VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS
NUTARIMAS
DĖL valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. o3-35 „dėl energetikos įmonių investicijų Projektų derinimo VALSTYBINĖJE KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS komisijoje tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo
2009 m. liepos 10 d. Nr. O3-100
Vilnius
Vadovaudamasi Energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 11 straipsnio 3 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria:
1. Patvirtinti Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašą (toliau vadinama – Tvarkos aprašas, pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.2. Energetikos įmonių investicijų projektai, pateikti iki Tvarkos aprašo įsigaliojimo, vertinami ir sprendimai dėl investicijų projektų derinimo priimami vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. O3-35 patvirtinta Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarka (Žin., 2003, Nr. 62-2852).
3. Nuo 2010 m. sausio 1 d. pripažinti netekusiu galios Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. O3-35 „Dėl Energetikos įmonių investicijų projektų derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos 2009 m. liepos 10 d.
nutarimu Nr. O3-100
energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo VALSTYBINĖJE KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS komisijoje tvarkos aprašas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau vadinama – Komisija) pagal energetikos įmonių, besiverčiančių veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, pateiktą prašymą derina numatomas investicijas į naujų energetikos objektų statybą ar veikiančių objektų plėtrą.
2. Tvarkos aprašo tikslas yra nustatyti energetikos įmonių planuojamų vykdyti investicijų vertinimo kriterijus ir derinimo su Komisija principus bei tvarką.
3. Komisija vertina ir derina veikiančių energetikos įmonių gamtinių dujų, šilumos ir elektros energetikos sektoriuose planuojamas vykdyti investicijas.
4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
4.1. Energetikos įmonė – įmonė, kuri verčiasi energetikos veikla ir kurios kainos yra reguliuojamos.
4.2. Investicijos – piniginės lėšos ir teisės aktų nustatyta tvarka įvertintas reguliuojamos veiklos materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas, siekiant ilguoju laikotarpiu, minimaliomis sąnaudomis užtikrinti vartotojui patikimą paslaugos pateikimą, iš investavimo objekto gauti pagrįsto pelno (pajamų), taip pat užtikrinti valstybės nustatytų užduočių (programų) įgyvendinimą.
4.3. Investuotojai – energetikos įmonės, kurios Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą.
4.4. Investavimas – Investicijų įstatymo nustatytais būdais ir šio Tvarkos aprašo nustatyta tvarka atliekami investuotojo veiksmai, kuriais jis įgyja nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektą.
4.5. Investicijų projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą bei kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus.
4.6. Ilgalaikė reguliuojamos veiklos investicijų programa – pagal Vyriausybės patvirtintą Nacionalinės energetikos strategijos priemonių įgyvendinimo planą energetikos įmonių parengtas ir su Komisija suderintas dokumentas, kuriame nurodytos planuojamos per reguliavimo periodą (3–5 metai) įgyvendinti reguliuojamos energetikos įmonių veiklos investicijos, įgyvendinimui reikalingos lėšos bei finansavimo šaltiniai ir projektų įgyvendinimo terminai.
4.7. Nacionalinės energetikos prioritetai – svarbiausios energetikos ūkio plėtros, saugumo ir patikimumo reikmės, kurias nustato Lietuvos Respublikos Seimas arba Vyriausybė.
4.8. Metinis investicijų (plėtros) planas – energetikos įmonių parengtas ir su Komisija suderintas dokumentas, kuris turi atitikti Tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimus ir kuriame nurodytos numatomos metinės investicijos su konkrečiu objektų sąrašu, jų įgyvendinimui reikalingos lėšos bei finansavimo šaltiniai ir kiti 14 punkte nurodyti duomenys.
4.9. Reguliuojamos kainos – Komisijos energetikos įmonėms nustatomos bazinės kainos arba kainų viršutinės ribos.
4.10. Atsipirkimo laikotarpis – kalendorinių metų po investicijų projekto įvedimo į eksploataciją skaičius, per kurį gaunamų pinigų srautai iš investicijų projekto padengia energetikos įmonės investicijų projekto kaštus.
4.11. Kaštų-naudos analizė – sisteminis kiekybinis investicijų projektų vertinimo metodas, leidžiantis nustatyti ir įvertinti ilgalaikius finansinius bei ekonominius projektų padarinius ir galimą projektų poveikį aplinkai.
4.12. Finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) – diskontuoto pinigų srauto per projekto atsipirkimo laikotarpį suma. FGDV parodo projekto naudą, skaičiuojant šios dienos pinigų verte.
4.13. Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) – tai diskonto norma, kai projekto pajamos yra lygios projekto išlaidoms, t. y. FGDV = 0.
4.15. Rekonstravimas – investicija į ilgalaikį turtą iš esmės jį pertvarkant, siekiant pailginti jo tarnavimo laikotarpį ir/ar pagerinti kokybines savybes.
4.16. Modernizavimas – investicija į ilgalaikį turtą, siekiant pailginti jo tarnavimo laikotarpį ir/arba pagerinanti jo kokybines savybes, pritaikant (įdiegiant) naujas technologijas.
4.17. Atstatymas – investicija į ilgalaikį turtą, siekiant naujai atkurti būtinas turto funkcionavimo savybes, kai baigiasi jo nusidėvėjimo laikotarpis ar turtas tampa netinkamas naudoti.
4.18. Numatomų (jau atliktų) kompleksinių investicijų lėšų panaudojimo išklotinė (detalizacija) – tai investicijos lėšų išskaidymas į palyginamąsias dalis, kurių kainų įvertinimui galima būtų taikyti lyginamąją analizę (investicijos dalių kainą lyginame su Komisijos sukauptais kainų duomenimis). Kompleksinės investicijos šilumos sektoriuje detalizacijos forma pateikta Tvarkos aprašo 5 priede.
5. Kitos Tvarkos apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia Investicijų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2127), Energetikos įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys energetikos įmonių veiklą.
II. INVESTICIJŲ RŪŠYS
6. Energetikos įmonių vykdomos investicijos pagal pirminę investicijos paskirtį skirstomos į tipus:
6.1. investicijos atliekamos pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti, saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti;
7. Atsižvelgiant į energetikos įmonių vykdomų investicijų tipą, investicijos yra skirstomos į efektyvias ir neefektyvias.
7.1. Efektyvios investicijos yra tokios, kurios per nustatytą atsipirkimo laikotarpį mažina arba nedidina reguliuojamų kainų esamiems vartotojams.
8. Efektyvios investicijos turėtų būti:
8.1. skirtos energetikos sistemų plėtrai, naujų vartotojų įrenginių (vartotojų sistemų) prijungimui;
9. Pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, taip pat esamų sistemų atstatymui skirtos investicijos gali būti neefektyvios. Šios investicijos turi būti pagrįstos atitinkamais teisės aktais, kompetentingų institucijų dokumentais ir/arba pačių energetikos įmonių.
