LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS PAGALBOS ŪKIO SUBJEKTAMS KONTROLĖS
ĮSTATYMAS
2000 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1689
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti valstybės pagalbos teikimo tvarką, kad būtų išvengta esminių konkurencijos iškraipymų ir įtakos prekybai tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos šalių ar šalių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi laisvos prekybos arba kitas tarptautines sutartis, numatančias atitinkamas nuostatas dėl valstybės pagalbos.
2. Šis įstatymas pagal Europos sutarties, steigiančios Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją (toliau – Europos sutartis), reikalavimus nustato sąlygas, kurioms esant valstybės pagalbos teikėjas gali teikti valstybės pagalbą ūkio subjektams, bei valstybės pagalbos kontrolės vykdymo tvarką.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Valstybės pagalba – valstybės pagalbos teikėjų tiesiogiai ar netiesiogiai taikomos ar jų remiamos pagalbos priemonės, finansuojamos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar piniginių fondų bei skirtos kai kuriems ūkio subjektams arba kai kurių prekių gamybai ar paslaugoms teikti ir teikiančios ūkio subjektams ekonominę naudą, kuri be šių priemonių laisvos rinkos sąlygomis nebūtų įmanoma. Prie valstybės pagalbos būdų priskiriamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteiktos subsidijos (dotacijos), atleidimas nuo mokesčių, mokesčių sumažinimas ir atidėjimas, delspinigių ir baudų nurašymas, valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų įmonėse dalies ar vertės didinimas įvairiais būdais, lengvatinės paskolos, valstybės garantijos ir kiti pagalbos būdai.
2. Valstybės pagalbos teikėjas – valstybės valdymo ir savivaldybių institucijos, įstaigos ar ūkio subjektai, teikiantys ar numatantys teikti valstybės pagalbą.
4. Esama valstybės pagalba – po šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – Konkurencijos taryba) patvirtinta valstybės pagalba, taip pat valstybės pagalba, kuri buvo pradėta teikti iki šio įstatymo įsigaliojimo (bet ne anksčiau kaip po Europos sutarties įsigaliojimo) ir yra iki šiol teikiama.
5. Nauja valstybės pagalba – Konkurencijos tarybos dar nepatvirtinta numatoma teikti valstybės pagalba, taip pat numatoma iš esmės pakeisti esama valstybės pagalba. Numatoma iš esmės pakeisti esama valstybės pagalba laikoma tokia, kurios vertė per metus didinama daugiau kaip 20 procentų palyginti su jau patvirtintos pagalbos verte per metus arba kurios tikslai ar sąlygos keičiami iš esmės.
6. Valstybės pagalba, apie kurią nepranešta, – po šio įstatymo įsigaliojimo teikta valstybės pagalba, apie kurią pagal šio įstatymo reikalavimus nepranešta Konkurencijos tarybai.
8. Subsidijos ekvivalentas – valstybės pagalba, išreikšta pinigais. Subsidijos ekvivalento skaičiavimo tvarką nustato Konkurencijos taryba. Grynosios subsidijos ekvivalentas – tai valstybės pagalba, išreikšta pinigais, atskaičius mokesčius.
9. Valstybės pagalbos intensyvumas – grynosios subsidijos ekvivalentas procentais, skaičiuojant nuo bendros pagalbos gavėjo investicijų (išlaidų) sumos, o tais atvejais, kai valstybės pagalba teikiama darbo vietoms sukurti, – nuo darbo apmokėjimui skirtų dvejų metų išlaidų.
10. Nereikšminga pagalba – pagalba, išreikšta subsidijos ekvivalentu, ne didesnė kaip 400 000 litų vienam pagalbos gavėjui trejiems metams, skaičiuojant nuo metų, kuriais ši pagalba pradėta teikti.
11. Eksporto pagalba – valstybės pagalba, skirta prekių ir paslaugų eksportui skatinti, eksportuojamų prekių paskirstymo tinklui sukurti ir veikti arba ūkio subjektų ūkinės veiklos išlaidoms, susijusioms su eksportu, apmokėti. Eksporto pagalba nelaikoma, kai ji skiriama rinkos tyrimams atlikti, dalyvauti parodose ir mugėse, taip pat mokymui ir konsultacijoms, susijusiems su eksportu.
12. Valstybės pagalbos schema – planas, nustatantis grupei pagalbos gavėjų sąlygas, kuriomis jie tam tikriems tikslams įgyvendinti gautų valstybės pagalbą. Keletas valstybės pagalbos schemų ir kitos išlaidos, kurios nėra valstybės pagalba, gali sudaryti programą, skirtą valstybės politikai įgyvendinti atskirų teritorinių vienetų ar ekonominės veiklos rūšių mastu.
