LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO IR EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ GAMYBOS PROCESO IR PRODUKCIJOS SERTIFIKAVIMO
2000 m. gruodžio 28 d. Nr. 375
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 409 patvirtintą Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių 2000 m. planą (Žin., 2000, Nr. 31-869) (priemonės kodas 3.4.2.11 – T – A2) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. 886 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2000 Nr. 65-1948),
2. Pavedu:
2.1. viešajai įstaigai EKOAGROS vykdyti sertifikacijos įstaigos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles;
2.2. Žemės ūkio plėtros ir maisto departamento Melioracijos ir aplinkos skyriui kontroliuoti viešosios įstaigos EKOAGROS veiklą, susijusią su Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nustatytų funkcijų vykdymu.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375
EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLĖS
Parengta pagal Europos Sąjungos Tarybos 1991 m. birželio 24 d. reglamentą Nr. 2092/91/EEB „Dėl ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamybos ir žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimo“.
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
I SKIRSNIS. TAIKYMO SRITIS
1. Ekologinio žemės ūkio taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo, gabenimo, saugojimo, realizavimo ir sertifikavimo reikalavimus. Produktai, atitinkantys šių Taisyklių reikalavimus, gali būti vadinami ekologiškais produktais ir ženklinami ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu.
II SKIRSNIS. SĄVOKOS
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Ekologinis žemės ūkis – ūkininkavimo sistema, kuria siekiama išauginti ekologiškus žemės ūkio produktus nenaudojant sintetinių trąšų, pesticidų ir augimo stimuliatorių bei laikomasi kitų šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
Ekologiški žemės ūkio produktai – sertifikuoti žemės ūkio produktai, auginami, perdirbami, ženklinami ir realizuojami pagal šių Taisyklių reikalavimus.
Ekologinės gamybos ūkis – ūkis atitinkantis šių Taisyklių reikalavimus.
Sertifikacijos įstaiga – juridinis asmuo, atliekantis sertifikavimo ir kontrolės procedūras pagal šių Taisyklių reikalavimus.
Sertifikavimas – procedūra, kuria sertifikacijos įstaiga patvirtina, kad produktas, gamybos procesas atitinka nustatytus reikalavimus.
Sertifikatas – pagal šias Taisykles išduotas dokumentas, liudijantis, kad reikiamu būdu identifikuotas produktas ar gamybos procesas atitinka nustatytų Taisyklių reikalavimus. Sertifikatas suteikia teisę jame nurodytus produktus ženklinti atitinkamu sertifikavimo ženklu.
Desertifikavimas – procedūra, kuria sertifikacijos įstaiga pripažįsta, kad sertifikuotas produktas, gamybos procesas nebeatitinka nustatytų reikalavimų.
Fasuoti produktai – supakuoti ir paruošti produktai tiekti vartotojui ar viešajam maitinimui.
Genetiškai modifikuotas organizmas – organizmas, turintis genetinių pakitimų, atsiradusių kitais būdais nei natūralus poravimasis ar natūrali atranka.
Maisto produktų ingredientai – maisto sudedamosios dalys.
Maisto priedai – medžiagos, kurios, paprastai nebūdamos maistu ar jo sudėtinėmis dalimis, dedamos į maistą technologiniais tikslais jo tvarkymo metu ir kurios pačios arba jų dalys tvarkymo proceso pabaigoje tampa arba tikėtina, kad tampa, sudėtine maisto dalimi.
Natūralioji produkcija – natūraliai gamtoje išaugę grybai, uogos, vaisiai, vaistiniai ir prieskoniniai augalai.
Pagalbinės maisto perdirbimo medžiagos – medžiagos, vartojamos maisto priedams tirpinti, praskiesti, skaidyti, nepakeičiant jų technologinės funkcijos, palengvinančios maisto priedų taikymo ar vartojimo sąlygas.
Pagalbinės medžiagos – medžiagos, naudojamos ūkyje (trąšos, augalų apsaugos, gyvulių priežiūros priemonės), išskyrus pastatų ar įrengimų valymo ir dezinfekavimo priemones, pagalbines maisto perdirbimo medžiagas ir veterinarinius vaistus.
Paralelinė produkcija – tos pačios rūšies produkcija, ekologiška ar neekologiška (įprastinė), gaminama ūkyje ar įmonėje.
Pereinamasis laikotarpis – tai laikotarpis, per kurį ūkyje įdiegiama šių Taisyklių reikalavimus atitinkanti sėjomaina, tręšimas, augalų apsaugos būdai ir iš įprastinės ūkininkavimo sistemos pereinama į ekologinio ūkininkavimo sistemą. Pereinamojo laikotarpio pradžia yra prašymo sertifikuoti ūkį pateikimo data.
Perdirbimas – žemės ūkio produktų apdorojimas, siekiant pakeisti jo pradinę būseną.
Realizavimas – produktų laikymas arba tiekimas prekybai, siūlymas pirkti, pardavimas, pristatymas arba bet kuris kitas jų tiekimas į rinką.
Sintetiniai pesticidai – sintetinės augalų apsaugos priemonės (herbicidai, fungicidai, insekticidai, defoliantai, beicai ir kt.).
Sintetinės trąšos – trąšos, gaminamos naudojant cheminius ar kitus procesus, kurių metu pasikeičia cheminė produktų sudėtis, išskyrus tuos atvejus, kai biologiniai ir fiziologiniai procesai vyksta natūraliai.
Ženklinimas – ženklinimo rekvizitų pateikimas ant prekės ir/ar prekės pakuotėje arba bendroje pakuotėje spausdinant, priklijuojant etiketę, pritvirtinant ženklą, reljefu ar kitokiu būdu.
II SKYRIUS. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ IR JŲ GAMYBOS PROCESO SERTIFIKAVIMAS
III SKIRSNIS. BENDRIEJI SERTIFIKAVIMO PRINCIPAI
4. Ekologiškai pagamintus žemės ūkio produktus, jų gamybos procesą sertifikuoja ir kokybę kontroliuoja specializuotos sertifikacijos įstaigos, patvirtintos Žemės ūkio ministro įsakymu.
5. Sertifikavimas atliekamas asmens, norinčio užsiimti ekologiškos žemės ūkio produkcijos auginimu, perdirbimu ar realizavimu (toliau – pareiškėjas) prašymu.
6. Pareiškėjas kasmet turi pateikti sertifikacijos įstaigai prašymą ir kitus dokumentus, susijusius su sertifikavimu, žemės ūkio produktams sertifikuoti.
7. Sertifikuojama žemės ūkio produkcija turi būti gaminama, perdirbama, realizuojama ir ženklinama pagal šių Taisyklių reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus tikrinamas visas žemės ūkio produktų gamybos procesas ir produkcija, taip pat medžiagos, naudojamos ir gaminamos šio proceso metu.
8. Asmenys, auginantys, perdirbantys bei realizuojantys ekologišką žemės ūkio produkciją, privalo vesti žemės ūkio ministro įsakymu nustatytos formos ūkinės veiklos žurnalą. Duomenys pateikiami kontrolę atliekantiems pareigūnams.
9. Ekologinis ūkininkavimas – žemės ūkio sistema, kurioje pereinant iš įprastinio į ekologinį ūkininkavimą taikomas pereinamasis laikotarpis.
10. Asmenys, pradedantys ekologinį ūkininkavimą, privalo sudaryti perspektyvinį ūkininkavimo planą, kuriame turi būti numatyta perėjimo į ekologinį ūkininkavimą trukmė, laipsniškumas, sėjomaina, tręšimas, augalų apsaugos būdai ir apsirūpinimas pašarais. Šis planas kiekvienais metais turi būti peržiūrimas ir prireikus koreguojamas.
11. Ekologinės gamybos ūkiuose buhalterinė apskaita tvarkoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, visų perkamų ir parduodamų produktų bei medžiagų sąskaitos turi būti saugomos. Perkant ar parduodant ekologiškus žemės ūkio produktus, dokumentuose turi būti nurodyta jų kilmė.
IV SKIRSNIS. SERTIFIKAVIMO TVARKA
13. Pareiškėjas, norintis sertifikuoti savo pagamintą arba įsigytą žemės ūkio produkciją, sertifikacijos įstaigai pateikia prašymą, o prireikus ir papildomus dokumentus, susijusius su sertifikavimu. Sertifikacijos įstaiga nustato prašymo pateikimo formą bei papildomų dokumentų sąrašą.
14. Sertifikacijos įstaiga, apsvarsčiusi pareiškėjo prašymą, sudaro su juo sertifikavimo darbų atlikimo sutartį ir per 30 dienų priima sprendimą dėl sertifikavimo registracijos.
