LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL MINISTERIJOS IR PAVALDŽIŲ ORGANIZACIJŲ VEIKSMŲ YPATINGŲJŲ EKOLOGINIŲ IR KITŲ EKSTREMALIŲ SITUACIJŲ ATVEJAIS
1997 m. balandžio 22 d. Nr. 69
Vilnius
Įgyvendindamas Aplinkos apsaugos įstatymo 24 straipsnį, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų teisės aktų nuostatas dėl ypatingųjų ekologinių, kitų ekstremalių situacijų valdymo bei siekdamas darnaus ir efektyvaus Aplinkos apsaugos ministerijos struktūrinių padalinių ir pavaldžių organizacijų darbo tokių situacijų metu,
1. Patvirtinti Aplinkos apsaugos ministerijos Ypatingųjų ekologinių situacijų valdymo centro nuostatus (pridedama).
3. Pavaldžių organizacijų vadovams pavesti organizuoti pasirengimą darbui ypatingųjų ekologinių ir kitų ekstremalių situacijų atvejais, sąveiką su kitais apskrities, miesto, rajono ekstremalių situacijų valdymo organais, planuoti pavaldžių struktūrų veiksmus tokių situacijų metu ir jiems vadovauti.
4. Aplinkos apsaugos ministerijos 1995 06 20 įsakymą Nr. 102 „Dėl Ministerijos ir pavaldžių organizacijų veiksmų ypatingųjų ir kitų ekstremalių situacijų atvejais“ bei 1996 03 18 įsakymą Nr. 43 „Dėl Ministerijos Ypatingųjų ekologinių situacijų valdymo centro nuostatų patvirtinimo“ pripažinti netekusiais galios.
Patvirtinta
Aplinkos apsaugos ministerijos
1997 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 69
Aplinkos apsaugos ministerijos Ypatingųjų ekologinių situacijų valdymo centro nuostatai
Bendroji dalis
1. Aplinkos apsaugos ministerijos Ypatingųjų ekologinių situacijų valdymo centras (toliau – Centras arba YESVC) yra ministerijos neetatinis padalinys, skirtas specializuotai talkinti aplinkos apsaugos ministrui ir(ar) Lietuvos Respublikos ekstremalių situacijų valdymo centrui organizuojant ypatingųjų ekologinių ir kitų ekstremalių situacijų likvidavimą ir tyrimą.
2. Centro veikla grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugos valdymą ir kontrolę, veiklą ypatingųjų ekologinių situacijų metu bei šiais nuostatais.
3. Pagrindinės sąvokos:
· aplinka- gamtoje funkcionuojanti visuma tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršius ir gelmės, oras, vanduo, dirvožemis, augalai, gyvūnai, organinės ir neorganinės medžiagos, antropogeniniai komponentai) bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos;
· aplinkos apsauga – aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio bei kitokio neigiamo poveikio, atsirandančio naudojant gamtos išteklius;
· aplinkos apsaugos normatyvas – tai nustatyta tvarka įteisinta ūkinės ar kitos veiklos poveikio aplinkai leistinumo skaitmeninė ar loginė išraiška;
· aplinkos monitoringas – sistemingas aplinkos bei jos komponentų būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio įvertinimas ir prognozė;
· aplinkos apsaugos standartas – tai nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas normatyvinis dokumentas, kuriame nustatomos bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančios taisyklės, bendrieji principai ar charakteristikos;
· ekologinė informacija – duomenų apie aplinkos kokybės būklę visuma;
· ekosistema – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų elementų sistema, kurios komponentus jungia tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai;
· gamtos ištekliai – gyvosios ar negyvosios gamtos elementai, kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo poreikiams;
· ypatingoji ekologinė situacija – pavojinga aplinkos būklė, kai dėl ūkinės veiklos, avarijos ar kitokio įvykio bei gamtinių priežasčių labai ir (ar) nuolat viršijami aplinkos kokybės normatyvai, degraduoja aplinka;
· ekologinio pavojaus zona – tai vietovė, kurioje labai viršijami aplinkos apsaugos normatyvai, pavojingai degraduoja aplinka;
· ekologinės nelaimės zona – tai vietovė, kurioje dėl ūkinės veiklos, avarijos, kitokio poveikio ar gamtinių priežasčių negrįžtamai degraduoja aplinka ir ji nebetinka žmonėms gyventi;
· kenksmingas poveikis aplinkai – ekosistemos ar jos komponentų natūralių funkcijų susilpnėjimas arba netekimas;
· ūkinė veikla – ūkinė ir kitokia veikla, kuri turi įtakos aplinkai;
· pavojingos medžiagos – nuodingos, kenksmingos, degios, sprogstamosios, koroziją sukeliančios ir kitos medžiagos, galinčios pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtos procesams;
· teršalų emisija – tai teršiančiosios medžiagos išmetimas į aplinką.
