LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL BENDRŲJŲ PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ ( BPST 01-97) DALINIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

1999 m. liepos 23 d. Nr. 451

Vilnius

Iš dalies pakeičiu ir papildau Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles (BPST 01-97), patvirtintas Vidaus reikalų ministerijos 1997 02 14 įsakymu Nr. 59 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir įsigaliojimo“ (Žin., 1997, Nr. 102-2577):

1. Išdėstau 1.8.6 punktą taip:

„1.8.6. pasirūpinti, kad objekte būtų gaisro gesinimo priemonės, ir garantuoti, kad jos veiktų ir būtų parengtos darbui;“

2. Išdėstau 2.1 punktą taip:

„2.1. Teritorija turi būti tvarkinga, nuolat valoma, laiku nušienaujama, o nupjauta žolė, gamybos atliekos, šiukšlės išgabenamos į specialiai paruoštas vietas.“

3. Išdėstau 2.2 punktą taip:

„2.2. Privažiuojamieji keliai ir priėjimai prie pastatų, gaisrinių kopėčių, priešgaisrinio inventoriaus, gaisrinių hidrantų ir vandens telkinių turi būti laisvi, tvarkingi ir tamsiu paros metu apšviesti. Priešgaisriniuose tarpuose tarp pastatų draudžiama laikyti medžiagas, įrengimus, tarą ir statyti transporto priemones.“

4. Išdėstau 2.4 punktą taip:

„2.4. Geležinkelio apsauginės juostos turi būti sutvarkytos. Jose draudžiama kurti laužus, deginti sausą žolę, degias atliekas. Prie geležinkelio įrengtos mineralizuotos juostos turi būti kasmet atnaujinamos. Įmonėje geležinkelio pervažos visada turi būti laisvos, jų danga išklota geležinkelio bėgių aukštyje.“

5. Išdėstau 2.7 punktą taip:

„2.7. Mechanizuoti įvažiavimo vartai privalo turėti įrenginius, leidžiančius vartus atidaryti rankomis bet kuriuo paros metu. Ties pagrindinio įvažiavimo į įmonės teritoriją vieta reikia įrengti pastatų ir vandens telkinių išdėstymo schemą.“

6. Išdėstau 3.5 punktą taip:

„3.5. Draudžiama grotuoti gydymo, vaikų ir mokymo įstaigų pastatų langus.“

7. Išdėstau 3.7 punktą taip:

„3.7. Gamybinėse patalpose nuo įrengimų turi būti valomos dulkės, pūkai ir kitos degios atliekos. Valymo terminai nustatomi pagal technologinius reglamentus arba objekto (baro) instrukcijas. Metalo drožlės ir panaudotos valymo medžiagos turi būti sudedamos į metalines, uždaromas dėžes, o pamainai pasibaigus išnešamos iš patalpų.“

8. Išdėstau 3.8 punktą taip:

„3.8. Rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose draudžiama laikyti suslėgtųjų dujų balionus, LU ir DS, sprogstamąsias bei kitas pavojingas medžiagas, kurios sprogsta ir dega sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, ir degimo metu nuodingus produktus išskiriančias medžiagas.“

9. Išdėstau 3.17 punktą taip:

„3.17. Rūsių patalpų langai turi būti įstiklinti.“

10. Išdėstau 3.20 punktą taip:

„3.20. Evakuacijos keliuose (išskyrus V atsparumo ugniai pastatus) draudžiama naudoti degias medžiagas sienų ir lubų apdailai, įrengti iš jų laiptinių, holų ir vestibiulių grindis. Koridorių grindys gali būti įrengiamos iš degių sunkiai užsiliepsnojančių medžiagų ir dengiamos nedegia mažai toksiška danga. Evakuacijos keliuose grindų danga turi būti pritvirtinta.“

11. Išdėstau 3.26 punktą taip:

„3.26. Vėdinimo įrenginių, elektros skydinių bei kitų techninių patalpų durys turi būti užrakintos, o durys, vedančios ant pastato stogo, į rūsį ar kertančios priešgaisrines sienas,- uždarytos.“

12. Išdėstau 4.1 punktą taip:

„4.1. Elektros tinklai ir įrenginiai turi būti įrengiami, eksploatuojami ir remontuojami laikantis galiojančių taisyklių, kitų norminių aktų bei instrukcijų reikalavimų. Jie turi būti tinkami eksploatuoti, saugūs gaisro ir sprogimo atžvilgiu. Montuoti ir remontuoti elektros tinklus ir įrenginius galima tik kvalifikuotiems specialistams.“

