LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL PIENINIŲ GYVULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS ORGANIZAVIMO TAISYKLIŲ

2001 m. gegužės 2 d. Nr. 138

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3, 4, 5 straipsniais:

1. Tvirtinu pridedamas Pieninių gyvulių produktyvumo kontrolės organizavimo taisykles.

2. Pavedu Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos vykdyti 1 punktu patvirtintų taisyklių vykdymo priežiūrą.

3. Pripažįstu netekusius galios Lietuvos Respublikos gyvulių produktyvumo kontrolės tarnybos organizavimo principus (3 priedas), patvirtintus Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 07 28 įsakymu Nr. 455 „Dėl gyvulių produktyvumo kontrolės ir asistentinės tarnybos reorganizavimo“.

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                  KĘSTUTIS KRISTINAITIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro

2001 05 02 įsakymu Nr. 138

PIENINIŲ GYVULIŲ PRODUKTYVUMO KONTROLĖS

ORGANIZAVIMO TAISYKLĖS

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos direktyva 87/328, Komisijos sprendimais 86/130 EEB, 94/515 EEB bei Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) reikalavimais.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios taisyklės reglamentuoja pieninių galvijų, ožkų ir avių produktyvumo kontrolę.

2. Produktyvumo kontrolę, pieno sudėties ir kokybės tyrimus ir apskaitą vykdo Žemės ūkio ministerijos įgaliotos tarnybos:

3.1. valstybės įmonė „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ atlieka gyvulių produktyvumo kontrolę;

3.2. valstybės įmonė „Pieno tyrimai“ atlieka pieno sudėties ir kokybės tyrimus;

3.3. viešoji įstaiga Kaimo verslo plėtros ir informacijos centras (toliau – KVPIC) apdoroja, analizuoja ir saugo produktyvumo kontrolės bei veislinės vertės duomenis, teikia juos ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, informuoja visas veislininkystės institucijas, pripažintas gyvulių augintojų ir gerintojų asociacijas, Žemės ūkio konsultavimo tarnybą, mokslo bei mokymo institucijas ir veislininkystės paslaugas teikiančius fizinius ir juridinius asmenis bei kitas institucijas, su kuriomis sudarytos sutartys, taip pat skelbia informaciją specialiuose leidiniuose ir interneto puslapiuose.

4. Galvijų, ožkų, avių ir jų prieauglio kilmės, produktyvumo ir kiti duomenys oficialiai pripažįstami tik tada, kai veislininkystės apskaitą tvarko Žemės ūkio ministerijos įgaliotos įmonės.

5. Gyvulių produktyvumo kontrolę vykdantys darbuotojai privalo būti atitinkamos gyvulininkystės srities išsimokslinimo ir išklausę dviejų savaičių kursus, o vykdantys kontrolės duomenų apdorojimą ir analizę – informatikos ir veislininkystės specialistai.

II. PRODUKTYVUMO KONTROLĖS PRINCIPAI

6. Kontroliuojamas pieninių veislių bandos visų gyvulių produktyvumas.

7. Kontroliuojami gyvuliai turi būti suženklinti žemės ūkio ministro 1999 10 05 įsakymu Nr. 380 „Dėl galvijų ženklinimo“ (Žin., 1999, Nr. 88-2605) nustatyta tvarka.

8. Kontrolės metų pradžia – spalio 1 d., pabaiga – kitų metų rugsėjo 30 d.

9. Intervalas tarp kontrolinių melžimų – vienas mėnuo, bet ne mažiau kaip 22 d. ir ne daugiau kaip 37 d. Jeigu dėl kokių nors nuo bandos savininko nepriklausančių priežasčių vienas kontrolinis melžimas nebuvo atliktas arba gauti nenormalūs kontrolinio melžimo duomenys, atliekamas tarpinis apskaičiavimas. Per metus gali būti ne daugiau kaip du tarpiniai apskaičiavimai, įskaitant atostogų mėnesį (ne daugiau kaip 70 dienų).

10. Gyvulių produktyvumo kontrolės tarnybos atostogų mėnuo – liepa.

11. Pienas kontroliuojamas:

11.1. A4 ir At metodais pieno kontrolę vykdo valstybės įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ kontrolės asistentas;

A4 metodas – kartą per mėnesį kontroliuojamas visų paros melžimų pienas;

At metodas – vieną mėnesį atliekama rytinio melžimo, kitą mėnesį – vakarinio melžimo pieno kontrolė;

11.2. B metodas – pieno kontrolę vykdo gyvulių savininkas arba jo atstovas;

11.3. C metodas – pieno kontrolę vykdo gyvulių savininkas arba jo atstovas ir ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius kontrolinį melžimą per parą atlieka valstybės įmonės „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ kontrolės asistentas.

