LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL GABIŲ IR TALENTINGŲ VAIKŲ UGDYMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2009 m. sausio 19 d. Nr. ISAK-105

Vilnius

Įgyvendindamas Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), priedo III krypties „Paramos tobulinimas“ 3.1 priemonę,

tvirtinu Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programą (pridedama).

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS GINTARAS STEPONAVIČIUS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2009 m. sausio 19 d.

įsakymu Nr. ISAK-105

GABIŲ IR TALENTINGŲ VAIKŲ UGDYMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gabių ir talentingų vaikų programos (toliau – Programa) paskirtis – užtikrinti gabių vaikų gabumų atskleidimą ir visavertį ugdymą: plėtoti gebėjimus ir polinkius, sudaryti socialines ir edukacines ugdymo(si) sąlygas.

2. Programa yra Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. ISAK-258 (Žin., 2006, Nr. 22-719), tęsinys.

3. Programoje vartojamos sąvokos:

Gabūs vaikai – tai vaikai, galintys efektyviai įgyti žinių ir mokėjimų; juos pritaikyti naujoms problemoms spręsti; sparčiai mokytis iš patirties. Jų intelektinių gebėjimų lygis yra labai aukštas (individualiai testuojamų standartizuotais intelekto testais intelekto koeficientas yra du standartiniai nuokrypiai ar daugiau nei vidurkis). Turėdami šiuos intelektinius gebėjimus gabūs vaikai lenkia arba pajėgūs pralenkti panašios patirties ir aplinkos bendraamžius savo vienos ar kelių mokslo sričių akademiniais pasiekimais. Šiems vaikams būdingas aukštas kūrybiškumo lygis.

Talentingi vaikai – tai vaikai, turintys ypatingų gebėjimų, kurie pasireiškia vienos ar kelių meno, mokslo ar sporto sričių pasiekimais.

4. Programos įgyvendinimo pradžia – 2009 metai, pabaiga – 2010 metai.

II. SITUACIJOS ANALIZĖ

5. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas apima šių vaikų atpažinimą, ugdymo spartinimą, individualizavimą, diferencijavimą ir turtinimą.

5.1. Į šiuo metu Lietuvoje nereglamentuojama, kaip atpažinti gabius vaikus. Tradiciškai susiformavo požiūris, kad gabūs vaikai yra gerai prisitaikę ir bet kokiu atveju realizuos savo gebėjimus, tad lieka neaiškūs gabumų nustatymo tikslai. Gabūs vaikai atpažįstami paprastai asmenine tėvų ir mokytojų iniciatyva. Tėvai ir/ar mokytojai subjektyviai taiko įvairius gabumų atpažinimo kriterijus. Nuo 2008 m. VšĮ „Nacionalinė moksleivių akademija'' pradėjo vykdyti gabių vaikų paieškos – atpažinimo – atrankos programą, kurioje gali dalyvauti visos šalies bendrojo lavinimo mokyklų 6–10 klasių mokiniai. Aukščiausius rezultatus gabių vaikų paieškos programoje parodę vaikai kviečiami mokytis į VšĮ „Nacionalinę moksleivių akademiją“. Vieni iš dažniausiai naudojamų vaiko gabumų atskleidimo būdų yra mokomųjų dalykų olimpiados, konkursai, kiti tikslinės paskirties renginiai, tačiau šie labiau orientuoti į aukštus mokymosi rezultatus, o ne į pačių gabumų atskleidimą.

5.2. Iki šiol specialistai nėra susitarę dėl gabumų apibrėžties ir gabaus vaiko atpažinimo kriterijų. Švietimo pagalbos specialistai negali kompetentingai atlikti psichologinio ir pedagoginio gabaus vaiko įvertinimo trūkstant standartizuotų metodikų bendriesiems ir specialiesiems gebėjimams, kūrybiškumui įvertinti. Šiuo metu šalyje dar nėra sukurta bendra gabių vaikų atpažinimo, įvertinimo ir ugdymo sistema, kuri apimtų visus amžiaus tarpsnius ir visas ugdymo programas.

5.3. Menui gabių ir talentingų vaikų atpažinimą, jų meninių gebėjimų atskleidimą atlieka kryptingo meninio ugdymo programas vykdančios mokyklos pagal įvairias gabių vaikų paieškos sistemas ir meninio gebėjimo atskleidimo metodikas. Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla vykdo nacionalinę menui gabių ir talentingų vaikų paiešką. Iš dalies menui gabių vaikų atpažinimą atlieka ir savivaldybių neformaliojo vaikų švietimo mokyklos (muzikos, dailės, meno mokyklos, vaikų ir jaunimo kūrybos centrai, namai, studijos, teatrai ir klubai).