13. Pagalba ūkio subjektui (individuali pagalba) – valstybės pagalba, kuri teikiama vienam valstybės pagalbos gavėjui.
14. Maža ar vidutinė įmonė:
2) maža įmonė – įmonė, kurioje dirba iki 50 darbuotojų, metinės pajamos neviršija 28 000 000 litų arba bendra įmonės turto vertė ne didesnė kaip 20 000 000 litų;
15. Savarankiška maža ar vidutinė įmonė – maža ar vidutinė įmonė, kurios ne daugiau kaip 25 procentai kapitalo ar balsavimo teisių nuosavybės teise priklauso kitoms, ne mažoms ar vidutinėms, įmonėms (išskyrus investicines bendroves).
16. Regionas – Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos dalis, kurios ūkio subjektams gali būti teikiama pagalba, atitinkanti regioninės politikos tikslus.
17. Didelė investicija – investicija, kurios bendra suma yra didesnė kaip 200 000 000 litų ir pagalbos intensyvumas (įskaitant paramą iš Europos struktūrinių fondų) didesnis kaip pusė pagalbos regiono plėtrai intensyvumo, o tais atvejais, kai valstybės pagalba teikiama darbo vietoms sukurti, – didesnė kaip 160 000 litų vienai darbo vietai, arba investicija, kurioje valstybės pagalba sudaro daugiau kaip 200 000 000 litų.
18. Valstybės pagalba įmonei gelbėti – valstybės pagalba, kuri yra teikiama laikinai palaikyti nemokios ar turinčios ekonominių sunkumų įmonės veiklą, iki bus išanalizuota įmonės ekonominė būklė ir parengtas įmonės restruktūrizavimo (ar likvidavimo) planas.
19. Valstybės pagalba įmonei restruktūrizuoti – valstybės pagalba, kuri yra teikiama turint tikslą per racionaliai pagrįstą laiką pertvarkyti įmonės veiklą ir užtikrinti ilgalaikį mokumą.
20. Valstybės pagalba regiono plėtrai – valstybės pagalba, skirta ūkio subjektų investicijų projektams šiame regione remti ar naujoms darbo vietoms sukurti, įgyvendinant naują investicijų projektą, ir teikiama pagal šio įstatymo 11 straipsnio nuostatas.
21. Valstybės pagalba ūkio subjektų veiklos einamosioms išlaidoms mažinti – valstybės pagalba, kuri nėra susijusi su investicijomis, naujų darbo vietų kūrimu, ūkio subjekto restruktūrizavimu, darbuotojų mokymu, moksliniais tyrimais, patentų įsigijimu ir technologijų perėmimu.
3 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Įstatymas taikomas visoms prekių gamybos ir paslaugų teikimo sritims ir galimiems pagalbos būdams, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodytus atvejus, taip pat kai kiti įstatymai numato kitaip.
2. Įmonėms, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymais ar kitais teisės aktais yra suteiktos specialios ar išimtinės teisės, susijusios su universaliųjų paslaugų teikimu, ar yra pavesta atlikti su tuo susijusias tam tikras funkcijas, šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šių įmonių pagrindinių funkcijų vykdymui. Konkurencijos taryba gali pritarti valstybės pagalbai, kuri skirta nuostoliams, susidarantiems šioms įmonėms vykdant pagrindines savo funkcijas, atlyginti.
4. Įstatymas netaikomas valstybės pagalbos priemonėms, kurios teikiamos ir prieinamos visiems ūkio subjektams vienodomis sąlygomis, neišskiriant tam tikrų prekių gamybos ar paslaugų teikimo sričių, taip pat infrastruktūros plėtrai, jei ši plėtra nesuteikia išskirtinės naudos vienam ar keliems ūkio subjektams.
4 straipsnis. Pagrindiniai valstybės pagalbos kontrolės principai
1. Valstybės pagalbos kontrolę vykdo Konkurencijos taryba. Valstybės pagalba gali būti teikiama tik gavus Konkurencijos tarybos pritarimą.
2. Valstybės pagalbos teikėjai privalo užtikrinti teikiamos pagalbos skaidrumą ir teikti Konkurencijos tarybai pranešimus apie naują bei esamą valstybės pagalbą bei suteiktos valstybės pagalbos metines ataskaitas.