15. Sertifikacijos įstaiga kontroliuoja, ar pareiškėjas laikosi Taisyklių. Jei yra būtina, atrenkami pavyzdžiai ir atliekami tyrimai.
16. Sertifikacijos įstaiga atlieka tikrinimo darbų rezultatų ekspertizę ir priima sprendimą dėl sertifikato išdavimo. Pareiškėjas apie priimtą sprendimą informuojamas raštu per 15 dienų nuo jo priėmimo. Sertifikatas išduodamas šiomis Taisykėmis nustatytais terminais.
17. Išdavus sertifikatą, pareiškėjas įtraukiamas į sertifikuotų ekologinės gamybos ūkių ir įmonių sąrašą, skelbiamą viešai.
19. Sertifikacijos įstaiga nuolatos kontroliuoja sertifikuotos produkcijos kokybę, sertifikato ir sertifikavimo ženklo naudojimą.
20. Skundų priėmimo ir nagrinėjimo tvarką dėl ekologinės gamybos ūkių bei įmonių, auginančių, perdirbančių ar realizuojančių ekologinę žemės ūkio produkciją, veiklos nustato sertifikacijos įstaiga.
V SKIRSNIS. DESERTIFIKAVIMAS IR SANKCIJOS
22. Sertifikacijos įstaiga turi teisę laikinai sustabdyti sertifikato galiojimą, jį anuliuoti arba taikyti kitas poveikio priemones (įspėjimą, griežtą įspėjimą, pranešimą, nustatyti specialius terminus likviduoti pažeidimus, skirti papildomą kontrolę), jeigu:
22.3. pakeista žemės ūkio produkcijos sudėtis, gamybos technologija ar atlikti kiti pakeitimai, neinformavus apie tai sertifikacijos įstaigos;
22.4. produkcijoje rastas didesnis užterštumo lygis nei nustatytas Lietuvos higienos normose HN 26-1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“ ir HN 54-1998 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų koncentracijos ir didžiausi leidžiami užterštumo radioaktyviaisiais izotopais lygiai“ užterštumo lygis.
23. Nustačius Taisyklių pažeidimus ar nesertifikuotų žemės ūkio produktų pardavimo kaip sertifikuotų atveju sertifikacijos įstaiga gali laikinai sustabdyti sertifikato galiojimą, bet ne ilgiau kaip vieną savaitę. Per šį laikotarpį sertifikacijos įstaiga turi priimti atitinkamą sprendimą.
24. Gamintojų, perdirbėjų, padariusių pakartotinius, tyčinius bei šiurkščius Taisyklių pažeidimus, užauginta ar perdirbta produkcija yra desertifikuojama. Sertifikatas anuliuojamas laikotarpiui iki 5 metų. Šiuo laikotarpiu draudžiama ženklinti produkciją ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu.
III SKYRIUS. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ GAMYBOS REIKALAVIMAI
VI SKIRSNIS. REIKALAVIMAI APLINKOS SĄLYGOMS IR TARŠOS DYDŽIUI
26. Ekologinės gamybos ūkyje turi būti ūkininkaujama tausojant aplinką ir išsaugant derliaus kokybę.
27. Ekologinis žemės ūkis negali teršti aplinkos ar būti plėtojamas užterštoje aplinkoje, todėl sertifikacijos įstaiga turi įvertinti aplinkos sąlygas ir taršos lygį. Esant taršos rizikai, sertifikacijos įstaiga privalo atlikti dirvožemio, vandens ir produktų analizes.
28. Jei ekologinės gamybos ūkis yra arti taršos šaltinių, sertifikacijos įstaiga įvertina taršos lygį ir nurodo priemones jam sumažinti.
29. Ekologinės gamybos ūkio laukai gali būti (išskyrus bitininkystės ūkio):
29.1. ne arčiau kaip 70 m nuo kelių, kuriais pravažiuoja daugiau kaip 3000 mašinų per parą, ir ne arčiau kaip 150 m nuo kelių, kuriais pravažiuoja daugiau kaip 7000 mašinų per parą;
29.2. ne arčiau kaip 10–25 m (atsižvelgiant į naudojamą techniką ir aplinkos sąlygas) nuo laukų, kuriuose naudojami sintetiniai pesticidai;
30. Jei šalia ekologinės gamybos ūkio yra plotai, kuriuose naudojamos cheminės augalų apsaugos priemonės ir trąšos (išskyrus leistinas 1 priede), reikia imtis visų priemonių, kad sertifikuotas plotas ir jame augantys augalai nebūtų teršiami. Ekologiniai ir cheminiais preparatais apdoroti laukai turi būti atskiriami natūraliai (melioraciniai griovai, upeliai ir kt.) arba tarp jų paliekamos nedirbamos zonos, skiriamosios juostos ir pan.
31. Tarp ekologiškų žemės ūkio produktų ir uždraustų naudoti ekologinėje gamyboje medžiagų negali būti jokio tiesioginio ar netiesioginio kontakto. Jeigu kyla abejonių dėl kenksmingų medžiagų likučių, sertifikacijos įstaiga privalo atlikti tyrimus.
32. Apsauginėms dangoms ir kitu tikslu ekologinės gamybos ūkyje gali būti naudojamos polietileno, polipropileno ar kitos plėvelės. Panaudotos plėvelės nuo dirvos nuimamos. Jų deginimas ekologinės gamybos ūkyje yra draudžiamas.
33. Sertifikacijos įstaiga privalo anuliuoti sertifikatą, jei ekologinės gamybos ūkyje (vandenyje ar dirvožemyje) kenksmingų medžiagų likučių randama daugiau nei Lietuvos higienos normose HN 24-1998 „Geriamas vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ ir HN 60-1996 „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama ir laikinai leidžiama koncentracija dirvožemyje“ leistinas likučių kiekis.
VII SKIRSNIS. REIKALAVIMAI AUGALININKYSTĖS PRODUKCIJAI
34. Augalininkystės produkcija yra ekologinės gamybos ūkio pagrindas. Ji gali būti tiesiogiai realizuojama arba naudojama gyvulininkystėje, bitininkystėje, grybininkystėje ir kitur.
35. Ekologiški augalininkystės produktai turi būti aukštos kokybės, didelės maistinės vertės, saugūs maisto produktai.
36. Perėjimas į ekologinio žemės ūkio sistemą gali vykti visame ekologinės gamybos ūkyje ar jo dalyje. Perėjimas gali būti palaipsnis – didinant ekologinės gamybos ūkio plotą. Perėjus iš ekologinio į įprastinio ūkininkavimo sistemą, šis plotas negali būti sertifikuojamas kaip ekologinis.
37. Jeigu į ekologinio žemės ūkio sistemą pereina tik dalis ūkio, tai ji turi būti:
37.1. natūraliai ar dirbtinai atskirta nuo kitų ūkio dalių, kuriose ūkininkaujama naudojant chemikalus, ir aiškiai pažymėta ūkio plane;
38. Dėl ekologinės gamybos ūkio dalies vedamas atskiras žemės ūkio ministro įsakymu nustatytos formos ūkinės veiklos žurnalas.
39. Jei tos pačios žemės ūkio mašinos naudojamos ir ekologinės, ir įprastinės gamybos ūkio dalyse, jos turi būti rūpestingai išvalomos prieš naudojant ekologinio žemės ūkio plotuose.
40. Ekologinės gamybos ūkio dalyje auginama produkcija turi aiškiai skirtis (veisle, išvaizda, spalva ir kt.) nuo paralelinės produkcijos kitoje ūkio dalyje.
42. Pereinamasis laikotarpis į ekologinio žemės ūkio sistemą vienmečiams augalams – dveji ekologinio ūkininkavimo metai, daugiamečiams augalams (išskyrus pievas, ganyklas ir daugiametes žoles) – treji ekologinio ūkininkavimo metai. Ūkininkavimo metai vienmečiams augalams skaičiuojami nuo sėjos, o daugiamečiams – nuo derliaus nuėmimo. Sertifikacijos įstaiga, atsižvelgdama į ankstesnio ūkininkavimo būdą ir aplinkos sąlygas, gali šį laikotarpį pratęsti ar sutrumpinti. Mažiausias pereinamasis laikotarpis gali būti vieneri ekologinio ūkininkavimo metai, o daugiamečiams augalams – 1,5 metų.