13. Išdėstau 4.3 punktą taip:

„4.3. Elektros paskirstymo spintose turi būti vartotojų schemos, nurodančios saugiklio arba komutacinio aparato nominalios srovės dydį. Spintos ir skydinės turi būti užrakintos, o įvadinių komutacinių aparatų vietos – pažymėtos užrašu „Elektros įvadas“. Priėjimai prie elektros skydinių ir spintų turi būti tvarkingi ir neužkrauti. Jose ir 1 m atstumu nuo jų draudžiama laikyti bet kokias medžiagas. Tarpai tarp grindų ir elektros spintų turi būti užtaisyti nedegiomis medžiagomis.“

14. Išdėstau 4.7 punktą taip:

„4.7. Sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingose zonose elektros prietaisų konstrukcija turi atitikti tai zonai keliamus saugos reikalavimus.“

15. Išdėstau 4.10 punktą taip:

„4.10. Elektros šviestuvuose turi būti naudojamos ne didesnio galingumo elektros lempos, negu nurodyta eksploatavimo instrukcijoje.“

16. Išdėstau 4.11.4 punktą taip:

„4.11.4. į buitinio naudojimo elektros šakučių lizdus jungti elektros prietaisus, viršijant instaliacinį galingumą;“

17. Išdėstau 4.15 punktą taip:

„4.15. Visi elektros įrenginiai turi būti apsaugoti nuo trumpojo laidų jungimo ir kitų nevardinių režimų, galinčių sukelti gaisrą.“

18. Išdėstau 4.16 punktą taip:

„4.16. Nustatytu laiku būtina matuoti kabelių ir laidų izoliacijos varžą, o matavimo rezultatus surašyti į tam tikslui skirtą žurnalą arba į atitinkamos formos aktą.“

19. Išdėstau 4.18 punktą taip:

„4.18. Eksploatuojant sprogimo atžvilgiu pavojingus technologinius įrenginius, į transformatorinę pastotę, jei ji yra gretimose patalpose, turi būti nuolat tiekiamas oras.“

20. Išdėstau 4.23 punktą taip:

„4.23. Visų technologinių įrenginių korpusai turi būti įžeminti, neatsižvelgiant į tai, ar naudojamos kitos apsaugos nuo statinio elektros krūvio priemonės.“

21. Papildau minėtas taisykles 5.7.3 punktu:

„5.7.3. be priežiūros palikti neautomatinius katilus.“

22. Išdėstau 5.8 punktą taip:

„5.8. Prie krosnies ir židinio pakuros degias ar sunkiai degias grindis nuo užsidegimo reikia apsaugoti metaliniu lakštu arba kitomis nedegiomis medžiagomis.“

23. Išdėstau 6.4 punktą taip:

„6.4. Vėdinimo kamerose draudžiama laikyti nereikalingus įrengimus ir bet kokias medžiagas. Kameros turi būti užrakintos.“

24. Išdėstau 6.11 punktą taip:

„6.11. Gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingose patalpose esantys vėdinimo įrenginiai turi būti su automatiniais ir rankiniais išjungimo įrenginiais, kuriais būtų galima pasinaudoti kilus gaisrui ar ištikus avarijai (pagal šioms patalpoms nustatytus reikalavimus).“

25. Išdėstau 7.17 punktą taip:

„7.17. Aptarnaujantis personalas privalo būti susipažinęs su vamzdynų technologine schema, sklendžių išdėstymu ir jų paskirtimi, ištikus avarijai mokėti atlikti perjungimo, uždarymo, atidarymo operacijas. Įvadinės sklendės turi būti su užrašais, o jų vietą privalo žinoti ir budintis personalas.“

26. Išdėstau 7.24 punktą taip:

„7.24. Degūs skysčiai riebalams pašalinti, detalėms plauti prieš jų dažymą gali būti naudojami tik tam tikslui skirtose ir tinkamai įrengtose vietose.“

27. Išdėstau 7.25 punktą taip:

„7.25. Ne didesnės kaip 0,5 kub. m talpos vonios su LU ir DS detalėms ir gaminiams plauti, dažyti panardinimo būdu turi būti su nusiurbimo įrenginiais ir sandariais dangčiais. Didesnės kaip 0,5 kub. m talpos vonios turi būti įrengtos specialiose kamerose, turinčiose vėdinimo įrenginius.“