5.4. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas spartinamas:

5.4.1. pagal pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų rekomendacijas anksčiau pradedant dalyvauti priešmokyklinio ir/ar pradinio ugdymo programose;

5.4.2. priešmokykliniame, pradiniame ir pagrindiniame ugdyme atsižvelgus į mokymosi pasiekimus peršokamos klasės/programos. Tai dažniau taikoma pradinėse klasėse. Pagrindinio ugdymo programoje – tai tik pavieniai atvejai.

5.5. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas diferencijuojamas, specializuojamas, individualizuojamas suteikiant galimybę:

5.5.1. vaikams pagal amžių, gebėjimus ir polinkius rinktis pagilintą, kryptingą dalykų arba jų modulių mokymąsi, diferencijuojant užduotis ir panašiai;

5.5.2. mokytis gimnazijose, turinčiose darbo patirties ugdyti gabius vaikus.

5.6. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose nėra apibrėžtas ugdymo turinys gabiems vaikams. Nėra mokytojams metodinių rekomendacijų, kurios padėtų taikyti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas gabiems ir talentingiems vaikams.

5.7. Gabių ir talentingų vaikų ugdymas turtinamas:

5.7.1. inicijuojant įvairius renginius bendrojo lavinimo ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklose (konkursus, festivalius, varžybas) ir tikslinės paskirties projektus;

5.7.2. organizuojant šalies mokomųjų dalykų olimpiadas, konkursus ir kitus renginius; pasirengimo tarptautinėms olimpiadoms stovyklas, užtikrinant dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose, konkursuose (nuo 2007 m. tai atlieka Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras);

5.7.3. įgyvendinant dalyvavimo tarptautiniuose konkursuose paramos projektus (nuo 2008 m. tai atlieka Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla);

5.7.4. suteikiant galimybę pasirinkti specializuotas bendrojo lavinimo mokyklas ir/ar specializuotas programas (Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, Klaipėdos Eduardo Balsio, Kauno apskrities Juozo Naujalio muzikos ir Kauno apskrities dailės gimnazijose, konservatorijose, muzikos ir meno mokyklose);

5.7.5. įgyvendinant profesinės linkmės muzikinio ugdymo programos modulį, gabių menui vaikų neakivaizdinį mokymą (nuo 2007 m. Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje);

5.7.6. organizuojant skirtingoms mokslo sritims gabių vaikų ugdymą įvairiose neformaliojo švietimo mokyklose. Šiose mokyklose gabūs mokiniai gali pasirinkti ilgalaikes (iki 10 metų trukmės) kryptingo ugdymo programas;

5.7.7. sudarant sąlygas aukštus pasiekimus (ar jų potencialą) ir motyvaciją turintiems vaikams gauti dalykinių ir asmenybės ugdymo žinių, įgyti tokių gebėjimų, kurių jie neturi galimybės įgyti per pamokas, pavyzdžiui, dalyvauti VšĮ „Nacionalinė moksleivių akademija'' veikloje;

5.7.8. pasinaudojant labdaros ir paramos fondų parama (Lietuvos muzikų rėmimo fondo, M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ ir kitų fondų);

5.7.9. skiriant tikslinių lėšų savivaldybių ir šalies lygmens projektams gabių vaikų ugdymui paremti.

6. Gabių vaikų ugdymas turtinamas nereguliariai, nevykdoma jo stebėsena šalies ir savivaldybių lygmeniu. Neapibrėžta, koks turėtų būti gabių vaikų ugdymo turtinimo santykis su priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimu. Dalis 2007–2008 m. savivaldybėms skirtų lėšų gabių vaikų ir jaunimo ugdymo projektams finansuoti buvo panaudota nepakankamai racionaliai nesant bendrų kriterijų dalyvių atrankai.