44. Reikalavimai parenkant žemės ūkio kultūras ir jų veisles:
44.1. žemės ūkio kultūros ir veislės turi pasižymėti didesniu atsparumu ligoms ir kenkėjams, būti maksimaliai pritaikytos prie dirvožemio ir klimato sąlygų;
44.3. sėklos ir sodinukai turi būti išauginti ekologinės gamybos ūkiuose. Jei nėra galimybės jų įsigyti iš ekologinės gamybos ūkių, iki 2004 metų leidžiama įsigyti sėklas ir sodinukus, neapdorotus sintetiniais beicais, iš įprastinių ūkių;
44.4. sėklas ir sodinukus galima apdoroti tik leistinomis medžiagomis, kurios įrašytos 1 priede. Pateikus prašymą sertifikacijos įstaigai ir gavus jos sutikimą, sėklos gali būti apdorojamos ir kitais būdais;
45. Reikalavimai sėjomainoms:
45.1. sėjomaina turi didinti dirvožemio derlingumą, palaikyti teigiamą maisto medžiagų balansą, mažinti piktžolėtumą, augalų ligų ir kenkėjų išplitimą, saugoti nuo erozijos. Ekologinės gamybos ūkyje taikoma ekologiniam ūkininkavimui tinkama sėjomaina, kurios būtina griežtai laikytis;
45.2. sėjomainose reikia auginti pakankamai ankštinių augalų, kurie didina azoto kiekį ir biologinį aktyvumą dirvožemyje, pasisavina maisto medžiagas iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Kultūrinėse ganyklose turi vyrauti ankštinės žolės;
45.3. esant nepakankamam organinių trąšų kiekiui, į sėjomainą privalu įtraukti augalus, skirtus žaliajai trąšai;
46. Tręšimo reikalavimai:
46.1. ekologinio ūkininkavimo sistema turi būti pagrįsta augalų maisto medžiagų apykaitos uždaru ciklu, nenaudojant sintetinių mineralinių trąšų, taip pat Čilės salietros;
46.2. jeigu ekologinės gamybos ūkyje sukaupiama nepakankamai trąšų, tai tręšti ir dirvožemiui gerinti gali būti naudojamos 1 priede išvardytos organinės ir mineralinės medžiagos. Mineralinės medžiagos gali būti naudojamos tik natūralios kilmės. Jų tirpumas negali būti padidintas cheminiais būdais. Kitos medžiagos gali būti naudojamos tik gavus sertifikacijos įstaigos leidimą;
46.3. trąšų normos turi būti tiksliai apskaičiuotos, atsižvelgiant į augalų ir dirvožemio savybes bei priešsėlį. Tręšiant mėšlu ir srutomis, būtina laikytis LAND 33- 99 „Mėšlo ir nuotėkų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimai“ nustatytų normų. Srutos vartojamos tik fermentuotos arba praskiestos;
46.4. siekiama, kad dirvožemio rūgštingumo reakcija būtų optimali, o dirvoms kalkinti naudojamos natūralios kalkinės medžiagos;
46.5. organinėms medžiagoms kompostuoti gali būti naudojami mikrobiologiniai ir natūralios kilmės mineraliniai preparatai;
46.6. ruošti kompostą, kaupti ir naudoti mėšlą, srutas ir šiaudus reikia taip, kad būtų prarandamas kuo mažesnis maisto medžiagų kiekis ir nebūtų teršiama aplinka;
47. Augalų apsaugos reikalavimai:
47.1. nuo kenkėjų, ligų ir piktžolių ekologinės gamybos ūkiuose apsisaugoma:
47.1.3. saugant ir prižiūrint natūralius kenkėjų priešus (įrengiant paukščiams peryklas, tinkamai prižiūrint pagriovius, kelkraščius, nesausinant visų ūkio pelkučių, želdinant aplinką gyvatvorėmis ir kt.);
47.1.4. vartojant ištraukas ar nuovirus, pagamintus iš pesticidinių augalų (svogūnų, česnakų, kiaulpienių, pomidorų ir kt.). Šių produktų naudojimas negali kelti pavojaus ekosistemai ir ekologiškų žemės ūkio produktų kokybei;
48. Draudžiama naudoti sintetinius herbicidus, fungicidus, insekticidus ir kitus pesticidus, taip pat sintetinius augimo reguliatorius bei sintetinius dažus, genetiškai modifikuotus organizmus ar produktus, pagamintus iš jų.
VIII SKIRSNIS. REIKALAVIMAI GYVULININKYSTĖS PRODUKCIJAI
50. Gyvulių laikymas – svarbi sudėtinė ekologinio žemės ūkio sistemos dalis. Laikant gyvulius susidaro uždari maistinių medžiagų apytakos ciklai, kaupiamos organinės trąšos, tikslingiau panaudojami žemės plotai, išlaikomas ūkininkavimo sistemos balansas. Ūkyje negali būti viršytas pagal LAND 33–99 „Mėšlo ir nuotėkų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimai“ normas nustatytas gyvulių ir turimo žemės ūkio naudmenų ploto santykis.
51. Gyvulininkystės produkcija – tai naminių arba prijaukintų laukinių gyvulių (įskaitant vabzdžius) ir vandens gyvių, išaugintų gėlame, sūriame arba sūrokame vandenyje, produkcija. Sumedžioti laukiniai žvėrys arba sužvejotos žuvys nelaikomi gyvulininkystės produkcija.
52. Gyvuliai turi augti sveiki ir duoti kokybišką produkciją. Tai pasiekiama pasirenkant tinkamas veisles ir auginimo metodus.
53. Gyvulių laikymas turi atitikti tai rūšiai keliamus reikalavimus. Projektuojant ir statant pastatus gyvuliams, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų laikymo aplinkai.
54. Visi gyvuliai turi turėti galimybę būti atvirame ore arba (ir) ganytis, atsižvelgiant į jų tipą, amžių, būklę ir sezoną.
56. Gyvulių sveikatingumas priklauso nuo laikymo ir priežiūros sąlygų, subalansuotų ir geros kokybės pašarų.
57. Gyvuliui susirgus, pirmenybė teikiama alternatyviems gydymo metodams. Chemoterapija galima tik išimtiniais atvejais.
59. Reikalavimai pereinamuoju laikotarpiu:
60. Kai įprastinio ūkio gyvulių bandos pervedamos į ekologinę sistemą, taikomas toks pereinamasis laikotarpis:
60.1. melžiamiems gyvuliams – ne trumpesnis kaip 12 savaičių, per kurias jie privalo būti laikomi pagal šių taisyklių reikalavimus;
60.3. dėslieji paukščiai perkami ne vyresni kaip 18 savaičių amžiaus. Jiems taikomas 6 savaičių pereinamasis laikotarpis;
61. Ženklinimo ir dokumentacijos tvarkymo reikalavimai:
61.1. visi gimę ar perkami galvijai turi būti ženklinami pagal nustatytus galvijų identifikavimo ir registravimo reikalavimus.
61.2. ūkyje reguliariai pildomas ūkinės veiklos žurnalas, kuris prireikus pateikiamas ūkį tikrinantiems pareigūnams, atliekantiems sertifikavimo ir kontrolės procedūras.
61.3. ūkinės veiklos žurnale nuolat rašomi duomenys apie gyvulių sveikatos būklę: ligas, traumas, infekcinius susirgimus, gydymo rezultatus, slaptus mastus, taip pat pieno kokybės bei privalomų profilaktinių tyrimų (pvz., TBC, BRC, leukozės) rezultatai. Ligos diagnozę ir naudotus medikamentus į žurnalą įrašo veterinarijos gydytojas. Į žurnalą įtraukiamos ir naudojamos veterinarinės priežiūros priemonės.
62. Gyvulių įsigijimo ir veisimo reikalavimai:
62.1. pagrindinis ekologinės gyvulininkystės principas – gyvuliai visą laiką turi būti tame pačiame ekologinės gamybos ūkyje;
62.2. ekologinės gamybos ūkiams kooperuojantis, prieauglio ar suaugusių gyvulių pirkimas vieniems iš kitų turi būti suderintas su sertifikacijos įstaiga. Tokiu atveju ūkyje turi būti pildomas šių Taisyklių 8 punkte nurodytas ūkinės veiklos žurnalas apie gyvulių judėjimą (kaitą);
62.3. jei keičiant gyvulius ar plečiant bandą nėra galimybių įsigyti jų iš ekologinės gamybos ūkių, kasmet galima įsigyti jų ir iš įprastinės gamybos ūkių, bet ne daugiau kaip 10% bandos galvijų. Šiems gyvuliams taikomi nurodyti pereinamieji laikotarpiai;
62.4. iki 2002 m. leidžiama pirkti vienadienius paukščiukus iš infekciniais sukėlėjais neužkrėstų paukštininkystės ūkių;
62.5. įsigyjant gyvulius, pirmenybė teikiama vietinėms veislėms. Genetiškai modifikuotų veislių ir rūšių gyvulius veisti ir laikyti ekologinės gamybos ūkiuose draudžiama;
62.6. avys, ožkos, kiaulės, kurių palikuonys bus skirti mėsos produkcijai, turi būti poruojami ekologinės gamybos ūkyje.