28. Išdėstau 7.26 punktą taip:

„7.26. Draudžiama eksploatuoti dažymo ir džiovinimo spintas, kameras, kabinas esant techniškai nesutvarkytiems jų ištraukiamosios vėdinimo sistemos oro drėkintuvams, hidrofiltrams, dažų, lakų gaudikliams, automatinio gesinimo ir kitiems įrenginiams.“

29. Išdėstau 7.28 punktą taip:

„7.28. Dažai į dažymo vietą turi būti tiekiami jau paruošti. Lakų ir dažų kiekis cecho sandėlyje neturi viršyti pamainos normos. Kiekvienos medžiagos maksimalus kiekis turi būti nurodomas ant sandėlio durų ir taros.“

30. Išdėstau 7.32 punktą taip:

„7.32. Ant grindų išlietas lakas arba dažai turi būti nedelsiant išvalyti. Valyti grindis, sienas ir įrenginius LU ir DS draudžiama. Panaudotą lako ar dažų tarą būtina sandariai uždaryti ir laikyti specialiose patalpose ar aikštelėse.“

31. Išdėstau 7.42 punktą taip:

„7.42. Nuo technologinių įrengimų, šildymo, elektros prietaisų ir kitų įrenginių būtina valyti dulkes bei kitas degias medžiagas kiekvieną pamainą, o nuo statybinių konstrukcijų ir stogo – ne rečiau kaip kartą per mėnesį.“

32. Išdėstau 7.44 punktą taip:

„7.44. Eksploatuojant tepalo pripildomus įrenginius, turi būti naudojamos išsipylusių, nutekėjusių tepalų šalinimo bei konstrukcijų ir degių medžiagų nuo tepalų įsigėrimo apsaugojimo priemonės.“

33. Išdėstau 7.47 punktą taip:

„7.47. Amoniakinių šaldymo įrenginių, mašinų ir aparatinių patalpų šaltnešio garų analizatoriai ir jų blokuotė su vėdinimo ir kompresorių išjungimo įrenginiais turi būti veikiantys.“

34. Išdėstau 8.7 punktą taip:

„8.7. Iškraunant ir pakraunant LU ir DS bei kitas gaisro ir sprogimo atžvilgiu pavojingas medžiagas, būtina:“.

35. Išdėstau 8.7.4 punktą taip:

„8.7.4. įžeminti įvairius įrengimus, mechanizmus bei talpyklas;“.

36. Išdėstau 9.16 punktą taip:

„9.16. Atvirose aikštelėse įvairias talpyklas su reaktyvais, LU ir DS reikia sustatyti grupėmis, ne didesnėmis kaip po 100 vienetų, arba laikyti ne daugiau kaip 5 tonas minėtų medžiagų vienoje grupėje. Atstumas tarp grupių turi būti ne mažesnis kaip 5 m. Aplink kiekvieną aikštelę, atsižvelgiant į laikomų medžiagų kiekį, reikia įrengti užtvaras.“

37. Išdėstau 9.17 punktą taip:

„9.17. Degių ir nedegių medžiagų su degia pakuote sandėliuose draudžiama naudoti šildytuvus su atvirais kaitinimo elementais, virykles ir kitus buitinius prietaisus.“

38. Išdėstau 9.18 punktą taip:

„9.18. Stelažų medinės konstrukcijos turi būti padengtos atsparumą ugniai didinančiomis medžiagomis. Praėjimai tarp stelažų, rietuvių ir tarpai nuo jų iki sienų turi būti ne siauresni kaip 0,8 m ir neužkrauti.“

39. Išdėstau 9.41 punktą taip:

„9.41. Draudžiama gabenti, priimti į sandėlį bei tiekti į kuro tiekimo traktą anglis, pastebėjus savaiminio įkaitimo židinius.“

40. Išdėstau 10.7 punktą taip:

„10.7. Dujų balionai nuo šildymo prietaisų turi būti laikomi ne mažesniu kaip 1 m atstumu.“

41. Išdėstau 10.9 punktą taip:

„10.9. Pripildyti dujų balionai laikomi ir transportuojami vertikaliai arba horizontaliai su ant antgalio užsuktomis aklėmis. Horizontaliai ant medinių rėmų arba stelažų laikomo baliono rietuvės turi būti ne aukštesnės kaip 1,5 m, o visi ventiliai – nukreipti į vieną pusę.“

