LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 2, 17, 26, 261, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 38, 39, 391, 49, 50, 52, 54, 55, 56, 57, 58 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO BEI PAPILDYMO 271, 272, 291, 521, 561 STRAIPSNIAIS IR 47, 48 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
Į S T A T Y M A S
1998 m. liepos 2 d. Nr. VIII-838
Vilnius
(Žin., 1995, Nr. 61-1525; 1996, Nr. 59-1404, Nr. 66-1574; 1997, Nr. 17-362, Nr. 27-622, Nr. 28-660, Nr. 66-1594)
1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas
Papildyti 2 straipsnį naujomis pastraipomis:
„mokestinė nepriemoka – mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėtos mokesčių, baudų, delspinigių, palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis sumos;
beviltiška mokestinė nepriemoka – mokesčio mokėtojo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėtos mokesčių, baudų, delspinigių, taip pat pagal mokestinės paskolos sutartis priskaičiuotų palūkanų sumos, kurių neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurias išieškoti socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu netikslinga. Beviltiška mokestinė nepriemoka nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio nuostatomis.“
2 straipsnis. 17 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir papildymas
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 5, 6, 15 punktus, papildyti 17 ir 18 punktais ir šiuos punktus išdėstyti taip:
„5) išieškoti ne ginčo tvarka iš asmenų sąskaitų bankų įstaigose laiku nesumokėtus mokesčius, delspinigius, baudas ir kitas valstybės (savivaldybės) biudžetams bei fondamas priklausančias sumas;
6) duoti nurodymus banko įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš įmonių sąskaitų, išskyrus privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetus bei fondus, jeigu jos neleidžia patikrinti, ar mokesčiai apskaičiuoti ir sumokėti teisingai (nepateikia mokesčių patikrinimui atlikti visų reikalingų dokumentų ir duomenų) arba jei patikrinimo metu nustatomi pajamų slėpimo bei neteisingo mokesčio apskaičiavimo faktai ir negalima laikinai apriboti mokesčio mokėtojo teisės disponuoti jam priklausančiu turtu;“
„15) areštuoti mokesčio mokėtojo turtą, jeigu mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėti (nepervesti) mokesčiai, delspinigiai, baudos ir kitos įmokos arba jeigu mokesčio administratoriaus pareigūnams surašius patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, aktą, kuriame nurodyti priskaičiuoti mokesčiai, delspinigiai, kitos įmokos ir (ar) paskirtos baudos, yra pavojus, kad mokesčio mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčius, delspinigius, baudas ir kitas įmokas;“
„17) laikinai apriboti mokesčio mokėtojo teisę disponuoti jam priklausančiu turtu, kad atsiradus teisei iš mokesčio mokėtojo išieškoti mokesčio ir kitų įmokų nepriemoką, baudas ir delspinigius, būtų užtikrintas šios teisės įgyvendinimas;
3 straipsnis. 26 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 dalių pripažinimas netekusiomis galios
4 straipsnis. 261 straipsnio 3 dalies pakeitimas
5 straipsnis. 27 straipsnio papildymas 5 dalimi
Papildyti 27 straipsnį 5 dalimi:
„5. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčio mokėtojo pateiktas apskaitos dokumentas neturi juridinės galios, nes jame trūksta vieno ar kelių privalomų norminiuose aktuose nustatytų rekvizitų, mokesčio administratoriaus pareigūnas finansų ministro nustatyta tvarka leidžia dokumentą papildyti. Per nustatytą terminą trūkstamais rekvizitais papildytas dokumentas laikomas turinčiu juridinę galią ir ekonominės sankcijos netaikomos.“
6 straipsnis. Įstatymo papildymas 271 straipsniu
Papildyti Įstatymą 271 straipsniu:
„271 straipsnis. Mokesčio bazės netiesioginis nustatymas
Jei mokesčio bazės neįmanoma nustatyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, mokesčio administratorius, atsižvelgdamas į faktus, aplinkybes bei kitą turimą informaciją, turi teisę netiesiogiai nustatyti mokesčio bazę ir pasirinkti mokesčio bazės nustatymo metodus. Mokesčio bazės netiesioginio nustatymo metodus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
7 straipsnis. Įstatymo papildymas 272 straipsniu
Papildyti Įstatymą 272 straipsniu:
„272 straipsnis. Mokesčio apskaičiavimas pagal valstybės institucijų dokumentus
Mokesčio administratorius turi teisę apskaičiuoti mokestį remdamasis valstybės institucijų aktais ar kitais dokumentais tais atvejais, kai minėtos institucijos pagal savo kompetenciją atlieka mokesčių mokėtojų komercinės, ūkinės ar finansinės veiklos patikrinimus arba revizijas ir nustato mokesčių įstatymų pažeidimus, tačiau nėra įgaliotos šio įstatymo nustatyta tvarka atlikti mokesčio administravimo veiksmų. Mokesčio administratoriui kartu su aktais pateikiamos pažeidimus patvirtinančių dokumentų kopijos, skaičiavimų duomenys ar kiti priedai. Šiuo atveju pakartotinai arba papildomai tikrinti mokesčio mokėtojo komercinę, ūkinę ar finansinę veiklą mokesčio administratorius neprivalo. Tokiu būdu apskaičiavęs mokestį, mokesčio administratoriaus pareigūnas surašo aktą šio įstatymo 27 straipsnyje nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai iškyla abejonių dėl minėtų institucijų apskaičiavimų pagrįstumo ir teisingumo, mokesčio administratorius turi teisę jų pareikalauti atlikti pakartotinį patikrinimą, konkrečiai nurodydamas, dėl ko nesutinkama, arba pats šio įstatymo nustatyta tvarka pakartotinai patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai.“
8 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Mokesčio sumokėjimas ir išieškojimas
2. Mokesčio administratoriaus patikrinimo metu išaiškintos nesumokėtos mokesčių sumos ir priskaičiuoti delspinigiai turi būti sumokami ne vėliau kaip per 20 dienų, o baudos – šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytais terminais, skaičiuojant nuo tos dienos, kai mokesčio mokėtojas gavo patikrinimo aktą.
