LIETUVOS RESPUBLIKOS

PREKYBOS

Į S T A T Y M A S

1995 m. sausio 12 d. Nr. I-747

Vilnius

I SKIRSNIS.

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato prekybinės veiklos dalyvius, prekių pirkimo ir pardavimo bei kitus su prekybine veikla susijusius santykius, kurių nereguliuoja kiti įstatymai.

2 straipsnis. Prekybinės veiklos samprata ir subjektai

Prekybinė veikla yra ūkinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ir pardavimu.

Prekybinės veiklos subjektai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie verslo tikslui užsiima prekių pirkimu, pardavimu arba prekybos tarpininkavimu.

Ūkio subjektui prekybinė veikla gali būti pagrindinis arba papildomas verslas. Subjektai, kuriems prekyba yra pagrindinis verslas, skirstomi į prekybininkus ir smulkius prekybininkus.

Prekybininkai yra įmonininkai, kurie verslo tikslui perka ir parduoda prekes, valdo, naudoja prekybos įmonės turtą ir juo disponuoja, organizuoja šios įmonės ūkinę bei finansinę veiklą ir yra nustatyta tvarka įregistravę įmonę.

Prekybos įmonės yra tokios įmonės, kurios savo vardu ir rizika perka prekes, kad jas parduotų.

Smulkūs prekybininkai yra įmonininko statuso neturintys fiziniai asmenys. Jiems priskiriami ūkio subjektai, kurie nesamdo darbuotojų, verčiasi išvežiojamąja ar išnešiojamąja prekyba, neturi prekybos patalpų, prekiauja kioskuose ar prie laikinų prekystalių.

Mažmeninė prekyba yra prekybinė veikla, kai prekės parduodamos galutiniam vartotojui asmeniniams bei namų ūkio poreikiams tenkinti.

Didmeninė prekyba yra prekybinė veikla, susijusi su prekių pardavimu perpardavimui ar gamybinei veiklai.

Viešasis maitinimas yra gamybinė ir prekybinė veikla, apimanti maisto gamybą, pardavimą ir jo vartojimo organizavimą.

Įvairios prekybinės veiklos rūšys gali būti derinamos. Prekybinė veikla gali būti derinama su kitomis ūkinės veiklos rūšimis.

II SKIRSNIS.

PREKYBINĖS VEIKLOS VALSTYBINIS REGULIAVIMAS

3 straipsnis. Prekybinės veiklos valstybinio reguliavimo institucijos

Vidaus prekybą Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją reguliuoja:

1) Vyriausybė,

2) Vyriausybės įgaliota institucija,

3) vietos savivaldybės.

4 straipsnis. Ypatingi reguliavimo atvejai

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ypatingais atvejais turi teisę įvesti tam tikrų prekių prekybos valstybės monopolį, taip pat nustatyti specialią kai kurių prekių pardavimo tvarką. Vyriausybė nutarimu savo įgaliotai institucijai ir vietos savivaldybėms gali pavesti tam tikras prekes skirstyti centralizuotai.

Vyriausybė, miestų (rajonų) tarybos gali nustatyti prekybos įmonėms draudžiamas dirbti dienas ir valandas.

5 straipsnis. Prekybos įmonių steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas

Prekybos įmonių steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą nustato ir reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti norminiai aktai.

6 straipsnis. Prekybos įmonių steigėjai

Prekybos įmonių steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems nedraudžiama verstis prekybos verslu.

7 straipsnis. Draudimas užsiimti prekybos verslu

Prekybos verslu užsiimti draudžiama:

1) fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie teismo pripažinti nemokiais;

2) asmenims, kurių veiksnumas apribotas Lietuvos Respublikos įstatymų;

3) politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms (išskyrus leidybą).