42. Išdėstau 10.10 punktą taip:

„10.10. Aplink degių dujų balionų sandėliavimo vietas mažesniu kaip 10 m atstumu draudžiama laikyti degias medžiagas, dirbti su atvira ugnimi arba rūkyti.“

43. Išdėstau 10.17 punktą taip:

„10.17. Draudžiama palikti be priežiūros įjungtus neautomatinius dujinius prietaisus.“

44. Papildau 10.19 punktu:

„10.19. Aptikus dujų nutekėjimą iš dujotiekio ar įrenginio, būtina nedelsiant aptverti avarinę zoną ir pastatyti atitinkamus įspėjamuosius ženklus, atjungti pažeistą vamzdyno atkarpą ar įrenginį.“

45. Papildau minėtas taisykles 10.20 punktu:

„10.20. Draudžiama naudoti atvirą ugnį dujų nutekėjimo vietai nustatyti.“

46. Išdėstau 12.4 punktą taip:

„12.4. Darbuotojas, atliekantis suvirinimo darbus, privalo turėti suvirintojo kvalifikacijos pažymėjimą.“

47. Išdėstau 12.17 punktą taip:

„12.17. Ugnies darbų atlikimo vietoje aikštelės, metalo konstrukcijos ir įrengimai turi būti nuvalyti nuo galinčių sprogti ar užsidegti medžiagų, dervų, dulkių ir t. t. Draudžiama pradėti ugnies darbus, jei nesiimta priemonių, užtikrinančių priešgaisrinę saugą.“

48. Išdėstau 12.18 punktą taip:

„12.18. Aparatai, mašinos ir kiti įrengimai, kuriuose bus atliekami ugnies darbai, turi būti sustabdyti ar išjungti, iš jų bei vamzdynų pašalintos galinčios sprogti ar užsidegti medžiagos, atjungti aklėmis nuo veikiančių aparatų ir komunikacijų, išgarinti arba išplauti vandeniu, išvėdinti, iš aparatų ir vamzdynų analizei atlikti paimti oro mėginiai.“

49. Išdėstau 12.19 punktą taip:

„12.19. Ugnies darbų vieta turi būti vėdinama (natūraliai ar veikiant kilnojamajai vėdinimo sistemai).“

50. Išdėstau 12.20 punktą taip:

„12.20. Ugnies darbų zonoje aparato arba vamzdyno viduje pastebėjus degių dujų ar skysčių nutekėjimą šie darbai turi būti nedelsiant nutraukti. Jie gali būti vykdomi toliau tik išsiaiškinus bei pašalinus degių dujų ar skysčių nutekėjimo priežastis.“

51. Išdėstau 12.30.3 punktą taip:

„12.30.3. naudotis neveikiančiais, techniškai nesutvarkytais suvirinimo įrangos matavimo prietaisais ir apsauginiais slėgio vožtuvais;“.

52. Išdėstau 13.4 punktą taip:

„13.4. Mašinos, vežiojančios LU ir DS bei degias dujas, statomos atskirose aikštelėse arba boksuose, įrengtuose pagal galiojančių normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.“

53. Išdėstau 13.13 punktą taip:

„13.13. Transporto priemonėse privalomų gesintuvų skaičius nustatomas pagal šių taisyklių 3 priedą.“

54. Išdėstau 14.9.2 punktą taip:

„14.9.2. LU ir DS laikyti tam tikslui pritaikytose patalpose;“.

55. Išdėstau 14.12 punktą taip:

„14.12. Reagentai (oksidatoriai) laikomi stikliniuose induose su pritrintais arba plastikiniais užsukamais kamščiais. Šie indai statomi spintose ant atskirų lentynų.“

56. Išdėstau 14.17 punktą taip:

„14.17. LU ir DS draudžiama pilti į kanalizaciją. Panaudotus skysčius būtina supilti į sandarų indą, o pasibaigus darbo dienai – išnešti iš laboratorijos.“

57. Išdėstau 15.3 punktą taip:

„15.3. I, II atsparumo ugniai pastatuose masinius renginius galima organizuoti bet kuriame aukšte, III–V – tik pirmame aukšte. Patalpos, kuriose organizuojami masiniai renginiai, turi atitikti normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus.“

58. Išdėstau 15.7.4 punktą taip:

„15.7.4. naudoti degias dekoracijas, scenos užuolaidas, drapiruotes ir apipavidalinti sceną lengvai užsiliepsnojančiomis medžiagomis;“.