3. Apskaičiuoto mokesčio sumokėjimo ir išieškojimo senaties terminas yra netaikomas, išskyrus šiame įstatyme numatytas išimtis, kai mokestinė nepriemoka yra pripažįstama beviltiška. Ši taisyklė taikoma ir priskaičiuotiems delspinigiams, baudoms, palūkanoms pagal mokestinės paskolos sutartis.
4. Jei mokesčio mokėtojo sumokamų įmokų neužtenka visoms piniginėms prievolėms įskaityti, šios įmokos įskaitomos tokia eilės tvarka, kokią šių įmokų mokėjimo dokumentuose nurodo mokesčio mokėtojas. Jei mokesčio mokėtojas nenurodo piniginių prievolių įskaitymo eilės tvarkos, pirmiausiai įskaitomi mokesčiai, po to – baudos, po to – delspinigiai, po to – delspinigiai nuo baudų, po to – palūkanos pagal mokestinės paskolos sutartis, po to – delspinigiai nuo palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis. Tik įskaičius visus mokėtinus mokesčius, įskaitomos baudos, tik įskaičius visas baudas, įskaitomi delspinigiai, tik įskaičius visus delspinigius, įskaitomi delspinigiai nuo baudų, tik įskaičius visus delspinigius nuo baudų, įskaitomos palūkanos pagal mokestinės paskolos sutartis, tik įskaičius visas palūkanas pagal mokestinės paskolos sutartis, įskaitomi delspinigiai nuo palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis:
1) visi mokėtini mokesčiai įskaitomi proporcingai, t.y. mokesčio mokėtojo sumokamos įmokos, jei jų neužtenka visiems mokėtiniems mokesčiams įskaityti, proporcingai paskirstomos visiems mokėtiniems mokesčiams, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų sumos dydį;
2) likusios po visų mokėtinų mokesčių įskaitymo įmokos, jei jų neužtenka visoms baudoms įskaityti, proporcingai paskirstomos visoms baudoms, atsižvelgiant į kiekvienos iš jų sumos dydį;
3) likusios po visų mokėtinų mokesčių, visų baudų įskaitymo įmokos, jei jų neužtenka visų mokesčių delspinigiams įskaityti, proporcingai paskirstomos visų mokesčių delspinigiams, atsižvelgiant į kiekvieno mokesčio delspinigių sumos dydį;
4) likusios po visų mokėtinų mokesčių, visų baudų, visų mokesčių delspinigių įskaitymo įmokos, jei jų neužtenka visų baudų delspinigiams padengti, proporcingai paskirstomos visų baudų delspinigiams, atsižvelgiant į kiekvienos baudos delspinigių sumos dydį;
5) likusios po visų mokėtinų mokesčių, visų baudų, visų mokesčių delspinigių, visų baudų delspinigių įskaitymo įmokos, jei jų neužtenka visų mokestinės paskolos sutarčių palūkanoms padengti, proporcingai paskirstomos visoms mokestinės paskolos sutarčių palūkanoms, atsižvelgiant į kiekvienos mokestinės paskolos sutarties palūkanų sumos dydį;
6) likusios po visų mokėtinų mokesčių, visų baudų, visų mokesčių delspinigių, visų baudų delspinigių, visų mokestinės paskolos sutarčių palūkanų įskaitymo įmokos, jei jų neužtenka visiems delspinigiams nuo palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis įskaityti, proporcingai paskirstomos visiems delspinigiams nuo palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis, atsižvelgiant į kiekvienos delspinigių nuo palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis sumos dydį.