63. Reikalavimai pašarams:
63.1. ekologinės gamybos ūkyje naudojami pašarai turi būti geros kokybės, parinkti kiekvienai gyvulių rūšiai, tenkinantys gyvulio organizmo poreikius;
63.2. gyvuliai turi būti šeriami savo ar kituose regiono ekologinės gamybos ūkiuose išaugintais pašarais. Jei dėl kokių nors priežasčių ekologiškų pašarų trūksta, maksimalus perkamų pašarų kiekis iš įprastinio gamybos ūkio, skaičiuojant sausomis medžiagomis per parą, atrajojantiems gyvuliams neturi viršyti daugiau kaip 10%, kitiems gyvuliams 20%;
63.3. pašarai, pagaminti ekologinės gamybos ūkiuose pereinamuoju laikotarpiu, gali sudaryti ne daugiau kaip 30% pašarų paros raciono;
63.4. gyvulių negalima šerti:
63.4.1. augimą skatinančiais ar lėtinančiais, taip pat sintetiniais apetitą skatinančiais preparatais;
63.5. galvijai, kiaulės, paukščiai gali būti šeriami išrūgomis, nugriebtu pienu ar kitais perdirbtais pieno produktais;
63.6. stambių, sultingų ir koncentruotų pašarų raciono santykis turi atitikti gyvulių mitybos fiziologines normas. Atrajojančių gyvulių dienos racione turi būti ne mažiau kaip 60% stambių pašarų, skaičiuojant pagal sausąsias medžiagas. Paukščių, skirtų penėjimui, lesaluose grūdai turi sudaryti ne mažiau kaip 65%;
64. Ganymo reikalavimai:
64.2. aptvaruose laikomi ir ganomi gyvuliai negali būti paliekami be priežiūros. Viršutinė aptvaro viela turi būti lygi (nespygliuota);
64.3. gyvulių negalima pančioti, o ganyklose grandinėmis pririšami tik vyresni kaip 6 mėn. galvijai;
65. Maitinimo pienu reikalavimai:
65.1. naujagimiai veršeliai, ėriukai, ožiukai turi gauti motinos krekenų ir pieno, kuriuo maitinami ne mažiau kaip 2 savaites. Vėliau prieauglis (iki 12 savaičių amžiaus) maitinamas natūraliu pienu;
66. Pašarų priedų reikalavimai:
66.1. kaip gyvulių pašarų priedai gali būti naudojama valgomoji druska ir mikroelementai (geležis, jodas ir kt.);
66.2. sintetiniai vitaminai ir mikroelementai gali būti naudojami tik tokiais kiekiais, kokie būtini gyvulių organizmui. Pirmenybė teikiama natūraliems vitaminams;
67. Reikalavimai pašarų konservavimui:
67.1. pašarams konservuoti negalima naudoti sintetinių konservantų, išskyrus siloso gamybą, kur galima dėti skruzdžių, acto, pieno ir propiono rūgšties;
68. Gyvulių laikymo sąlygų reikalavimai:
68.1. gyvulių laikymo sąlygos turi tenkinti pagrindinius kiekvienos bandos poreikius, sudaryti sąlygas gyvuliams natūraliai elgtis ir užtikrinti jų sveikatingumą. Būtinos šios sąlygos:
68.1.1. pakankama erdvė, kad gyvulys ar paukštis galėtų laisvai judėti, knaisiotis, kapstytis ar kitaip tenkinti savo instinktus. Tokios sąlygos turi būti sudarytos ir lauke, ir tvarte;
68.1.2. laikantis zoohigienos reikalavimų, turi būti paruošta vieta patelėms gimdyti ir paukščiams dėti kiaušinius. Pageidautina, kad motinos ir jaunikliai turėtų galimybę būti kartu ir tvarte, ir lauke;
68.1.3. kiaulių garduose visada turi būti pakankamai šiaudų ar šieno, kad jos galėtų nuolatos kramtyti;
68.3. šaltuoju metų laikotarpiu gyvuliai ir paukščiai turi būti apsaugoti nuo šalčių, skersvėjų ir laikomi tvartuose, sudarant optimalų mikroklimatą ir sąlygas reguliariai judėti;
68.5. patalpa, kurioje auginamas paukščių prieauglis ir taikomas dirbtinis apšvietimas, turi būti ne mažiau kaip 6 val. per parą užtamsinta;
68.6. gyvulių poilsio zonoje draudžiama įrengti grotelių grindis. Gulėjimo vieta turi būti sausa ir švari, pakreikta šiaudais, medžio drožlėmis ar sausomis samaninėmis durpėmis;
69. Gyvulių sveikatos būklės reikalavimai:
69.1. savininkas turi tinkamai prižiūrėti gyvulius, kad jie nesirgtų. Gera gyvulių sveikatos būklė rodo, kad jų laikymas atitinka zoohigienos reikalavimus;
69.2. jei gyvuliai suserga dėl netinkamos aplinkos, priežiūros ar šėrimo, reikia nedelsiant šiuos trūkumus šalinti;
70. Veterinarinės priežiūros reikalavimai:
70.4. gyvuliai gali būti vakcinuojami, jei regione kyla realus pavojus susirgti kokia nors infekcine liga ir jei kitu būdu išvengti ligos neįmanoma. Apie tai sprendžia veterinarijos gydytojas. Genetiškai pakeistos vakcinos draudžiamos. Privalomi skiepai leidžiami;
70.5. sintetiniai medikamentai (ypač antibiotikai) gali būti skiriami tik išimtiniais atvejais, jei gyvulio kitais būdais išgydyti negalima. Visa ligos eiga, gydymas ir rezultatai surašomi ūkinės veiklos žurnale. Pagal šiuos duomenis sprendžiama apie produkcijos vartojimo terminus po gydymo;
71. Nustatomi tokie produkcijos vartojimo terminai po gydymo:
71.1. mėsos:
71.1.1. jei buvo gydoma antibiotikais, sulfanilamidais ar kitais chemoterapiniais preparatais – po 6 mėnesių;
71.2. pieno ir kiaušinių:
71.2.1. jei buvo gydoma medikamentais, kurie turi nurodytą rekomenduojamą produkcijos vartojimo terminą po gydymo – dvigubai ilgesnis už įprastai rekomenduojamą;
71.3. vartojimo terminas po gydymo paprastai netaikomas gydant kalciu ir preparatais, didinančiais cukraus kiekį kraujyje, ar gydant išoriškai, išskyrus atvejus, kai:
73. Paršeliai kastruojami iki 2 savaičių amžiaus, buliukai – 6-8 savaičių, ėriukai- iki 8 savaičių amžiaus.
75. Gyvulių savininkas turi užtikrinti, kad gyvuliai pakrovimo, gabenimo ir iškrovimo metu patirtų kuo mažesnį stresą.
IX SKIRSNIS. REIKAlaVIMAI BITININKYSTĖS PRODUKCIJAI
77. Ekologinės bitininkystės ūkio statusą lemia bičių gydymo metodai, aplinkos, kurioje bitės renka nektarą, švarumas bei medaus ir kitų produktų surinkimas, perdirbimas, sandėliavimas.
78. Visuose bityno skyriuose, išdėstytuose toje pačioje vietovėje, turi būti bitininkaujama laikantis šiose Taisyklėse numatytų reikalavimų. Jeigu bityne yra skyrių, kuriuose nėra galimybių laikytis Taisyklių reikalavimų (sergančios šeimos, netinkami aviliai ir pan.), jie privalo būti perkelti į kitą vietovę. Produkcija iš šių skyrių surenkama, perdirbama ir sandėliuojama atskirai. Ši produkcija negali būti ženklinama ir realizuojama kaip ekologiška.
79. Bitininkystės ūkiui yra taikomas vienerių metų pereinamasis laikotarpis. Bičių ganykloms pereinamasis laikotarpis taikomas laikantis augalininkystės bei natūraliosios produkcijos reikalavimų.