III. INVESTICIJŲ DERINIMO ETAPAI
I. Ilgalaikių reguliuojamos veiklos programų derinimas, nustatant valstybės reguliuojamas kainas
11. Energetikos įmonės, vadovaudamosios Komisijos patvirtintose atitinkamų sektorių kainų skaičiavimo metodikose nustatyta tvarka ir terminais, paskutiniais kainų galiojimo metais kartu su dokumentais ir duomenimis reguliuojamų kainų nustatymui pateikia ilgalaikę reguliuojamos veiklos programą, užpildydamos Tvarkos aprašo 1 arba 2 priede pateiktą lentelę. Ilgalaikė reguliuojamos veiklos programa turi būti parengta atsižvelgiant į Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytus energetikos prioritetus, tiekimo patikimumo, kokybės, vartotojų apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimus. Ilgalaikėje veiklos programoje turi būti nurodytos planuojamos per kainų reguliavimo periodą įgyvendinti investicijos, įgyvendinimui reikalingos lėšos, finansavimo šaltiniai bei įgyvendinimo terminai.
12. Komisija pagal įmonės pateiktą informaciją bei paaiškinimus įvertina, ar ilgalaikė reguliuojamos veiklos programa neprieštarauja Nacionalinės energetikos strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams, tiekimo patikimumo, saugumo reikalavimams ir vartotojų interesams.
13. Nustatydama reguliuojamas kainas, Komisija įvertina lėšų poreikį, investicijų efektyvumą, sąnaudas ir kitus rodiklius dėl ilgalaikėje reguliuojamos veiklos programoje numatytų investicijų pagal atitinkamo sektoriaus kainų skaičiavimo metodikos nuostatas.
II. Metinių investicijų (plėtros) planų derinimas
15. Energetikos įmonės (išskyrus elektros energetikos įmones) kartu su dokumentais ir duomenimis reguliuojamų kainų nustatymui ar koregavimui parengia ir pateikia Komisijai suderinti metinį investicijų (plėtros) planą su konkrečiu objektų sąrašu, užpildydamos Tvarkos aprašo 3 priede pateiktą lentelę. Šilumos tiekimo įmonių investicijos (tarp jų ir investicijų planą koreguojančios investicijos) turi būti suderintos su savivaldybių tarybomis. Metiniame investicijų (plėtros) plane turi būti nurodyta:
15.1. statomos ir planuojamos statyti sistemos, tinklų ilgiai, numatomas transportuoti ir/arba parduoti energijos kiekis, numatomų investicijų sumos ir metinės apimtys;
16. Metinis investicijų (plėtros) planas turi atitikti ilgalaikę reguliuojamos veiklos programą, nukrypimus nuo jos įmonė turi pagrįsti. Investicijos, skirtos Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti metiniame plane turi būti nurodomos atskirai.
17. Derindama metinį investicijų (plėtros) planą, Komisija įvertina plane numatytų investicijų, kurios nepatenka į Tvarkos aprašo 20 punkte nustatytų kriterijų ribas, įtaką reguliuojamoms kainoms pagal atitinkamo sektoriaus kainų skaičiavimo metodikų nuostatas. Jeigu metiniame plane numatomos investicijos, skirtos Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, jų įtaka reguliuojamoms kainoms įvertinama atskirai nuo visų kitų metiniame plane numatytų investicijų.
18. Metinio investicijų (plėtros) plano įvykdymo ataskaita pateikiama Komisijai pagal Tvarkos aprašo 3 priedą kartu su reguliuojamų kainų koregavimo ar nustatymo duomenimis pagal atitinkamo sektoriaus kainų skaičiavimo metodikos nuostatas. Elektros energetikos įmonės kartu su reguliuojamų kainų koregavimo ar nustatymo duomenimis pagal Tvarkos aprašo
6 priedą kasmet pateikia Komisijai duomenis apie ilgalaikės reguliuojamos veiklos programos faktinį įvykdymą.
III. Investicijų projektų derinimas
19. Energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, turi derinti su Komisija numatomus investicijų projektus, susijusius su naujų energetikos objektų statyba, atstatymu, modernizacija, rekonstrukcija ar veikiančių energetikos objektų plėtra energijos gamybos, perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklose.
20. Dujų įmonės, aptarnaujančios 100 tūkst. ir daugiau vartotojų, investicijų projektus derina su Komisija, kai investicijų projekto vertė yra 1 ar daugiau mln. litų. Elektros energijos perdavimo įmonės investicijų projektai derinami su Komisija, kai investicijų projekto vertė yra 12 ar daugiau mln. litų, skirstymo įmonės – 5 ar daugiau mln. Lt. Energetikos įmonių investicijų projektai derinami su Komisija, kai investicija sudaro 5 proc. ar daugiau nuo visų planuojamų metinių investicijų sumos, bet ne mažiau kaip 0,5 mln. Lt, išskyrus Tvarkos apraše numatytus atvejus.
21. Komisija turi teisę pareikalauti energetikos įmonės atskiru investicijų projektu derinti ir mažesnio dydžio investiciją, atsižvelgdama į planuojamos investicijos svarbą visai sistemai, investicijos paskirtį ir objektą, į kurį investuojama.
22. Kiti energetikos įmonių investicijų projektai derinami bendru sąrašu, vadovaujantis Tvarkos aprašo 17 punkte nustatyta tvarka (išskyrus elektros energetikos įmones).
23. Naujų buitinių vartotojų prijungimas prie energetikos įmonių sistemų, kai buitinis vartotojas atsiskaito su energetikos įmone už prijungimo paslaugą teisės aktų nustatyta tvarka, suprantamas kaip su Komisija suderintos investicijos vykdymas ir papildomas derinimas tokiai investicijai nereikalingas. Naujų nebuitinių vartotojų prijungimas derinamas atskiru investicijų projektu, atsižvelgiant į investicijų projekto vertę, pagal Tvarkos aprašo 20 arba 22 punkto nuostatas.
IV. INVESTICIJŲ PROJEKTŲ RENGIMAS IR TEIKIMAS KOMISIJAI
24. Įmonių, teikiančių derinti investicijų projektą, finansinis pajėgumas turi būti pakankamas pagal Komisijos patvirtintame Energetikos įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos apraše (Žin., 2009, Nr. 15-635) nustatytus vertinimo kriterijus. Komisija turi teisę derinti energetikos įmonių, kurių finansinis pajėgumas vertinamas kaip nepakankamas, investicijų projektą, jei jis pagerintų energetikos įmonės finansinius rodiklius.
25. Investicijų projektas turi atitikti sistemos technines galimybes, numatytas energetikos įmonės metiniame plane bei ilgalaikėje reguliuojamos veiklos investicijų programoje.
26. Investicijų projekto įvertinimui ir derinimui energetikos įmonės parengia ir Komisijai pateikia šiuos dokumentus:
26.1. prašymą, pasirašytą įmonės vadovo, nurodant atsakingus asmenis, kurie rengė investicijų projektą, jų telefonus, elektroninio pašto adresus;
26.2. galimybių studiją ir/arba investicijų projektą, kuriame turi būti:
26.2.2. projekto pagrindimas:
26.2.2.2. detalus pasirinktos projekto įgyvendinimo alternatyvos/optimalaus sprendimo apibūdinimas ir projekto įgyvendinimo planas bei grafikas;
26.2.2.4. finansinis projekto pagrindimas:
26.2.2.5. ekonominis projekto įvertinimas:
26.2.3. nurodytas investicijų projekto ryšys su per reguliavimo periodą numatomais pasiekti tikslais ir uždaviniais.