8 straipsnis. Prekybinės veiklos registravimo ypatybės

Prekybos įmonės registruojamos Lietuvos Respublikos įmonių ir Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymų nustatyta tvarka. Smulkūs prekybininkai kaip įmonės neregistruojami. Jie savo veiklai turi gauti patentą. Patentų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Neįsiregistravus įstatymo nustatyta tvarka arba neturint patento, užsiimti prekybine veikla draudžiama.

Pradėti mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo veiklą galima tik pateikus miesto (rajono) valdybai pažymą apie kiekvieno mažmeninės prekybos (viešojo maitinimo) vieneto projektinį pajėgumą, parduodamų prekių grupių asortimentą ir higienos centro leidimą prekiauti. Veikiančios įmonės šiuos dokumentus pateikia miesto (rajono) valdybai kasmet iki kovo 1 dienos.

9 straipsnis. Prekybos įmonių reorganizavimas

Prekybos įmonės reorganizavimu, be Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 37 straipsnyje numatytų būdų, laikomas taip pat jos teisinio statuso ar prekybos šakos (maisto arba ne maisto prekės) pakeitimas.

10 straipsnis. Prekybos įmonių likvidavimas

Prekybos įmonės likviduojamos Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo nustatyta tvarka.

III SKIRSNIS.

PREKYBOS TARNAUTOJAI IR JŲ DARBO YPATYBĖS

11 straipsnis. Prekybos tarnautojas

Prekybos tarnautojas yra samdomas darbuotojas, kurio darbas tiesiogiai susijęs su prekių pirkimu, laikymu, pardavimu ir šių operacijų apskaita. Jiems nepriskiriami pagalbiniai darbuotojai.

Prekybos įmonių vadovams, tam tikrų kategorijų tarnautojams Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali nustatyti kvalifikacinius reikalavimus.

12 straipsnis. Prekybos tarnautojo darbo ypatybės

Be darbdavio sutikimo prekybos tarnautojas neturi teisės savarankiškai verstis prekyba, taip pat dalyvauti konkuruojančių su darbdaviu įmonių prekybinėje veikloje. Prekybos tarnautojas, pažeidęs nurodytus reikalavimus, privalo atlyginti padarytus nuostolius.

Darbdavys, priimdamas į darbą prekybos tarnautoją, gali su juo sudaryti atskirą sutartį, kad nutraukęs darbo sutartį tarnautojas nekonkuruotų su jo įmone. Konkurencijos draudimas neturi trukti ilgiau kaip metus. Šį apribojimą galima taikyti, kai darbdavys įsipareigoja prekybos tarnautojui, nutraukęs darbo sutartį, per visą konkurencijos draudimo laiką mokėti kompensaciją. Kompensacijos dydis nustatomas sutartyje.

Šio straipsnio antrojoje dalyje nurodyti apribojimai netaikomi, jei:

1) nutraukusio darbo sutartį prekybos tarnautojo veikla nepažeidžia ankstesnio darbdavio komercinių interesų;

2) darbo sutartis nutraukiama darbdaviui ją pažeidus;

3) darbdavys raštu atsisako konkurencijos draudimo.

Draudžiama prekiauti asmenims, sergantiems užkrečiamomis ligomis ir šių ligų sukėlėjų nešiotojams. Ligų sąrašą ir šiems asmenims draudžiamų prekiauti prekių asortimentą nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.

IV SKIRSNIS.

PROKŪRA

13 straipsnis. Prokūros sąvoka

Prokūra yra toks įgaliojimas, kuriuo prekybos tarnautojui ar kitam asmeniui suteikiama teisė prekybininko vardu atlikti su įmonės veikla susijusius teisinius veiksmus teisme ir kitose įstaigose. Asmuo, kuriam duota prokūra, yra prokuristas.