59. Pripažįstu netekusiu galios 15.7.9 punktą.

60. Išdėstau 15.12 punktą taip:

„15.12. Atrakcionų, pramoginių ir kitų masinių renginių bei religinių apeigų palapinių, namelių ir kitų statinių parinkimo vietą būtina derinti su valstybine priešgaisrine priežiūra. Minėtų statinių degios konstrukcijos turi būti apdorotos atsparumą ugniai didinančiomis medžiagomis. Šių objektų atsakingi asmenys privalo turėti tai patvirtinančius dokumentus.“

61. Išdėstau 16.4 punktą taip:

„16.4. Visuomeninių pastatų budintis personalas privalo turėti žibintuvėlius, instrukciją, nustatančią jų veiksmus kilus gaisrui ar ištikus avarijai, avarinių tarnybų bei atsakingų darbuotojų telefonų sąrašus.“

62. Išdėstau 16.23 punktą taip:

„16.23. Kiekvienas fizioterapijos kabinetas turi turėti atskirą įvadą nuo magistralinio elektros skydo.“

63. Išdėstau 16.48 punktą taip:

„16.48. Prekybos ir paslaugų objektų (kioskų) pastatymo vieta ir jų įranga turi atitikti priešgaisrinės saugos ir kitų norminių aktų reikalavimus.“

64. Papildau minėtas taisykles 16.77 punktu:

„16.77. Lauko prekybos, turgaus ar mugės vietų išdėstymą būtina derinti su valstybine priešgaisrine priežiūra.“

65. Papildau minėtas taisykles 16.78 punktu:

„16.78. Kas 30 m prekybos eilės turi būti paliktas ne mažesnis kaip 1,5 m praėjimas, kertantis pagrindinius praėjimus.“

66. Išdėstau 17.2 punktą taip:

„17.2. Už individualių gyvenamųjų namų, butų, garažų, vasarnamių, ūkinių pastatų priešgaisrinę saugą atsako jų savininkai, o už bendro naudojimo patalpų, garažų, gyvenamųjų namų, sodininkų bendrijoms priklausančios teritorijos priešgaisrinę saugą – kooperatyvų, bendrijų pirmininkai.“

67. Išdėstau 17.3 punktą taip:

„17.3. Bendrijų pirmininkai privalo:“.

68. Išdėstau 17.7.5 punktą taip:

„17.7.5. rūsiuose įrengtuose sandėliukuose laikyti suslėgtųjų dujų balionus, LU ir DS, sprogstamąsias bei kitas pavojingas medžiagas, kurios sprogsta ir dega sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi ar viena su kita, ir degimo metu nuodingus produktus išskiriančias medžiagas.“

69. Išdėstau 17.13 punktą taip:

„17.13. Rūkyklas ir vasaros virtuves galima įrengti ne arčiau kaip 10 m nuo medinių pastatų.“

70. Išdėstau 17.14 punktą taip:

„17.14. Sodybos tipo gyvenamuosiuose namuose, vasarnamiuose, butuose leidžiama laikyti LU ir DS metalinėje taroje ir ne daugiau kaip 5 l.“

71. Papildau minėtas taisykles 17.15.3 punktu:

„17.15.3. vengti veiksmų ir nesudaryti sąlygų, galinčių sukelti gaisrą.“

72. Papildau minėtas taisykles 17.16 punktu:

„17.16. Gyvenamųjų patalpų savininkams bei nuomininkams draudžiama patiems prijungti arba pakeisti suskystintų dujų balionus.“

73. Išdėstau 19.5 punktą taip:

„19.5. Pirotechninių gaminių sandėliai turi būti įrengiami atskirose patalpose, atitvertose nedegiomis konstrukcijomis, o IV klasės pirotechninių gaminių sandėliai – pagal specialius reikalavimus. Šias patalpas draudžiama įrengti kultūros, švietimo, vaikų, gydymo įstaigose ir gyvenamuosiuose namuose.“

74. Išdėstau 20.8 punktą taip:

„20.8. Prie gaisrinių hidrantų, rezervuarų ir kitų vandens telkinių, kurių vanduo skirtas elektros stotims ir pastotėms gesinti, įrengti įžemikliai turi būti techniškai sutvarkyti ir ne rečiau kaip kartą per metus patikrinta jų įžeminimo varža.“