26.3. energetikos įmonė, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką, gali pateikti ir kitą medžiagą, kuri paaiškina investicijose nurodytų priemonių svarbą;
27. Jeigu vertinant projekto įgyvendinimo galimybes išskiriamos kelios galimos projekto įgyvendinimo alternatyvos, atliekamas šių alternatyvų palyginimas ir įvertinimas. Vertinant kiekvienai alternatyvai turi būti naudojami tie patys vertinimo kriterijai. Alternatyvų vertinamas projekte atliekamas tokia seka:
28. Projekte naudojami duomenys ir prielaidos turi būti tinkamai pagrįstos, planuojami rezultatai - realūs ir pasiekiami. Projekto skaičiavimuose turi būti numatytos visos projekto pajamos ir projekto įgyvendinimui būtinos išlaidos:
28.1. eksploatacinės sąnaudos: materialinės ir joms prilygintos, sąnaudos darbui apmokėti, įmokos socialiniam draudimui, sąnaudos technologinėms reikmėms. Naujai statomų sistemų eksploatacinės sąnaudos turi būti skaičiuojamos ribinių sąnaudų principu, kuris pateikiant projektą turi būti suderintas su Komisija ir gali būti taikomas kitoms atitinkamo sektoriaus Komisijoje derinamoms investicijoms;
28.2. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos skaičiuojamos pagal su Komisija suderintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus. Šios sąnaudos skaičiuojamos taikant tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą;
28.3. palūkanų sąnaudos skaičiuojamos pagal atitinkamo energetikos sektoriaus reguliuojamų kainų nustatymo metodikose nustatytus principus. Palūkanų norma negali būti didesnė už Lietuvos banko skelbiamą nefinansinėms korporacijoms ir namų ūkiams suteiktų naujų paskolų, kurių trukmė virš vienerių metų, palūkanų normą;
28.4. sąnaudos mokesčiams už turtą ir kitos mokesčių sąnaudos skaičiuojamos vadovaujantis galiojančiais teisės aktais;
V. INVESTICIJŲ PROJEKTŲ VERTINIMO KRITERIJAI
29. Komisija vertina investicijų projektą, atsižvelgdama į projekto socialinius, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo aspektus, finansinį projekto pagrindimą ir ekonominį projekto įvertinimą.
30. Komisija, vertindama investicijų projektą, atsižvelgia į investicijos dydį ir tai, ar įgyvendinant numatomas investicijas bus užtikrintas pakankamas energetikos įmonės technologinis, finansinis ir vadybinis pajėgumas.
I. Finansinis investicijų projekto pagrindimas
31. Planuojamas įgyvendinti investicijų projektas vertinamas pagal projekte numatytus rodiklius (atskirai nuo kitos įmonės veiklos).
32. Finansinė projekto analizė įvertina pajamas ir išlaidas per visą projekto įgyvendinimo (atsipirkimo) laikotarpį, parodo projekto finansinį gyvybingumą. Finansinei projekto analizei pagal Tvarkos aprašo 4 priedą parengiama projekto pinigų srautų prognozė ir suskaičiuojami finansiniai rodikliai: finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) ir finansinė vidinė grąžos norma (FVGN).
33. Atliekant investicijų projekto finansinę analizę:
33.1. nustatomas projekto atsipirkimo laikotarpis. Visos prielaidos vertinamos ir skaičiavimai atliekami projekto atsipirkimo laikotarpiu;
34. Skaičiuojant investicijų projekto finansinius rodiklius, pinigų vertė laike nustatoma, taikant diskonto normą. Investicijų projektuose naudojama diskonto norma yra lygi atitinkamam sektoriui taikomai pelno normai, suskaičiuotai pagal Komisijos patvirtintų atitinkamo sektoriaus kainų skaičiavimo metodikų nuostatas.
35. Finansinė investicijų grynoji dabartinė vertė (FGDV) parodo projekto naudą, skaičiuojant šios dienos pinigų verte. Finansinė grynoji dabartinė vertė skaičiuojama sudedant diskontuotą pinigų srautą per projekto atsipirkimo laikotarpį, įskaitant pradinės investicijos dydį pagal formulę:
; (1)
kur
CF – pinigų srautas atitinkamais metais, įskaitant pradinės investicijos dydį;
k – diskonto norma, proc.;
t – atsipirkimo laikotarpio metai.
36. Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) – tai diskonto norma, kai investicijų projekto pajamos yra lygios projekto išmokoms, t. y. FGDV = 0. Finansinė vidinė grąžos norma skaičiuojama pagal formulę:
; (2)
kur
CF – pinigų srautas atitinkamais metais, įskaitant pradinės investicijos dydį;
t – atsipirkimo laikotarpio metai.
37. Efektyvių investicijų projektų (išskyrus Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti), kurie generuoja pajamas, finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) turi būti didesnė arba lygi nuliui, o finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) – ne mažesnė kaip atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta turto grąžos norma.
II. Ekonominis investicijų projekto įvertinimas
39. Ekonominis investicijų projekto įvertinimas atliekamas skaičiuojant projekto atsipirkimo laikotarpį ir investicijų projekto įtaką reguliuojamoms kainoms bei įvertinant projekto socialinius, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo aspektus.
41. Jeigu atitinkamo energetikos sektoriaus vartotojų prijungimo įkainių skaičiavimo metodikoje nustatytas kitoks pinigų srautų skaičiavimo principas, tuomet atsipirkimo laikotarpio skaičiavimui taikomos atitinkamo sektoriaus metodikos nuostatos, reglamentuojančios investicijų atsipirkimo laikotarpio skaičiavimą.
42. Investicijų projektų prijungiant naujus nebuitinius vartotojus atsipirkimo laikotarpis – 15 metų, prijungiant naujus buitinius vartotojus – 20 metų.
43. Investicijų projektų (įskaitant naujų vartotojų prijungimą) atsipirkimo laikotarpis gali būti ilgesnis nei 15 metų, tačiau negali viršyti pagal Komisijos nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus skaičiuojamos ilgalaikio turto tarnavimo (nusidėvėjimo) trukmės bei nedidinti kainų esamiems vartotojams.
44. Jeigu sukuriamo ilgalaikio turto tarnavimo (nusidėvėjimo) trukmė yra mažesnė nei 15 metų, projekto atsipirkimo laikotarpis turi būti ne ilgesnis nei pagal Komisijos nustatytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus skaičiuojama sukuriamo ilgalaikio turto tarnavimo (nusidėvėjimo) trukmė.
45. 43 punkte numatytą nuostatą energetikos įmonės gali taikyti konkretų laikotarpį ir neturi diskriminuoti kitų vartotojų.