14 straipsnis. Prokūros davimas ir atšaukimas

Prokūrą gali duoti tik Lietuvos Respublikos įmonių rejestre įrašytos prekybos įmonės. Individualios (personalinės) įmonės prokūrą duoda jos savininkas arba jo įgaliotas asmuo, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos – bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nustatyta tvarka, bendrovės ir valstybinės (vietos savivaldybės) įmonės – jų įstatuose nustatyta tvarka. Jei jungtinės veiklos sutartyje (įstatuose) prokūra nenumatyta, tai tikrojoje ūkinėje bendrijoje ją duoda visi, komanditinėje ūkinėje bendrijoje – tikrieji jos nariai, o akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, valstybinės (savivaldybių) įmonėse, žemės ūkio bendrovėse ir kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose) – valdyba (direktorių valdyba).

Gali būti duodama ir kolektyvinė prokūra keliems asmenims drauge. Tuo atveju jie turi veikti kartu.

Prokuristui negali būti pavedama atlikti šių veiksmų: pasirašyti įmonės balansą ir mokesčių deklaraciją, paskelbti įmonės bankrotą, parduoti įmonę, duoti prokūrą, priimti į įmonę dalininkus.

Prokūra turi būti notariškai patvirtinta.

Prokūros negalima perleisti kitam.

Prokūrą gali atšaukti tas, kas ją duoda, o komanditinėje ūkinėje bendrijoje – kiekvienas tikrasis jos narys.

Prokūrą galima bet kada atšaukti.

15 straipsnis. Prokūros apribojimai

Prokūra gali būti apribota: įmonės filialu, atitinkamomis įmonės veiklos sritimis ir rūšimis, tam tikromis aplinkybėmis, laiku, vietove. Šie apribojimai gali būti taikomi tik įmonės vidaus santykiuose.

16 straipsnis. Prokūros pradžia ir pabaiga

Įmonės vidaus santykiuose prokūros pradžia laikomas jos davimo momentas.

Įmonės išoriniuose santykiuose prokūra įsigalioja tik ją įregistravus.

Prokūra nustoja galioti:

1) pasibaigus su ja susijusiems teisiniams santykiams;

2) prekybininkui ją atšaukus;

3) įmonei nustojus veikti;

4) pasikeitus įmonės savininkui. Įmonės savininkui mirus, prokūra lieka galioti.

Prokūros pabaiga laikomas atitinkamas įrašas nustatytame prokūros registravimo dokumente.

17 straipsnis. Prokuristo parašas ir atsakomybė

Pasirašydamas firmos vardu dokumentus, prokuristas prieš savo parašą turi įrašyti „prokuristas“ arba „pp“.

Jei pažeidžiami prokūros įgaliojimai ir dėl to prekybininkas turi nuostolių, prokuristas turi juos visiškai atlyginti.

V SKIRSNIS.

PREKYBOS ATSTOVAS (AGENTAS)

18 straipsnis. Prekybos atstovo (agento) sąvoka

Prekybos atstovas (agentas) yra įregistravęs įmonę verslininkas, nuolat tarpininkaujantis kitiems verslininkams sudarant sandorius arba tokius sandorius sudarinėjantis jų vardu. Prekybos atstovas (agentas) savo funkcijas atlieka pagal pavedimo sutartį.

Prekybininkas kartu gali būti ir prekybos atstovas (agentas), jeigu yra įregistravęs šios veiklos įmonę.

19 straipsnis. Prekybos atstovo (agento) ir atstovaujamojo santykiai

Prekybos atstovas (agentas), tarpininkaudamas bei sudarydamas sandorius, turi vadovautis atstovaujamojo interesais.

Prekybos atstovo (agento) ir atstovaujamojo santykius reguliuoja tarp jų sudaryta pavedimo sutartis ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

20 straipsnis. Prekybos atstovo (agento) pareigos pasibaigus sutarčiai

Prekybos atstovas (agentas) neturi teisės pasinaudoti pats ar perduoti kitiems asmenims atstovaujamojo jam patikėtų arba kitu būdu per bendradarbiavimo su atstovaujamuoju laiką įgytų komercinių ir kitų įmonės paslapčių.