12. Jeigu melžiama du kartus per parą, kontrolinį melžimą reikia pradėti nuo vakarinio melžimo, o jeigu melžiama tris kartus – nuo pietinio melžimo.

13. Kai kontroliuojami visi paros melžimai (A4 metodas), būtina išlaikyti vienodus laiko intervalus tarp melžimų. Jeigu melžiama du kartus per parą – intervalas 12+0,5 val., melžiant tris kartus – intervalas nuo pietinio iki vakarinio melžimo 6+0,5 val., nuo vakarinio iki kitos dienos rytinio – 12+0,5 val.(naktinis intervalas). Pvz., pietinis – 13 val., vakarinis – 19 val., rytinis – kitą dieną 7 val.

14. Primelžtas pienas išmatuojamas arba pasveriamas ir paimamas kiekvieno melžimo pieno bandinys. Pieno bandinys imamas iš matuoklės, prieš tai matuoklės plūdę 3-4 kartus nuspaudus iki dugno, kad susimaišytų pienas, o jeigu pienas sveriamas, bandinys imamas iš kibiro, prieš tai gerai išmaišius pieną. Bandinys pasemiamas vožtuviniu samteliu: po vieną samtelį iš kiekvieno melžimo kontroliuojant A4 metodu ir po du samtelius kontroliuojant At metodu.

15. Išimtiniais atvejais, kai melžimo linijose nėra individualaus pieno kiekio nustatymo skaitiklių (arba jie sugedę), leidžiama melžti į kibirėlius. Melžiant į linijas ir naudojant pieno kiekio nustatymo skaitiklius, pienas, esantis skaitiklio cilindre, išpilamas į kolbą, gerai išmaišomas, pasemiamas samteliu ir supilamas į bandiniui skirtą indelį.

16. Produktyvumo kontrolės dieną negalima keisti įprasto melžimo laiko ir technologijos.

17. Pienas turi būti sveriamas arba matuojamas tam tikru instrumentu su padalomis, ne didesnėmis kaip 200 ml. Svoris turi būti pateikiamas kilogramais. Pieną matuojant litrais naudojamas perskaičiavimo koeficientas 1,03. Kontroliniams melžimams naudojami indai turi būti švarūs.

18. Pieno baltymų, riebalų, somatinių ląstelių kiekis nustatomas iš to paties pieno bandinio, sudaryto iš vienos karvės, avies ar ožkos per parą primelžto pieno. Pieno bandinių konservavimui naudojamas konservantas. Konservanto naudojimas neturi daryti įtakos pieno tyrimo rezultatams. Siekiant geresnio konservanto poveikio, kiekvieno melžimo pieno bandinį būtina nedelsiant gerai sumaišyti, pavartant indelį iki 10 kartų.

19. Pieno bandiniai negali būti imami anksčiau kaip 5-tą dieną po karvės apsiveršiavimo.

20. Pieno bandiniams saugoti parenkama patalpa, kurioje jie žiemą neužšaltų, o vasarą nesurūgtų, ir prie jų neprieitų pašaliniai asmenys. Užkonservuoti bandiniai laikomi uždengti.

III. PIENO KOKYBĖS TYRIMAI

21. Pagal patvirtintą VĮ „Pieno tyrimai“ grafiką pieno bandinius kartu su kontrolinio melžimo duomenimis kontrolės asistentas perduoda į VĮ „Pieno tyrimai“ laboratoriją. Pieno bandiniai privalo būti paruošti pagal technologijos reikalavimus. Esant nekokybiškiems bandiniams, iš kurių neįmanoma atlikti pieno kokybės tyrimo, kontrolinis melžimas pakartojamas. Jei pakartoti neįmanoma, atliekamas tarpinis skaičiavimas. Pieno bandinius VĮ „Pieno tyrimai“ ištiria ir tyrimų duomenis (pieno riebumo, baltymingumo ir somatinių ląstelių skaičiaus) perduoda kontroliuojamų bandų savininkams paštu, telefonu arba faksu ir viešajai įstaigai Kaimo verslo plėtros ir informacijos centrui ir valstybės įmonei „Gyvulių produktyvumo kontrolė“- elektroniniu paštu.