46. Komisija įvertina energetikos įmonės investiciniame projekte atliktą projekto įtakos reguliuojamoms kainoms skaičiavimą per visą investicijų projekto įgyvendinimo (atsipirkimo) laikotarpį. Investicijų projekto įtaka kainai skaičiuojama, vadovaujantis atitinkamo sektoriaus kainų skaičiavimo metodikos nuostatomis, įvertinant investicijų projekto rodiklius, kurie sąlygotų reguliuojamų kainų pasikeitimą ilgalaikėje perspektyvoje: papildomą transportuojamą (vartojamą) energijos kiekį, visas su projekto įgyvendinimu susijusias papildomas sąnaudas ir pajamas.
47. Jeigu projektas, skirtas sistemos saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti, negeneruoja jokių pajamų, vertinama projekto socialinė, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo nauda. Šis vertinimas parodo projekto įtaką regionui ar šaliai, t. y. teritorijai, kurioje projektas bus įgyvendintas. Projekto metu gaunama nauda, kurios neįmanoma išreikšti pinigine išraiška, turi būti aprašyta projekte parodant papildomą projekto poveikį naudos gavėjams.
VI. Investicijų projektų vertinimas dujofikuojant naujas teritorijas
48. Įmonių investicijų projektai į dujų sistemų plėtrą nelicencijuotose teritorijose įgyvendinami vadovaujantis ūkio ministro 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-266 patvirtintomis Naujų gamtinių dujų sistemų naujoje dujofikuojamoje teritorijoje įrengimo ir naujų vartotojų gamtinių dujų sistemų prijungimo prie perdavimo ar skirstymo sistemų taisyklėmis (Žin., 2008, Nr. 75-2972).
49. Jei konkurse dujofikuojant nelicencijuotas teritorijas dalyvauja dvi ir daugiau dujų įmonių, Komisija išrenka geriausią investicijų projektą, vadovaudamasi šiais kriterijais:
49.1. pagal Komisijos patvirtintą Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką (Žin., 2008, Nr.94-3718) suskaičiuota gamtinių dujų transportavimo kainos viršutinė riba naujos dujofikuojamos teritorijos vartotojams;
49.2. su potencialiais vartotojais sudarytose preliminariose prijungimo sutartyse numatytas paskirstyti dujų kiekis;
50. Investicijų projektų vertinimo ir geriausio investicijų projekto išrinkimo kriterijams suteikiamas lyginamasis svoris, kuris įvertinamas balais:
| Investicijų projektų vertinimo kriterijai |
Lyginamasis svoris balais (X) |
| Pagal Komisijos patvirtintą Gamtinių dujų kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodiką suskaičiuota gamtinių dujų transportavimo kainos viršutinė riba naujos dujofikuojamos teritorijos vartotojams (C) |
40 |
| Su potencialiais vartotojais sudarytose preliminariose prijungimo sutartyse numatytas paskirstyti dujų kiekis (T1) |
30 |
| Numatomų pastatyti dujotiekio tinklų ilgis, km (T2) |
30 |
| Iš viso: |
100 |
51. Vertinamo investicijų projekto kriterijaus c balai skaičiuojami pagal 3 formulę:
; (3)
čia:
Cmin – visuose pasiūlytuose investicijų projektuose nurodyta mažiausia kriterijaus C reikšmė;
Cp – vertinamame investicijų projekte nurodyta kriterijaus C reikšmė;
Xc – kriterijaus C lyginamasis svoris.
52. Vertinamo investicijų projekto kriterijų t1 ir t2 balai skaičiuojami pagal 4 formulę:
X ; (4)
čia:
Tp 1,2 – vertinamame investicijų projekte nurodyta kriterijų T1, T2 reikšmė;
Tmax 1,2 – visuose pasiūlytuose investicijų projektuose nurodyta didžiausia kriterijų T1, T2 reikšmė;
X1,2 – kriterijų T1, T2 lyginamasis svoris.
53. Vertinamo investicijų projekto galutiniai balai (s) skaičiuojami pagal 5 formulę:
S=C+T1+T2; (5)
VII. INVESTICIJŲ PROJEKTŲ SUDERINIMAS
56. Išnagrinėjusi energetikos įmonių prašymus ir įvertinusi investicijų projektus, Komisija priima sprendimą dėl investicijų projekto derinimo.
57. Pateiktą prašymą derinti investicijų projektą Komisija išnagrinėja ir sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų, jei pateiktas prašymas atitinka šio Tvarkos aprašo IV dalies reikalavimus. Jeigu pateikiami papildomi dokumentai, terminas skaičiuojamas nuo papildomų dokumentų pateikimo dienos.
58. Komisijoje įregistruoto prašymo nagrinėjimo metu energetikos įmonei keičiant (papildant) prašymo turinį, prašymo nagrinėjimo Komisijoje pradžios data laikoma paskutinio papildomos medžiagos įregistravimo diena. Komisija turi teisę pareikalauti iš energetikos įmonės papildomų duomenų arba skirti nepriklausomą ekspertizę, kurios reikia sprendimui priimti. Jei papildomi duomenys teikiami arba ekspertizė atliekama per ilgesnį negu Komisijos nustatytą laiką, prašymo nagrinėjimo trukmė gali būti atitinkamai pratęsta. Jei energetikos įmonė Komisijai nepateikia papildomų duomenų arba nesudaro sąlygų paskirtiems nepriklausomiems ekspertams atlikti Komisijos užduočių, prašymo nagrinėjimas Komisijos sprendimu gali būti nutrauktas.
59. Jeigu prašymą pateikusios įmonės dokumentai ir (ar) investicijų projektas neatitinka IV dalyje nustatytų reikalavimų, Komisija nurodo įmonei klaidas ir, atsižvelgdama į nustatytas klaidas ar trūkumus, nustato protingą terminą jiems pašalinti. Jeigu įmonė per nustatytą terminą klaidų ištaisyti negali, ji apie tai informuoja Komisiją ir nurodo objektyvias priežastis. Atsižvelgdama į įmonės nurodytas priežastis ir įvertinusi aplinkybes, Komisija, įmonės prašymu, terminą gali pratęsti.
60. Jeigu įmonė per Komisijos nustatytą terminą neištaiso klaidų, Komisija nagrinėja kitos, tinkamai dokumentus pateikusios, įmonės prašymą ir investicijų projektą.
62. Komisija, derindama energetikos įmonių investicijų projektus, nurodo šių investicijų atsipirkimą bei įtaką reguliuojamoms kainoms.
63. Komisija suderina energetikos įmonių investicijų projektus, atsižvelgdama į investicijų projektų vertinimo kriterijus, nurodytus Tvarkos aprašo 1 lentelėje.
64. Komisija kontroliuoja suderintų efektyvių investicijų įvykdymą, atsižvelgdama į įmonės su Komisija suderintuose investicijų projektuose nurodytus rodiklius. Jei efektyvi investicija, kuri buvo suderinta su Komisija, nepasiekia derinimo metu nustatytų rodiklių ir dėl to pasikeičia esminiai projekto vertinimo kriterijai – įtaka reguliuojamoms kainoms ir atsiperkamumas, kuriais Komisija vadovaudamasi priėmė sprendimą dėl investicijos suderinimo, koreguodama kainų viršutines ribas, – Komisija įvertina energetikos įmonės įvykdytų investicijų efektyvumą, atsižvelgdama į energetikos įmonės su Komisija suderintuose investicijų projektuose nurodytus rodiklius.