Sudarydamas pavedimo sutartį, atstovaujamasis turi teisę pareikalauti, kad pasibaigus pavedimo sutarties laikui, prekybos atstovas (agentas) su juo nekonkuruotų. Ši sąlyga taikoma tik sutartyje nurodytoms prekėms ir atstovavimo teritorijoje. Konkurencija negali būti ribojama ilgiau kaip vienerius metus. Per visą konkurencijos ribojimo laiką atstovaujamasis moka prekybos atstovui (agentui) kompensaciją, kurios dydis nustatomas pavedimo sutartyje.

VI SKIRSNIS.

PREKYBOS MAKLERIS (BROKERIS)

21 straipsnis. Prekybos maklerio (brokerio) sąvoka

Prekybos makleris (brokeris) yra įregistravęs įmonę verslininkas, kuris būdamas nesusijęs su pirkėju ar pardavėju pastoviais sutartiniais santykiais, tarpininkauja jiems perkant ir parduodant prekes.

22 straipsnis. Prekybos maklerio (brokerio) pareigos

Šalims sutikus sudaryti pirkimo ir pardavimo sutartį, prekybos makleris (brokeris) parengia ir joms pateikia šio susitarimo dokumentą. Dokumente turi būti nurodytos šalys, susitarimo objektas, prekių rūšis, kiekis, kaina, prekių pardavimo terminas ir kitos sąlygos. Jei viena šalis atsisako pasirašyti pateiktą dokumentą, makleris (brokeris) privalo tuojau apie tai pranešti kitai šaliai.

Kai prekės perkamos ir parduodamos pagal pavyzdžius, kurie perduodami prekybos makleriui (brokeriui), jis turi saugoti šiuos pavyzdžius, kol prekės bus priimtos ir nebus pareikšta pretenzijų dėl jų kokybės.

Prekybos makleriui (brokeriui) negali būti pavesta atsiskaityti už parduotas prekes.

Prekybos makleris (brokeris) privalo tvarkyti dienyną ir jame kasdien chronologine tvarka registruoti visus jam tarpininkaujant sudarytus susitarimo dokumentus įrašydamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus duomenis. Įrašus būtina kasdien pasirašyti.

Šalims pareikalavus, prekybos makleris (brokeris) privalo pateikti dienyno išrašus, nurodydamas viską, kas buvo dėl tarpininkauto sandorio įrašyta. Jeigu teismas reikalauja, prekybos makleris (brokeris) turi pateikti dienyną. Prekybos maklerio (brokerio) dienynai saugomi pagal bendrą apskaitos dokumentų saugojimo tvarką.

23 straipsnis. Prekybos maklerio (brokerio) atsakomybė

Už dienyno tvarkymo pažeidimą prekybos makleris (brokeris) baudžiamas administracine tvarka.

Prekybos makleris (brokeris) privalo atlyginti šalims nuostolius, atsiradusius dėl jo kaltės.

24 straipsnis. Prekybos maklerio (brokerio) atlyginimas (kurtažas)

Prekybos maklerio (brokerio) paslaugos apmokamos pagal šalių susitarimą. Nesant susitarimo, šalys moka lygiomis dalimis.

VII SKIRSNIS.

PREKYBOS KOMISIONIERIUS

25 straipsnis. Prekybos komisionieriaus sąvoka

Prekybos komisionierius yra įregistravęs įmonę verslininkas, kuris įsipareigoja už atlyginimą savo vardu parduoti kitų asmenų (komitentų) prekes arba, jiems pavedus, prekes pirkti. Prekybos komisionierius gali dirbti pagal nuolatinę komiso sutartį arba būti įgaliotas sudaryti vienkartines sutartis.

26 straipsnis. Komisionieriaus ir komitento santykių reguliavimas

Komisionieriaus ir komitento prekybinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir šis įstatymas.

27 straipsnis. Komisionieriaus papildoma veikla

Jeigu komitentas nenustato prekių pirkimo sąlygų, komisionierius gali jam parduoti prekes iš savo sandėlių ir taip tapti pardavėju. Komisionierius, kuriam komitentas pavedė prekes parduoti, gali jas pirkti pats ir taip tapti pirkėju.