7. Sėkmingam gabių vaikų ugdymui įgyvendinti reikia:

7.1. specialiųjų ikimokyklinio ugdymo specialistų ir mokytojų kompetencijų. Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2667, viena iš krypčių – tobulinti mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą suteikiant mokytojams šiuolaikinių gabių vaikų ugdymo kompetencijų. Mokytojų kompetencijoms dirbti su gabiais vaikais tobulinti nepakanka dėmesio, nes maža Lietuvos ekspertų patirtis gabių vaikų atpažinimo, konsultavimo, ugdymo individualizavimo klausimais, nėra kryptingų mokslinių tyrimų apie mokytojų pasirengimą darbui su gabiais vaikais. Per mažai diegiama geroji kitų šalių patirtis. Iki šiol vienintelis renginys – 2007 metais Švietimo ir mokslo ministerijos ir Kauno technologijos universiteto, VšĮ „Nacionalinė moksleivių akademija'', M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ organizuota tarptautinė konferencija „Gabūs vaikai: iššūkiai ir galimybės“. Pedagogų profesinės raidos centras 2007 metais parengė „Pasirengimo darbui su akademinei sričiai gabiais vaikais ir jaunuoliais programą'', kurios tikslas – prisidėti prie gabių ir talentingų vaikų kokybiškos mokymo sistemos šalyje sukūrimo sudarant sąlygas švietimo administratoriams, mokytojams ir kitiems ugdymo specialistams įgyti tam tikrų kompetencijų, reikalingų akademinei sričiai gabių ir talentingų vaikų ugdymo kokybei užtikrinti. Vienas iš šios programos siektinų rezultatų – tobulinti mokytojų profesinę kompetenciją ir gebėjimus pritaikyti ugdymo turinį pagal gabių ir talentingų vaikų poreikius, taikyti ir tobulinti individualius ugdymo metodus. Tai pirmieji žingsniai, padėsiantys mokytojams įgyti specialių kompetencijų dirbti su gabiais ir talentingais vaikais;

7.2. psichologo žinių, įgūdžių, gebėjimų atpažinti ir konsultuoti gabius vaikus. Lietuvos psichologų praktikoje naudojamos metodikos leidžia įvertinti ne visų amžiaus grupių vaikų intelektinius gebėjimus. Trūksta adaptuotų ir standartizuotų metodikų kūrybiškumui, akademiniams pasiekimams bei asmenybės savybėms įvertinti. Nėra reglamento, kuris nustatytų gabių vaikų įvertinimo principus, procedūrą, psichologų kompetencijas ir atsakomybę.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

8. Šios programos tikslas – tobulinti gabių ir talentingų vaikų ugdymo sistemą sudarant edukacines, psichologines, socialines, finansines sąlygas gabiems vaikams nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, gyvenamosios vietos, mokyklos tipo, amžiaus, lyties, kalbinės aplinkos rinktis savo poreikius ir interesus atitinkantį ugdymą(si).

9. Tikslui pasiekti keliami uždaviniai:

9.1. sukurti ir išbandyti gabių vaikų, pasižyminčių labai aukštu intelektinių gebėjimų lygiu, atpažinimo ir įvertinimo metodiką;

9.2. pritaikyti ugdymo turinį, aplinką gabių ir talentingų vaikų poreikiams;

9.3. remti šalies ir tarptautinio bendradarbiavimo projektus, skirtus gabiems ir talentingiems vaikams ugdyti.

IV. NUMATOMI REZULTATAI

10. Numatoma, kad įgyvendinus programą bus:

10.1. sukurta ir išbandyta gabių vaikų, pasižyminčių labai aukštu intelektinių gebėjimų lygiu, atpažinimo ir įvertinimo metodika;

10.2. organizuota nuolatinė gabių ir talentingų vaikų bei jaunimo stebėsena, vykdomi tyrimai;

10.3. teisės aktų nustatyta tvarka finansuojami gabiems ir talentingiems vaikams ugdyti skirti projektai;

10.4. organizuojami ir teisės aktų nustatyta tvarka finansuojami konkursai ir dalykinės olimpiados; jaunųjų mokslininkų ugdymo projektai;

10.5. organizuojami ir finansuojami menams ir mokslui bei kitoms sritims gabių ir talentingų vaikų renginiai;

10.6. teisės aktų nustatyta tvarka finansuojamas delegacijų pasirengimas ir dalyvavimas tarptautinėse olimpiadose, konkursuose, kituose renginiuose;

10.7. plačiau pristatomi gabių ir talentingų vaikų pasiekimai Lietuvoje ir užsienyje, plėtojami ryšiai su Europos Sąjungos ir kitų šalių švietimo institucijomis, organizacijomis, turinčiomis gabių ir talentingų vaikų ugdymo patirties.