65. Investicijų projektuose pateikti rodikliai įvertinami ir investicijų efektyvumas užtikrinamas nustatant reguliuojamas kainas pagal atitinkamo sektoriaus kainų skaičiavimo metodikos nuostatas.
1 lentelė. Energetikos įmonės investicijų projekto vertinimo kriterijai
| Eil. Nr. |
Investicijų rūšis |
Finansinis projekto pagrindimas |
Ekonominis projekto vertinimas |
||||
| Finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV) |
Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN) |
Įmonės finansinio pajėgumo įvertinimas |
Atsipirkimo laikotarpio skaičiavimas |
Įtaka reguliuojamoms kainoms |
Socialiniai ir sistemos saugumo aspektai |
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1. |
Investicijos, skirtos pagal Vyriausybės patvirtintą priemonių įgyvendinimo planą Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytiems energetikos prioritetams įgyvendinti, sistemų saugumui ir tiekimo patikimumui užtikrinti bei esamos sistemos atstatymui. |
Nevertinama |
Nevertinama |
Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas. |
Nevertinama |
Įvertinama ir nurodoma įtaka reguliuojamoms kainoms. |
Nurodoma socialinė, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo nauda. |
| 2. |
Investicijos, skirtos energetikos sistemų plėtrai, naujų vartotojų prijungimui. |
FGDV turi būti didesnė arba lygi nuliui.* |
FVGN turi būti ne mažesnė kaip atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma.* |
Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas. |
Atsipirkimo laikotarpis nebuitiniams vartotojams – 15 metų, buitiniams vartotojams – 20 metų, bet ne ilgesnis negu Komisijos nustatytas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvas. |
Neturi didinti kainos esamiems vartotojams. |
Gali būti nurodoma socialinė nauda. |
| 3. |
Investicijos, skirtos esamų energetikos sistemų efektyvumo didinimui, rekonstruojant ar modernizuojant sistemas. |
FGDV turi būti didesnė arba lygi nuliui.* |
FVGN turi būti ne mažesnė kaip atitinkamo sektoriaus įmonei nustatyta kapitalo grąžos norma.* |
Įmonės finansinis pajėgumas turi būti pakankamas. |
Atsipirkimo laikotarpis – ne ilgesnis už turto tarnavimo (nusidėvėjimo) trukmę. |
Neturi didinti kainos esamiems vartotojams. |
Nurodoma socialinė, sistemos saugumo ir tiekimo patikimumo užtikrinimo nauda. |
* Investicijų projektams, kurie generuoja pajamas.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
66. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys gali susipažinti su energetikos įmonių Komisijai pateiktais prašymais derinti investicijų projektą, jei šiai medžiagai netaikomi įstatymais ar kitais teisės aktais reglamentuoti viešo naudojimo apribojimai.
67. Pasikeitus įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms energetikos įmonių investicijų derinimą, turi būti tiesiogiai vadovaujamasi naujų teisės aktų nuostatomis, iki bus pakeistas ar papildytas šis Tvarkos aprašas.
1 priedas. Gamtinių dujų ir šilumos tiekimo įmonių ilgalaikė reguliuojamos veiklos programa, tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Pavadinimas |
Reguliuojama veikla |
||||
| 20__ |
20__ |
20__ |
20__ |
20__ |
||
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1. |
FINANSAVIMO ŠALTINIAI |
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Pajamos, skirtos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudoms dengti ( + ) |
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Per ataskaitinį laikotarpį paimtų paskolų suma |
|
|
|
|
|
| 1.3. |
Subsidijos ir dotacijos, iš jų: |
|
|
|
|
|
| 1.3.1. |
valstybės biudžeto lėšos |
|
|
|
|
|
| 1.3.2. |
ES struktūrinių fondų lėšos |
|
|
|
|
|
| 1.3.3. |
kitos lėšos |
|
|
|
|
|
| 1.4. |
Vartotojų prijungimo įmokos |
|
|
|
|
|
| 1.5. |
Grynojo pelno dalis veiklos programai įgyvendinti |
|
|
|
|
|
| 1.6. |
Kiti finansavimo šaltiniai |
|
|
|
|
|
| 1.6.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
LĖŠŲ PANAUDOJIMAS |
|
|
|
|
|
| 2.1. |
Investicijų projektai, finansuojami ne tik reguliuojamos veiklos lėšomis (1.3, 1.6 eilutės) |
|
|
|
|
|
| 2.1.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
| 2.2. |
Įmonės veiklos programoms vykdyti, iš viso: |
|
|
|
|
|
| 2.2.1. |
Naujas turtas, iš viso: |
|
|
|
|
|
| 2.2.1.1. |
sistemų plėtra |
|
|
|
|
|
|
|
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
| 2.2.1.2. |
transporto priemonės |
|
|
|
|
|
| 2.2.1.3. |
kompiuterinė technika |
|
|
|
|
|
| 2.2.1.4. |
kita įranga, prietaisai, įrenginiai |
|
|
|
|
|
| 2.2.1.5. |
nematerialus turtas |
|
|
|
|
|
| 2.2.1.6. |
kitas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
| 2.2.2. |
Turto atstatymas, rekonstrukcija, iš viso: |
|
|
|
|
|
|
|
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
| 2.3. |
Bendrojo naudojimo sistemoms išpirkti |
|
|
|
|
|
| 2.4. |
Paskoloms grąžinti |
|
|
|
|
|
| 2.5. |
Kitos lėšų panaudojimo sritys |
|
|
|
|
|
| 2.5.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos: 1. Duomenys pateikiami už praėjusio kainų reguliavimo periodo dvejus paskutinius metus ir ateinančio kainų reguliavimo periodo kiekvienus metus.
2. Įmonė savo nuožiūra gali papildyti lentelę įrašais, patikslinančiais rodiklių dydžius.
3. Lentelės eilutėse ties žodžiu „išvardinti“ turi būti išvardintos konkrečios priemonės (su trumpu jų apibūdinimu), o jei jos nedetalizuojamos – apibendrintas investavimo objektas (pvz., skirstomieji tinklai, matavimo priemonės ir pan.). Būtina išvardinti lėšų panaudojimo šaltinius, kuriems naudojamų lėšų sumos yra didesnės už 1 proc. metinės reguliuojamos veiklos turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų sumos.