Kai komisionierius įsitraukia į komitentų pavedimus pirkti ar parduoti prekes, su juo turi būti atsiskaitoma už padarytas paslaugas taip, kaip ir tuo atveju, kai paslaugos atliekamos tretiesiems asmenims dalyvaujant.

VIII SKIRSNIS.

PIRKIMO IR PARDAVIMO SUTARTIS

28 straipsnis. Pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta)

Pasiūlymas sudaryti sutartį (oferta) yra siūlymas vienam ar keliems konkretiems asmenims, kai nurodomos sutarčiai sudaryti būtinos sąlygos, jeigu jos yra pakankamai apibrėžtos ir išreiškia pasiūliusio asmens įsipareigojimus.

Pasiūlymas sudaryti sutartį yra pakankamai apibrėžtas, jeigu jame nurodytos prekės ir tiesiogiai ar netiesiogiai nustatytas jų kiekis bei kaina arba numatoma jų nustatymo tvarka.

Pasiūlymas sudaryti sutartį, skirtas nenustatytiems asmenims, laikomas tiktai kvietimu pareikšti ofertą, jeigu siūlantis asmuo tiesiogiai nenumato ko kita.

29 straipsnis. Ofertos įsigaliojimas ir pakeitimas

Oferta įsigalioja, kai ją gauna ofertoje nurodytas asmuo.

Sutarties siūlytojas gali pakeisti ofertą, jeigu ofertoje numatytas asmuo gauna pranešimą apie jos pakeitimą anksčiau nei pačią ofertą arba tuo pačiu laiku.

30 straipsnis. Ofertos atšaukimas

Sutarties siūlytojas gali atšaukti ofertą, jeigu ofertos gavėjas pranešimą apie ofertos atšaukimą gauna iki akcepto išsiuntimo.

Oferta negali būti atšaukta:

1) jeigu ofertoje nustatytas akceptui pareikšti terminas arba nurodyta kitu būdu, kad pasiūlymas yra neatšaukiamas;

2) jeigu ofertos gavėjui buvo naudingiau laikyti ofertą neatšaukiama ir ofertos gavėjas atitinkamai veikė.

31 straipsnis. Ofertos pasibaigimas

Pasiūlymas sudaryti sutartį netenka galios, kai sutarties siūlytojas gauna pranešimą apie pasiūlymo atmetimą. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai oferta yra neatšaukiama.

32 straipsnis. Pasiūlymo priėmimas (akceptas)

Akceptas yra ofertos gavėjo pareiškimas arba kitoks elgesys, išreiškiantis sutikimą su oferta. Tylėjimas arba neveikimas nėra akceptas. Įsigaliojus akceptui, oferta tampa sutartimi.

Pasiūlymo sudaryti sutartį akceptas įsigalioja tuo momentu, kai sutarties siūlytojas gauna sutikimą.

Akceptas neįsigalioja, jeigu sutarties siūlytojas negauna sutikimo per ofertoje nurodytą terminą. Jeigu ofertoje terminas nenurodytas, tai veikiama pagal sandorio aplinkybes, įskaitant sutarties siūlytojo panaudotų ryšio priemonių greitį.

Jeigu pagal ofertą arba šalių tarpusavio santykiuose nusistovėjusią praktiką ar papročius ofertos gavėjas gali nepranešdamas sutarties siūlytojui išreikšti sutikimą kokiais nors veiksmais – išsiųsdamas prekes arba sumokėdamas pinigus, – akceptas įsigalioja įvykdžius tokius veiksmus su sąlyga, jeigu jie įvykdyti per antrojoje ir trečiojoje dalyse nurodytus terminus.

33 straipsnis. Akcepto gavimas

Pareiškimas apie akceptą arba bet kuris kitoks ketinimo priimti ofertą išreiškimas laikomas sutarties siūlytojo gautu, kai jam pranešta telegrama, momentinio ryšio priemonėmis arba pristatyta bet kuriuo būdu asmeniškai į jo įmonę arba jo pašto adresu, o jeigu sutarties siūlytojas neturi komercinės įmonės arba pašto adreso, – pagal jo nuolatinę gyvenamąją vietą.