75. Išdėstau 20.12 punktą taip:

„20.12. Vidaus vandentiekio gaisriniai čiaupai turi būti su žarnomis ir švirkštais, kurie laikomi spintelėse. Gaisrinės žarnos turi būti sausos, susuktos į dvigubą ritę ir prijungtos prie čiaupų ir švirkštų. Vandentiekio čiaupų spintelės turi būti tvarkingos ir nudažytos pagal standarto reikalavimus, o ant durelių – aiškiai pažymėtas raidžių indeksas „GČ“ arba grafinis ženklas, jo eilės ir priešgaisrinės apsaugos telefono numeris. Priėjimai prie gaisrinių čiaupų turi būti laisvi ir neužkrauti. Čiaupų ir gaisrinių žarnų prijungimo galvutės turi atitikti galiojančio standarto reikalavimus.“

76. Išdėstau nauja redakcija nurodytų taisyklių 3 priedą (pridedama).

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                                 ČESLOVAS BLAŽYS

Vidaus reikalų ministerijos

1997 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 59

patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės

saugos taisyklių

3 priedas

(vidaus reikalų ministro

1999 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. 451 redakcija)

GESINTUVŲ IR GAISRINIO INVENTORIAUS PARINKIMAS

1. Nešiojamieji gesintuvai turi atitikti LST EN 3 standartų serijos reikalavimus.

2. Gaisrų klasių nustatymas ir žymėjimas (pagal LST EN 2: 1996 „Gaisrų klasifikavimas“):

2.1. A klasė – kietųjų (dažniausiai organinių) medžiagų gaisrai, kai degimas vyksta susidarant įkaitusioms anglims;

2.2. B klasė – skystųjų arba galinčių suskystėti kietųjų medžiagų gaisrai;

2.3. C klasė – dujų gaisrai;

2.4. D klasė – metalų gaisrai.

3. Gesintuvai ir gaisrinis inventorius parenkamas atsižvelgiant į patalpų plotą, jose vykstančių technologinių procesų pavojingumą gaisro atžvilgiu, taip pat į juose naudojamų ir laikomų medžiagų fizikines bei chemines savybes.

4. Technologiniuose įrenginiuose gesintuvų turi būti tiek, kiek jų numatyta pagal technologinius reikalavimus.

5. Kilus gaisrui, kurį galima priskirti įvairioms klasėms, pirmenybė turi būti teikiama universaliam gesintuvui.

6. Jei patalpoje yra elektros įrenginiai su įtampa, tai ne mažiau kaip 50 % joje esančių gesintuvų turi būti tinkami gesinti elektros įrenginius neišjungus elektros srovės.

7. Įsigyjant gesintuvus, kurie bus laikomi kompiuterinės technikos, telefono stočių, muziejų, archyvų ir kitose panašiose patalpose, būtina atsižvelgti į galimą gesinimo medžiagos poveikį apsaugomiems įrenginiams, gaminiams ir medžiagoms.

8. Maksimalus atstumas nuo bet kurios vietos patalpoje iki gesintuvų laikymo vietų turi būti ne didesnis kaip:

8.1. 20 m – visuomeniniuose ir negamybiniuose pastatuose;

8.2. gamybinėse ir sandėlių patalpose, kurioms yra nustatytos pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijos:

8.2.1. 15 m – A ir B kategorijų patalpose;

8.2.2. 30 m – C kategorijos patalpose;

8.2.3. 40 m – D kategorijos patalpose;

8.2.4. 60 m – E kategorijos patalpose.

9. Visuomeniniuose ir negamybiniuose pastatuose, taip pat A, B ir C kategorijų pastatuose ir statiniuose, kuriuose aukšto plotas didesnis kaip 50 kv. m, kiekviename aukšte turi būti ne mažiau kaip du gesintuvai.

10. Gesintuvų tipas ir skaičius nustatomas atsižvelgiant į galimo gaisro klasę, gesinimo priemonių tinkamumą gaisrui gesinti, efektyvumą pagal LST EN 3 standartų serijos reikalavimus, maksimalų gesinimo plotą, patalpose ar įrenginiuose naudojamų medžiagų savybes, taip pat patalpų pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategoriją.