IV. ATSKIRŲ GYVULIŲ IR VISOS BANDOS PRODUKTYVUMO

DUOMENŲ APSKAITA

22. Kontrolės asistentas kiekvieną mėnesį praneša KVPIC pieno kiekio, sėklinimo arba kergimo, apsiveršiavimo, kilmės, susirgimų, išbrokavimų, pardavimų duomenis, kuriuos surašo į nustatytos formos dokumentus:

22.1. kontrolinių melžimų lapelį (DGV – 501);

22.2. karvių arba telyčių būsenos pasikeitimų lapelį (DGV – 503);

22.3. apsiveršiavimo žiniaraštį (DGV – 504);

22.4. sėklinimo žiniaraštį (DGV – 505);

22.5. kilmės aprašą (DGV – 507).

23. Pagal užregistruotus sėklinimo arba kergimo bei apsiveršiavimo duomenis registruojami kilmės duomenys:

23.1. gyvulių kilmė nustatoma registruojant sėklinamus arba kergiamus gyvulius jų poravimo metu, nurodant datą, apsėklintos patelės bei reproduktoriaus numerį;

23.2. patelei atsivedus, išsaugomi duomenys apie ją bei fiksuojami gimusio jauniklio duomenys – numeris, gimimo data, lytis ir veislė;

23.3. embrionų persodinimo atveju nurodomi donorės ir recipientės bei apvaisinimui naudoto reproduktoriaus numeriai.

24. Oficialius produktyvumo kontrolės apskaitos duomenis vartotojams išduoda KVPIC. Visi duomenys išsiunčiami paštu kontrolės asistentams ir bandų savininkams, kurie kontroliuoja ne mažiau kaip 10 karvių. Mažesnių bandų savininkams duomenis perduoda kontrolės asistentai.

Pirminiai ir suvestiniai duomenys pateikiami KVPIC interneto tinklalapyje.

25. Apskaitant karvių produktyvumą per parą, per 305 dienų ar trumpesnę kaip 240 dienų laktaciją ir avių bei ožkų produktyvumą per 240 dienų laktaciją, registruojami:

25.1. melžimo dienų skaičius;

25.2. pieno kiekis kilogramais;

25.3. pieno riebalų kiekis procentais ir kilogramais;

25.4. pieno baltymų kiekis procentais ir kilogramais;

25.5. pieno riebalų ir baltymų kiekių suma kilogramais;

25.6. somatinių ląstelių skaičius.

26. Vidutinis produktyvumas per visas užbaigtas laktacijas – visų tuo metu užbaigtų laktacijų produkcijos suma, padalyta iš laktacijų skaičiaus (pagal 25 p. nurodytus duomenis, išskyrus melžimo dienų ir somatinių ląstelių skaičių).

27. Produktyvumas per gyvenimą – visų laktacijų produkcijos suma, pradedant nuo pirmo apsiveršiavimo iki paskutinių užbaigtų kontrolės metų pabaigos arba likvidavimo datos (pagal 25 p. nurodytus duomenis, išskyrus somatinių ląstelių skaičių).

28. Produktyvumas per kontrolės metus – tai produkcija (nuo 10 01 iki 09 30) pagal 25 p. nurodytus duomenis ir šėrimo dienas, išskyrus somatinių ląstelių skaičių.

29. Vidutinis bandos produktyvumas skaičiuojamas dalijant visų gyvulių pieno, riebalų ir baltymų kiekį iš visų gyvulių šėrimo dienų sumos ir dauginant iš dienų skaičiaus kontrolės metuose.

30. Produktyvumas neapskaičiuojamas, jeigu pieno riebalų produkcija (kg) per pirmus kontrolės metus ar pirmos laktacijos 305 dienas yra mažesnė kaip 50 procentų, o per kitus kontrolės metus arba laktacijos 305 dienas – mažesnė kaip 60 procentų negu vidutiniškai bandoje. Metinis produktyvumas gali būti nepripažintas tik dėl karvės, avies, ožkos išsimetimo, embrionų persodinimo, dėl ligų, išskyrus reprodukcijos sutrikimus, arba pirmdėlei apsiveršiavus jaunesnei kaip 20 mėn.

31. KVPIC kaupia ir saugo duomenų bazėje informaciją apie:

31.1. gyvulio laikytoją (iš ūkio registro);

31.2. gyvulio numerį;

31.3. gyvulio lytį, veislę, gimimo datą ir kilmę;

31.4. susirgimų ir kritimo datas bei priežastis;

31.5. gyvulio judėjimą;

31.6. gyvulio sėklinimą arba kergimą;

31.7. užtrūkimo, išsimetimo, rujos ir kitas praneštas datas;

31.8. apsiveršiavimo, apsiėriavimo, apsiožkavimo datą ir eigą;

31.9. kontrolinio melžimo datą;

31.10. produktyvumo duomenis, nurodytus 25.1, 25.2, 25.3, 25.4, 25.5, 25.6, 25.7 p.

______________