6. Išieškojimo atveju, jei turto neužtenka visoms piniginėms prievolėms įskaityti, jos įskaitomos centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
7. Beviltiška pripažįstama ta mokesčio mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, t.y. mokestinė nepriemoka pripažįstama beviltiška, jeigu yra šie pagrindai:
1) mirė mokesčio mokėtojas (fizinis asmuo), o nepriemokos išieškoti iš palikimo negalima; likviduotas mokesčio mokėtojas (juridinis asmuo);
2) bankrutuojančią įmonę sanuoja valstybė, kuriai yra perleidžiama atitinkama įmonės turto dalis ir dėl to įmonė atleidžiama nuo nepriemokos ar jos dalies arba su bankrutuojančia įmone sudaroma taikos sutartis ir ji atleidžiama nuo nepriemokos dalies;
3) netikslinga išieškoti nepriemoką, kadangi ji gali pasibaigti pakeičiant piniginę prievolę kita prievole, t.y. tikslinga leisti atsiskaityti už pinigines prievoles ne pinigais, bet kitokia forma (turtu, akcijomis ir pan.). Atsiskaitymo turtu ir akcijomis tvarką nustato Vyriausybė;
4) netikslinga išieškoti nepriemoką, kadangi ji gali pasibaigti įskaitant priešpriešinius mokesčio mokėtojo ir valstybės (savivaldybės) reikalavimus;
5) netikslinga išieškoti nepriemoką, kadangi vienas mokestinės prievolės subjektas - mokesčio mokėtojas (skolininkas) ir kitas mokestinės prievolės subjektas (kreditorius) yra tas pats asmuo;
6) praėjus daugiau kaip 1 metams nuo tos dienos, kai turėjo būti pradėti išieškojimo veiksmai (išsiųstas raginimas mokestines prievoles įvykdyti geruoju), nerasta turto arba rastas turtas yra nelikvidus (neįmanoma jo realizuoti), taip pat jei rasto turto pakako tik daliai mokestinės prievolės padengti, beviltiška nepriemoka pripažįstama likusi nepriemokos dalis;
8) netikslinga išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia (jau teikiama) valstybės paramos (asmuo yra sulaukęs pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą). Sunkią ekonominę (socialinę) padėtį liudijančios aplinkybės turi būti patvirtintos kompetentingų institucijų išduotais dokumentais. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčio mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, kai šių įmonių savininkų ar narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.
8. Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos, pripažintos beviltiškomis šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais, pasibaigia ir yra nurašomos iš biudžeto pajamų apskaitos dokumentų, kai teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas savo sprendimu pripažįsta šias nepriemokas pasibaigusiomis.
9. Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos, pripažintos beviltiškomis šio straipsnio 7 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytais pagrindais, pasibaigia ir yra nurašomos iš biudžeto pajamų apskaitos dokumentų, kai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkas priima sprendimą atleisti mokesčio mokėtoją nuo šių mokestinių nepriemokų.
10. Mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos, pripažintos beviltiškomis šio straipsnio 7 dalies 6, 7, 8 punktuose numatytais pagrindais, yra priskiriamos prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, kai teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas savo sprendimu priskiria jas prie tokių nepriemokų. Šios nepriemokos finansų ministro nustatyta tvarka yra revizuojamos, siekiant išsiaiškinti išieškojimo galimybes bei tikslingumą. Nustačius, kad yra galimybė ir tikslinga nepriemokas išieškoti, jos išieškomos.
11. Kai mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos pripažįstamos beviltiškomis šio straipsnio 7 dalyje nurodytais pagrindais, beviltiška nepriemoka taip pat pripažįstami ir su mokesčio nesumokėjimu ar sumokėjimu ne laiku susiję delspinigiai, su nesumokėta ar sumokėta ne laiku bauda susiję delspinigiai, su pagal mokestinės paskolos sutartis atidėtų mokesčių, delspinigių, baudų sumomis susijusios palūkanos, padidintos palūkanos, delspinigiai.
12. Mokesčio mokėtojo mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis, jų pasibaigimo, priskyrimo vietos mokesčio administratoriaus biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose prie mokestinių nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, šių nepriemokų nurašymo iš vietos mokesčio administratoriaus apskaitos dokumentų ir apskaitos tvarką bei išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką nustato finansų ministras.“
9 straipsnis. Įstatymo papildymas 291 straipsniu
Papildyti Įstatymą 291 straipsniu:
„291 straipsnis. Mokesčio mokėtojo teisės disponuoti jam priklausančiu turtu laikinas apribojimas
1. Jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis metu (kai tikrinimo metu nustatomi mokesčio įstatymo pažeidimai) yra pavojus, kad mokesčio mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti priskaičiuotus mokesčius, delspinigius ir (ar) paskirtas baudas, gali būti laikinai apribojama mokesčio mokėtojo teisė disponuoti jam priklausančiu turtu. Mokesčio mokėtojo teisės disponuoti jam priklausančiu turtu laikinas apribojimas gali būti taikomas tik tam turtui, kuriam nustatyta privaloma teisinė registracija, ir tik tiek, kiek yra būtina išieškojimui užtikrinti.