80. Bičių kilmės reikalavimai:
80.1. pasirenkant bičių veisles, pirmumą reikia teikti vietinėms ir toms veislėms, kurios geriausiai prisitaikiusios prie Lietuvos sąlygų;
80.2. bitynai turi būti kuriami ir plečiami natūraliais spiečiais bei dirbtiniu būdu. Bitės dauginamos iš savo bityno šeimų ar perkamos bityne, kuriame bitininkaujama laikantis šių Taisyklių reikalavimų;
80.4. dėl kokių nors priežasčių žuvus bitynui ar jo daliai ir nesant galimybių įsigyti bičių iš ekologinių bitynų, gali būti leidžiama jį atkurti iš įprastinių bitynų. Šiuo atveju visam bitynui ar atkurtam skyriui vėl taikomas pereinamasis laikotarpis;
81. Bityno vietos parinkimo reikalavimai:
81.1. bitininkas turi pateikti sertifikacijos įstaigai įrodymus, kad bičių ganyklos atitinka šių Taisyklių reikalavimus;
81.2. bityno vieta turi būti parenkama taip, kad:
81.2.2. nektaras ir žiedadulkės būtų renkamos iš sertifikuotų ekologiškų žemės ūkio augalų ar natūralios augmenijos 3 kilometrų spinduliu nuo bityno vietos. Sertifikacijos įstaiga gali leisti laikyti avilius šalia laukų, kur taikomos aplinką tausojančios auginimo technologijos, nedarančios įtakos bityno produkcijos ekologiškam statusui, pavyzdžiui, pesticidai nenaudojami arba naudojami laukuose, kuriuose nėra žydinčių augalų;
82. Bičių maitinimo reikalavimai:
82.1. bitininkavimo sezono pabaigoje aviliuose turi būti pakankami medaus ir bičių duonelės rezervai, užtikrinantys šeimos peržiemojimą;
82.2. dirbtinis maitinimas leidžiamas tik dėl klimato sąlygų kilus pavojui bičių šeimos sėkmingam žiemojimui. Tokiu atveju gali būti maitinama ekologišku medumi (geriausia iš to paties bityno skyriaus);
82.3. ekologiškas medus gali būti pakeičiamas ekologišku cukraus sirupu ar melasa, jeigu dėl klimato sąlygų jis kristalizuojasi ar dėl kitų priežasčių yra netinkamas bičių maistui. Nesant galimybės įsigyti ekologinio cukraus, leidžiama maitinti įprastiniu;
82.4. sertifikacijos įstaigos patvirtintame bityno žurnale turi būti surašyti visi duomenys apie bičių maitinimą. Bitės nemaitinamos Taisyklėse nenurodytais produktais;
83. Apsaugos nuo ligų ir veterinarinio gydymo reikalavimai:
83.1. apsaugoti bites nuo ligų galima šiais būdais:
83.1.2. taikant bitininkavimo metodus, kurie padidintų bičių atsparumą: keičiant senas bičių motinas jaunomis, sistemingai apžiūrint bičių šeimas (laiku nustatant sergančias), naikinant tranus, reguliariai dezinfekuojant inventorių ir įrankius, sunaikinant užkrato šaltinius, atnaujinant korius, paliekant pakankamas medaus bei bičių duonelės atsargas avilyje.
84. Veterinariniai vaistai, neuždrausti kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, ekologinėje bitininkystėje gali būti naudojami laikantis šių principų:
84.1. pirmenybė teikiama augalinės kilmės ir homeopatiniams produktams. Leidžiamų vaistų sąrašas pateikiamas 2 priede;
84.2. sintetiniai vaistai gali būti naudojami, jeigu bičių ligos neišgydomos arba kenkėjai neišnaikinami 2 priede nurodytais preparatais ir dėl to bičių šeima gali žūti;
85. Sintetiniais vaistais gydomos šeimos turi būti perkeltos į izoliuotą bityno skyrių, o visas vaškas po gydymo pakeistas švariu. Gydytoms šeimoms ir produkcijai yra taikomas vienerių metų pereinamasis laikotarpis.
86. Visi bičių susirgimai, naudotų vaistų pavadinimai, kiekis ir laikas turi būti aiškiai surašyti ūkinės veiklos žurnale ir pateikti tikrinimo metu.
87. Bitininkavimo metodų reikalavimai:
87.6. ekologinio bityno ir jo skyrių išdėstymo vietos turi būti sužymėtos plane. Pervežus bites į kitą vietą, tai pažymima plane ir užregistruojama bityno žurnale;
88. Reikalavimai bityno inventoriui, medžiagoms ir įrankiams:
88.1. aviliai turi būti padaryti iš natūralių medžiagų, nekeliančių jokio taršos pavojaus aplinkai ar bičių produktams;
88.2. aviliuose gali būti naudojami tik natūralūs produktai: pikis, vaškas, augaliniai aliejai. Išimtis yra tik bitėms gydyti leistini preparatai, išvardyti 2 priede;
88.3. vaškas naujiems koriams gaminti naudojamas tik iš sertifikuotų bitynų. Pereinamuoju laikotarpiu ar plečiant bityną, jeigu nėra galimybių tokio vaško gauti, gali būti naudojamas vaškas iš įprastinių bitininkystės ūkių;
88.5. medžiagos (rėmai, aviliai ir koriai) apsaugomos nuo kenkėjų priemonėmis, išvardytomis 2 priede;
X SKIRSNIS. REIKALAVIMAI GRYBININKYSTĖS PRODUKCIJAI
89. Substratui gaminti gali būti naudojamos tik tokios medžiagos, kurios yra pagamintos ekologinės gamybos ūkyje arba leidžiamos jame naudoti (1 priedas). Šiaudai substrato gamybai turi būti iš ekologinės gamybos ūkio.
91. Trąšos ir augalų apsaugos priemonės nuo kenkėjų ir ligų naudojamos tik nurodytos 1 priede, kitos priemonės – tik leidus sertifikacijos įstaigai.
XI SKIRSNIS. REIKALAVIMAI NATŪRALIAJAI PRODUKCIJAI
93. Natūralioji produkcija gali būti ženklinama kaip ekologiška, jeigu atitinka šių Taisyklių reikalavimus ir yra sertifikuota.
94. Produkcija turi būti renkama iš nurodytų (žemėlapyje pažymėtų) plotų, kuriuose nėra taršos šaltinių ar užterštumo.
95. Produkcija renkama tik vietovėse, kuriose mažiausiai 3 metus nebuvo naudojamos sintetinės trąšos ir cheminės augalų apsaugos priemonės, išskyrus medžiagas, nurodytas 1 priede.
96. Vietovė, kurioje renkama produkcija, privalo turėti apsauginę zoną nuo judrių kelių ar įprastinio žemės ūkio laukų (29 punktas).
97. Perdirbami sertifikuoti natūraliai augę produktai gali būti maišomi su ekologiniame žemės ūkyje išaugintais produktais.
IV SKYRIUS. REIKALAVIMAI EKOLOGIŠKŲ MAISTO PRODUKTŲ PERDIRBIMUI
XII SKIRSNIS. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
99. Ekologiškų produktų perdirbimas turi atitikti geros gamybos praktikos reikalavimus (ISO 9000 ir ISO 14000).
100. Sertifikuojant ekologiškų maisto produktų perdirbimo įmones (toliau – perdirbimo įmonė), tikrinamas ekologiškų produktų perdirbimo technologinis procesas ir produktai.
101. Perdirbami ekologiški maisto produktai turi būti sertifikuoti ir išauginti sertifikuotuose ekologiniuose ūkiuose.
103. Ekologiškų produktų perdirbėjai privalo turėti galiojantį sertifikacijos įstaigos išduotą sertifikatą ekologiškų žemės ūkio produktų perdirbimui.
104. Pasikeitus perdirbamo produkto sudėčiai, gamybos technologijai ar pradedant gaminti naują produktą, būtina apie tai informuoti sertifikatą išdavusią sertifikacijos įstaigą.
105. Perdirbimo įmonėje (ekologinės gamybos ūkyje) turi būti tvarkoma ekologiškos produkcijos perdirbimo ir realizavimo apskaita, nurodant kiekvieno produkto kilmę, partijos numerį, datą, kiekį, ūkį ar įmonę, iš kurių gauta žaliava ar parduota produkcija.
106. Ekologiškų produktų perdirbimo metu turi būti nustatyti galimi produktų taršos šaltiniai ir parengtos priemonės produktų saugai užtikrinti.
XIII SKIRSNIS. REIKALAVIMAI EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ PERDIRBIMUI
108. Ekologiškų produktų perdirbimo sritys:
108.5. vaisių, daržovių ir grybų konservavimas (pasterizavimas, džiovinimas, šaldymas, sūdymas, rauginimas ir kt.);
109. Ekologiškų produktų pirminio perdirbimo būdai:
110. Produktams perdirbti leidžiama naudoti tiktai mechaninius (pvz., malimas), fizinius (pvz., filtravimas) ir biocheminius procesus (pvz., rauginimas) ir/ar jų kombinacijas. Draudžiama ekologiškus produktus apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus.
113. Ekstrakcija gali būti atliekama tik vandeniu, etanoliu, aliejumi, actu, anglies dvideginiu, azotu arba organinėmis rūgštimis. Šios medžiagos turi atitikti minimalius maisto produktų kokybei keliamus reikalavimus.