3. Valstybės pagalba atskiriems ūkio subjektams arba atskirų prekių gamybai ar paslaugoms teikti, iškreipianti ar galinti iškreipti konkurenciją ir daranti įtaką prekybai tarp Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių ar šalių, su kuriomis Lietuva yra pasirašiusi laisvos prekybos arba kitas tarptautines sutartis su atitinkamomis nuostatomis dėl valstybės pagalbos, yra draudžiama.
4. Valstybės pagalba be Konkurencijos tarybos pritarimo yra leistina, kai:
1) socialinio pobūdžio pagalba teikiama individualiems vartotojams be diskriminacijos, susijusios su tam tikrų prekių kilme, taip pat kai pagalba yra skirta stichinių nelaimių ar kitų nenumatytų aplinkybių (force majeure) nuostoliams atlyginti;
2) teikiama nereikšminga pagalba, išskyrus nereikšmingą pagalbą laivų statybai, transporto, plieno pramonei, eksportui;
II SKYRIUS
NUOSTATOS DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS TAM TIKRIEMS TIKSLAMS ĮGYVENDINTI, REGIONO PLĖTRAI AR ATSKIROMS VEIKLOS RŪŠIMS
5 straipsnis. Pagalba eksportui
6 straipsnis. Valstybės pagalba mažoms ar vidutinėms įmonėms
1. Valstybės pagalbai mažoms ar vidutinėms įmonėms Konkurencijos taryba gali pritarti tais atvejais, kai neprieštaraujama šioms sąlygoms:
1) ši pagalba skatina įmonės veiklą, bet nėra teikiama įmonės veiklos einamosioms išlaidoms padengti;
2. Valstybės pagalbai, skirtai konsultavimo paslaugoms apmokėti, darbuotojams mokyti, įgytai patirčiai skleisti, Konkurencijos taryba gali pritarti, jei pagalbos intensyvumas ne didesnis kaip 50 procentų šių išlaidų. Teikiant tokią valstybės pagalbą mažoms ar vidutinėms įmonėms regionuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal šio įstatymo 11 straipsnį, pagalbos intensyvumą galima padidinti 25 punktais. Valstybės pagalba ūkio subjektų veiklos einamosioms išlaidoms mažinti gali būti teikiama tik laikantis šio įstatymo 12 straipsnio nuostatų.
3. Valstybės pagalbai, skirtai investicijoms į ilgalaikį turtą, kai ji teikiama mažoms ar vidutinėms įmonėms, esančioms regionuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal šio įstatymo 11 straipsnį, Konkurencijos taryba gali pritarti, kai pagalbos intensyvumas ne daugiau kaip 15 punktų didesnis už didžiausią leistiną pagalbos regiono plėtrai intensyvumo ribą. Nustatant intensyvumą, išlaidomis laikoma žemės, pastatų, ilgalaikio turto įsigijimo kaina (kuriant naujas įmones, modernizuojant ar restruktūrizuojant esamas, diegiant į gamybą naujas produkcijos rūšis ar technologijas).
4. Valstybės pagalbai, kuri skirta eksportui remti, aplinkos apsaugai, moksliniams tyrimams, patentams įsigyti ir technologijoms perimti, Konkurencijos taryba gali pritarti, jei pagalba teikiama vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis (šio įstatymo 5, 7, 10 straipsniais). Teikiant valstybės pagalbą mažoms ar vidutinėms įmonėms aplinkos apsaugai, pagalbos intensyvumas gali būti papildomai didinamas 15 punktų, palyginti su šio įstatymo 7 straipsnio normomis.
7 straipsnis. Valstybės pagalba aplinkos apsaugai, energijos naudojimo efektyvumui ir energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybai skatinti
1. Valstybės pagalbai papildomoms investicijoms į žemę, statinius ir įrengimus gali būti pritarta tik tais atvejais, kai šios investicijos skirtos aplinkos teršimui sumažinti arba naujiems gamybos metodams, saugantiems aplinką, įdiegti (neįtraukiant bendrų investavimo išlaidų, nepriskiriamų aplinkos apsaugai).
2. Šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtoms investicijoms, kurios skirtos ūkio subjektams prisitaikyti prie naujų aplinkos apsaugos reikalavimų, Konkurencijos taryba gali pritarti, jei ūkio subjektas yra veikęs mažiausiai 2 metus iki įsigaliojant tokiems reikalavimams ir jei pagalbos intensyvumas yra ne didesnis kaip 15 procentų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų. Jei valstybės pagalba teikiama ūkio subjektams, esantiems regionuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal šio įstatymo 11 straipsnį, tai pagalbos intensyvumą galima padidinti iki didžiausios leistinos pagalbos regiono plėtrai intensyvumo ribos.
