LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VIDAUS AUDITO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2001 m. rugsėjo 19 d. Nr. 1116
Vilnius
Įgyvendindama Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1247 „Dėl Valstybinio sektoriaus vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos sukūrimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 89-2764), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Rekomenduoti savivaldybių institucijų įsteigtų biudžetinių įstaigų ir savivaldybių įmonių vidaus audito tarnyboms vadovautis 1 punkte nurodytais reikalavimais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m.
rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1116
VIDAUS AUDITO REIKALAVIMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie reikalavimai nustato pagrindines vidaus audito tarnybos (arba vyriausiojo vidaus auditoriaus, kai įsteigta vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybė), įsteigtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 127 „Dėl valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių vidaus audito“ (Žin., 2000, Nr. 13-323; 2001, Nr. 80-2789), atliekamo vidaus audito, taip pat vidaus audito organizavimo valstybės institucijoje sąlygas ir kriterijus. Šie reikalavimai parengti atsižvelgiant į tarptautinius vidaus audito standartus.
2. Šiuose reikalavimuose vartojamos šios pagrindinės sąvokos:
valstybės institucija – valstybės institucija, įstaiga arba įmonė, kurioje įsteigta vidaus audito tarnyba arba vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybė;
išorės auditas – audito institucijos, įstaigos ir įmonės, nepriklausančios nuo audituojamos valstybės institucijos ir neatskaitingos Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atliekamas auditas;
objektyvumas – nešališkas požiūris ir psichologinė nuostata, reikalaujanti, kad vidaus auditorius atliktų darbą taip, kad jo rezultatai atitiktų tikrovę, nedarytų jokių išlygų dėl darbo kokybės, negrįstų savo nuomonės ir nedarytų išvadų dėl tikrinamų dalykų remdamasis kitų asmenų nuomone;
rizikos veiksniai – veiksniai, kurie gali turėti neigiamą įtaką valstybės institucijos tikslų įgyvendinimui;
rizikos veiksnių valdymas – rizikos veiksnių nustatymo, įvertinimo ir stebėjimo procesas, kurio metu, taikant tam tikras kontrolės priemones, siekiama sumažinti rizikos veiksnių padarinius valstybės institucijai;
vidaus auditas – nepriklausoma ir objektyvi tikrinimo, vertinimo ir stebėjimo veikla, kurios pagrindinis tikslas – vertinti ir skatinti gerinti valstybės institucijos rizikos veiksnių valdymą, vidaus kontrolę ir priežiūrą, taip pat prireikus konsultuoti valstybės instituciją, kaip geriau jai pasiekti nustatytuosius tikslus;
vidaus audito procedūra – vidaus audito tikslų pasiekimo būdas (stebėjimas, apklausa, tikrinimas ir kita);
vidaus audito programa – dokumentas, kuriame surašytos numatytos atlikti vidaus audito priemonės, skirtos vidaus audito tikslui pasiekti;
vidaus audito tarnybos vadovas – valstybės tarnautojas, vadovaujantis vidaus audito tarnybai arba einantis valstybės institucijoje vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigas, kai valstybės institucijoje įsteigta tik vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybė;
vidaus auditorius – valstybės tarnautojas, dirbantis valstybės institucijos vidaus audito tarnyboje arba einantis valstybės institucijoje vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigas, kai valstybės institucijoje įsteigta tik vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybė;
vidaus kontrolė – valstybės institucijos valdymo sistemos dalis, apimanti valstybės institucijos planus, jos vadovų įdiegtas procedūras, veiklos metodus ir tvarką, padedančius užtikrinti ekonomišką ir veiksmingą veiklą, gerus jos rezultatus, teisės aktų ir vadovų nurodymų laikymąsi, turto ir informacijos apsaugą, klaidų ir apgaulės nustatymą ir prevenciją, finansinės ir valdymo informacijos patikimumą ir pateikimą laiku.
II. VIDAUS AUDITO STATUSAS
4. Vidaus audito tarnyba yra valstybės institucijos struktūrinis padalinys, vykdantis Valstybės institucijos vidaus audito tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 127 „Dėl valstybės institucijų, įstaigų ir įmonių vidaus audito“ (Žin., 2000, Nr. 13-323; 2001, Nr. 80-2789), nurodytus uždavinius, funkcijas, siekiantis nustatytųjų vidaus audito veiklos tikslų, vadovaudamasis nustatytosiomis teisėmis ir pareigomis.