20_ _ m. ___________ Įmonės vadovas ______________
1 priedas. Gamtinių dujų ir šilumos tiekimo įmonių ilgalaikė reguliuojamos veiklos programa, tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Pavadinimas |
Reguliuojama veikla |
||||
| 20__ |
20__ |
20__ |
20__ |
20__ |
||
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1. |
FINANSAVIMO ŠALTINIAI |
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Pajamos, skirtos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudoms dengti ( + ) |
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Per ataskaitinį laikotarpį paimtų paskolų suma |
|
|
|
|
|
| 1.3. |
Subsidijos ir dotacijos, iš jų: |
|
|
|
|
|
| 1.3.1. |
valstybės biudžeto lėšos |
|
|
|
|
|
| 1.3.2. |
ES struktūrinių fondų lėšos |
|
|
|
|
|
| 1.3.3. |
kitos lėšos |
|
|
|
|
|
| 1.4. |
Vartotojų prijungimo įmokos |
|
|
|
|
|
| 1.5. |
Grynojo pelno dalis veiklos programai įgyvendinti |
|
|
|
|
|
| 1.6. |
Kiti finansavimo šaltiniai |
|
|
|
|
|
| 1.6.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
LĖŠŲ PANAUDOJIMAS |
|
|
|
|
|
| 2.1. |
Investicijų projektai, finansuojami ne tik reguliuojamos veiklos lėšomis (1.3, 1.6 eilutės) |
|
|
|
|
|
| 2.1.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
| 2.2. |
Įmonės veiklos programoms vykdyti, iš viso: |
|
|
|
|
|
| 2.2.1. |
Naujas turtas, iš viso: |
|
|
|
|
|
| 2.2.1.1. |
sistemų plėtra |
|
|
|
|
|
|
|
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
| 2.2.1.2. |
transporto priemonės |
|
|
|
|
|
| 2.2.1.3. |
kompiuterinė technika |
|
|
|
|
|
| 2.2.1.4. |
kita įranga, prietaisai, įrenginiai |
|
|
|
|
|
| 2.2.1.5. |
nematerialus turtas |
|
|
|
|
|
| 2.2.1.6. |
kitas turtas |
|
|
|
|
|
|
|
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
| 2.2.2. |
Turto atstatymas, rekonstrukcija, iš viso: |
|
|
|
|
|
|
|
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
| 2.3. |
Bendrojo naudojimo sistemoms išpirkti |
|
|
|
|
|
| 2.4. |
Paskoloms grąžinti |
|
|
|
|
|
| 2.5. |
Kitos lėšų panaudojimo sritys |
|
|
|
|
|
| 2.5.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos: 1. Duomenys pateikiami už praėjusio kainų reguliavimo periodo dvejus paskutinius metus ir ateinančio kainų reguliavimo periodo kiekvienus metus.
2. Įmonė savo nuožiūra gali papildyti lentelę įrašais, patikslinančiais rodiklių dydžius.
3. Lentelės eilutėse ties žodžiu „išvardinti“ turi būti išvardintos konkrečios priemonės (su trumpu jų apibūdinimu), o jei jos nedetalizuojamos – apibendrintas investavimo objektas (pvz., skirstomieji tinklai, matavimo priemonės ir pan.). Būtina išvardinti lėšų panaudojimo šaltinius, kuriems naudojamų lėšų sumos yra didesnės už 1 proc. metinės reguliuojamos veiklos turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų sumos.
20_ _ m. ___________ Įmonės vadovas ______________
_____________________________
(Įmonės pavadinimas)
ELEKTROS ENERGETIKOS ĮMONĖS ILGALAIKĖS REGULIUOJAMOS VEIKLOS PROGRAMA
20... m. .................... mėn. .... d.
2 priedas
| Eil. Nr. |
Projekto (darbų) pavadinimas |
Praėjusio reguliavimo periodo investicijų vertė (tūkst. Lt) |
Būsimo reguliavimo periodo investicijų vertė (tūkst. Lt) |
||||
| 20__ |
20__ |
20__ |
20__ |
20__ |
20__ |
||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
| I. |
FINANSAVIMO ŠALTINIAI |
|
|
|
|
|
|
| 1. |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos |
|
|
|
|
|
|
| 2. |
Skolintos lėšos |
|
|
|
|
|
|
| 2.1. |
Palūkanų norma |
|
|
|
|
|
|
| 3. |
Subsidijos ir dotacijos, iš jų: |
|
|
|
|
|
|
| 3.1. |
valstybės biudžeto lėšos |
|
|
|
|
|
|
| 3.2. |
ES struktūrinių fondų lėšos |
|
|
|
|
|
|
| 3.3. |
kitos lėšos |
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Pajamos iš prijungimo įmokos |
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Grynojo pelno dalis veiklos programai įgyvendinti |
|
|
|
|
|
|
| 6. |
Kiti finansavimo šaltiniai |
|
|
|
|
|
|
| 6.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
|
| II. |
LĖŠŲ PANAUDOJIMAS |
|
|
|
|
|
|
| 1. |
330–110 kV elektros tinklas, iš viso |
|
|
|
|
|
|
| 2. |
110–35 kV elektros tinklas, iš viso |
|
|
|
|
|
|
| 3. |
10–0,4 kV elektros tinklas, iš viso |
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Nauji vartotojai, iš viso |
|
|
|
|
|
|
| 4.1. |
Nauji vartotojai 35–10 kV, iš viso |
|
|
|
|
|
|
| 4.2. |
Nauji vartotojai 0,4 kV, iš viso |
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Ryšiai ir valdymo sistemos, iš viso |
|
|
|
|
|
|
| 6. |
Kompiuterinė ir programinė įranga |
|
|
|
|
|
|
| 7. |
Transportas |
|
|
|
|
|
|
| 8. |
Kiti objektai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 9. |
Iš viso sistemos saugumui ir tiekimo patikimumui |
|
|
|
|
|
|
| 10. |
Iš viso nauji objektai (plėtra) |
|
|
|
|
|
|
| 11. |
Iš viso sistemos atstatymui |
|
|
|
|
|
|
| 12. |
Iš viso rekonstrukcija, modernizavimas |
|
|
|
|
|
|
| 13. |
Iš viso kita |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO (1+2+3+4+5+6+7+8) |
|
|
|
|
|
|
20_ _ m. ___________ Įmonės vadovas ______________
3 priedas. Dujų ir šilumos įmonės metinis investicijų planas / įvykdymo ir efektyvumo ataskaita*
| Eil. Nr. |
Pavadinimas |
Mato vnt. |
Techniniai duomenys** |
Investicijų vertė*** |
Transportuojamas dujų kiekis, tūkst. m3**** |
|
| Planas****** |
Faktas |
|||||
| 1. |
INVESTICIJOS |
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Investicijos į sistemų plėtrą, iš jų į: |
km ir tūkst. Lt |
|
|
|
|
| 1.1.1. |
perdavimo sistemas |
|
|
|
|
|
| 1.1.1.1. |
(išvardinti objektų sąrašą, nurodant statomas ir planuojamas statyti sistemas) |
“ |
|
|
|
|
| 1.1.2. |
skirstymo sistemas |
|
|
|
|
|
| 1.1.2.1. |
(išvardinti objektų sąrašą, nurodant statomas ir planuojamas statyti sistemas) |
“ |
|
|
|
|
| 1.1.3. |
gamybos objektus |
|
|
|
|
|
