOKSLO DARBUOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

120. Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) dalyvauti svarstant Statutą, jo pakeitimus, kitus Universiteto vidaus aktus ir veiklos kryptis;

2) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti bei mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis pagal finansinės atskaitomybės reikalavimus;

3) dalyvauti konkursuose stažuotėms Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

4) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją teisės aktų nustatyta tvarka;

5) dalyvauti įvairiose asociacijose, profesinėse sąjungose ir kitų organizacijų veikloje;

6) savarankiškai skelbti savo mokslo darbus;

7) dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes.

121. Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai privalo laikytis Universiteto akademinės etikos kodekso, šio statuto, darbo sutarties sąlygų, kitų teisės aktų reikalavimų.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

PRIĖMIMAS Į DĖSTYTOJŲ IR MOKSLO DARBUOTOJŲ PAREIGAS

122. Į Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursų dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo tvarką nustato Senatas.

123. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti skelbiamas Universiteto ir Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėse ir visuomenės informavimo priemonėse.

124. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Senato nustatyta tvarka. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.

125. Senato nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija.

126. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina priėmimo komisija, sudaroma Senato nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 priėmimo komisijos narių sudaro Universitete nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.

127. Rektorius gali kviesti dirbti dėstytojus ir mokslo darbuotojus ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui be konkurso pagal terminuotą darbo sutartį.

128. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo teisės aktų nustatyta tvarka rektoriaus įsakymu.

129. Darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

V SKYRIUS

STUDIJOS

PIRMASIS skirsnis

Studijų SISTEMOS SANDARA

130. Universitete studijos vykdomos pagal laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas.

131. Laipsnį suteikiančios studijų programos yra šios:

1) pirmoji pakopa – bakalauro studijos (suteikiamas bakalauro laipsnis arba bakalauro laipsnis ir kvalifikacija);

2) antroji pakopa – magistrantūros studijos (suteikiamas magistro ar licenciato laipsnis arba magistro laipsnis ir kvalifikacija);

3) vientisosios, apimančios bakalauro ir magistro, studijos (suteikiamas magistro laipsnis arba magistro laipsnis ir kvalifikacija);

4) trečioji pakopa – mokslo ir meno doktorantūra (suteikiamas mokslo ar meno daktaro laipsnis).

132. Laipsnį suteikiančios studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Ištęstinės formos studijos yra mažiau intensyvios, bendra studijų trukmė neviršija 1,5 karto nuolatinės formos studijų.

133. Universitetas gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigus suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Dvigubas kvalifikacinis laipsnis suteikiamas, kai studijų programa, greta pagrindinės studijų krypties reikalavimų, atitinka ir minimalius kitos studijų krypties reikalavimus.

134. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos, skirtos kvalifikacijai įgyti ar savarankiškai praktinei veiklai pasirengti, yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami išduodamu pažymėjimu.

135. Laipsnį suteikiančių studijų programas tvirtina Senatas. Laipsnio nesuteikiančių studijų programas tvirtina fakultetų tarybos arba tuo tikslu rektoriaus sudaryta komisija.

136. Baigus pirmosios pakopos, antrosios pakopos ir vientisųjų studijų programas, išduodamas suteiktą kvalifikacinį laipsnį liudijantis diplomas ir diplomo priedėlis (priedas), o baigus doktorantūrą ir apgynus daktaro disertaciją, – mokslo (meno) laipsnį liudijantis diplomas. Diplomo priedėlis (priedas) yra neatskiriama diplomo dalis, diplomą papildantis dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie įgyto aukštojo išsilavinimo turinį. Universiteto diplomų blankai yra saviti ir registruojami Vyriausybės nustatyta tvarka.

137. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti Universitetas organizuoja studijas, skirtas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai kelti, profesiniams gebėjimams tobulinti.

ANTRASIS SKIRSNIS

Studijų programos

138. Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti. Šios studijų programos yra orientuotos į universalų išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus.

139. Magistrantūros studijų programa skiriama pasirengti savarankiškam mokslo (meno) darbui ar kitam darbui, kurį atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos teologijos studijų programas, suderinus su Vatikano studijų kongregacija, suteikiamas teologijos licenciato laipsnis.

140. Universitetas gali sudaryti sąlygas studentui studijuoti pagal individualią studijų programą Studijų reguliamine nustatyta tvarka.

141. Pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų tvarka nustatoma Senato patvirtintame Studijų reguliamine.

TREČIASIS skirsnis

Doktorantūra

142. Doktorantūrą sudaro studijos, moksliniai tyrimai, disertacijos rengimas ir gynimas.

143. Mokslo doktorantūros paskirtis – rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslų daktaro laipsnis.

144. Meno doktorantūros paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, kurie gebėtų kurti, interpretuoti ir plėtoti meno praktika pagrįstus tyrimus. Meno projektą apgynusiems asmenims suteikiamas meno daktaro laipsnis.