5. Vidaus auditas turi būti nepriklausomas, o vidaus auditoriaus veikla – objektyvi:
5.1. vidaus audito tarnybos vadovas turi būti tiesiogiai pavaldus ir atsiskaityti savo valstybės institucijos vadovui, kuris privalo užtikrinti, kad vidaus auditorius galėtų vykdyti savo funkcijas ir priimti sprendimus niekieno netrukdomas, objektyviai ir nešališkai;
5.2. vidaus auditoriui neturi būti daromas poveikis, kai planuojamas ir atliekamas vidaus auditas ir pateikiami vidaus audito rezultatai;
5.3. jeigu yra arba gali būti kokių nors faktų, trukdančių vidaus auditoriaus nepriklausomybei arba objektyvumui, apie tai turi būti pranešta valstybės institucijos vadovui;
5.4. vidaus auditorius turi būti nepriklausomas nuo valstybės institucijos vidaus kontrolės sistemos procedūrų. Vidaus auditorius neturi tikrinti ir vertinti tos veiklos, už kurią mažiau kaip prieš metus buvo tiesiogiai atsakingas;
III. VIDAUS AUDITO ORGANIZAVIMAS
6. Vidaus audito tarnybos vadovas turi vadovauti taip, kad vidaus audito veikla padėtų valstybės institucijai siekti didesnio veiklos efektyvumo, įgyvendinti nustatytąją valstybės institucijos veiklos strategiją, ūkinę ir finansinę politiką, atskleisti rezervus veiklai plėtoti ir jos tęstinumui garantuoti.
7. Vidaus audito tarnybos vadovas turi užtikrinti, kad vidaus audito tarnybos veikla atitiktų šiuos reikalavimus, Valstybės institucijos vidaus audito tarnybos nuostatus, Vidaus audito metodiką, kurią tvirtina finansų ministras, ir kitus vidaus auditą reglamentuojančius norminius teisės aktus.
8. Vidaus audito tarnybos vadovas, vadovaudamasis vidaus audito nepriklausomumo nuostata (šių reikalavimų 5 punktas) ir siekdamas kuo labiau sumažinti atliekamo darbo dubliavimąsi, prireikus koordinuoja darbą su išorės audito vykdytojais.
9. Vidaus auditas turi būti atliekamas profesionaliai, šiuo tikslu:
9.1. vidaus auditorius turi nuolat tobulinti žinias, įgūdžius, kitas profesines savybes ir gebėjimus. Jeigu atliekant vidaus auditą arba jo dalį vidaus auditoriui stinga tam tikrų specifinių žinių, vidaus audito tarnybos vadovas turi organizuoti konsultacijas su kompetentingais asmenimis (arba organizacijomis), nesusijusiais su valstybės institucija, tikrinama ir vertinama veikla, ir gauti reikiamus patarimus, kaip atlikti vidaus auditą;
IV. VIDAUS AUDITO PLANAVIMAS
10. Vidaus audito tarnybos vadovas atsakingas už metinio vidaus audito plano rengimą. Metinis vidaus audito planas turi būti sudaromas atsižvelgiant į valstybės institucijos rizikos veiksnius, kurių pagrindu būtų nustatomi vidaus audito prioritetai. Rizikos veiksniai, kurių pagrindu sudaromas metinis vidaus audito planas, turi būti vertinami mažiausiai kartą per metus. Rengiant metinį vidaus audito planą, turi būti atsižvelgiama į valstybės institucijos strateginį veiklos planą.
11. Vidaus audito tarnybos vadovas turi pateikti valstybės institucijos vadovui tvirtinti metinį vidaus audito planą.
12. Vidaus auditorius, vadovaudamasis vidaus auditą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais, turi planuoti kiekvieną vidaus auditą, atsižvelgdamas į:
V. VIDAUS AUDITO VYKDYMAS
14. Vidaus audito tarnybos veikla turi padėti valstybės institucijos vadovui priimti tinkamiausius sprendimus, geriau numatyti perspektyvas.
15. Vidaus audito tarnyba, vykdydama jai nustatytas funkcijas, turi teikti rekomendacijas, kaip tobulinti valdymą ir vidaus kontrolę, atsižvelgdama į:
16. Siekdama įvertinti ir taip skatinti gerinti valstybės institucijos rizikos veiksnių valdymą, vidaus kontrolę ir priežiūrą, vidaus audito tarnyba turi ištirti valstybės institucijos veiklą ir nustatyti, ar rezultatai atitinka nustatytuosius valstybės institucijos tikslus ir uždavinius, ar valstybės institucijos programos vykdomos, kaip numatyta, ar jos įgyvendintos.
