LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL MAŽMENINĖS PREKYBOS TAISYKLIŲ IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBOS ĮMONĖSE PIRKTŲ PREKIŲ KEITIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

1995 m. lapkričio 27 d. Nr. 1496

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamas:

1.1. Mažmeninės prekybos taisykles;

1.2. Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo taisykles.

2. Pripažinti netekusiais galios nuo 1995 m. gruodžio 1 d.:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1068 „Dėl Mažmeninės prekybos laikinųjų taisyklių ir Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 86-1638);

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 1068 „Dėl Mažmeninės prekybos laikinųjų taisyklių ir Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo laikinųjų taisyklių patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 8-172).

3. Šis nutarimas taikomas nuo 1995 m. gruodžio 1 dienos.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

 

 

 

PRAMONĖS IR PREKYBOS MINISTRAS             KAZIMIERAS JUOZAS KLIMAŠAUSKAS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1496

 

MAŽMENINĖS PREKYBOS TAISYKLĖS

 

BENDROJI DALIS

 

1. Šios taisyklės nustato bendruosius mažmeninės prekybos (išskyrus prekybą lauke ir prekyvietėse) organizavimo reikalavimus.

Konkrečią prekybos lauke ir prekyvietėse organizavimo tvarką nustato miestų (rajonų) tarybos, vadovaudamosi visuomenės sveikatos centro ir valstybinės veterinarijos tarnybos bendraisiais reikalavimais.

2. Šių taisyklių privalo laikytis visos Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės bei asmenys, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę savo veiklą ir besiverčiantys mažmenine prekyba (toliau vadinama – įmonės). Mažmeninė prekyba yra tokia prekybinė veikla, kai prekės parduodamos vartotojui jo asmeniniams bei namų ūkio poreikiams tenkinti.

3. Įmonės gali pradėti mažmeninės prekybos veiklą tik pateikusios miesto (rajono) valdybai kiekvieno mažmeninės prekybos vieneto projektinio pajėgumo pažymėjimą, parduodamų prekių grupių asortimentą ir visuomenės sveikatos centro leidimą prekiauti. Dirbančios įmonės šiuos dokumentus pateikia miesto (rajono) valdybai kasmet iki kovo 1 dienos.

Įmonės, prekiaujančios maisto produktais, keisdamos arba papildydamos parduodamų prekių grupių asortimentą, turi gauti visuomenės sveikatos centro leidimą.

4. Įmonės pavadinimas nurodomas iškaboje. Matomoje vietoje, prie įėjimo į įmonę, nurodomas jos darbo laikas. Visi užrašai turi būti valstybine kalba.

5. Įmonė, nustatydama darbo laiką, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar miestų (rajonų) valdybų nustatytas įmonėms draudžiamas dirbti dienas ir valandas (jeigu tokios nustatytos).

Daugiabučių namų gyvenamosiose patalpose prekybos įmonės įrengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu.

6. Įmonės patalpos, jų įranga turi atitikti higienos, saugos darbe, priešgaisrinės apsaugos ir kitus to tipo įmonei keliamus reikalavimus.

7. Prekės sandėliuojamos ir išdėstomos prekybos salėje griežtai pagal higienos normas ir taisykles.

Jeigu greitai gendantys maisto produktai patiekti nefasuoti ar fasuotų produktų ženklinime pateikta ne visa informacija, kuri nurodyta ant gamintojo taros, ženklintos pagal normatyvinių dokumentų reikalavimus, tokie maisto produktai priimami ir sandėliuojami su gamintojo tara.

 

PREKIŲ PARDAVIMO YPATUMAI

 

8. Visos prekės parduodamos pirkėjams vienodai, be jokių papildomų salygų.

Kai kurių kategorijų pirkėjams įmonė gali taikyti įstatymų nustatytas lengvatas.

9. Vaikai aptarnaujami tik tuo atveju, jeigu jie savarankiškai sugeba išsirinkti prekes ir už jas atsiskaityti.

10. Tabako gaminiai parduodami asmenims nuo 18 metų.

11. Alkoholiniai gėrimai, iš jų ir alus, parduodami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis prekybos alkoholiniais gėrimais taisyklėmis.

12. Įmonės privalo laikytis specialiųjų prekybos kai kuriomis prekėmis taisyklių, jeigu tokios yra priimtos.