145. Doktorantūros organizavimo, disertacijų gynimo ir daktaro laipsnio teikimo tvarka nustatoma Senato patvirtintuose Universiteto doktorantūros nuostatuose, parengtuose pagal Vyriausybės patvirtintus Mokslo doktorantūros nuostatus ir Meno doktorantūros nuostatus.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

146. Mokslo (meno) veiklos ir studijų kokybę užtikrina Universiteto vidinė kokybės užtikrinimo sistema, išorinis studijų programų vertinimas ir akreditavimas, išorinis mokslinės veiklos vertinimas ir išorinis Universiteto įvertinimas ir (arba) akreditavimas.

147. Vidinė mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistema yra grindžiama Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir Senato patvirtinta Universiteto veiklos kokybės gerinimo strategija, numatančia veikimo priemones ir būdus, kurie įtraukia į kokybės gerinimo veiklą Universiteto akademinę bendruomenę, kitus darbuotojus ir socialinius partnerius.

148. Universiteto bendruomenės nariai pagal savo atliekamas pareigas yra atsakingi už nuolatinį vidinės mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemos tobulinimą ir bendrą kokybės kultūros plėtotę Universitete.

149. Universiteto interneto svetainėje ir kitais būdais Universitetas viešai skelbia informaciją apie studijų programas, suteikiamas kvalifikacijas, svarbiausius mokslo ir studijų kokybės rodiklius.

150. Universitetas nuolat atlieka mokslo (meno) veiklos savianalizę.

151. Universiteto veikla nuolat tobulinama, atsižvelgiant į savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas.

PENKTASIS skirsnis

Studentų priėmimo IR ŠALINIMO tvarka

152. Į Universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus ir (arba) stojamuosius egzaminus ar kitus Universiteto nustatytus kriterijus. Priėmimo į Universiteto pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas sąlygas ir tvarką nustato Senatas.

153. Asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją, į antrosios pakopos studijų programas priimami Studijų reguliamine nustatyta tvarka.

154. Asmenys, stojantys studijuoti pagal neformaliojo švietimo programas ar atskirus studijų dalykus (jų grupes), priimami Studijų reguliamine nustatyta tvarka.

155. Studentams už pareigų nevykdymą Studijų reguliamine nustatyta tvarka, gali būti taikomos šios nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, pašalinimas iš Universiteto su teise tęsti studijas, pašalinimas iš Universiteto be teisės tęsti studijas.

VI SKYRIUS

UNIVERSITETO FINANSAVIMAS IR TURTAS

PIRMASIS SKIRSNIS

Universiteto lėšos

156. Universiteto lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto lėšos studijoms;

2) valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;

3) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas;

4) pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų;

5) rėmėjų lėšos;

6) lėšos, priimtos kaip palikimas ar dovanotos;

7) valstybės investicijų programų ir valstybės investicijų projektų lėšos;

8) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;

9) valstybės fondų lėšos;

10) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

11) pajamos, gautos valdant, naudojant Universiteto turtą ir juo disponuojant;

12) pajamos, gautos iš intelektinės veiklos rezultatų;

13) kitos teisėtai gautos lėšos.

ANTRASIS skirsnis

Valstybės biudžeto BAZINIO FINANSAVIMO lėšos

157. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:

1) moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti;

2) administravimui ir ūkiui;

3) kitoms reikmėms.

TREČIASIS SKIRSNIS

Valstybės biudžeto lėšos studijoms

158. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:

1) studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti teisės aktų nustatyta tvarka;

2) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka;

3) tiksliniam studijų finansavimui;

4) socialinėms stipendijoms ir kitai paramai.

KETVIRTASIS skirsnis

STIPENDIJOS IR KITA PARAMA STUDENTAMS

159. Studentams gali būti mokamos socialinės, skatinamosios ir studijų stipendijos.

160. Universiteto pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų gali būti mokamos socialinės stipendijos.

161. Skatinamosios stipendijos geriausiems studentams skiriamos iš Universiteto ar kitų lėšų, atsižvelgiant į studijų rezultatus ar kitus akademinius laimėjimus. Universiteto skatinamųjų stipendijų fondas sudaromas ir šios stipendijos skiriamos Senato nustatyta tvarka, suderinta su studentų atstovybe.

162. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų Universiteto studentams gali būti teikiama ir kita parama.

163. Universiteto studentai turi teisę gauti ir kitą paramą.

164. Studentas studijų stipendijos netenka, jeigu jo studijų rezultatų vidurkis po studijų metų yra mažesnis negu Universiteto atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų studijų rezutatų vidurkis.