11. Gesintuvų skaičius parenkamas taip:

11.1. nustatoma galimo gaisro klasė atsižvelgiant į naudojamų ir laikomų medžiagų fizikines bei chemines savybes;

11.2. parenkamas gesintuvas su atitinkama gesinimo medžiaga (1 lentelė);

11.3. apskaičiuojamas nešiojamųjų gesintuvų skaičius (2 lentelė);

11.4. apskaičiuojamas vežiojamųjų gesintuvų skaičius (3 lentelė).

12. Jei patalpos plotas yra mažesnis už skaičiuojamąjį (2 ir 3 lentelės), tai gesintuvų skaičius apskaičiuojamas proporcingai tam plotui.

13. Jei patalpos plotas mažesnis kaip 50 kv. m (išskyrus gamybines ir sandėlių, taip pat techninės paskirties patalpas), gesintuvus galima statyti bendro naudojimo koridoriuose, vestibiuliuose ir holuose. Gesintuvų skaičius nustatomas pagal bendrą visų patalpų plotą.

14. Nenurodytais atvejais gesintuvų skaičius nustatomas pagal panašias patalpas ir konkrečias sąlygas.

15. Objekto teritorijoje pirminėms gaisro gesinimo priemonėms laikyti įrengiami specialūs skydai. Juose laikomi: 2 gesintuvai, 2 kibirai, smėlio dėžė ir kastuvas, audeklas, 2 kobiniai, 2 laužtuvai, 2 kirviai. Skydai įrengiami lengvai prieinamose ir gerai matomose vietose, netoli nuo išėjimų iš patalpų. 5000 kv. m teritorijoje įrengiamas vienas skydas. Prie skydo įrengiama smėlio dėžė. Jei teritorijoje yra medinių ar karkasinių pastatų, skyduose turi būti kobiniai.

16. Nedegūs audeklai turi būti ne mažesnio kaip 1,5 X 1,5 m dydžio. Jie skirti gesinti nedidelių užsidegimų vietas, taip pat tokias medžiagas, kurios be oro nedega. LU ir DS naudojimo ir laikymo vietose (degalinėse, LUS perpumpavimo stotyse, didesnėse kaip 50 vietų automobilių stovėjimo aikštelėse) audeklai turi būti ne mažesni kaip 2,0 X 1,5 m dydžio.

17. Statinės vandeniui turi būti ne mažesnės kaip 200 l talpos, prie jų turi būti kibirai vandeniui semti. Statinės statomos teritorijoje, kurioje nėra priešgaisrinio vandentiekio.

18. Dėžės su smėliu arba sorbentu talpa turi būti ne mažesnė kaip 0,3 kub. m, o prie jos – kastuvas. Dėžės su smėliu arba sorbentu įrengiamos galimo LU arba DS nutekėjimo vietose. Smėlio dėžė turi būti įrengiama taip, kad į ją nepatektų krituliai ir būtų patogu kasti smėlį. Įvairios talpos indai ir inventorius dažomas raudonai.

1 lentelė

Gaisro klasė	Ugnį gesinanti medžiaga
	Vanduo	Putos	Dujos	Milteliai
				ABC tipo	BC tipo	D tipo
A	+	+	-	++	-	-
B	-	++	+	-	++	-
C	-	-	+	-	++	-
D	-	-	-	-	-	++

Žymėjimai:

++     veiksmingiausias panaudojimas

+        tinka

-         netinka

Pastabos:

1. Naudojant kitokio tipo gesinimo medžiagą, būtina atsižvelgti į jos gesinimo savybes ir gamintojo standartą, taip pat techninių sąlygų reikalavimus.

2. Elektros įrenginius su įtampa (iki 1000V) veiksmingiausia gesinti dujų ir miltelių ABC klasės gesintuvais.

3. Gaisrus muziejuose, archyvuose, kompiuterinės technikos ir kituose panašiuose pastatuose ir patalpose veiksmingiausia gesinti dujų ir miltelių ABC klasės gesintuvais.