Ypatingųjų ekologinių situacijų valdymo centro uždaviniai ir funkcijos
5. Pagrindiniai Centro uždaviniai yra:
5.1. organizuoti valstybės valdymo institucijų, kitų juridinių bei fizinių asmenų ūkinės veiklos reguliavimą ir kontrolę ekologinio pavojaus zonose, siekiant maksimaliai apsaugoti žmones, išsaugoti aplinką ir gamtos išteklius;
6. Centras, spręsdamas pavestus uždavinius, vykdo šias funkcijas:
6.1. organizuoja ir koordinuoja ankstyvąjį gyventojų įspėjimą apie gresiantį ekologinį pavojų arba ekologinę nelaimę;
6.3. organizuoja nenutrūkstamą pasikeitimą aplinkosaugine informacija su ministerijai pavaldžiomis organizacijomis, suinteresuotomis valstybės valdymo institucijomis, kitomis organizacijomis;
6.4. nustatyta tvarka apie besiklostančią situaciją teikia informaciją gyventojams, masinėms visuomenės informavimo priemonėms, kitų valstybių ir tarptautinėms organizacijoms;
6.5. koordinuoja visų institucijų, vykdančių aplinkos monitoringą ypatingos ekologinės situacijos metu, veiklą;
6.6. analizuoja ypatingos ekologinės situacijos priežastis ir, įvertinus situacijos mastą, prognozuoja jos vystymosi eigą ir galimas pasekmes, ruošia rekomendacijas ypatingoms ekologinėms situacijoms ir jų pasekmėms likviduoti;
6.7. teikia pasiūlymus aplinkos apsaugos ministrui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl ekologinio pavojaus ar ekologinės nelaimės zonų paskelbimo ir rekomendacijas dėl ūkinės ir kitos veiklos režimo jose;
Ypatingųjų ekologinių situacijų valdymo centro teisės
7. Centras, vykdydamas jam pavestus uždavinius, turi teisę:
7.1. nustatyta tvarka gauti iš valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų, kitų juridinių bei fizinių asmenų duomenis aplinkos apsaugos klausimais, susijusiais su ypatingųjų ekologinių situacijų valdymu;
7.2. teikti pasiūlymus dėl ekologinio pavojaus ar ekologinės nelaimės zonų paskelbimo ir režimų jose nustatymo, ypatingųjų situacijų lokalizavimo ir likvidavimo, jų priežasčių ir pasekmių šalinimo bei tyrimo;
Ypatingųjų ekologinių situacijų valdymo centro struktūra ir valdymas
9. Centrą sudaro:
9.1. Centro vadovas – aplinkos apsaugos viceministras. Jis tvirtina Centro ir ministerijos pavaldžių organizacijų parengtus ypatingųjų ekologinių situacijų valdymo dokumentus, atsako už Centro priimtus sprendimus;
9.2. Centro vadovo pavaduotojas (etatinis darbuotojas ypatingųjų ekologinių situacijų valdymo reikalams) organizuoja YESVC pasirengimą bei darbą ypatingųjų ekologinių situacijų metu, koordinuoja ministerijos bei pavaldžių organizacijų ypatingųjų ekologinių situacijų valdymo ir operatyvinių grupių darbą;
9.3. Informacijos priėmimo, apdorojimo ir perdavimo grupė užtikrina kokybišką informacijos apie ypatingųjų ekologinių situacijų valdymą priėmimą iš valstybės valdymo ir savivaldos institucijų, organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, jos pateikimą Centro vadovui ar pavaduotojui bei informacijos perdavimą Centro vadovo nurodytiems adresatams. Grupės darbą organizuoja AAM Jungtinio tyrimų centro Informacinių technologijų centro direktorius;
9.4. Ypatingosios ekologinės situacijos analizavimo, įvertinimo, jos vystymosi prognozavimo grupė analizuoja įvairių šaltinių, tarp jų ministerijos ir pavaldžių organizacijų operatyvinių grupių teikiamą informaciją, pasitelkdama ministerijos ir(ar) nepriklausomus ekspertus vertina susidariusią ypatingąją ekologinę situaciją, siūlo lokalizavimo, likvidavimo ir pasekmių pašalinimo būdus, organizuoja ir koordinuoja jos priežasčių tyrimą. Grupės darbą organizuoja ir jam vadovauja tos aplinkosaugos srities, kurioje susidarė ypatingoji ekologinė situacija, ministerijos skyriaus viršininkas;