114. Filtravimo medžiagos negali būti pagamintos iš asbesto ar kitų medžiagų, galinčių užteršti maisto produktus.
116. Jeigu ekologiški ir kiti nesertifikuoti produktai perdirbami tais pačiais įrengimais, technologinės operacijos šioms produktų grupėms turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant perdirbti ekologiškus produktus, reikia kruopščiai išvalyti įrengimus, gamybos priemones bei patalpas.
117. Prieš pradedant perdirbti ekologiškus produktus srovinėse linijose, jas reikia išvalyti arba perplauti tam tikru kiekiu ekologiškų produktų (šie produktai negali būti ženklinami kaip ekologiški).
XIV SKIRSNIS. REIKALAVIMAI PRODUKTŲ SUDĖČIAI (INGREDIENTAMS, MAISTO PRIEDAMS IR PAGALBINĖMS MEDŽIAGOMS)
120. Jei nėra galimybės įsigyti visų ekologiškų ingredientų, galima naudoti 3 ir 5 prieduose leidžiamas medžiagas. Jos gali sudaryti ne daugiau kaip 5% produkto masės.
121. Priedai ir pagalbinės medžiagos gali būti naudojamos tik šiais tikslais:
122. Maisto priedai dedami į produktus tokiais kiekiais, kurie būtini norint pasiekti technologinį efektą, bet neviršijantys Lietuvos higienos normoje HN 53-1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ numatytų didžiausių leidžiamų kiekių.
124. Ekologiškų produktų sudėtyje gali būti vanduo ir/ar druska, tačiau jie į ekologiškų ingredientų sudėtį neįskaičiuojami.
125. Ekologiškų produktų sudėtyje draudžiama naudoti mineralines medžiagas, vitaminus, amino rūgštis ir kitus azoto junginius. Minėtos medžiagos gali būti naudojamos tik dietinių ir specialiųjų produktų sudėtyje.
XV SKIRSNIS. REIKALAVIMAI PAKAVIMUI
127. Ekologiškiems maisto produktams pakuoti rekomenduojama naudoti medžiagas, kurios gali būti pakartotinai perdirbtos ar yra savaime suyrančios ir neteršiančios aplinkos.
128. Ekologiškų produktų pakuotė turi atitikti medžiagų ir gaminių, kontaktuojančių su maisto produktais, reikalavimus, nustatytus Lietuvos higienos normoje HN 16-1998 „Medžiagos ir gaminiai, kontaktuojantys su maisto produktais“.
XVI SKIRSNIS. REIKALAVIMAI PATALPOMS, TAROS VALYMUI IR DEZINFEKAVIMUI BEI KENKĖJŲ NAIKINIMUI
131. Maisto perdirbimo įmonėse būtina laikytis bendrųjų maisto higienos principų ir reikalavimų, nurodytų Lietuvos higienos normoje HN 15-1998 „Maisto higiena“.
132. Perdirbimo įmonės patalpos, įranga, transportas turi būti veiksmingai ir reguliariai valomi, kad būtų pašalinti maisto medžiagų likučiai ir nešvarumai. Leidžiama naudoti ūkišką muilą, sodą ir maisto pramonėje leidžiamus naudoti ploviklius. Jei būtina, patalpos dezinfekuojamos.
133. Draudžiama naudoti radiacines priemones ir stabilius ar kancerogeninius pesticidus bei sintetines dezinfekavimo priemones.
134. Ekologinės gamybos ūkyje ar perdirbimo įmonėje naudojamos valymo ir dezinfekavimo medžiagos turi būti registruojamos sertifikacijos įstaigos nustatyta tvarka.
135. Ekologinės gamybos ūkyje ar perdirbimo įmonėje svarbu išvengti kenkėjų atsiradimo, o jų naikinimas turi būti tik kraštutinė priemonė.
136. Ekologinės gamybos ūkyje ar perdirbimo įmonėje turi būti parengta sertifikacijos įstaigos patvirtinta apsaugos nuo kenkėjų programa. Jos vykdymo eiga, nurodant naudojamas medžiagas, turi būti registruojama.
137. Kenkėjams kontroliuoti ir naikinti gali būti taikomi:
137.2. mechaniniai, fizikiniai ir biologiniai metodai (fiziniai barjerai, garsas, ultragarsas, šviesa ir ultravioletinė šviesa, gaudyklės, temperatūros reguliuojama atmosfera, diatomė žemė ir pan.);
XVII SKIRSNIS. REIKALAVIMAI EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ PERDIRBIMO APSKAITAI
138. Ekologinės gamybos ūkyje, perdirbimo įmonėje turi būti rūpestingai tvarkoma produktų, maisto priedų ir pagalbinių medžiagų apskaita bei visų naudojamų medžiagų registracija.
139. Apskaita tvarkoma taip, kad būtų galima identifikuoti kiekvieną produktą, jo kilmės vietą (ekologinės gamybos ūkį ar perdirbimo įmonę) ir judėjimą technologinio proceso metu. Visos medžiagos, naudojamos ekologinėje gamyboje, turi būti registruojamos ūkinės veiklos žurnale.
XVIII SKIRSNIS. REIKALAVIMAI SKERDYKLOMS
141. Gyvuliai ir jų produktai turi būti identifikuojami visose gamybos, gabenimo, skerdimo ir realizacijos stadijose.
142. Visos paruošimo operacijos skerdykloje (taip pat ir gabenimas) turi būti atliekamos ramiai, neskubant, nenaudojant prievartos ir nestimuliuojant elektra. Gyvulių fizinė ir psichologinė įtampa turi būti kuo mažesnė.
144. Skerdykla turi turėti priemonių, mažinančių gyvulių patiriamą stresą, planą, patvirtintą sertifikacijos įstaigos.
145. Prieš skerdimą veterinarijos gydytojas turi apžiūrėti gyvulius. Jei gyvuliai neprižiūrėti (traumuoti, apleistomis galūnėmis, sergantys, pavargę ir t. t.) ar rasta kitų pažeidimų, jie neatestuojami ir jų mėsa negali būti sertifikuojama kaip ekologiška.
146. Visų paruošimo stadijų ir kitų operacijų metu gyvuliai turi būti saugomi nuo triukšmo, intensyvios šviesos, stresą sukeliančių veiksnių. Gyvuliams turi būti sudarytas optimalus mikroklimatas.
148. Pastovios gyvulių grupės turi būti laikomos ir gabenamos kartu. Stengiantis išvengti nereikalingos įtampos, nepatartina laikyti kartu svetimų grupių ir skirtingų lyčių gyvulių.
149. Gabenimo ir laikymo metu negalima naudoti sintetinių trankvilizatorių (raminančių centrinę nervų sistemą) ar stimuliatorių.
150. Reikalavimai gyvulių laikymui ir poilsiui:
150.2. prieš skerdimą gyvuliai turi pailsėti. Palaidai laikyti gyvuliai nelaikomi pririšti, o laikyti pririšti gali būti rišami ir skerdykloje. Gyvuliai turi būti aprūpinti pašaru bei vandeniu, jei jie laikomi ilgiau kaip: kiaulės – 6 valandas, galvijai – 12 valandų. Likus 3 valandoms iki skerdimo, vandens nebeduodama;
150.4. gyvulių skaičius ikiskerdiminėje patalpoje turi būti ribotas, kad kiekvienas gyvulys galėtų laisvai judėti garde ir turėti pakankamai erdvės atsigulti;
150.7. varymo metu reikia išnaudoti gyvulių natūralius instinktus, pavyzdžiui, galimybę eiti iš tamsos į šviesą ar būti pastovioje gyvulių grupėje;
151. Reikalavimai svaiginimui:
151.1. turi būti tikrinamas kiekvieno gyvulio apsvaiginimo efektyvumas po apsvaiginimo arba prieš nuleidžiant kraują. Tai gali būti atliekama tikrinant refleksus;
XIX SKIRSNIS. REIKALAVIMAI ŪKIO PAGALBINĖMS MEDŽIAGOMS
153. Pagalbinės medžiagos yra sertifikuojamos, jeigu jos pagamintos iš natūralių produktų ir mineralų (cheminės ir biologinės augalų apsaugos priemonės privalo būti patvirtintos Augalų apsaugos tarnybos ir įtrauktos į leistinų priemonių sąrašą).
154. Pagalbinės medžiagos yra sertifikuojamos, jei:
154.2. jos yra biologiškai skylančios ir nėra bioakumuliacijos pavojaus jų susikaupimo organizmuose;
XX SKIRSNIS. REIKALAVIMAI GAMYBAI IR PERDIRBIMUI PAGAL SUTARTIS
156. Jeigu kai kurios gamybos, perdirbimo ar saugojimo operacijos atliekamos kitoje nesertifikuotoje įmonėje, ši įmonė vadinama paslaugos įmone. Gamintojas (ar perdirbėjas) turi informuoti sertifikacijos įstaigą apie paslaugos įmonę.