3. Valstybės pagalbai, teikiamai šio straipsnio 1 dalyje apibrėžtoms investicijoms, skirtoms sumažinti ūkio subjekto daromą aplinkos taršą daugiau, nei nustato galiojantys privalomi aplinkos apsaugos reikalavimai, gali būti pritarta, jei pagalbos intensyvumas yra ne didesnis kaip 30 procentų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų. Jei valstybės pagalba yra teikiama ūkio subjektams, esantiems regionuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal šio įstatymo 11 straipsnį, tai pagalbos intensyvumą galima padidinti iki didžiausios leistinos pagalbos regiono plėtrai intensyvumo ribos.
4. Valstybės pagalbai, teikiamai ūkio subjektams, kurių veiklos srityse nėra nustatyti privalomi aplinkos apsaugos reikalavimai, bet kurie savo iniciatyva siekia gerokai sumažinti aplinkos taršą, gali būti pritarta, jei valstybės pagalbos intensyvumas neviršija šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ribų.
5. Valstybės pagalbai, teikiamai ūkio subjektų darbuotojų mokymui ar konsultacijoms aplinkos apsaugos klausimais apmokėti, gali būti pritarta, jei valstybės pagalbos intensyvumas yra ne didesnis kaip 50 procentų mokymui ar konsultacijoms skiriamų išlaidų.
6. Valstybės parama aplinkos apsaugos problematikai ir priemonėms skleisti visuomenėje (naujų mažiau kenksmingų aplinkai technologijų tyrimas, konsultacijos diegiant naujas technologijas, aplinkos apsaugos auditai įmonėse ir kt.), aplinkos apsaugos renginiams organizuoti, teritorijoms, pažeistoms dėl aplinkos apsaugos užterštumo, atkurti (nenustačius kaltininkų ar nesant galimybei išieškoti iš jų priteistą nuostolių ar žalos atlyginimą), ekologiškai švariems produktams įsigyti nelaikoma valstybės pagalba, išskyrus atvejus, kai teikiant šią paramą iš esmės pasikeičia ar gali pasikeisti valstybės pagalbos gavėjo konkurencijos sąlygos ar rinkos dalis atitinkamoje rinkoje.
7. Valstybės pagalba energijai kaupti (energijos kaupimo įrenginiams projektuoti, statyti, įsigyti ar jiems modernizuoti ir kt.) laikoma valstybės pagalba aplinkos apsaugai, jei ją suteikus bus pastebimas teigiamas poveikis aplinkai. Leistinas valstybės pagalbos energijai kaupti intensyvumas nustatomas šio straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta tvarka.
8. Valstybės pagalbos, skirtos energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių (saulės, vėjo, vandens, biomasės) gamybai skatinti, leistinas intensyvumas yra nustatomas šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
8 straipsnis. Valstybės pagalba gyventojų užimtumui didinti
1. Valstybės pagalbai, skirtai gyventojų užimtumui didinti, gali būti pritarta, jei valstybės pagalba skirta esamoms darbo vietoms išlaikyti arba naujoms darbo vietoms, nesusijusioms su naujų investicijų projektų įgyvendinimu, kurti ir yra teikiama pagal Konkurencijos tarybos patvirtintas valstybės pagalbos gyventojų užimtumui didinti teikimo taisykles.
2. Valstybės pagalbai naujoms darbo vietoms, susijusioms su ūkio subjektų naujų investicijų įgyvendinimu, kurti gali būti pritarta, jei ji teikiama pagal šio įstatymo 11 straipsnio reikalavimus.
3. Suteikus valstybės pagalbą naujoms darbo vietoms kurti, turi būti padidintas bendras darbuotojų skaičius. Naujai sukurtos darbo vietos turi būti išsaugomos mažiausiai dvejus metus nuo valstybės pagalbos schemos ar individualios pagalbos teikimo pabaigos.
4. Valstybės pagalbos dydis naujoms darbo vietoms kurti apskaičiuojamas pagal naujų darbo vietų skaičių, neviršijant šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų ribų.
5. Valstybės pagalbos dydis esamoms darbo vietoms išlaikyti nustatomas pagal įmonėje esamų darbo vietų skaičių valstybės pagalbos teikimo laikotarpiu. Ši pagalba laikoma valstybės pagalba veiklos einamosioms išlaidoms padengti ir jai gali būti pritarta, jei ji yra būtina ir teikiama šio įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytus atvejus (stichinės nelaimės ir kitos nenumatytos aplinkybės).