| 1.1.3.1. |
(išvardinti objektų sąrašą, nurodant statomus ir planuojamus statyti objektus) |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
| 1.2. |
Investicijos Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytiems prioritetams įgyvendinti, saugumui, tiekimo patikimumui ir dujų sistemų atstatymui, iš jų į: |
km ir tūkst. Lt |
|
|
|
|
| 1.2.1. |
perdavimo sistemas |
|
|
|
|
|
| 1.2.1.1. |
(išvardinti objektų sąrašą) |
“ |
|
|
|
|
| 1.2.2. |
skirstymo sistemas |
|
|
|
|
|
| 1.2.2.1. |
(išvardinti objektų sąrašą) |
“ |
|
|
|
|
| 1.2.3. |
gamybos objektus |
|
|
|
|
|
| 1.2.3.1. |
(išvardinti objektų sąrašą) |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
| 1.3. |
Investicijos į sistemų rekonstrukciją ir modernizavimą, iš jų į: |
“ |
|
|
|
|
| 1.3.1. |
perdavimo sistemas |
|
|
|
|
|
| 1.3.1.1. |
(išvardinti objektų sąrašą) |
“ |
|
|
|
|
| 1.3.2. |
skirstymo sistemas |
|
|
|
|
|
| 1.3.2.1. |
(išvardinti objektų sąrašą) |
“ |
|
|
|
|
| 1.3.3. |
gamybos objektus |
|
|
|
|
|
| 1.3.3.1. |
(išvardinti objektų sąrašą) |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
| 2. |
FINANSAVIMO ŠALTINIAI |
|
|
|
|
|
| 2.1. |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
| 2.2. |
Skolintos lėšos |
“ |
|
|
|
|
| 2.2.1. |
Palūkanų norma |
proc. |
|
|
|
|
| 2.3. |
Subsidijos ir dotacijos, iš jų: |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
| 2.3.1. |
valstybės biudžeto lėšos |
“ |
|
|
|
|
| 2.3.2. |
ES struktūrinių fondų lėšos |
“ |
|
|
|
|
| 2.3.3. |
kitos lėšos |
|
|
|
|
|
| 2.4. |
Vartotojų prijungimo įmokos |
“ |
|
|
|
|
| 2.5. |
Kiti finansavimo šaltiniai |
“ |
|
|
|
|
| 2.5.1. |
(išvardinti) |
“ |
|
|
|
|
| 3. |
PAPILDOMI RODIKLIAI |
|
|
|
|
|
| 3.1. |
Planuojamas transportuoti ar parduoti papildomas kiekis |
tūkst. m3/MWh |
|
|
|
|
| 3.2. |
Planuojamas ribinių eksploatacinių sąnaudų poreikis |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
| 3.3. |
Pagal Naujo vartotojo prijungimo sutartį surinktos netesybos****,***** |
tūkst. Lt |
|
|
|
|
| 3.3.1. |
iš jų: (išvardinti objektų sąrašą, jeigu netesybos surinktos už Tvarkos 19 p. nurodyto dydžio investicijas) |
“ |
|
|
|
|
* Energetikos įmonė, pateikdama metinio investicijų plano įvykdymo ataskaitą, lentelėje nurodo faktinius įgyvendintų investicijų duomenis.
** Šilumos įmonės pagal investicijų tipą pildo tokius techninius duomenis:
| Šilumos trasos: naujų trasų ilgiai, diametrai, naikinamų trasų ilgiai, diametrai, statybos metai. |
| Katilai: katilo tipas (VŠK, garo katilas) kuro rūšis, galia, metinė šilumos gamyba, n.v.k. |
| Kondensaciniai ekonomaizeriai: galia, metinė šilumos gamyba. |
| Šilumos punktai: karšto vandens ruošimo galia, šildymo galia. |
| Kogeneracinės jėgainės: elektrinė galia, šiluminė galia, kuro rūšis, metinė elektros gamyba, metinė šilumos gamyba, n.v.k. |
*** Tvarkos aprašo 19 p. nurodyto dydžio investicijoms būtina pateikti detalizaciją.
20_ _ m. _______________ Įmonės vadovas _____________
**** Pildo tik dujų įmonės.
*****Pildoma tik teikiant Metinio investicijų plano įvykdymo ataskaitą.
******Derinimo metu pateikiami investicijų projektų planuojami kiekiai, o teikiant Metinio investicijų plano įvykdymo ataskaitą, nurodomi naujo vartotojo prijungimo sutartyse nustatyti transportuotini dujų kiekiai.
4 priedas. Energetikos įmonės investicių projekto finansinė analizė, tūkst. Lt
| Eil. Nr. |
Pavadinimas |
20__ |
20__ |
20__ |
... |
20__ |
| 1. |
PROJEKTO PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA |
|
|
|
|
|
| 1.1. |
Projekto pajamos, iš viso |
|
|
|
|
|
| 1.1.1. |
Projekto pardavimų apimtys, vnt. |
|
|
|
|
|
| 1.2. |
Projekto sąnaudos, iš viso |
|
|
|
|
|
| 1.2.1. |
remonto sąnaudos |
|
|
|
|
|
| 1.2.2. |
techninės priežiūros ir eksploatacijos sąnaudos |
|
|
|
|
|
| 1.2.3. |
sąnaudos darbui apmokėti |
|
|
|
|
|
| 1.2.4. |
įmokos socialiniam draudimui |
|
|
|
|
|
| 1.2.5. |
mokesčiai (turto mokestis ir kt.) |
|
|
|
|
|
| 1.2.6. |
kitos sąnaudos |
|
|
|
|
|
| 1.2.6.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
| 1.3. |
Pelnas prieš nusidėvėjimą, palūkanas ir mokesčius (1.1. - 1.2.) |
|
|
|
|
|
| 1.4. |
Nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos |
|
|
|
|
|
| 1.5. |
Palūkanų sąnaudos |
|
|
|
|
|
| 1.6. |
Pelno mokestis |
|
|
|
|
|
| 1.7. |
Grynasis pelnas (1.3. - 1.4. - 1.5. - 1.6.) |
|
|
|
|
|
| 2. |
PROJEKTO PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA |
|
|
|
|
|
| 2.1. |
Pinigų srautas iš veiklos (2.1.1. + 2.1.2.) |
|
|
|
|
|
| 2.1.1. |
Grynasis pelnas (1.7.) |
|
|
|
|
|
| 2.1.2. |
Pajamos, skirtos nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudoms dengti ( + ) |
|
|
|
|
|
| 2.2. |
Pinigų srautas investicijoms ( - ) |
|
|
|
|
|
| 2.2.1. |
(išvardinti investuojamas sumas pagal investicijų objektus) |
|
|
|
|
|
| 2.3. |
Pinigų srautas iš projekto finansavimo šaltinių (2.3.1. + 2.3.2. + 2.3.3. + 2.3.4. + 2.3.5.) |
|
|
|
|
|
| 2.3.1. |
Skolintos lėšos |
|
|
|
|
|
| 2.3.2. |
Nuosavos lėšos |
|
|
|
|
|
| 2.3.3. |
Subsidijos, dotacijos, vartotojų prijungimo įmokos |
|
|
|
|
|
| 2.3.4. |
Kiti finansavimo šaltiniai |
|
|
|
|
|
| 2.3.4.1. |
(išvardinti) |
|
|
|
|
|
| 2.3.5. |
Paskolų grąžinimas ( - ) |
|
|
|
|
|
| 2.4. |
Grynųjų pinigų srautas FGDV ir FVGN skaičiavimui (2.1. + 2.2. + 2.3.3) |
|
|
|
|
|
| 2.5. |
Sukauptas (akumuliuotas) grynųjų pinigų srautas |
|
|
|
|
|
| 2.6. |
Finansinė grynoji dabartinė vertė (FGDV), taikant diskonto normą |
|
||||
| 2.7. |
Finansinė vidinė grąžos norma (FVGN), proc. |
|
||||
20_ _ m. _______________ Įmonės vadovas _____________
5 priedas. Kompleksinės investicijos šilumos ūkyje lėšų panaudojimo išklotinė (detalizacija)
| Eil. Nr. |
Pavadinimas |
Lėšos tūkst.Lt |
||
| 1. |
Techninis projektas |
|
|
|
| 2. |
Įranga: |
|
|
|
| 2.1. |