157. Tarp gamintojo (ar perdirbėjo), paslaugos įmonės ir sertifikacijos įstaigos turi būti sudaroma trišalė sutartis.
V SKYRIUS. REIKALAVIMAI EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ LAIKYMUI, GABENIMUI, DARBUOTOJŲ MOKYMUI IR ŽENKLINIMUI
XXI SKIRSNIS. REIKALAVIMAI EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ LAIKYMUI
159. Jei ekologiški produktai laikomi toje pačioje patalpoje su įprastiniais, jų sandėliavimo vieta turi būti specialiai išskirta ir paženklinta.
160. Ekologiškų produktų laikymo patalpose negali būti laikomos kitos medžiagos, išskyrus leidžiamas naudoti ekologinėje gamyboje.
161. Laikymo patalpos, įvairios talpyklos ir kita tara, kuriose prieš tai buvo laikoma įprastinė produkcija, turi būti kruopščiai išvalytos laikantis higienos ir šių Taisyklių reikalavimų.
162. Ekologiški produktai gali būti laikomi kambario temperatūroje arba specialiomis sąlygomis (jei to reikalauja technologija). Jie gali būti:
162.2. laikomi gryname lede, pagamintame iš sušaldyto vandens, kuris atitinka Lietuvos higienos normos HN 24-1998 „Geriamas vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ reikalavimus;
XXII SKIRSNIS. REIKALAVIMAI EKOLOGIŠKŲ PRODUKTŲ GABENIMUI
163. Transporto priemonės ir konteineriai ekologiškiems produktams gabenti turi būti švarūs, suremontuoti ir sukonstruoti taip, kad apsaugotų nuo užteršimo ir juos būtų galima tinkamai išvalyti bei dezinfekuoti. Kiekviena transporto priemonė turi turėti savo higieninį pasą.
164. Ekologiški produktai transporto priemonėse ar taroje turi būti taip sudėti ir apsaugoti, kad iki minimumo sumažėtų pavojus juos užteršti.
XXIII SKIRSNIS. REIKALAVIMAI DARBUOTOJŲ MOKYMUI
XXIV SKIRSNIS. REIKALAVIMAI ŽENKLINIMUI
167. Produktai, pagaminti pagal šių Taisyklių reikalavimus ir sertifikuoti sertifikacijos įstaigos, gali būti ženklinami ekologiškų žemės ūkio produktų sertifikavimo ženklu.
168. Sertifikuotų produktų etiketėse turi būti nurodyta ši informacija: gamintojas, adresas, sertifikato numeris, produkto ingredientai ir jų kilmė.
169. Produktai pagal jų sudėtį skirstomi ir ženklinami:
169.1. vienos rūšies ekologiški produktai ir nevienarūšiai ekologiški produktai, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 95 proc. ekologinio žemės ūkio ingredientų, žymimi ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu su nuoroda „Ekologiškas produktas“;
169.2. antraisiais pereinamojo laikotarpio į ekologinį gamybos ūkį metais (sertifikacijos įstaigai leidus) vienos rūšies produktai gali būti ženklinami sertifikuotų produktų ženklu su nuoroda „Pereinamojo laikotarpio į ekologinės gamybos ūkį produktas“;
171. Visi ingredientai turi būti surašyti procentų mažėjimo tvarka, nurodant jų kilmę (ekologiškas ar įprastinis).
172. Jeigu produkto sudėtyje prieskonių (ar prieskoninių augalų) yra mažiau kaip 2 proc. bendro produkto svorio, jie įvardijami bendru pavadinimu „prieskoniai“.
173. Nevienarūšio produkto sudėtyje negali būti tos pačios rūšies produktų, pagamintų chemizuotame ir ekologiniame ar pereinamojo laikotarpio ūkyje.
1 PRIEDAS
TRĄŠOS IR DIRVOS GERINIMO BEI AUGALŲ APSAUGOS PRIEMONĖS,
LEIDŽIAMOS NAUDOTI EKOLOGINĖS GAMYBOS ŪKYJE
1. Trąšos ir dirvos gerinimo priemonės
Ekologinės gamybos ūkiuose dirvos agrocheminės savybės gerinamos ir maisto medžiagų bei biogeninių elementų balansas atstatomas laikantis specialių sėjomainų, kuriose svarbią vietą užima ankštiniai augalai. Trūkstamam maisto medžiagų kiekiui papildyti gali būti naudojamos tokios trąšos:
1.1. Organinės trąšos iš ekologinės gamybos ūkio:
gyvulių ir paukščių mėšlas,
srutos,
augalų liekanos ir žaliosios trąšos,
šiaudai ir kitos mulčiuoti naudojamos medžiagos,
kompostai.
1.2. Organinės trąšos, įvežtos iš kitų šaltinių:
mėšlas (išskyrus specializuotų didelių ūkių, vištų ir galvijų mėšlą bei žmogaus fekalijas),
pjuvenos, medžio drožlės ir žievės (jei mediena nebuvo apdorota sintetinėmis medžiagomis),
kompostai, jei nebuvo naudoti sintetiniai priedai,
maisto pramonės ir buitinės maisto atliekos be sintetinių priedų (sunkiųjų metalų kiekis atliekose neturi viršyti: kadmio – 0,7, vario – 70, nikelio – 25, švino – 45, cinko – 200, gyvsidabrio – 0,4, bendro chromo – 70, chromo (VI) 0 mg/kg sausose medžiagose),
durpės be sintetinių priedų,
kraujo, mėsos, kaulų, plunksnų miltai, neturintys sintetinių priedų,
sapropelis ir dumblas.
1.3. Mineralinės trąšos:
natūralios kilmės kalcio ir magnio karbonatai (pvz., klintys, kreida ir kt.),
magnio sulfatas (pvz., kiseritas),
medžio pelenai (sudeginus cheminėmis medžiagomis neapdorotą medieną),
natūralūs fosfatai (pvz., fosforitmilčiai). Kadmio kiekis ne didesnis kaip 90 mg/kg,
kreida,
natūralios kalio trąšos (pvz., kainitas, silvinitas ir kt.),
kalio sulfatas,
mikroelementai,
gipsas,
kalcio chloridas.
Kiti preparatai:
bakteriniai preparatai,
augalų preparatai ir ekstraktai.
2. Augalų apsaugos priemonės
2.1. Leidžiamos augalų apsaugos priemonės:
entomofagai,
akarifagai,
feromonai (gaudyklėse),
mechaninės bei spalvinės gaudyklės,
ištraukos ar nuovirai, pagaminti iš svogūnų, česnakų, kiaulpienių, pomidorų ir kt.,
karštas vanduo ir garai,
terminis piktžolių naikinimas,
skystas muilas (žalias muilas),
skystas stiklas (natrio silikatas),
soda,
želatina,
parafininė alyva,
mineralinės alyvos. Leidžiama naudoti iki 2002 m., gavus sertifikacijos įstaigos leidimą,
vario junginiai (vario hidroksidas, vario oksichloridas, vario oksidas, vario sulfatas, Bordo mišinys). Leidžiama naudoti iki 2002 m., gavus sertifikacijos įstaigos leidimą,
skruzdžių rūgštis,
siera,
bičių vaškas,
augaliniai aliejai (pvz., mėtų, pušų, kmynų aliejai),
preparatai iš mikroorganizmų (virusų, bakterijų, grybų, pvz., Bacillus thuringensis (bitoksibacilinas, dendrobacilinas, boverinas ir kt.), Granulosis virus ir kt. Neleidžiami naudoti preparatai iš genetiškai modifikuotų mikroorganizmų,
lecitinas,
piretrinas, gautas iš Chrysanthemum cinerariaefolium augalo,
kvazija, gauta iš Quassia amara augalo,
kalio permanganatas,
produktai, leidžiami naudoti kaip trąšos (pvz., medžio pelenai),
rotenonas, gautas iš Derris spp., Lonchocarpus spp., Terphrosia spp. augalų,
hidrolizuoti baltymai,
diatomė žemė,
formaldehidas,
moliuskocidas, naudojamas tiktai gaudyklėse iki 2002 m.,
kalkių ir sieros nuoviras.
2 PRIEDAS
VETERINARINIAI VAISTAI IR PREPARATAI, GYVULIŲ PASTATŲ IR ĮRANGOS
PRIEŽIŪROS MEDŽIAGOS
1. Vaistai ir preparatai, kurių vartojimas neribojamas
1.2. Mineraliniai preparatai:
kalcio boro gliukonatas,
kalcio gliukonatas,
kalcio chloridas,
kalcio fosfatas,
magnio fosfatas,
kalcio, magnio elementų mišinys.