9 straipsnis. Valstybės pagalba įmonei gelbėti ir restruktūrizuoti
1. Valstybės pagalbai, skirtai įmonei gelbėti, gali būti pritarta, jei pagalba atitinka šias sąlygas:
1) pagalbą sudaro tik valstybės paskolos ar valstybės garantijos dėl ūkio subjektams teikiamų paskolų ir abiem atvejais už paskolas mokama ne mažesnė kaip Lietuvos banko skelbiama vidutinė metinė paskolų penkeriems metams palūkanų norma;
2) pagalba yra ne didesnė, nei būtina įmonės veiklai palaikyti ir teikiama pagal Konkurencijos tarybos patvirtintas valstybės pagalbos teikimo įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti taisykles;
3) pagalba teikiama laikinai (paprastai ne ilgiau kaip 6 mėnesius), iki bus sukurtas ir pateiktas Konkurencijos tarybai įmonės restruktūrizavimo (ar likvidavimo) planas. Jei įmonė per šį laiką nepateikia restruktūrizavimo (ar likvidavimo) plano, ji turi pateikti Konkurencijos tarybai dokumentus, įrodančius, kad suteiktos paskolos sugrąžintos ar valstybės garantijos nutrauktos. Jei Konkurencijos tarybai pateiktas įmonės restruktūrizavimo planas, minėtas laikotarpis pratęsiamas, iki Konkurencijos taryba priims nutarimą pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį;
2. Valstybės pagalbai, skirtai įmonei restruktūrizuoti, gali būti pritarta, jei yra sukurtas ir pateiktas Konkurencijos tarybai įmonės restruktūrizavimo planas ir įvykdytos šios sąlygos:
1) įmonės restruktūrizavimo plane numatytos įmonės veiklos pertvarkymo ir ilgalaikio mokumo užtikrinimo priemonės;
2) įmonės restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu valstybės pagalba neteikiama įmonės gamybiniams pajėgumams didinti, išskyrus atvejus, kai tai būtina, kad būtų atkurtas įmonės ilgalaikis mokumas, iš esmės neiškreipiant konkurencijos;
3) teikiant valstybės pagalbą ekonominės veiklos rūšies, kurioje yra perprodukcijos problemų, įmonei, įmonės restruktūrizavimo plane numatytos ir priemonės, kurias įgyvendinus, jeigu reikėtų, būtų galima sumažinti įmonės gamybinius pajėgumus;
4) numatytas svarus valstybės pagalbos gavėjų indėlis (visos įmanomos priemonės, kurias valstybės pagalbos gavėjai pajėgūs įvykdyti) rengiant ir įgyvendinant įmonės restruktūrizavimo planą, kuriame numatytos tik būtinos priemonės, be kurių neįmanoma atkurti įmonės ilgalaikio mokumo ir kurios proporcingos numatomai naudai;
3. Valstybės pagalbai, kai valstybė ar savivaldybė tiesiogiai ar netiesiogiai padengia socialinėms reikmėms tenkinti skirtas išlaidas, susijusias su įmonių restruktūrizavimu ir kurias pagal galiojančius įstatymus turi padengti įmonė, gali būti pritarta tuo atveju, jei įmonės restruktūrizavimo plane numatytos restruktūrizavimo priemonės atitinka šio įstatymo nuostatas.
10 straipsnis. Valstybės pagalba moksliniams tyrimams vykdyti, patentams įsigyti bei technologijoms perimti
1. Valstybės pagalbai fundamentiniams moksliniams tyrimams, t.y. eksperimentiniams arba teorinio pobūdžio darbams, kurie nėra tiesiogiai skirti konkretiems gamybos ar verslo tikslams pasiekti, Konkurencijos taryba gali pritarti, kai valstybės pagalbos intensyvumas yra iki 100 procentų šio straipsnio 12 dalyje nurodytų išlaidų.
2. Valstybės pagalbai taikomiesiems moksliniams tyrimams atlikti, t. y. tyrimams siekiant įgyti žinių, kurios gali būti naudingai pritaikytos kuriant naujus arba iš esmės patobulinant esamus produktus, paslaugas ar technologijas, Konkurencijos taryba gali pritarti, jei valstybės pagalbos intensyvumas yra ne didesnis kaip 50 procentų šio straipsnio 12 dalyje nurodytų išlaidų.
3. Valstybės pagalbai taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatams pritaikyti ūkinėje veikloje, t. y. darbams, kurių tikslas – tiesiogiai panaudoti taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatus naujiems produktams, paslaugoms ar technologijoms, skirtiems pardavimui ar panaudojimui, kurti ar esamiems tobulinti, Konkurencijos taryba gali pritarti, jei valstybės pagalbos intensyvumas yra ne didesnis kaip 25 procentai šio straipsnio 12 dalyje nurodytų išlaidų.