PENKTASIS SKIRSNIS

STUDIJŲ KAINA

165. Universitetas pagal sutartis gali priimti studentų, kurie sutinka mokėti už studijas.

166. Studijų kainą rektoriaus teikimu nustato Universiteto taryba. Studijų kaina nurodoma Priėmimo į Universitetą tvarkos apraše.

167. Studijų kaina Universitete nustatoma atsižvelgiant į studijoms vykdyti būtinas išlaidas:

1) dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui;

2) prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis, pirkti;

3) studentams skatinti;

4) studijų kokybei užtikrinti.

168. Studijų kainą arba jos dalį už valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojančius asmenis gali apmokėti studijuojančio asmens darbdaviai, Universitetas, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

ŠEŠTASIS skirsnis

Universiteto turtO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO

169. Universiteto turtą sudaro: žemė, pastatai ir kitos materialinės vertybės, lėšos, vertybiniai popieriai, turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai, veiksmų rezultatai, kitos turtinės ir neturtinės vertybės.

170. Universitetas turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei, ūkinės veiklos autonomijos principais.

171. Universitetas naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Universiteto teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, gavusi ne mažiau kaip 7 Universiteto tarybos narių balsų daugumos pritarimą. Jeigu Universiteto taryba nepritaria, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti Seimas.

172. Universitetas jam perduotą valstybės ir savivaldybės turtą valdo, neatlygintinai naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka.

173. Turtas, kurį Universitetas valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

1) valstybės investuotas turtas;

2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

4) kitos piniginės lėšos, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2, 3, 4 papunkčiuose numatytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

6) dovanotas turtas;

7) paveldėtas turtas;

8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų;

9) pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šio punkto 1–8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.

174. Žemę ir kitą turtą, įsigytą iš nebiudžetinių lėšų, dovanotą, priimtą kaip palikimą ar įgytą kitais būdais, Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės teise, vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka.

175. Universitetas turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolų, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus skolos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka.

176. Universitetas, remiamas valstybės, saugo ir gausina savo turtą.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

Universiteto lėšų ir turto tvarkymas

177. Universitetas tvarko savo lėšas ir turtą savarankiškai pagal Universiteto tarybos patvirtintą tvarkos aprašą.

178. Už Universiteto lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais atsako rektorius.

AŠTUNTASIS skirsnis

Universiteto finansinė atskaitomybė

179. Pagal patikėjimo sutartį perduotas valstybės turtas turi būti traukiamas į apskaitą atskirai nuo kito Universiteto turto.

180. Universitetas kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia ir teikia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai ir Seimui metines veiklos ataskaitas, taip pat viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.

VII SKYRIUS

UNIVERSITETO ORGANIZACIJOS IR ATRIBUTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO organizacijos

181. Universiteto dėstytojai, mokslo ir kiti darbuotojai, taip pat studentai savo profesiniams, kūrybiniams, kultūros, socialiniams, sporto ar kitiems poreikiams tenkinti gali kurti nepolitines organizacijas arba burtis į būrelius, draugijas ir klubus, kurių įstatai neprieštarauja šiam statutui ir Lietuvos Respublikos įstatymams.

182. Universiteto organizacijų, būrelių, draugijų, klubų įstatus rektorato teikimu tvirtina rektorius.

ANTRASIS skirsnis

Universiteto atributai

183. Universitetas, fakultetai ir jiems prilyginti akademiniai padaliniai turi autentiškas vėliavas, ženklus ir kitus atributus.

184. Kiti Universiteto padaliniai ir organizacijos gali turėti savo atributus, numatytus jų veiklos nuostatuose ar įstatuose.

185. Universiteto atributai registruojami rektoriaus nustatyta tvarka.

186. Universiteto tarybos ir Senato nariai, rektorius, prorektoriai, fakultetų dekanai, profesoriai, taip pat garbės daktarai ir garbės profesoriai gali turėti togas, kurios dėvimos per iškilmes.

VIII skyrius

STATUTO PRIĖMIMAS, KEITIMAS IR PRIEŽIŪRA

187. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Universiteto taryba, įvertinusi Senato siūlymus. Universiteto tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažiau kaip 7 Universiteto tarybos narių balsų dauguma.

188. Statutą ir (ar) jo pakeitimus tvirtina Seimas.

189. Kaip laikomasi šio statuto, prižiūri Universiteto tarybos, Senato ir rektoriaus pariteto pagrindais sudaryta Vytauto Didžiojo universiteto statuto priežiūros komisija iš 6 narių. Komisija atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) prižiūri, kad Universitete būtų laikomasi Statuto, tiria Statuto pažeidimus, teikia siūlymus Universiteto tarybai, Senatui ir rektoriui, kaip juos pašalinti;

2) nagrinėja nesutarimus tarp Universiteto struktūrinių padalinių, teikia siūlymus Universiteto tarybai, Senatui ir rektoriui, kaip juos pašalinti.

_________________