Nešiojamųjų gesintuvų skaičiaus nustatymas

2 lentelė

Eil. Nr.	Gesintuvų laikymo vieta	Skaičiuojamasis – matavimo	Gesintuvų su minimaliu gesinimo medžiagos kiekiu (miltelių ar angliarūgštės – kilogramais, vandens ar
		vienetas	putų – litrais) skaičius
			2 kg (l)	4 kg (l)	6 kg (l)
1.	Gamybinės ir sandėlių patalpos, kurioms nustatytos
	šios pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu
	kategorijos:
1.1.	A, B	200 m2	-	-	21
1.2.	C	400 m2	-	3	2
1.3.	D	600 m2	-	2	1
1.4.	E	800 m2	-	2	1
2.	Visuomeninės paskirties patalpos	200 m2	4	3	2
3.	Medžiagų laikymo vietos po stoginėmis ir atvirose
	aikštelėse:
3.1.	kietų degių medžiagų	400 m2	-	2	1
3.2.	lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių bei dujų	400 m2	-	41	31
4.	Transporto priemonių stovėjimo aikštelės:
4.1.	lengvųjų automobilių	50 vietų	-	31	21
4.2.	krovininių automobilių, autobusų	25 vietų	-	31	21
5.	Degalinės	2 kolonėlės	-	-	21
6.	Statybos:
6.1.	statomų pastatų viduje	800 m2	-	3	2
6.2.	pastoliai (pagal aukštus)	20 m	-	1	-
7.	Ugnies darbų vietos	1 vieta	21	11	-
8.	Transporto priemonės:
8.1.	lengvieji automobiliai ir mikroautobusai	1 vnt.	12	-	-
8.2.	krovininiai automobiliai, pervežantys LU ir DS	1 vnt.	-	23	-
8.3.	kiti krovininiai automobiliai	1 vnt.	-	13	-
8.4.	autobusai	1 vnt.	-	2	-
8.5.	kombainai	1 vnt.	-	21	-
8.6.	kita žemės ūkio technika	1 vnt.	2	1	-
9.	Individualių lengvųjų automobilių garažai	1 vieta	-	1	-
10.	Individualūs gyvenamieji namai, sodybos, sodų
	nameliai	1 namas	2	1	-

1 – privalomas nedegus audeklas;

2 – lengvajame automobilyje leidžiama turėti 1 kg (l) talpos gesintuvą;

3 – E kategorijos transporto priemonėms gesintuvų skaičius didinamas du kartus.

Pastabos:

1. Nustatant gesintuvų skaičių būtina laikytis 8 punkte nurodytų maksimalių atstumų.

2. Jūrų, geležinkelio ir oro transporto priemonėse gesintuvų turi būti tiek, kiek jų numatyta pagal techninės eksploatacijos taisyklių reikalavimus.

3. Nustatant gesintuvų skaičių konkrečiai vietai būtina išsirinkti tik vieną iš 4, 5 ir 6 skiltyse nurodytų normatyvų.

Vežiojamųjų gesintuvų skaičiaus nustatymas

3 lentelė

Eil. Nr.	Gesintuvų laikymo vieta	Skaičiuojamasis matavimo vienetas	Gesintuvų su minimaliu gesinimo medžiagos kiekiu (miltelių ar
			angliarūgštės – kilogramais, vandens ar putų – litrais) skaičius
			20-25 kg (l)	80-100 kg (l)
1.	Gamybinės ir sandėlių patalpos, kurioms nustatytos
	šios pavojingumo sprogimo ir gaisro atžvilgiu kategorijos:
1.1.	A ir B (daugiau kaip 400 m2)	800 m2	2	1
1.2.	C (daugiau kaip 600 m2, kuriose laikomi degūs skysčiai	1200 m2	2	1
	arba besilydančios kietos medžiagos)
2.	Teatrų ir koncertų salių scenos (žiūrovų skaičius vienu	1 scena	2	1
	metu – daugiau kaip 800 žmonių)
3.	Transporto priemonių stovėjimo aikštelės:
3.1.	lengvųjų automobilių	100 vietų	1	-
3.2.	krovininių automobilių, autobusų	50 vietų	2	1
4.	LU ir DS bei dujų laikymo vietos po stoginėmis ir	1500 m2	2	1
	atvirose aikštelėse
5.	Degalinės	1 degalinė	1	-

Pastabos:

1. Nustatant gesintuvų skaičių konkrečiai vietai būtina išsirinkti tik vieną iš 4 ir 5 skiltyse nurodytų normatyvų.

2. Lėktuvų stovėjimo aikštelėje turi būti vienas 20–25 kg (l) ir vienas 80–100 kg (l) gesintuvai.

DIREKTORIAUS PIRMASIS PAVADUOTOJAS                                                      E. ULDUKIS

______________