4. Valstybės pagalbai, skirtai ir taikomiesiems moksliniams tyrimams, ir jų rezultatams pritaikyti ūkinėje veikloje, Konkurencijos taryba gali pritarti, jei valstybės pagalbos intensyvumas yra ne didesnis už šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto intensyvumo vidurkį.
5. Valstybės pagalbai taikomiesiems moksliniams tyrimams ir jų rezultatams pritaikytinoje veikloje, skirtai projektų techninio įvykdymo galimybių analizei atlikti, Konkurencijos taryba gali pritarti, jei valstybės pagalbos intensyvumas taikomiesiems moksliniams tyrimams yra ne didesnis kaip 75 procentai, o jų rezultatams pritaikyti ūkinėje veikloje - iki 50 procentų šio straipsnio 12 dalyje nurodytų išlaidų.
6. Valstybės pagalbos mažoms ar vidutinėms įmonėms, skirtos taikomiesiems moksliniams tyrimams atlikti ar jų rezultatams pritaikyti ūkinėje veikloje, intensyvumas gali būti 10 punktų didesnis, nei nurodyta šio straipsnio 2, 3 dalyse.
7. Valstybės pagalbos taikomiesiems moksliniams tyrimams atlikti ar jų rezultatams pritaikyti ūkinėje veikloje intensyvumas gali būti 10 punktų didesnis, nei nurodyta šio straipsnio 2, 3 dalyse, jei pagalba teikiama ūkio subjektams, esantiems regionuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal šio įstatymo 11 straipsnį.
8. Valstybės pagalbos, skirtos taikomiesiems moksliniams tyrimams atlikti ar jų rezultatams pritaikyti ūkinėje veikloje, intensyvumas gali būti 10 punktų didesnis nei nurodyta šio straipsnio 2, 3 dalyse, jei įgyvendinant projektą kartu su ūkio subjektais dalyvauja organizacijos, kurios nesiekia pelno, mokslo ir studijų institucijos arba užsienio įmonės.
9. Valstybės pagalbos, skirtos Europos Sąjungoje patvirtintiems mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti, intensyvumas gali būti 15 punktų didesnis, nei nurodyta šio straipsnio 2, 3 dalyse. Jei įgyvendinant šiuos projektus kartu su ūkio subjektais dalyvauja organizacijos, kurios nesiekia pelno, mokslo ir studijų institucijos arba užsienio įmonės, o projektų rezultatai viešai skelbiami, valstybės pagalbos intensyvumas gali būti 25 punktais didesnis, nei nurodyta šio straipsnio 2, 3 dalyse.
10. Valstybės pagalbos, skirtos taikomiesiems moksliniams tyrimams atlikti, intensyvumas negali būti didesnis kaip 75 procentai, o taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatams pritaikyti ūkinėje veikloje intensyvumas negali būti didesnis kaip 50 procentų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 12 dalyje, kai valstybės pagalbos intensyvumas, nurodytas šio straipsnio 2, 3 dalyse, yra padidintas punktais, remiantis šio straipsnio 6, 7, 8, 9 dalimis.
11. Valstybės pagalbos, skirtos patentams įsigyti ar technologijoms perimti, intensyvumas negali būti didesnis kaip 25 procentai išlaidų, susijusių su patentų įsigijimu ar technologijų perėmimu. Tais atvejais, kai valstybės pagalba teikiama mažoms ar vidutinėms įmonėms, jos intensyvumas gali būti padidintas 10 punktų.
12. Valstybės pagalbos intensyvumui skaičiuoti pagal šį straipsnį įtraukiamos išlaidos, susijusios su moksliniais tyrimais ar taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymu ūkinėje veikloje, nurodytos šio straipsnio 1, 2, 3, 5, 10 dalyse:
2) išlaidos prietaisams, įrangai, patalpoms, žemei, kurie nuolat ir išimtinai bus naudojami tik moksliniams tyrimams (jei prietaisai, įranga, žemė naudojami ne tik moksliniams tyrimams, – moksliniams tyrimams tenkanti išlaidų dalis);
11 straipsnis. Valstybės pagalba regiono plėtrai
1. Valstybės pagalbai regiono plėtrai gali būti pritarta, jei valstybės pagalba atitinka šalies regioninės politikos tikslus ir yra teikiama pagal Konkurencijos tarybos patvirtintas valstybės pagalbos regiono plėtrai teikimo taisykles.