13. Parduodamų prekių kokybę reglamentuoja normatyviniai dokumentai ir sutartys. Lietuvos Respublikoje pagamintos prekės turi atitikti nustatytąja tvarka įteisintų gamintojo deklaruojamų normatyvinių dokumentų, o importuojamos – Lietuvos Respublikoje nustatytus privalomuosius reikalavimus (saugos, nekenksmingumo sveikatai, suderinamumo).

14. Įmonės, sudarydamos prekių pirkimo ir pardavimo sutartis, be kitų reikalavimų, turi numatyti blogos kokybės prekių keitimo sąlygas, kurios neprieštarautų šiuo nutarimu patvirtintoms Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo taisyklėms.

15. Įmonėse galima parduoti tik tas Lietuvoje pagamintas ir importuotas prekes, kurių ženklinimo arba naudojimo dokumentuose ar sutartyse nurodytas prekės pavadinimas, deklaruojamo normatyvinio dokumento žymuo, gamintojo pavadinimas ir jo adresas bei kiti prekės ženklinimo rekvizitai, nustatyti normatyviniuose dokumentuose.

16. Ne maisto prekės, kurios vartojamos gali pakenkti žmogaus sveikatai ar sukelti pavojų gyvybei, parduodamos tik turint atitinkamų įstaigų išduotus dokumentus:

buitiniai elektrotechnikos gaminiai – atitikties sertifikatą (kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 22 d. nutarime Nr. 474 „Dėl buitinių elektrotechnikos gaminių privalomojo sertifikavimo“ (Žin., 1992, Nr. 24-729);

statybiniai gaminiai – kokybės pažymėjimą (kaip numatyta Statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos standartizacijos tarnybos 1993 m. gruodžio 12 d. nutarime Nr. 13/80);

radioelektroninė aparatūra ir elektros įrenginiai – leidimą (kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 15 d. nutarime Nr. 949 „Dėl Radioelektroninės aparatūros ir elektros įrenginių įvežimo (atsiuntimo) iš užsienio, gamybos, naudojimo bei prekybos jais Lietuvos Respublikos teritorijoje nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 1-22);

įvežti buitiniai dujų prietaisai ir įrenginiai – jų tipo patvirtinimo pažymėjimą (pagal Energetikos ministerijos 1994 m. birželio 2 d. patvirtintas taisykles).

Šių prekių sąrašą papildo arba keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Dokumentai skelbiami „Valstybės žiniose“.

17. Prekiauti drabužiais (įskaitant viršutinius trikotažo gaminius), avalyne, buitiniais elektrotechnikos gaminiais gali tos įmonės, kuriose sudarytos sąlygos prekę pasimatuoti ar patikrinti, kaip ji veikia, o atsiskaityti grynaisiais įrengti kasos aparatai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1994 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 336 „Dėl geresnio kasos darbo organizavimo, jos operacijų vykdymo bei kasos aparatų naudojimo“ (Žin., 1994, Nr. 33-611) nustatyta tvarka.

18. Leidžiama parduoti maisto produktus: Lietuvos Respublikoje pagamintus – tik turint gamintojo kokybės pažymėjimą arba juridinę galią turinčiuose prekes palydinčiuose dokumentuose žymą, kad kokybė atitinka normatyvinių dokumentų reikalavimus (o mėsos, žuvų, pieno perdirbimo įmonėse pagamintus – kokybės pažymėjimą, veterinarinį pažymėjimą arba pagal Valstybinės veterinarijos tarnybos ir Valstybinės kokybės inspekcijos prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos nustatytus reikalavimus įformintus prekių transportavimo važtaraščius); importinius – turint Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Maisto prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų kokybės kontrolės tvarkoje nurodytus ir pagal šios tvarkos reikalavimus įformintus dokumentus.

19. Birūs ir skysti maisto produktai gali būti parduodami tik fasuoti.

20. Prekiauti nefasuotais sveriamais grietine, varške, sviestu galima tik specializuotose parduotuvėse arba higienos reikalavimus atitinkančiuose skyriuose, suderinus tai su visuomenės sveikatos centru.

21. Gyvomis žuvimis gali prekiauti tos įmonės, kuriose įrengti vandens rezervuarai joms laikyti.

22. Įmonių savininkai (vadovai) privalo kontroliuoti maisto kokybę ir atsako už ją.