1.4. Vidurius laisvinantys preparatai:
vaistažolės (pvz., garstyčios lapai),
ricinos aliejus,
sėmenų gleivės.
1.5. Vaistai nuo viduriavimo:
aktyvuota medžio anglis,
ąžuolo žievė,
ramunėlių ir kitų vaistažolių arbata.
2. Riboto vartojimo vaistai
Leidžiami vartoti tik išimtiniais atvejais. Jiems galioja šiose Taisyklėse numatyti produkcijos vartojimo terminai po gydymo.
2.3. Cheminės antiparazitinės medžiagos:
medžiagos žarnynui dehelmintizuoti,
medžiagos, odos, vilnos, plaukų parazitams naikinti.
3. Gyvulių pastatų ir įrangos priežiūros ir dezinfekavimo medžiagos
Leidžiamos naudoti šios medžiagos:
natrio ir kalio muilas,
kalio šarmas, natrio šarmas,
vanduo ir garai,
natrio hipochloridas (pvz., balintojas),
natūralios augalų esencijos,
skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštys,
nitritinė rūgštis (pieno įrenginiams),
formaldehidas,
valančios ir dezinfekuojančios karvių spenius,
kalkių pienas,
vandenilio peroksidas,
alkoholis,
fosforo rūgštis (pieno įrenginiams),
natrio karbonatas.
3 PRIEDAS
MAISTO PRIEDAI, LEIDŽIAMI VARTOTI PERDIRBANT
EKOLOGIŠKUS PRODUKTUS
1. Maisto priedai
| Numeris |
Produkto pavadinimas |
Produkto grupė |
Ribojimas |
| E 170 |
Kalcio karbonatas |
PN |
|
| E 270 |
Pieno rūgštis |
P, M, VD |
Koncentruotose vaisių, daržovių sultyse ir fermentuotuose daržovių produktuose |
| E 290 |
Anglies dioksidas |
N |
|
| E 296 |
Obuolių rūgštis |
G |
|
| E 300 |
Askorbo rūgštis |
VD |
Jei neįmanoma natūrali forma |
| E 306 |
Tokoferolių koncentratas |
N |
|
| E 322 |
Lecitinas |
N |
Gautas nenaudojant baliklių ir organinių tirpiklių |
| E 330 |
Citrinos rūgštis |
VD |
Koncentruotose vaisių, daržovių sultyse, džemuose, raugintuose daržovių produktuose |
|
|
|
V |
Ribojama iki 1mg/l |
| E 333 |
Kalcio citratas |
M |
|
| E 334 |
Vyno rūgštis |
V |
|
| E 335 |
Natrio tartratas |
K |
|
| E 336 |
Kalio tartratai |
G, K |
|
| E 341 |
Kalcio fosfatas |
G |
Tiktai kildinimo milteliams |
| E 342 |
Amonio fosfatas |
V |
Ribojama iki 0,3 mg/l |
| E 400 |
Algino rūgštis |
N |
|
| E 401 |
Natrio alginatas |
VD |
|
| E 402 |
Kalio alginatas |
N |
|
| E 406 |
Agaras |
N |
|
| E 407 |
Karageninas |
N |
|
| E 410 |
Baltosios akacijos guma |
N |
|
| E 412 |
Guaro guma |
N |
|
| E 413 |
Tragakanto guma |
N |
|
| E 414 |
„Arabik“ guma |
P, R, K |
|
| E 415 |
„Ksantan“ guma |
R, VD, K |
|
| E 440 |
Pektinai |
N |
|
| E 500 |
Natrio karbonatai |
C |
|
| E 501 |
Kalio karbonatai |
N |
|
| E 503 |
Amonio karbonatai |
N |
|
| E 504 |
Magnio karbonatai |
N |
|
| E 516 |
Kalcio sulfatas |
N |
|
| E 524 |
Natrio hidroksidas |
N |
|
| E 941 |
Azotas |
N |
|
| E 948 |
Deguonis |
PN |
|
| E 998 |
Argonas |
PN |
|
Paaiškinimai:
N – nedraudžiama,
M – mėsos produktai,
V – vynai,
P – pieno produktai,
G – grūdų produktai,
C – cukrus,
R – riebalų produktai,
VD – vaisių – daržovių produktai,
K – konditerija.
2. Aromatinės medžiagos
Lakūs aliejai, pagaminti naudojant tokius tirpiklius, kaip alyva (aliejai), vanduo, etanolis, anglies dioksidas, ir mechaninius bei fizinius procesus,
natūralių dūmų aromatas,
natūralūs aromatizatoriai,
kepimo mielės, pagamintos be baliklių ar organinių tirpiklių.
4 PRIEDAS
PAGALBINĖS MEDŽIAGOS IR KITI PRODUKTAI, LEIDŽIAMI VARTOTI
PERDIRBANT EKOLOGIŠKUS PRODUKTUS
| Numeris |
Produkto pavadinimas |
Produkto grupė |
Ribojimas |
|
|
|
|
|
| E 170 |
Kalcio karbonatas |
N |
|
| E 181 |
Tanonas |
V |
|
| E 184 |
Tanino rūgštis |
V |
Filtravimo priemonė |
| E 290 |
Anglies dioksidas |
PN |
|
| E 330 |
Citrinos rūgštis |
|
Aliejaus pramonėje ir krakmolo hidrolizei |
| E 500 |
Natrio karbonatas |
C |
|
| E 501 |
Kalio karbonatas |
VD, V |
|
| E 509 |
Kalcio chloridas |
N |
Koaguliacijos agentas |
| E 511 |
Magnio chloridas |
N |
Koaguliacijos agentas |
| E 513 |
Sieros rūgštis |
C |
Vandens pH reguliuoti |
| E 516 |
Kalcio sulfatas |
N |
Koaguliacijos agentas |
| E 526 |
Kalcio hidroksidas |
N |
|
| E 524 |
Natrio hidroksidas |
|
|
| E 941 |
Azotas |
|
|
| E 1510 |
Etanolis |
N |
|
|
|
Kiaušinių baltymų albuminas |
|
|
|
|
Kazeinas |
|
|
|
|
Želatina |
|
|
|
|
Žuvų klijai |
|
|
|
|
Augaliniai aliejai |
|
|
|
|
Silicio dioksido gelis arba koloidinis tirpalas |
|
|
|
|
Aktyvuota anglis |
|
|
|
|
Talkas |
|
|
|
|
Bentonitas |
|
|
|
|
Koalinas |
|
|
|
|
Diatomė žemė |
|
|
|
|
Perlitas |
|
|
|
|
Lazdyno riešutų kevalai |
|
|
|
|
Ryžių miltai |
|
|
|
|
Bičių vaškas |
|
|
Mikroorganizmų ir fermentų preparatai:
galima vartoti bet kuriuos mikroorganizmų ir fermentų preparatus, kaip pagalbines priemones maisto perdirbimo pramonėje, išskyrus genetiškai modifikuotus mikroorganizmus.
Paaiškinimai:
N – nedraudžiama,
V – vynai,
P – pieno produktai,
C – cukrus,
VD – vaisių – daržovių produktai,
K – konditerija.
5 PRIEDAS
ŽEMĖS ŪKIO KILMĖS INGREDIENTAI, IŠAUGINTI NE EKOLOGINĖS GAMYBOS ŪKIUOSE, LEIDŽIAMI VARTOTI PERDIRBANT EKOLOGIŠKUS PRODUKTUS
Žemės ūkio kilmės ingredientų, kurie neauginami ekologinės gamybos ūkiuose, ekologiško produkto sudėtyje gali būti ne daugiau kaip 5%.
| 1. |
Vaisiai, riešutai ir sėklos |
| 2. |
Prieskoniai ir prieskoniniai augalai: visi prieskoniai ir prieskoniniai augalai, neauginami Lietuvoje, išskyrus kmynus, petražoles, salierus ir kt. |
| 3. |
Nemodifikuoti rafinuoti ir nerafinuoti riebalai ir aliejai, gauti iš kitų augalų nei kakavos, kokoso, alyvų, saulėgrąžų. |
| 4. |
Cukrus, krakmolas ir kiti produktai iš grūdų ir gumbavaisių: runkelių cukrus, fruktozė, ryžių ir kukurūzų krakmolas. |
1. Jeigu norima vartoti kitus ingredientus, nenurodytus šioje lentelėje, būtina kreiptis į sertifikacijos įstaigą ir gauti jos leidimą.
2. Šis sąrašas kasmet peržiūrimas ir prireikus koreguojamas. Apie pasikeitimus sertifikacijos įstaiga perdirbėjus informuoja per vieną mėnesį.