2. Valstybės pagalba regiono plėtrai, skirta investicijoms regionuose skatinti arba naujoms darbo vietoms steigti, gali būti teikiama subsidijomis, dotacijomis, lengvatinėmis paskolomis ar mokesčių lengvatomis. Naujos darbo vietos ir investicijos turi būti išsaugomos ne mažiau kaip penkerius metus.
3. Valstybės pagalbos regiono plėtrai leistinas intensyvumas yra iki 50 procentų investicijų (kuriomis laikomos investicijos į naujos įmonės ilgalaikį turtą, esamos įmonės išplėtimą, naujų produktų ar technologijų perėmimą) sumos arba iki 50 procentų dvejų metų naujai sukurtose darbo vietose apmokėjimui skirtų išlaidų sumos, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus.
12 straipsnis. Valstybės pagalba veiklos einamosioms išlaidoms apmokėti
Valstybės pagalbai veiklos išlaidoms apmokėti Konkurencijos taryba gali pritarti, jei valstybės pagalba teikiama ūkio subjektams, esantiems regionuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal šio įstatymo 11 straipsnį, ir jei ji atitinka visus šiuos reikalavimus:
13 straipsnis. Valstybės pagalba atskiroms ekonominės veiklos rūšims
III SKYRIUS
VALSTYBĖS PAGALBOS KONTROLĖS VYKDYMO TVARKA
14 straipsnis. Pranešimas apie valstybės pagalbą
1. Valstybės pagalbos teikėjas privalo pateikti Konkurencijos tarybai pranešimą pagal šios tarybos nustatytas formas apie naujus valstybės pagalbos projektus, taip pat apie esamą valstybės pagalbą, kuri buvo pradėta teikti iki šio įstatymo įsigaliojimo (bet ne anksčiau, kaip po Europos sutarties įsigaliojimo) ir kuri yra iki šiol teikiama. Pranešimas apie naują valstybės pagalbą turi būti pateiktas prieš ją pradedant teikti. Apie esamą valstybės pagalbą, kuri buvo pradėta teikti iki šio įstatymo įsigaliojimo (bet ne anksčiau kaip po Europos sutarties įsigaliojimo) ir yra iki šiol teikiama, valstybės pagalbos teikėjai privalo pranešti Konkurencijos tarybai ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
2. Pranešimas apie valstybės pagalbą turi būti pateikiamas tuo atveju, kai valstybės pagalba atskiriems pagalbos gavėjams ar pagal valstybės pagalbos schemą yra didesnė už nereikšmingą pagalbą.
3. Apie valstybės pagalbą, skirtą eksportui remti, kai eksportas yra viena iš valstybės pagalbos teikimo sąlygų, taip pat laivų statybai, transporto, plieno pramonei, kai tai nustatyta valstybės pagalbos teikimo atskiroms veiklos rūšims taisyklėse, būtina iš anksto pranešti ir tais atvejais, kai pagalba yra nereikšminga.
4. Apie valstybės pagalbą nebūtina pranešti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytu atveju. Apie valstybės pagalbą, skirtą stichinių nelaimių ar kitų neįprastų atsitikimų, kilusių dėl nenumatytų aplinkybių (force majeure), nuostoliams atlyginti, būtina pranešti Konkurencijos tarybai pagal šio įstatymo reikalavimus tik tuo atveju, jei teikiamos valstybės pagalbos suma yra didesnė už padarytus nuostolius.
5. Apie valstybės pagalbą, teikiamą organizacijoms, kurios nesiekia pelno, mokslo ir studijų institucijoms moksliniams tyrimams vykdyti nebūtina pranešti tais atvejais, jei mokslinių tyrimų rezultatai bus viešai skelbiami, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 8, 9 dalyse nurodytus atvejus.
6. Valstybės pagalbos teikėjai turi pranešti Konkurencijos tarybai apie valstybės pagalbą didelių investicijų projektams (šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai pagalba bus teikiama pagal valstybės pagalbos schemas, kurioms Konkurencijos taryba jau yra pritarusi) ir informuoti apie šių projektų įgyvendinimą. Pranešimų apie didelių investicijų projektus bei informacijos apie projektų įgyvendinimą pateikimo tvarką nustato Konkurencijos taryba.
15 straipsnis. Informacijos apie valstybės pagalbą pateikimas
1. Valstybės pagalbos teikėjai privalo pateikti Konkurencijos tarybai visą informaciją, reikalingą, kad ji galėtų pagrįstai įvertinti valstybės pagalbos projekto ar teikiamos valstybės pagalbos tikslus, ekonomines pasekmes ir intensyvumą.