34 straipsnis. Ofertos priėmimas kitomis sąlygomis

Atsakymas į ofertą, turintis papildymų, apribojimų arba kitų pakeitimų, yra nukrypimai nuo ofertos ir laikomas nauju pasiūlymu sudaryti sutartį.

Kai atsakyme į ofertą yra sąlygų, papildymų ir skirtumų, kurie iš esmės nekeičia ofertos sąlygų, jis laikomas akceptu, jeigu sutarties siūlytojas be pateisinamo uždelsimo telegrama, momentinio ryšio priemonėmis ar raštu dėl minėtų skirtumų nepareiškė prieštaravimo. Jeigu jis prieštaravimo nepareiškia, akcepte esančios ofertos sąlygos su pakeitimais taps sutarties sąlygomis.

Ofertą iš esmės keičiančiomis sąlygomis laikomi šie akceptanto pasiūlymai: dėl prekių kainų, mokėjimų, kokybės ir kiekio, tiekimo vietos ir terminų, vienos šalies atsakomybės kitai dydžio arba ginčo sprendimo.

35 straipsnis. Akcepto termino pradžia

Telegramoje arba rašte sutarties siūlytojo nustatytas akcepto terminas prasideda nuo telegramos perdavimo momento arba nuo laiško išsiuntimo momento, patvirtinto pašto spaudu ant voko.

Sutarties siūlytojo telegrama, teletaipu arba kitomis momentinio ryšio priemonėmis nustatyti akceptui terminai prasideda nuo ofertos gavimo momento.

Valstybinės šventės arba ne darbo dienos skaičiuojant akcepto terminą neišskiriamos. Tačiau, jeigu pranešimas apie akceptą negali būti pristatytas ofertos gavėjui per paskutinę nustatyto termino dieną dėl to, kad ši diena sutarties siūlytojo komercinės įmonės buvimo vietoje yra valstybinė šventė arba ne darbo diena, terminas pratęsiamas iki pirmos po jos esančios darbo dienos.

36 straipsnis. Pavėluotas akceptas

Pavėluotas akceptas galioja, jeigu sutarties siūlytojas apie sutikimą priimti jį nedelsdamas praneša telegrama, momentinio ryšio priemonėmis arba raštu.

Pavėluotas akceptas galioja, jeigu jis buvo išsiųstas laiku, o sutarties siūlytojas nedelsdamas telegrama, momentinio ryšio priemonėmis arba raštu nepranešė, kad laiko savo ofertą netekusia galios.

37 straipsnis. Akcepto panaikinimas

Akceptas gali būti panaikintas, jeigu sutarties siūlytojas pranešimą apie panaikinimą gavo anksčiau to momento arba tuo pačiu momentu, kai akceptas turi įsigalioti.

38 straipsnis. Sutarties sudarymo momentas

Sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kai oferta įsigalioja pagal šio įstatymo 32 straipsnio reikalavimus.

39 straipsnis. Prekių kainos

Parduodamos prekės kaina nustatoma šalių susitarimu, išskyrus tuos atvejus, kai ją reguliuoja valstybė.

40 straipsnis. Prekių kokybė

Parduodamos prekės turi atitikti sutarties, norminių dokumentų (standartų, techninių sąlygų, etalonų, pavyzdžių ir kt.) reikalavimus, išskyrus tas prekes, kurioms norminių dokumentų nereikia.

Pardavėjas privalo suteikti pirkėjui išsamią informaciją apie prekės kokybę, saugumą, vartojimo būdą, garantijos laiką.