9.5. Veiksmų planavimo ir sprendimų projektų parengimo grupė ruošia Centro vadovui ypatingosios ekologinės situacijos analizavimo, įvertinimo, jos vystymosi prognozavimo grupės išvadų ir pasiūlymų pagrindu ypatingosios ekologinės situacijos valdymo sprendimų projektus. Grupės darbą organizuoja ir jam vadovauja tos aplinkosaugos srities, kurioje susidarė ypatingoji ekologinė situacija, ministerijos departamento direktorius;
9.6. Ekologinio monitoringo duomenų kaupimo ir analizės grupė organizuoja ir vykdo įvykio vietoje aplinkos užterštumo laboratorinius tyrimo darbus, koordinuoja kitų institucijų atliekamus tokius laboratorinius tyrimus, teikia ekspertines įvykio priežasčių išvadas. Grupės vadovas – AAM Jungtinio tyrimų centro generalinis direktorius;
9.7. Hidrometeorologinių reiškinių įvertinimo ir prognozės grupė nustato hidrometeorologinių matavimų ir stebėjimų apimtį ir dažnumą ypatingosios ekologinės situacijos zonoje, organizuoja jų vykdymą bei specialių hidrometeorologinių prognozių sudarymą ir perdavimą Centrui, meteorologinių ir hidrologinių sąlygų stebėjimą nustatytu režimu ypatingosios ekologinės situacijos vyksmo zonoje ir prognozuoja hidrometeorologinių reiškinių pakitimus. Už grupės darbą atsako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AAM viršininkas;
9.8. Operatyvaus situacijos įvertinimo vietoje grupė (AAM operatyvinė grupė) organizuoja ypatingosios ekologinės situacijos valdymo įvertinimą vietoje. Organizuoja ir vykdo įvykio vietoje aplinkos užterštumo tyrimo darbus, ima mėginius laboratoriniams tyrimams. Grupės darbui pagal kompetenciją vadovauja Aplinkos apsaugos inspekcijos prie AAM viršininkas ir AAM Jungtinio tyrimų centro Aplinkos tyrimų centro direktorius arba Centro vadovo pavaduotojas;
9.9. AAM pavaldžių organizacijų ypatingųjų ekologinių situacijų valdymo grupės organizuoja ypatingųjų ekologinių situacijų valdymą vietose. Už šių grupių pasirengimą bei efektyvų darbą ypatingųjų ekologinių ir kitų ekstremalių situacijų metu atsako AAM pavaldžių organizacijų vadovai;
9.10. Ryšių su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis palaikymo grupė organizuoja informacijos apie ypatingųjų ekologinių situacijų vyksmą paruošimą, siekiant tai pateikti kitoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms konvencijų ir kitų susitarimų pagrindu. Talkina YESVC rengti dokumentus kitomis kalbomis. Grupei vadovauja AAM Bendrosios strategijos departamento Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus viršininkas;
9.11. Darbo su visuomene, ryšių su masinėmis informavimo priemonėmis palaikymogrupė organizuoja tiesioginį ar per masines informavimo priemones gyventojų švietimą apie ypatingąją ekologinę situaciją, jos priežastis ir pasekmes, teikia rekomendacijas apsaugai. Grupės vadovas – Ryšių su visuomene ir švietimo skyriaus viršininkas.
10. Darbo grupių techniniu aprūpinimu, jų komplektavimu, darbo organizavimu rūpinasi grupių vadovai.
11. Aplinkos apsaugos ministerijos struktūrinių padalinių ir pavaldžių organizacijų darbuotojai Centro grupių vadovais ir grupių darbuotojais skiriami Centro vadovo teikimu pagal ypatingosios ekologinės situacijos rūšį ir mastą aplinkos apsaugos ministro įsakymu.
12. Valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių darbas Centro organizuojamame ypatingųjų situacijų valdyme yra privalomas, kitų aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų darbas organizuojamas ir viršvalandžių apmokėjimas vykdomas įstatymų numatyta tvarka.