V. LĖŠŲ POREIKIS

11. Programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes iš atsakingiems vykdytojams skirtų šiam tikslui valstybės biudžeto asignavimų.

12. Programos įgyvendinimo priemonių planas pateikiamas priede.

13. Preliminarus lėšų poreikis programai įgyvendinti 2009–2010 metais sudaro 6 000 000 litų.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14. Programos vykdytojai – Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, Pedagogų profesinės raidos centras, Švietimo plėtotės centras, Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, švietimo, mokslo ir kitos įstaigos.

15. Institucijos, atsakingos už Programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymą, kasmet iki kitų metų sausio 30 d. teikia Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie Programos įgyvendinimo priemonių plano įgyvendinimą.

_________________

Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programos

priedas

GABIŲ IR TALENTINGŲ VAIKŲ UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Programos uždaviniai	Priemonės	Atsakinga institucija		Įgyvendinimo terminai	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. Lt)
1. Sukurti ir išbandyti gabių vaikų, pasižyminčių labai aukštu intelektinių gebėjimų lygiu, atpažinimo ir įvertinimo metodiką	1.1. Parengti gabių vaikų pasižyminčių labai aukštu intelektinių gebėjimų lygiu, atpažinimo ir įvertinimo metodiką atlikti šios metodikos bandomąjį tyrimą	Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras		2009–2010 m.	50 (kasmet)
	1.2. Parengti gabių vaikų atrankos klausimynus mokytojams ir tėvams	Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras		2010 m.	30
2. Pritaikyti ugdymo turinį, aplinką gabių ir talentingų vaikų poreikiams	2.1. Siekiant užtikrinti Programos tęstinumą išanalizuoti teisės aktus ir esant reikalui parengti reikalingus teisės aktų projektus	Švietimo ir mokslo ministerija		2010 m.	30
	2.2. Organizuoti ir vykdyti šalies gabių ir talentingų vaikų stebėsena ir tyrimus	Švietimo ir mokslo ministerija		2009–2010 m.	50 (kasmet)
	2.3. Organizuoti ir finansuoti ikimokyklinio ugdymo specialistų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo seminarus	Pedagogų profesinės raidos centras, mokytojų švietimo centrai		2009–2010 m.	100 (kasmet)
	2.4. Organizuoti ir finansuoti psichologų kvalifikacijos tobulinimo seminarus	Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras		2009–2010 m.	30 (kasmet)
	2.5. Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programos eigos viešinimas ir sklaida	Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras		2009–2010 m.	15* (kasmet)
	2.6. Parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti Profesinės linkmės muzikinio ugdymo modulio aprašą	Švietimo ir mokslo ministerija		2009 m. I ketv.
	2.7. Parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymais patvirtinti Profesinės linkmės meninio ugdymo modulių (dailės ir choreografijos) aprašus	Švietimo ir mokslo ministerija		2010 m. IV ketv.
3. Remti šalies ir tarptautinio bendradarbiavimo projektus, skirtus gabiems ir talentingiems vaikams ugdyti	3.1. Teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti gabiems ir talentingiems vaikams ugdyti skirtus projektus	Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras		2009–2010 m.	650* (kasmet)
	3.2. Formuoti gabių menui vaikų kriterinių konkursų sistemą ir organizuoti jaunųjų meno atlikėjų konkursus		Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla	2009–2010 m.		450* iš jų 2009–200* 2010–250*
	3.3. Organizuoti ir finansuoti gabių menui vaikų neakivaizdinį mokymą		Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla	2009–2010 m.
	3.4. Organizuoti ir finansuoti dalykines olimpiadas, konkursus ir delegacijų pasirengimą bei dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose; teisės aktų nustatyta tvarka finansuoti gabiems ir talentingiems vaikams ugdyti skirtų aukštųjų mokyklų renginių organizavimą		Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras	2009–2010 m.		1700 (kasmet)
	3.5. Organizuoti ir finansuoti menui gabių vaikų vykimą į tarptautinius konkursus, parodas ir panašiai		Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla	2009–2010 m.		100 * (kasmet)
	3.6. Remti tarptautinius pedagogų kvalifikacijos kėlimo renginius, narystę tarptautinėse organizacijose		Švietimo ir mokslo ministerija, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras	2009–2010 m.		50 (kasmet)
				Iš viso		6 000

Paaiškinimas: * nurodytos lėšos gali būti mažinamos, jeigu programai finansavimas butų nepakankamas.

_________________