Prekės, kurias vartojant gali atsirasti pavojus žmonių gyvybei, sveikatai arba aplinkai, gali būti parduodamos tik turint gamintojo ar kitų kompetentingų institucijų dokumentus, patvirtinančius prekių kokybę ir saugumą. Šių prekių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Gamybos ir prekybos įmonėms draudžiama parduoti Lietuvoje pagamintas ir importuotas prekes, kurias ženklinant, jų naudojimo dokumentuose arba sutartyse nenurodyta:

prekės pavadinimas;

deklaruojamo norminio dokumento žymuo (išskyrus prekes, kurioms norminio dokumento nereikia);

gamintojo pavadinimas ir jo adresas;

kiti prekės ženklinimo rekvizitai, nustatyti įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose.

Už norminių dokumentų reikalavimų nesilaikymą atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas.

41 straipsnis. Prekių priėmimas

Prekių priėmimas yra jų kiekio ir kokybės patikrinimas.

Gavėjas privalo prekes priimti:

iš transporto organizacijų – pagal galiojančias transporto taisykles;

kitais atvejais – laikydamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų taisyklių, norminių dokumentų ir sutarties reikalavimų.

42 straipsnis. Mažmeninio pirkimo ir pardavimo sutarties ypatybės

Pirkimo ir pardavimo sutartis laikoma sudaryta:

1) kai pirkėjas išreiškia sutikimą pirkti pardavėjo pasiūlytą prekę ir sumoka už ją tuojau arba per šalių sutartą terminą;

2) kai pardavėjas priima pirkėjo užsakymą reklamuojamai prekei.

Jei pirkėjui parduota prekė neatitinka jos kokybę reglamentuojančių dokumentų ar sutarties sąlygų, jis gali pasinaudoti teisėmis, nustatytomis Lietuvos Respublikos įstatymuose.

Pirkimo ir pardavimo sutartyje šalių susitarimu gali būti numatomos papildomos pardavėjo pareigos – parduotų prekių apsauga, papildomas įpakavimas, ekspedicijos ir kitos pareigos.

Mažmeninio pirkimo ir pardavimo sutartis yra įvykdyta, kai pardavėjas perdavė prekę pirkėjui, o pirkėjas už ją sumokėjo.

43 straipsnis. Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutarties ypatybės

Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartis gali būti ilgalaikė, trumpalaikė, vienkartinė.

Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartyse turi būti nustatyta:

1) parduodamų prekių pavadinimas, asortimentas, kiekis, kokybė;

2) prekių išsiuntimo (perdavimo) terminai;

3) kaina.

Be šių būtinų sutarties sąlygų, šalys sutartyje gali numatyti:

1) prekių pervežimo (perdavimo) būdą, atsiskaitymo tvarką ir formą;

2) prekių taros ir įpakavimo reikalavimus, taros grąžinimo tvarką ir terminus;

3) atsakomybę už sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą;

4) kitas sąlygas.

Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartyse gali būti numatytos ir su prekybine veikla nesusijusios pardavėjo pareigos (ruošinių gaminimas, įrengimų nuoma, ekspedicija ir kt.).

Didmeninio pirkimo ir pardavimo sutartis laikoma įvykdyta tą dieną:

1) kai prekės išsiunčiamos nevietiniam gavėjui;

2) kai prekės perduodamos pirkėjo arba pardavėjo sandėlyje.

Šalių susitarimu gali būti numatyta ir kitokia sutarties vykdymo tvarka.

IX SKIRSNIS.

PREKYBOS KONKURENCIJOS YPATYBĖS

44 straipsnis. Nesąžininga prekybos konkurencija

Nesąžininga prekybos konkurencija yra tokie prekybos dalyvių veiksmai, kurie klaidina pirkėjus, kenkia kitų prekybininkų ūkinei veiklai ir vardui.

Nesąžiningos konkurencijos veikas ir atsakomybę už jas nustato Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas ir šis įstatymas.

Draudžiama konkurencijos tikslams siūlyti, žadėti ar mokėti kitos prekybos įmonės tarnautojui ar įgaliotiniui atlyginimą, kad ši prekybos įmonė iš pardavėjo ar trečiojo asmens nesąžiningu būdu pirktų prekes.