2. Mokesčio mokėtojo teisės disponuoti jam priklausančiu turtu laikinas apribojimas įforminamas mokesčio administratoriaus vadovo sprendimu.
10 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Raginimas mokestines prievoles įvykdyti geruoju
1. Mokesčio administratorius, prieš pasinaudodamas savo teise priverstine tvarka išieškoti nesumokėtą mokestį, delspinigius, baudas ir kitas įmokas (išskyrus deklaruotą mokestį ir šio mokesčio delspinigius), nusiunčia mokesčio mokėtojui raginimą geruoju sumokėti mokestį, delspinigius, baudas ir kitas įmokas. Raginimas siunčiamas, kai:
1) mokesčio mokėtojas per 20 dienų nesumokėjo (nepervedė) patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, akte nurodytų priskaičiuotų mokesčių, delspinigių, baudų (šio įstatymo 52 straipsnyje nustatytu terminu) ir kitų įmokų (jei mokesčio mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka neskundžia patikrinimo akte priskaičiuotų sumų bei paskirtų baudų ar neprašo atidėti šių sumų mokėjimo);
2) įsiteisėja sprendimas dėl mokesčio mokėtojo skundo, atsiranda teisė išieškoti mokestį pagal šio įstatymo 57 straipsnį arba kitą dieną po to, kai mokesčio mokėtojas gauna neigiamą sprendimą dėl jo prašymo atidėti patikrinimo metu priskaičiuotų sumų bei paskirtų baudų sumokėjimo terminą;
2. Nustačius deklaruoto mokesčio bei šio mokesčio delspinigių nepriemoką, raginimas nesiunčiamas. Mokesčio mokėtojas turi teisę geruoju sumokėti deklaruotą mokestį ir šio mokesčio delspinigius per 20 dienų nuo mokesčio įstatyme nustatyto deklaruojamo mokesčio sumokėjimo termino pasibaigimo.
3. Raginime geruoju sumokėti mokestį, delspinigius, baudas ir kitas įmokas turi būti nurodyta:
4. Mokesčio administratorius sumokėti mokesčio mokėtojui raginime nurodytas sumas leidžia per 20 dienų nuo raginimo įteikimo dienos.
5. Jeigu mokesčio mokėtojas atsisako priimti raginimą arba jo nerandama buveinėje, raginimą pristatantis asmuo apie tai pažymi raginime ir grąžina jį mokesčių administratoriui. Įrašą apie mokesčio mokėtojo atsisakymą priimti raginimą ir apie atsisakymo motyvų patvirtinimą padaro raginimą pristatantis asmuo. Mokesčio mokėtojo atsisakymas priimti raginimą prilyginimas raginimo jam įteikimui. Taip pat raginimas laikomas įteiktu, jeigu mokesčio mokėtojo nerandama buveinėje jo nurodytu adresu ir darbo laiku du kartus.“
11 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Mokesčio administratoriaus teisė išieškoti mokesčius, delspinigius, baudas ir kitas įmokas iš mokesčio mokėtojo turto
1. Mokesčio administratorius įgyja teisę išieškoti mokesčius, delspinigius, baudas ir kitas įmokas iš mokesčio mokėtojo turto, į kurį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą gali būti nukreiptas išieškojimas, jeigu :
1) mokesčio mokėtojas laiku nesumoka mokesčio, delspinigių, baudų ir kitų įmokų, nurodytų mokesčio administratoriaus raginime;
2. Teisė išieškoti mokesčius, delspinigius, baudas ir kitas įmokas iš mokesčio mokėtojo turto įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokesčius, delspinigius, baudas ir kitas įmokas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto termino pasibaigimo.
12 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnį, papildyti jį 2 ir 3 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Mokesčio mokėtojo turto areštas
1. Mokesčio mokėtojo turto areštas yra turto aprašymas ir uždraudimo juo disponuoti paskelbimas, nesvarbu, pas ką arešto dieną tas turtas buvo. Tai įforminama turto arešto aktu.
2. Mokesčio administratorius turi teisę areštuoti mokesčio mokėtojui nuosavybės teise priklausantį turtą, taip pat turtą, arešto dieną mokesčio mokėtojui priklausiusį gauti iš kitų asmenų (gali būti areštuoti materialūs daiktai, tarp jų kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, pinigai, vertybiniai popieriai, turtiniai ūkinės paskirties kompleksai, intelektinės veiklos rezultatai ir kt.).