17. Vidaus audito tarnyba turi nustatyti, ar tinkami nustatytieji valstybės institucijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo rezultatų vertinimo kriterijai. Jeigu šie kriterijai netinkami, vidaus audito tarnyba gali pateikti valstybės institucijos vadovui rekomendacijas, kaip juos patikslinti.
18. Siekdama vidaus audito tarnybos tikslų, vidaus audito tarnyba turi surinkti, išanalizuoti, įvertinti patikimą ir išsamią informaciją.
VI. VIDAUS AUDITO ATASKAITOS
20. Vidaus audito tarnybos vadovas turi užtikrinti, kad atlikus vidaus auditą, vadovaujantis vidaus auditą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais, būtų parengta atlikto vidaus audito ataskaita (toliau vadinama – ataskaita). Vidaus audito tarnybos vadovo sprendimu gali būti papildomai rengiama tarpinė ataskaita, kurioje valstybės institucijos vadovas informuojamas apie aptiktus trūkumus ir reikiamus skubius sprendimus. Nustatomi šie ataskaitos rengimo ir teikimo reikalavimai:
20.1. ataskaitoje turi būti nurodyti vidaus audito tikslai, apimtis, išvados ir rekomendacijos. Išvadas ir rekomendacijas vidaus auditorius privalo pagrįsti nustatytais faktais;
20.2. ataskaita turi būti tiksli, objektyvi, aiški, glausta, konstruktyvi, išsami ir parengta laiku;
20.3. parengtos ataskaitos projektas turi būti aptartas su audituoto valstybės institucijos struktūrinio padalinio arba valstybės institucijai pavaldžios ar reguliavimo sričiai priskirtos valstybės institucijos vadovu;
20.4. vidaus audito tarnybos vadovas ataskaitą turi pateikti savo valstybės institucijos vadovui. Ataskaita taip pat pateikiama audituotos pavaldžios ar reguliavimo sričiai priskirtos valstybės institucijos vadovui ar audituoto jos struktūrinio padalinio vadovui. Metinės finansinės atskaitomybės, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programų vykdymo audito ataskaitų kopijos pateikiamos ir Finansų ministerijai.
21. Vidaus audito tarnybos vadovas, vadovaudamasis vidaus auditą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais, turi žiūrėti, kaip įgyvendinamos ataskaitoje pateiktos rekomendacijos. Jeigu į pateiktas rekomendacijas neatsižvelgiama ir trūkumai netaisomi, vidaus audito tarnybos vadovas privalo apie tai informuoti savo valstybės institucijos vadovą, taip pat turi teisę informuoti Finansų ministeriją, o prireikus – ir Nuolatinę tarpžinybinę komisiją vidaus audito sistemos kūrimui valstybiniame sektoriuje koordinuoti.
VII. VIDAUS AUDITO TARNYBOS VEIKLOS VERTINIMAS
23. Vidaus audito tarnybos veikla turi būti vertinama siekiant užtikrinti, kad vidaus audito veikla būtų tobulinama, ir nustatyti, ar atliekamas vidaus auditas atitinka šiuos reikalavimus ir kitus vidaus auditą reglamentuojančius norminius teisės aktus.
24. Vidaus audito tarnybos veikla turi būti vertinama vadovaujantis vidaus auditą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais. Vidaus audito veiklos vertinimą sudaro:
24.1. vidinis vertinimas – nuolatinė vidaus audito tarnybos veiklos peržiūra, atliekama pačios vidaus audito tarnybos, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti vidaus audito tikslai, o ataskaitos duomenys būtų tikslūs, taip pat nustatyti, ar tinkamai vykdomos kitos funkcijos;
24.2. išorinis vertinimas – periodiška vidaus audito tarnybos veiklos peržiūra, kurią atlieka Finansų ministerija, gavusi metines vidaus audito tarnybos veiklos ataskaitas, taip pat rengdama patikrinimus vietose mažiausiai kartą per penkerius metus, kad nustatytų, ar vidaus audito veikla atitinka šiuos reikalavimus ir kitus vidaus auditą reglamentuojančius norminius teisės aktus.