16 straipsnis. Metinė valstybės pagalbos ataskaita
17 straipsnis. Bendrosios išimtys
1. Konkurencijos taryba, atsižvelgdama į Europos Bendrijos teisės reikalavimus, tam tikroms valstybės pagalbos rūšims (pagalba mažoms ar vidutinėms įmonėms, mokslinio tyrimo darbams, aplinkos apsaugai, gyventojų užimtumui ir mokymui, regiono plėtrai) gali nustatyti bendrųjų išimčių taikymo sąlygas, kurioms esant apie valstybės pagalbą nebūtina pranešti šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Konkurencijos taryba, nustatydama bendrųjų išimčių taikymo sąlygas, nurodo:
4) pagalbos kaupimo sąlygas, kai pagalba teikiama iš kelių finansavimo šaltinių ar naudojami keli pagalbos būdai;
18 straipsnis. Valstybės pagalbos įvertinimas Konkurencijos taryboje
1. Konkurencijos taryba išanalizuoja naują ir esamą valstybės pagalbą, apie kurią yra pranešta, taip pat valstybės pagalbą, apie kurią nebuvo pranešta pagal šio įstatymo 14 straipsnio reikalavimus, bet kuri tapo žinoma, nustato, ar valstybės pagalba atitinka Europos sutarties, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, ir Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka priima nutarimą:
19 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgalinimai
1. Konkurencijos taryba:
1) gali veikti, gavusi pranešimą apie valstybės pagalbą, savo iniciatyva arba pagal suinteresuotų asmenų pranešimą;
2) turi teisę gauti visą informaciją iš valstybės pagalbos teikėjų ar gavėjų, reikalingą valstybės pagalbai įvertinti;
3) nustato valstybės pagalbos būdą ir pobūdį (nauja, esama ar nepranešta pagalba), remdamasi gauta informacija ir vadovaudamasi šiuo įstatymu;
4) gali sudaryti šalies socialinės ir ekonominės būklės žemėlapį ekonominei situacijai skirtinguose regionuose nustatyti, remdamasi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis. Žemėlapis sudaromas pagal bendrojo vidaus produkto dalį, tenkančią vienam gyventojui, ir remiantis kitais tikslingai parinktais bei atspindinčiais regionų socialinę ekonominę būklę kriterijais. Pagal sudarytą žemėlapį Konkurencijos taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ar jos įgaliota institucija, nustato didžiausią leistiną valstybės pagalbos, teikiamos kiekvienam regionui, intensyvumą. Žemėlapis tikslinamas kas treji metai;
5) gali pareikalauti, kad valstybės pagalbos teikėjai laikinai, iki bus paskelbtas Konkurencijos tarybos nutarimas pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, neteiktų valstybės pagalbos;
6) turi teisę reikalauti, kad valstybės pagalbos teikėjas, atsižvelgdamas į Konkurencijos tarybos nutarime nurodytas sąlygas, pakeistų sprendimą teikti valstybės pagalbą, arba jį atšauktų, jei yra priimtas nutarimas pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 arba 3 punktus;
7) gali pareikalauti nutraukti valstybės pagalbos teikimą ir pareikalauti sugrąžinti teiktą valstybės pagalbą, jei valstybės pagalbos teikėjas teikia valstybės pagalbą pažeisdamas šio įstatymo 14 straipsnio 7 dalį arba Konkurencijos tarybos nutarimus, priimtus pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, arba nesilaiko Konkurencijos tarybos nurodymo laikinai sustabdyti valstybės pagalbos teikimą;
IV SKYRIUS
SUINTERESUOTŲ ŠALIŲ TEISĖ APSKŲSTI TEISMUI
20 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas
1. Valstybės pagalbos teikėjai, gavėjai, taip pat kiti suinteresuoti asmenys turi teisę Konkurencijos tarybos nutarimus apskųsti Aukštesniajam administraciniam teismui.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22 straipsnis. Kitų teisės aktų galiojimas
Konkurencijos taryba ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina valstybės pagalbos įvertinimo tvarką bei valstybės pagalbos pranešimų, taip pat metinių ataskaitų formas. Iki šios tvarkos įsigaliojimo valstybės pagalbos kontrolė Konkurencijos taryboje vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 505 „Dėl valstybės pagalbos kontrolės vykdymo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintų terminų ir remiantis Konkurencijos tarybos nustatytomis valstybės pagalbos pranešimų bei metinių ataskaitų formomis.