13 straipsnis. 33 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
14 straipsnis. 37 straipsnio 4 dalies pripažinimas netekusia galios
15 straipsnis. 38 straipsnio 3 ir 5 dalių pakeitimas
1. 38 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „dvejus“ įrašyti žodį „penkerius“ ir šią dalį išdėstyti taip:
2. Iš 38 straipsnio 5 dalies paskutiniojo sakinio išbraukti žodžius „sumažintam iki 15 punktų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Mokesčio administratorius grąžina mokesčio mokėtojui permokėtą mokestį per 30 dienų po to, kai gavo raštišką pareiškimą dėl mokesčio grąžinimo. Mokesčio administratorius, per nurodytą laiką negrąžinęs permokėto mokesčio sumos, mokesčio mokėtojo naudai skaičiuoja palūkanas iki tol, kol permokėto mokesčio suma bus grąžinta. Palūkanų dydis lygus nustatytam delspinigių už ne laiku sumokėtą mokestį dydžiui.“
16 straipsnis. 39 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių pakeitimas ir papildymas 7 dalimi
1. Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Delspinigiai skaičiuojami už ne laiku sumokėtą ar pervestą į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus deklaruotą mokestį (avansinį mokestį) arba mokesčio mokėtojo apskaičiuotą ne laiku sumokėtą ar pervestą nedeklaruojamą mokestį (avansinį mokestį), arba už per daug grąžintą mokesčio sumą (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama mokesčio dėl mokesčio administratoriaus klaidos). Į priežastis, dėl kurių mokestis buvo ne laiku sumokėtas ar pervestas į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus, neatsižvelgiama, išskyrus šio įstatymo 391 straipsnyje numatytas išimtis.“
2. Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Delspinigiai nuo deklaruoto (apskaičiuoto) arba mokesčio mokėtojo apskaičiuoto nedeklaruojamo mokesčio pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas arba pervestas į biudžetą arba kai mokesčio buvo per daug grąžinta (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama dėl mokesčio administratoriaus klaidos), skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo dieną įskaitytinai arba mokesčio į biudžetą grąžinimo dieną arba tą dieną, kai beviltiška pripažinta mokestinė nepriemoka pasibaigia, tačiau delspinigių suma negali viršyti 100 procentų mokesčio sumos.“
3. Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Delspinigių bei padidintų delspinigių dydį už ne laiku sumokėtą mokestį ir delspinigių mokėjimo bei skaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio palūkanų normą, mokamą už Vyriausybės ne ilgiau kaip vieneriems metams išleistas obligacijas litais. Delspinigių dydis nustatomas palūkanų normą padidinus iki 10 punktų, o padidintų delspinigių dydis – iki 15 punktų.“
4. Pakeisti 39 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Už mokesčio administratoriaus pareigūno (pareigūnų) patikrinimo metu nustatytą nedeklaruotą (neapskaičiuotą) mokesčio sumą skaičiuojami padidinti delspinigiai. Šie delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas (pervestas) į valstybės (savivaldybės) biudžetus ar fondus, iki patikrinimo akto surašymo dienos, o nesumokėjus mokesčio per 29 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, padidinti delspinigiai skaičiuojami nepertraukiamai ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo (pervedimo) dieną įskaitytinai arba tą dieną, kai beviltiška pripažinta mokestinė nepriemoka pasibaigia. Padidintų delspinigių suma negali viršyti 150 procentų mokesčio sumos.“
5. Papildyti 39 straipsnį 7 dalimi:
„7. Nuo mokesčio administratoriaus pareigūno (pareigūnų) už mokesčio įstatymų pažeidimus paskirtos baudos, nesumokėtos per 52 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokesčio mokėtojui (mokestį išskaičiuojančiam asmeniui) buvo įteiktas nutarimas skirti baudą. Delspinigių suma negali viršyti 100 procentų baudos sumos.“
17 straipsnis. 391 straipsnio 1 dalies pakeitimas
391 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „mokesčio nesumokėjo ar sumokėjo ne laiku“ įrašyti žodžius „pažeidė mokesčio įstatymą“, trečiajame sakinyje vietoj žodžių „mokesčio administratoriaus nagrinėjančio“ įrašyti žodžius „institucijos, nagrinėjančios“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Mokesčio mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių ir baudų mokėjimo, jei mokestinių ginčų nagrinėjimo procese įrodo, kad pažeidė mokesčio įstatymą dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčio mokėtojo ar jo darbuotojų (savininko, administracijos darbuotojų ir kt.) veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčio mokėtojo nemokumas. Atleidimas nuo delspinigių ar (ir) baudų turi būti įformintas institucijos, nagrinėjančios mokestinį ginčą, sprendimu. Šio straipsnio lengvatos netaikomos, jei mokesčio mokėtojas padarė piktybinius mokesčių įstatymų pažeidimus, numatytus šio įstatymo 49 straipsnyje.“
18 straipsnis. 47 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
19 straipsnis. 48 straipsnio pripažinimas netekusiu galios.