Draudžiama prekybos įmonės tarnautojui ar įgaliotiniui reikalauti ar imti atlyginimą už tai, kad nesąžiningu būdu teiktų lengvatą kitam prekes perkančiam asmeniui.

45 straipsnis. Nesąžininga konkurencija per prekybos reklamą

Reklamoje draudžiama pabrėžti prekybos įmonės ir prekės nesamą išskirtinumą.

Draudžiama vilioti pirkėjus neleistinomis priemonėmis:

įkyriai siūlyti prekes ir paslaugas;

rodyti kainoraščiuose, kainų etiketėse, parduotuvės vidaus ir lango vitrinose tariamą kainų sumažinimą;

apeliuoti į prietarus ir žemus instinktus.

Reklama neturi kelti baimės ir kitų negatyvių emocijų, skatinti prievartos, daryti žalos žmogui, aplinkai.

Oficialių ir privačių asmenų pasisakymai, fotografijos, kino ir videosiužetai prekybos reklamoje negali būti naudojami be šių asmenų sutikimo.

46 straipsnis. Pirkinių priedų draudimas

Draudžiama konkurencijos tikslams nemokamai ar už menką atlyginimą atvirai arba paslėptai siūlyti ar duoti priedus prie pirktos prekės ar paslaugos.

Šio straipsnio draudimai netaikomi, kai:

1) prie prekių duodami mažos vertės reklaminiai priedai, kuriuose aiškiai nurodyta reklamuojama firma;

2) priedas laikomas prekės priklausiniu ar yra įprasta prekybos paslauga.

47 straipsnis. Draudžiami prekių išpardavimai

Mažmeninėje prekyboje neleidžiami tokie su įprastine prekyba nesuderinami prekių išpardavimai, kai sudarant pirkėjams klaidingą įspūdį, kad jiems teikiama ypatinga lengvata, norima įgyti pranašumo prieš konkurentus.

Išpardavimai nedraudžiami:

1) kai parduodamos nukentėjusios nuo gaisro, potvynio, audros ar kitų stichinių nelaimių prekės;

2) kai suderinus su architektūros ir statybos įstaigomis rekonstruojamas prekybos pastatas;

3) sezoniniai tekstilės, drabužių, avalynės, odinės galanterijos, sporto ir kitų prekių. Rudens ir žiemos sezoninis išpardavimas gali vykti nuo vasario mėnesio paskutinio pirmadienio, o pavasario ir vasaros – nuo rugpjūčio mėnesio paskutinio pirmadienio;

4) likviduojant prekybos įmonę.

Išpardavimų trukmė negali būti ilgesnė kaip 4 savaitės.

48 straipsnis. Prekybos įmonės dominavimo ribojimas

Prekybos įmonė laikoma dominuojančia geografinėje ar prekės rinkoje, kai jos apyvarta sudaro daugiau kaip 40 procentų atitinkamos rinkos apyvartos.

Jeigu įmonė yra dominuojanti rinkoje, jos savininkams draudžiama steigti kitą tos pačios rūšies (mažmeninės ar didmeninės prekybos) įmonę arba struktūrinį padalinį toje pačioje geografinėje rinkoje, kol kitas steigėjas toje pačioje rinkoje neįsteigs analogiškos įmonės arba struktūrinio padalinio.

49 straipsnis. Prekybos įmonės paslapčių atskleidimas

Prekybos įmonės savininkas (vadovybė) darbuotojus – tarnautojus, darbininkus ar mokinius – supažindina su sąrašu duomenų, kurie yra įmonės komercinė paslaptis. Šiems prekybos įmonės darbuotojams darbo sutarties galiojimo metu draudžiama savanaudiškiems tikslams ar norint padaryti žalą prekybos įmonės savininkui atskleisti patikėtą ar prieinamą komercinę paslaptį. Tokius reikalavimus pažeidęs prekybos įmonės darbuotojas privalo atlyginti savininkui padarytus nuostolius.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

______________