LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL TARNYBINIŲ KOMANDIRUOČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOJE
1996 m. sausio 23 d. Nr. 120
Vilnius
1. Nustatyti, kad:
1.1. tarnybine komandiruote laikomas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui įmonės, įstaigos ar organizacijos (toliau vadinama – įmonė) vadovo siuntimu atlikti numatytomis sąlygomis tarnybinį pavedimą ne nuolatinėje darbo vietoje. Komandiruotė įforminama Finansų ministerijos nustatytos formos komandiruotės pažymėjimu. Prireikus įmonės vadovas gali rašyti įsakymą.
Vykstančiam į komandiruotę darbuotojui išmokamas piniginis avansas, kuris neturi viršyti numatomų komandiruotės išlaidų.
Grįžęs iš komandiruotės darbuotojas privalo per 3 dienas pateikti įmonės administracijai avanso panaudojimo apyskaitą, pridėdamas prie jos atitinkamus dokumentus apie faktines išlaidas;
1.2. pasiųstam į komandiruotę darbuotojui visą komandiruotės laiką paliekama darbo vieta (pareigos) ir vidutinis darbo užmokestis. Vidutinis darbo užmokestis jam paliekamas už visas darbo dienas pagal grafiką, nustatytą nuolatinėje darbo vietoje, taip pat už kelionėje išbūtą laiką;
1.3. komandiruotam darbuotojui išlaidos atlyginamos šia tvarka:
1.3.1. kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi ir tarnybinį transportą) išlaidos apmokamos komandiruotam darbuotojui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Nepateikus šių dokumentų, kelionės išlaidos apmokamos atsižvelgiant į nuotolį ir patvirtintus važiavimo paprastu autobusu arba bendrajame vagone tarifinius įkainius;
1.3.2. išlaidos, susijusios su išankstiniu kelionės bilietų įsigijimu ir jų užsakymu telefonu, apmokamos pateikus atitinkamus kvitus;
1.3.3. gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos atlyginamos pagal komandiruoto darbuotojo apmokėtas už vieną vietą sąskaitas. Jeigu komandiruotas darbuotojas neturi nakvynės išlaidas patvirtinančio dokumento, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidų apmokėjimo tvarką ir dydį nustato įmonės vadovas, tačiau padengiamų paros išlaidų suma miestuose, miesteliuose ir kaime šiuo atveju negali būti didesnė kaip 5 procentai patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio;
1.3.4. jeigu komandiruotė trunka ilgiau nei vieną dieną, mokami dienpinigiai – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną komandiruotės dieną;
1.3.5. kitos komandiruotės išlaidos (bagažo vežimo bei saugojimo, ryšių, transporto, taksi paslaugos ir kt.) apmokamos įmonės vadovui leidus;
1.3.6. jeigu darbuotojas komandiruojamas administracinio rajono, kuriame yra komandiruojamojo nuolatinė darbo vieta, teritorijoje ar į vietovę, iš kurios dėl palankių susisiekimo sąlygų ir atliekamo darbo pobūdžio gali kasdien grįžti į nuolatinę darbo vietą, jam dienpinigiai nemokami. Šiuo atveju apmokamos kiekvienos dienos kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinę darbo vietą išlaidos šio nutarimo 1.3.1 punkte nustatyta tvarka;
1.3.7. jeigu darbuotojas komandiruojamas administracinio rajono, kuriame yra komandiruojamojo nuolatinė darbo vieta, teritorijoje, bet nėra palankių sąlygų kasdien grįžti į nuolatinę darbo vietą, mokami dienpinigiai – 5 procentai patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną komandiruotės dieną, o patalpų nuomos išlaidos atlyginamos šio nutarimo 1.3.3 punkte nustatyta tvarka, bet padengiamų paros išlaidų suma miestuose, miesteliuose ir kaime negali būti didesnė kaip 5 procentai patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio;
1.3.8. tais atvejais, kai komandiruojama į įvairius Lietuvos Respublikoje organizuojamus renginius (konferencijas, pasitarimus, simpoziumus, meno festivalius ir panašiai), kurių organizatoriai apmoka komandiruotų darbuotojų išlaikymo (maitinimo, nakvynės) išlaidas, įmonės vadovo sprendimu gali būti mokami dienpinigiai neviršijant 30 procentų šiuo nutarimu nustatytos dienpinigių normos;
2. Finansų ministerija turi teikti įmonėms paaiškinimus dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje apmokėjimo tvarkos.
3. Pripažinti netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 128 „Dėl tarnybinių komandiruočių“ (Žin., 1991, Nr. 13-349);
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 15 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 128 „Dėl tarnybinių komandiruočių“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 7-203);
3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 355 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 128 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1993, Nr. 17-447);
3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 24 d. nutarimą Nr. 39 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 128 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 8-132).