23. Draudžiama prekiauti maisto produktais:

23.1. nesilaikant šių taisyklių 18 punkte nurodytų reikalavimų;

23.2. kurių ženklinimas neatitinka privalomųjų ženklinimo rekvizitų ar sutarčių reikalavimų;

23.3. kuriuose yra neleistinų maisto priedų arba šių priedų ir teršalų kiekis viršija Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytas normas;

23.4. netinkamais mitybai – prastos kokybės, falsifikuotais, nežinomos kilmės ir kokybės, su pasibaigusia realizavimo trukme (o žalia mėsa – ir be veterinarinio žymeklio įspaudo).

24. Pasibaigus garantinei realizavimo trukmei, prekės gali būti parduodamos tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pratęsus jų realizavimo trukmę ir pardavėjui apie tai įspėjus pirkėją.

Greitai gendančius maisto produktus (kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija), pasibaigus jų garantinei realizavimo trukmei, parduoti draudžiama.

25. Fasuoti maisto produktai negali būti iš naujo ženklinami, perfasuojami, apdorojami siekiant pratęsti tinkamumo vartoti laiką.

26. Draudžiama greta išdėstyti ir laikyti (vienoje prekybos ar šaldymo įrengimų lentynoje) vienas nuo kitų specialiomis pertvaromis neatskirtas šias prekes:

26.1. nefasuotus, greitai gendančius maisto produktus ir vaisius, daržoves, kiaušinius bei ne maisto prekes;

26.2. specifinį stiprų kvapą skleidžiančias prekes ir maisto produktus;

26.3. žmonėms skirtus maisto produktus ir skirtus gyvūnams maitinti;

26.4. žalius maisto produktus ir paruoštus vartoti nefasuotus maisto produktus;

26.5. žalią mėsą, žuvis, pieno produktus, duoną.

Nurodytoms 26.1–26.5 punktuose prekėms draudžiama naudoti tuos pačius įrankius (peilius, žnyples ir pan.).

Vienas pardavėjas gali aptarnauti kelis darbo barus.

27. Visi sveriami maisto produktai turi būti parduodami įvynioti į popierių ar įpakuoti į Sveikatos apsaugos ministerijos leidžiamas įpakavimo medžiagas, kurių svoris į prekės svorį neįskaitomas ir mokestis iš pirkėjo už jas neimamas.

28. Prie ne maisto prekių ir maisto produktų pavyzdžių tvirtinamos aiškiai apipavidalintos kainų etiketės, kuriose valstybine kalba nurodomas prekės (produkto) pavadinimas ir kaina, nefasuotų maisto produktų kainų etiketėse papildomai nurodoma produkto rūšis, gamintojas, riebumas (pieno ir jo produktų), o vienetinių duonos ir pyrago gaminių – gaminio masė.

Prie importinių maisto produktų pavyzdžių valstybine kalba papildomai nurodoma valstybė gamintoja.

Dėl kokybės trūkumų nukainotų ne maisto prekių kainų etiketėse nurodomas prekės pavadinimas, kaina, defektas, dėl kurio ji nukainota, taip pat tai, kad prekei nesuteikiama garantija. Be to, rašomas žodis „nukainota“.

29. Parduodamos importinės prekės turi būti su būtina vartojimui (naudojimui) informacija valstybine kalba.

30. Pirkėjui turi būti suteikta galimybė savarankiškai ar dalyvaujant įmonės darbuotojui patikrinti pirktų prekių svorį ir matą: maisto produktais prekiaujančių įmonių prekybos salėse pastatomos kontrolinės svarstyklės, o audiniais prekiaujančių įmonių prekybos salėse – kontroliniai metrai.

31. Svarsčiai, svarstyklės ir kiti matavimo prietaisai, kurių reikia atsiskaityti su pirkėju, turi būti su galiojančiu patikros įspaudu ir tikti pagal matavimo ribas bei tikslumą; jie tikrinami Lietuvos standartizacijos departamento nustatyta tvarka.

Metrologiškai įteisintų matavimo prietaisų prekybos tvarką reglamentuoja standartizacijos dokumentas SD.8.7.1994.

32. Prekės pirkėjui keičiamos ar už jas grąžinami pinigai vadovaujantis šiuo nutarimu patvirtintomis Lietuvos Respublikos prekybos įmonėse pirktų prekių keitimo taisyklėmis.