Katilų įrangos komplektai |
Katilai |
|
|
| Katilų pakuros (biokuro katilams) |
|
|||
| Kuro padavimo mechanizmai (biokuro katilams) |
|
|||
| Katilų automatika |
|
|||
| Kiti įrangos komplekto įrengimai |
|
|||
| Statybos montavimo darbai |
|
|||
| Derinimo, įvedimo į eksploataciją darbai |
|
|||
| 2.2. |
Kondensacinių ekonomaizerių įrangos komplektai |
Ekonomaizeriai |
|
|
| Kiti įrangos komplekto įrengimai |
|
|||
| Statybos montavimo darbai |
|
|||
| Derinimo, įvedimo į eksploataciją darbai |
|
|||
| 2.3. |
Katilinių siurblinė įranga |
Siurbliai, ventiliatoriai |
|
|
| Montavimo darbai |
|
|||
| Derinimo, įvedimo į eksploataciją darbai |
|
|||
| 2.4. |
Gamybiniai pastatai/statiniai |
Kuro sandėlių pastatai |
|
|
| katilinių pastatai |
|
|||
| Kuro talpos, rezervuarai |
|
|||
| 2.5. |
Šilumos trasos |
šilumos trasų vamzdynai |
|
|
| Kiti šilumos trasų įrengimai |
|
|||
| Statybos montavimo darbai |
|
|||
| Derinimo, įvedimo į eksploataciją darbai |
|
|||
| 2.6. |
Šilumos punktų įrangos komplektai |
Šilumos punktai |
|
|
| Šilumos skaitikliai (jei statomas su ŠP) |
|
|||
| Telemetrijos, nuotolinio valdymo, duomenų nuskaitymo įrengimai |
|
|||
| Statybos montavimo darbai |
|
|||
| Derinimo, įvedimo į eksploataciją darbai |
|
|||
| 2.7. |
Šilumos apskaitos prietaisai |
Šilumos apskaitos prietaisai |
|
|
| Montavimo darbai |
|
|||
| 2.8. |
Kiti kompleksinės investicijos įrengimai |
Kiti įrengimai |
|
|
| Statybos montavimo darbai |
|
|||
| Derinimo, įvedimo į eksploataciją darbai |
|
|||
| 3. |
ESSF paraiška ir verslo planas, konsultavimas |
|
||
| 4. |
Techninė priežiūra |
|
|
|
| 5. |
Projekto administravimas |
|
||
| 6. |
Turto draudimas |
|
|
|
| 7. |
Projekto finansinis auditas |
|
||
| 8. |
Projekto viešinimas |
|
||
| 9. |
Kita |
|
|
|
|
|
Iš viso: |
|
|
|
Pastaba. Lentelėje išvardintos šilumos ūkyje dažniausiai pasikartojančios investicijos.
(Įmonės pavadinimas)
20... METŲ ELEKTROS ENERGETIKOS ĮMONIŲ INVESTICIJŲ PLANO ĮGYVENDINIMO ATASKAITA *
20... m. ............... mėn. ..... d.
6 priedas
| Eil. Nr. |
Projekto (darbų) pavadinimas |
Projekto vykdymo metai (prad./pab.) |
Projekto rūšis ** |
Galutinė (faktinė) projekto vertė (tūkst. Lt) |
Galutinė (faktinė) projekto finansavimo struktūra, proc. *** |
Planuojamas transportuoti ar parduoti papildomas kiekis (kWh) |
Planuojamas ribinių eksploatacinių sąnaudų poreikis (tūkst.Lt) |
|||||||
| a. |
b. |
c. |
d. |
e. |
f. |
g. |
h. |
|||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1. |
330 – 110 kV elektros tinklas, iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš jų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.1. |
(detalizuojami projektų ir darbų aprašymai virš 12 mln. Lt) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. |
... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2. |
110 – 35 kV elektros tinklas, iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš jų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1. |
(detalizuojami projektų ir darbų aprašymai virš 3 mln. Lt) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2. |
... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. |
10 – 0,4 kV elektros tinklas, iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš jų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.1. |
(detalizuojami projektų ir darbų aprašymai virš 3 mln. Lt) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3.2. |
... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4. |
Nauji vartotojai, iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš jų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4.1. |
Nauji vartotojai 35–10 kV, iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4.1.1. |
(detalizuojami projektų ir darbų aprašymai virš 1 mln. Lt) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4.1.2. |
... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4.2. |
Nauji vartotojai 0,4 kV, iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4.2.1. |
(detalizuojami projektų ir darbų aprašymai virš 1 mln. Lt) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 4.2.2. |
... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5. |
Ryšiai ir valdymo sistemos, iš viso |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
iš jų: |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5.1. |
(detalizuojami tik stambiausi projektai virš 1 mln. Lt) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 5.2. |
... |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 6. |
Kompiuterinė ir programinė įranga |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 7. |
Transportas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 8. |
Kiti objektai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 9. |
Iš viso nauji objektai (plėtra) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 10. |
Iš viso rekonstrukcija, modernizavimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 11. |
Iš viso kita |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
IŠ VISO (1+2+3+4+5+6+7+8) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
* Elektros energetikos įmonė, pateikdama metinio investicijų plano įvykdymo ataskaitą, lentelėje nurodo faktinius įgyvendintų investicijų duomenis.
** Projekto rūšis: 1 – sistemos saugumui ir tiekimo patikimumui; 2 – naujas objektas (plėtra); 3 – sistemos atstatymas; 4 – rekonstrukcija, modernizavimas; 5 – kita (paaiškinti);
*** Projekto finansavimo struktūra: a – nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos; b – skolintos lėšos; c – valstybės biudžeto lėšos; d – ES struktūrinių fondų lėšos;
e – kitos subsidijos ir dotacijos; f – vartotojų prijungimo lėšos; g – grynasis pelnas; h – kita (paaiškinti)
20_ _ m. _______________ Įmonės vadovas _____________