LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL GEROS ŪKININKAVIMO PRAKTIKOS REIKALAVIMŲ
2004 m. liepos 16 d. Nr. 3D-431
Vilnius
Vadovaudamasis Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano pagrindinėmis nuostatomis, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1317 (Žin., 2003, Nr. 101-4550) ir Kaimo plėtros 2004–2006 metų planu, kuris patvirtintas 2004 m. birželio 23 d. Briuselyje (Belgija) vykusio Europos Komisijos žemės ūkio struktūrų ir kaimo plėtros vadybos komiteto (STAR) posėdžio metu, bei atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai, iš dalies pakeičiantį bei panaikinantį tam tikrus reglamentus (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 583/2004):
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 3D-79 „Dėl Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 35-1147).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
žemės ūkio ministro
2004 m. liepos 16 d.
įsakymu Nr. 3D-431
GEROS ŪKININKAVIMO PRAKTIKOS REIKALAVIMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimai (toliau – reikalavimai) nustato gerą ūkininkavimo praktiką, įgyvendinant paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų, vandens telkinių apsaugos ir apsaugos nuo erozijos, gyvulių tankio ūkyje sureguliavimo ir mėšlo tvarkymą, augalų apsaugos produktų naudojimą, dirvožemio kokybės apsaugos, bioįvairovės ir natūralių gamtos išteklių apsaugos, pievų tvarkymo reikalavimus, sodybų aplinkos tvarkymo principus, vandenų ir gyvulių gerovės normas.
2. Šie reikalavimai privalomi subjektams, dalyvaujantiems įgyvendinant Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemones „Agrarinė aplinkosauga“ bei „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“.
3. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
Augalų apsaugos produktai – veikliosios medžiagos ir preparatai, turintys vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų, naudotojui tiekiami, kaip yra supakuoti, ir skirti:
1) augalams ar augaliniams produktams apsaugoti nuo visų kenksmingų organizmų arba užkirsti kelią tokių organizmų veikimui tiek, kiek tokios medžiagos ar preparatai nėra apibrėžiami kitaip;
2) daryti įtaką augalų gyvybiniams procesams, tačiau kitaip nei mitybinės medžiagos (augimo reguliatoriai ir panašiai);
3) augaliniams produktams konservuoti, tačiau atsižvelgiant, kiek tokioms medžiagoms ar produktams netaikomos specialios nuostatos dėl konservantų;
5) augalų dalims sunaikinti ar užkirsti kelią nepageidaujamam augalų augimui.
Dirvos tręšimas – trąšų įterpimas į dirvą, jas paskleidus paviršiuje, sumaišius su paviršiniu dirvožemiu ar užkasus į gilesnius sluoksnius.
Gyvulių laikymo vieta – tvartas, ferma, statinys ar kita patalpa, dažniausiai su pagalbiniais pastatais ir aplinkine teritorija, kurioje nuolat ar laikinai laikomi gyvuliai.
Mėšlas – organinė trąša, susidedanti iš gyvulių arba paukščių ekskrementų (išmatų ir šlapimo), pašarų likučių, kraiko ir vandens.
Mėšlidė – įrenginys mėšlui kaupti.
Paviršinio vandens telkinys – reljefo įdauba, nuolat arba laikinai pripildyta tekančio arba stovinčio vandens. Tai – upės, ežerai, tvenkiniai (išskyrus kūdras), kanalai ir karjerai, rekultivuoti į vandens telkinius.
Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta – paviršinio vandens telkinio pakrantės ruožas, kuriame ūkinės ir kitos veiklos apribojimai griežtesni nei likusioje zonos dalyje. Tarp apsaugos juostos ir vandens nuosekio metu išniręs sausumos ruožas turi apsaugos juostos statusą.
Sąlyginis gyvulys (SG) – sutartinis terminas, naudojamas gyvulių mėšle susikaupus azoto kiekiui apskaičiuoti. 1 sąlyginiam gyvuliui tenka 100 kg azoto, patenkančio į laukus paskleidus sukauptą per metus mėšlą, įskaitant ir mėšlą, patenkantį ganant gyvulius.
Srutos – skystis, ištekantis iš mėšlo.
II. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ PAKRANČIŲ APSAUGOS JUOSTŲ REIKALAVIMAI,
VANDENS TELKINIŲ APSAUGA IR APSAUGA NUO EROZIJOS
4. Privalu laikytis vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų reikalavimų:
4.1. natūralių ir sureguliuotų upių, kurių baseino plotas didesnis kaip 25 kv. km, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha bei karjerų, kurių plotas didesnis kaip 2 ha, apsaugos juostų plotis yra:
4.2. Dvigubai platesnės negu šių reikalavimų 4.1.1–4.1.3. punktuose pateiktos paviršinio vandens telkinio apsauginės kranto juostos įrengiamos prie vandens telkinių, esančių:
4.3. Dvigubai siauresnės nei šių reikalavimų 4.1.1–4.1.3 punktuose pateiktos paviršinio vandens telkinio apsauginės kranto juostos įrengiamos prie natūralių upių, kurių baseino plotas neviršija 25 kv. km, sureguliuotų upių, kurių baseino plotas 10–25 kv. km; mažesnių kaip 0,5 ha ploto ežerų ir tvenkinių bei neviršijančių 2 ha ploto karjerų.
4.4. Sureguliuotų upių, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. km ir kanalų apsaugos juostų plotis turi būti:
5. Draudžiama nuotekas, užterštas pavojingomis medžiagomis tiesiogiai1, išleisti į gruntinį vandenį.
III. GYVULIŲ TANKIS IR MĖŠLO TVARKYMAS
6. Gyvulių tankis ūkyje neturi būti didesnis kaip 1,7 sąlyginio gyvulio vienam hektarui žemės ūkio naudmenų:
Jeigu gyvulių tankis ūkyje didesnis kaip 1,7 sąlyginio gyvulio vienam hektarui žemės ūkio naudmenų, reikia įsigyti papildomai žemės arba mėšlo perteklių perduoti kitam ūkiui, kuriame gyvulių tankis yra mažesnis negu nustatyta norma, arba sumažinti ūkyje laikomų gyvulių skaičių.
7. Mėšlides privalu įrengti gyvulių laikymo vietose, kuriose laikoma daugiau kaip 10 SGV, išskyrus gyvulių laikymo vietas su giliais tvartais:
7.1. gyvulių laikymo vietose, kuriose laikoma nuo 10 iki 300 SGV, mėšlidės turi būti įrengtos per aštuonerius metus nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą;
8. Mažiausia mėšlidžių talpa turi būti tokia, kad tilptų galvijų, arklių ir avių 6 mėnesių mėšlas, o kiaulių ir paukščių – 8 mėnesių mėšlas.
IV. AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ NAUDOJIMAS
10. Augalų apsaugos produktai naudojami laikantis augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564 (Žin., 2004, Nr. 15-481). Šios taisyklės nusako reikalavimus ir sąlygas asmenims, naudojantiems augalų apsaugos produktus:
V. DIRVOŽEMIO KOKYBĖS APSAUGA
11. Naudojant nuotekų dumblą dirvoms tręšti, parengiamas projektas, kuris suderinamas su Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu ir rajono visuomenės sveikatos centru.
VI. BIOĮVAIROVĖS IR NATŪRALIŲ GAMTOS IŠTEKLIŲ APSAUGA
13. Saugomose teritorijose žemės savininkai, naudotojai bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo laikytis jiems nurodytų pagrindinių veiklos apribojimų ir reikalavimų (įstatymų ir kitų teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų).
VII. ŪKIO KIEMO VIZUALINIS VAIZDAS
VIII. PIEVŲ TVARKYMAS
16. Pievos turi būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti ir/arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki žemės ūkio ministro įsakymu nustatytos datos) nušienaujamos, išskyrus pievų plotus, kur šienaujama pagal nustatytus terminus:
16.1. vykdant „Agrarinės aplinkosaugos“ priemonės „Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsauginės juostos įrengimas pievoje, ariamoje žemėje ir apsauga nuo erozijos“, „Kraštovaizdžio tvarkymo programa“ programas;
IX. GYVULIŲ GEROVĖ
17. Gyvuliai turi būti laikomi laikantis pagrindinių gyvulių gerovės reikalavimų:
17.1. patalpose turi būti tinkamas apšvietimas, kad gyvūnus bet kuriuo metu būtų galima kruopščiai apžiūrėti;
17.2. gyvūno judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jo rūšį, neturi būti varžoma, ji turi atitikti fiziologines ir etologines reikmes;
1 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymas Nr. 472 „Dėl Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 83-2906)