33. Sekso reikmenimis, išskyrus apsaugos priemones, prekiaujama vadovaujantis miesto (rajono) mero (valdybos) patvirtintomis prekybos šiais reikmenimis taisyklėmis.

34. Pirotechnikos priemonėmis prekiaujama vadovaujantis miesto (rajono) mero (valdybos) patvirtintomis prekybos šiomis priemonėmis taisyklėmis.

35. Maisto prekių parduotuvėms, prekiaujančioms produktais pakartotinio naudojimo stiklinėje taroje, rekomenduojama organizuoti jos priėmimą iš gyventojų pagal higienos reikalavimus.

 

PAGRINDINĖS PARDAVĖJO PAREIGOS

 

36. Pardavėjas – juridinis ar fizinis asmuo, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą ir realizuojantis prekes vartotojui.

37. Pardavėjas turi garantuoti kultūringą pirkėjų aptarnavimą:

37.1. parduoti geros kokybės prekes; pardavėjas atsako už parduotų prekių kokybę;

37.2. padėti pirkėjams pasirinkti prekes: valstybine kalba teikti išsamią ir teisingą informaciją apie parduodamos prekės įsigijimo sąlygas, kokybę, vartojimo būdą (naudojimo taisykles), sudėtį, kainą, garantijos ir keitimo laiką, taip pat visą kitą vartotojui reikalingą informaciją valstybine kalba;

37.3. parduodant techniškai sudėtingas prekes, atkreipti pirkėjo dėmesį į išskirtines vartojimo ypatybes;

37.4. užtikrinti, kad parduodama prekė atitiktų pirkėjo išsirinktą pavyzdį;

37.5. laikytis sutartinių kainų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų prekybos antkainių;

37.6. tiksliai sverti, matuoti ir teisingai atsiskaityti.

38. Jeigu pardavus prekę paaiškėja, kad ji kelia grėsmę pirkėjo saugumui, pardavėjas privalo nedelsdamas pranešti tai atitinkamoms priežiūros įstaigoms bei tarnyboms, imtis priemonių pavojui pašalinti ir pasirūpinti, kad apie tai būtų informuota per masinės informacijos priemones.

39. Įmonės savininkas ar vadovas turi būti puikiai susipažinęs su maisto produktų prekybos įmonių higienos normomis bei taisyklėmis ir užtikrinti, kad kiekvienas jo darbuotojas turėtų higienos žinių atestavimo pažymėjimą, taip pat sudaryti personalui sąlygas palaikyti asmens higieną.

40. Maisto prekybos įmonių darbuotojai privalo griežtai laikytis higienos normų ir taisyklių, be kita ko, vilkėti darbiniais drabužiais ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka tikrintis sveikatą.

 

ATSISKAITYMO SU PIRKĖJAIS ORGANIZAVIMAS

 

41. Atsiskaitymo už parduotas prekes būdas nustatomas pardavėjo ir pirkėjo susitarimu.

42. Atsiskaityti grynaisiais už perkamas prekes prekybos įmonėse turi būti įrengti kasos aparatai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1994 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 336 nustatyta tvarka, o pirkėjams išduodami kasos kvitai.

Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nustatyta tvarka pardavėjams leidžiama neįsirengti kasos aparatų, pardavėjas privalo išduoti pirkėjui, pirkusiam prekę, kuriai nustatytas garantijos laikas, pardavėjo parašu ir antspaudu patvirtintą prekės pirkimą iš šio pardavėjo patvirtinantį dokumentą. Šiame dokumente būtina nurodyti pardavėjo pavadinimą, kodą (arba pavardę ir patento numerį, jeigu pardavėjas – patentą išsipirkęs fizinis asmuo), prekės pavadinimą, kainą ir pardavimo laiką. Pirkėjui pageidaujant, nurodytasis dokumentas turi būti išduotas ir tais atvejais, jeigu pirkta neturinti nustatyto garantijos laiko prekė.

43. Įmonėse pinigus iš pirkėjo gali paimti pardavėjai ir kiti materialiai atsakingi asmenys, naudodamiesi darbo vietoje įrengtu kasos aparatu, išskyrus tuos atvejus, kai parduodami neįpakuoti, prieš vartojimą termiškai neapdoroti maisto produktai (duona, sūris, dešra ir panašiai). Tam pačiam asmeniui pardavinėti neįpakuotus, prieš vartojimą termiškai neapdorotus maisto produktus, jeigu jie imami ne specialiai tam skirtais įrankiais (šakutėmis, žnyplėmis ir pan.), ir kartu imti pinigus draudžiama.