20 straipsnis. 49 straipsnio papildymas 13 punktu
21 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Baudų skyrimas
1. Banko (kredito) įstaigai, nevykdančiai mokesčio administratoriaus nurodymo nurašyti pinigų sumas ne ginčo tvarka iš mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens sąskaitos arba vykdančiai (įvykdžiusiai) tokį nurodymą nesilaikant norminiuose aktuose nustatytos tvarkos, mokesčio administratorius skiria baudą. Šios baudos dydis yra lygus mokesčio mokėtojo ar mokestį išskaičiuojančio asmens sąskaitoje buvusiai nurašytinai, bet nenurašytai pinigų sumai, tačiau negali viršyti nurodyme nurašyti ne ginčo tvarka pinigų sumas nurodytos sumos dydžio. Baudos sumokėjimas neatleidžia banko (kredito) įstaigos nuo mokesčio administratoriaus nurodymo vykdymo.
2. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčio mokėtojo pateiktoje deklaracijoje ir buhalterinėje apskaitoje nurodytos ne visos gautos pajamos (įplaukos) arba pajamos iš viso nedeklaruotos ir buhalterinėje apskaitoje neapskaitytos, iš mokesčio mokėtojo nuo nedeklaruotų pajamų (įplaukų), neatsižvelgiant į išlaidas, priskaičiuojama mokesčio (mokesčių) suma ir skiriama 100 procentų mokesčio (mokesčių) sumos dydžio bauda.
3. Tais atvejais, kai 49 straipsnyje nurodytus mokesčių įstatymų pažeidimus padarė ūkio subjektas – juridinis asmuo arba asmuo, neturintis juridinio asmens teisių, – administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn traukiami to ūkio subjekto darbuotojai ar savininkai, atsakingi už teisingą mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus. Ūkio subjektams – įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms už 49 straipsnio 2, 5, 6, 7 ir 13 punktuose nurodytus pažeidimus skiriamos baudos:
1) 10 procentų dydžio bauda, skaičiuojama nuo paskutiniųjų 12 mėnesių pajamų (įplaukų), arba dešimteriopa (dėl apgaulingos apskaitos nuslėptų pajamų, prekių vertės, neapskaitytų išmokų darbuotojams dydžio bauda). Ši bauda turi būti ne mažesnė kaip 20 000 litų :
b) už 49 straipsnio 6 punkte nurodytą pažeidimą, kai asmens laikomų, parduodamų ar įsigyjamų prekių (išskyrus etilo alkoholį, alkoholio, tabako bei naftos produktus) be norminiuose aktuose nustatytų privalomų dokumentų vertė viršija 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą;
c) prekes gabenančiai įmonei už 49 straipsnio 13 punkte nurodytą pažeidimą, kai prekių (išskyrus etilo alkoholį, alkoholio, tabako bei naftos produktus) vertė viršija 50 MGL dydžio sumą;
2) 10 procentų dydžio bauda, skaičiuojama nuo paskutiniųjų 12 mėnesių pajamų (įplaukų), arba dešimteriopa (dėl apgaulingos apskaitos nuslėptų pajamų, prekių vertės, neapskaitytų išmokų darbuotojams dydžio bauda), bet ne mažesnė kaip 50 000 litų:
b) už 49 straipsnio 6 punkte nurodytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, neatsižvelgiant į prekių (išskyrus etilo alkoholį, alkoholio, tabako bei naftos produktus) vertę;
c) už 49 straipsnio 6 punkte nurodytą pažeidimą, kai ūkio subjektai laiko, parduoda ar įsigyja etilo alkoholį, alkoholio, tabako bei naftos produktus be norminiuose aktuose nustatytų privalomų dokumentų, banderolių ar kitų specialių ženklų;
d) už 49 straipsnio 13 punkte nurodytą pažeidimą, padarytą pakartotinai, neatsižvelgiant į prekių (išskyrus etilo alkoholį, alkoholio, tabako bei naftos produktus) vertę;
4. Jei pagal šio straipsnio 3 dalį apskaičiuota dešimteriopa (nuslėptų pajamų, prekių vertės, neapskaitytų išmokų darbuotojams) baudos suma yra mažesnė kaip 10 procentų baudos, apskaičiuotos nuo paskutiniųjų 12 mėnesių pajamų (įplaukų), tai taikoma dešimteriopa bauda, o jei apskaičiuota dešimteriopa (nuslėptų pajamų, prekių vertės, neapskaitytų išmokų darbuotojams) bauda yra didesnė, tai skiriama 10 procentų nuo paskutiniųjų 12 mėnesių pajamų (įplaukų) apskaičiuota bauda, tačiau bet kuriuo atveju baudos dydis turi būti ne mažesnis už šio straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalią baudą. Jei asmuo padaro 49 straipsnio 5 punkte nurodytą pažeidimą, jam skiriama 10 procentų dydžio bauda, skaičiuojama nuo paskutiniųjų 12 mėnesių pajamų (įplaukų), bet ne mažesnė, nei nustatyta šio straipsnio 3 dalyje minimali bauda.
5. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad asmuo laiko, parduoda, įsigyja arba gabena prekes be norminiuose aktuose nustatytų privalomų dokumentų, prekių vertė nustatoma vienu iš šių būdu:
1) jei įmonėje nustatyta prekių pardavimo kaina, prekių vertė nustatoma pagal prekių pardavimo kainą (įskaitant PVM);
2) jei įmonėje nėra nustatyta prekių pardavimo kaina, tai laikomų, įsigyjamų, parduodamų ar gabenamų be dokumentų prekių vertė nustatoma pagal analogiškų prekių pardavimo kainos (įskaitant PVM) vidurkį, nustatytą ne mažiau kaip trijose įmonėse pažeidimo padarymo vietos miesto (rajono) teritorijoje. Jei miesto (rajono) teritorijoje yra mažiau kaip trys analogiškas prekes parduodančios įmonės, tai prekių kainos vidurkis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos įmonių parduodamų analogiškų prekių kainų vidurkį (įskaitant PVM).
6. Baudos paskyrimas neatleidžia nuo mokesčių ir delspinigių mokėjimo. Jei padarytas teisės pažeidimas atitinka šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje ir 49 straipsnio 2, 5, 6, 7 arba 13 punktuose numatytas veikas, tai bauda ūkio subjektams skiriama pagal tą Mokesčių administravimo įstatymo straipsnį (straipsnio dalį), pagal kurį apskaičiuota didesnė bauda. Jei patikrinimo metu nustatoma, kad ūkio subjektas padaro du ar daugiau šio įstatymo 49 straipsnyje nustatytų pažeidimų, tai galutinė bauda skiriama už tą pažeidimą, pagal kurį apskaičiuota baudos suma yra didžiausia.
7. Asmenims, pažeidusiems mokesčių įstatymus, taikomos ekonominės sankcijos pagal norminius aktus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu. Delspinigių ir padidintų delspinigių dydis apskaičiuojamas pagal konkrečią mokesčio ar baudos nesumokėjimo arba nepervedimo į valstybės (savivaldybės) biudžetą ar fondus dieną galiojusių mokesčio įstatyme ar finansų ministro įsakyme nustatytų delspinigių tarifų dydžius.
8. Tuo atveju, kai po deklaracijos (apyskaitos) pristatymo mokesčio administratoriui mokesčio mokėtojas pastebėjo, kad deklaravo per mažai mokesčio, bet iki pavedime patikrinti įmonę nurodytos datos (jei pavedimo nėra, – iki tikrinimo pradžios) klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą mokesčio dalį ir pristatė to ataskaitinio (mokestinio) laikotarpio, kurį buvo padaryta klaida, patikslintas mokesčio deklaracijas (apyskaitas), už padarytą pažeidimą bauda neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal įstatymus turėjo būti sumokėtas, iki mokesčio sumokėjimo dienos pagal patikslintą deklaraciją.“
22 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 52 straipsnio pavadinimą, 1 dalį, pripažinti netekusiomis galios 3 ir 4 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„52 straipsnis. Baudų sumokėjimas ir išieškojimas
1. Mokesčio administratoriaus paskirtos baudos už mokesčio įstatymų pažeidimus sumokamos ne vėliau kaip per 90 dienų nuo tos dienos, kai asmeniui buvo įteiktas nutarimas skirti baudą. Tačiau jei per 20 dienų bauda nesumokama ar sumokama ne visa paskirta bauda, per likusį baudos sumokėjimo terminą skaičiuojamos tokio dydžio palūkanos kaip ir už suteiktą mokestinę paskolą.
23 straipsnis. Įstatymo papildymas 521 straipsniu
Papildyti Įstatymą 521 straipsniu:
„521 straipsnis. Mokestinės nepriemokos į biudžetą ir fondus mokėjimo atidėjimas
1. Deklaruotą, bet nesumokėtą mokestį bei šio mokesčio delspinigius ar mokesčio administratoriaus patikrinimo metu apskaičiuotą mokestinę nepriemoką finansų ministro nustatyta tvarka vietos mokesčio administratorius gali leisti mokėti dalimis per 6 mėnesių laikotarpį, centrinis mokesčio administratorius – per vienerių metų laikotarpį, finansų ministras – per dvejų metų laikotarpį. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas remiantis arba teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko, arba Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko, arba finansų ministro sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčio mokėtojo ir teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinės paskolos sutartis.
2. Deklaruotą mokestį ir šio mokesčio delspinigius mokėti dalimis gali būti leista tik pasibaigus finansų ministro įsakymu patvirtintoje tvarkoje nustatytam terminui ir tik tuo atveju, jei mokesčio mokėtojas neturi galimybių sumokėti šios mokestinės nepriemokos. Mokėjimo dalimis laikotarpis šiuo atveju pradedamas skaičiuoti nuo mokesčio mokėtojo prašymo pateikimo dienos.
3. Patikrinimo metu apskaičiuotos mokestinės nepriemokos mokėjimo dalimis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo patikrinimo akto gavimo dienos.
4. Už suteiktą mokestinę paskolą mokamos palūkanos, kurių skaičiavimo tvarką bei dydį nustato finansų ministras.
5. Tuo atveju, kai mokestinę nepriemoką leidžiama mokėti dalimis, iš mokesčio mokėtojo gali būti pareikalauta mokestinės nepriemokos sumokėjimą užtikrinti įkeitimu, hipoteka, laidavimu ar garantija.
6. Jeigu mokestinė nepriemoka, kurią leista mokėti dalimis, nesumokama per nustatytą laikotarpį arba sumokama tik dalis šios nepriemokos, už mokestinę paskolą sumokėta palūkanų suma perskaičiuojama atsižvelgiant į faktiškai pasinaudotą mokestinės paskolos sumą, o nuo likusių nesumokėtų mokesčių ir baudų sumų nepertraukiamai šio įstatymo 39 straipsnio nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai.
24 straipsnis. 54 straipsnio 2 dalies pakeitimas
54 straipsnio 2 dalyje po žodžių „centrinis mokesčio administratorius“ įrašyti žodžius „Mokestinių ginčų komisija“, papildyti dalį nauju sakiniu ir visą ją išdėstyti taip:
25 straipsnis. 55 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir papildymas
55 straipsnio 3 dalyje po žodžio „sustabdo“ įrašyti žodį „ginčijamo“, po žodžio „sprendimo“ įrašyti žodžius „ar jo dalies“, po žodžio „baudų“ išbraukti žodį „ir“, po žodžio „delspinigių“ įrašyti žodžius „ir kitų įmokų“, po skaičiaus „15“ įrašyti skaičių „17“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Skundo padavimas sustabdo ginčijamo mokesčio administratoriaus sprendimo ar jo dalies dėl mokesčių, baudų, delspinigių ir kitų įmokų išieškojimo vykdymą, bet nėra kliūtis paskirti ar pagrindas naikinti bet kurią mokesčių ir kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus išieškojimo užtikrinimo priemonę, nustatytą šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6, 11, 15, 17 punktuose.“
26 straipsnis. 56 straipsnio 5 dalies pakeitimas ir papildymas
56 straipsnio 5 dalyje po žodžio „sustabdo“ įrašyti žodį „ginčijamo“, po žodžio „sprendimo“ įrašyti žodžius „ar jo dalies“, po žodžio „baudų“ išbraukti žodį „ir“, po žodžio „delspinigių“ įrašyti žodžius „ir kitų įmokų“, po skaičiaus „15“ įrašyti skaičių „17“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„5. Skundo padavimas centriniam mokesčio administratoriui sustabdo ginčijamo vietos mokesčio administratoriaus sprendimo ar jo dalies dėl mokesčių, baudų, delspinigių ir kitų įmokų išieškojimo vykdymą, bet nėra kliūtis paskirti ar pagrindas naikinti bet kurią mokesčių ir kitų įmokų į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus išieškojimo užtikrinimo priemonę, nustatytą šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 6, 11, 15, 17 punktuose.“
27 straipsnis. Įstatymo papildymas 561 straipsniu
Papildyti Įstatymą 561 straipsniu:
„561 straipsnis. Mokesčio administratoriaus sprendimo apskundimas Mokestinių ginčų komisijai
1. Mokestinių ginčų komisija nagrinėja tuos skundus, kuriuos išnagrinėjo centrinis mokesčio administratorius.
2. Skundas Mokestinių ginčų komisijai pateikiamas per 20 dienų nuo centrinio mokesčio administratoriaus sprendimo gavimo dienos. Skundas paduodamas per centrinį mokesčio administratorių.
3. Mokestinių ginčų komisija nagrinėja skundus tik dėl to sprendimo (ar jo dalies), kuris prieš tai buvo apskųstas vietos ir (ar) centriniam mokesčio administratoriui.
4. Mokestinių ginčų komisija skundą nagrinėja tik tada, jeigu skundas paduotas pagal šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų reikalavimus.
5. Sprendimai priimami Mokestinių ginčų komisijos narių balsų dauguma. Mokestinių ginčų komisija priima vieną iš šių sprendimų:
28 straipsnis. 57 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
29 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„58 straipsnis. Apskundimas teismui
1. Mokesčio mokėtojas, nesutinkantis su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, kuriuo patvirtinamas visiškai arba iš dalies centrinio mokesčio administratoriaus sprendimas, turi teisę apskųsti centrinio mokesčio administratoriaus sprendimą ar jo dalį teismui.
2. Skundą teismui mokesčio mokėtojas turi paduoti ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos sprendimo gavimo dienos.