44. Pirkėjai pretenzijas dėl neteisingo atsiskaitymo gali pareikšti tik tuo atveju, jeigu pinigus tikrino nepasitraukę nuo kasos ar prekystalio.

 

INFORMACIJA

 

45. Prekybos salėje, matomoje vietoje, turi būti ši informacija: įmonės pavadinimas, kodas (patento numeris), atsakingų darbuotojų telefono numeris.

Jeigu prekybos salėje prekiauja kelios įmonės, ši informacija nurodoma kiekvienos įmonės darbo vietoje.

46. Apie įmonės uždarymą (remontui ir panašiai) pirkėjai informuojami skelbimu, kuris iškabinamas įmonėje ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki jos uždarymo.

47. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių reklama draudžiama.

 

KONTROLĖ

 

48. Įmonių darbo organizavimą ir prekių kokybę jose gali tikrinti pateikę asmens pažymėjimą valstybės, savivaldybių bei kitų kontrolės tarnybų darbuotojai įstatymų numatytais atvejais arba kai tokia veikla įteisinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose tos tarnybos nuostatuose.

49. Kontrolės darbuotojus į pagalbines patalpas (sandėlius, šaldymo kameras, cechus ir panašiai) privalo lydėti materialiai atsakingas asmuo.

50. Įmonės savininkas (vadovas), kontrolės darbuotojų supažindintas su tikrinimo rezultatais, privalo nedelsdamas pašalinti nustatytus trūkumus ir apie tai informuoti tikrintojus.

 

ATSAKOMYBĖ

 

51. Įmonės savininkas ar vadovas privalo supažindinti įmonės darbuotojus su šiomis taisyklėmis bei kitais mažmeninę prekybą reglamentuojančiais dokumentais.

52. Įmonės darbuotojai, pažeidę šias taisykles, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1496

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREKYBOS ĮMONĖSE

PIRKTŲ PREKIŲ KEITIMO TAISYKLĖS

 

1. Šiose taisyklėse nustatytos prekių keitimo sąlygos ir tvarka taikomos Lietuvos Respublikoje pagamintoms bei importinėms prekėms, išskyrus nukainotas dėl kokybės trūkumų, taip pat naudotas, priimtas pagal komiso sutartį prekes.

Šių taisyklių privalo laikytis visi (išskyrus prekiaujančius prekyvietėse) juridiniai ir fiziniai asmenys, įstatymų nustatyta tvarka įregistravę savo veiklą ir realizuojantys prekes vartotojui (toliau vadinama – prekybos įmonė).

2. Parduodamų prekių vartojamosios savybės turi būti ne blogesnės, negu nustatyta jų kokybę reglamentuojančiuose dokumentuose – standartuose, techninėse sąlygose, sutartyse (toliau vadinama – normatyviniai dokumentai).

3. Jeigu parduotoji prekė neatitinka jos kokybę reglamentuojančių dokumentų (yra su defektais), pirkėjas turi teisę savo nuožiūra reikalauti:

3.1. pakeisti ją į kitą to paties tipo, artikulo ar modelio prekę;

3.2. pakeisti ją į kitą panašią prekę ir perskaičiuoti kainą. Atlyginant nuostolius, atsižvelgiama į infliacijos indeksą;

3.3. sumažinti prekės kainą;

3.4. neatlygintinai pašalinti defektus ar atlyginti jos defektų ištaisymo išlaidas;

3.5. nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir atlyginti nuostolius, atsižvelgiant į infliacijos indeksą (jeigu nebus įrodyta, kad defektai atsirado dėl pirkėjo kaltės).

4. Lietuvos Respublikos pramonės įmonėse pagamintoms prekėms garantiją suteikia ir garantinio remonto sutartis su remonto įmonėmis sudaro gamintojas, o importinių prekių – prekybos įmonė.

5. Prekės keičiamos į naujas arba vykdomas vienas iš šių taisyklių 3 punkto reikalavimų tose prekybos įmonėse, kuriose jos buvo pirktos. Reikia pateikti kasos kvitą arba šiuo nutarimu patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių 42 punkte nustatyta tvarka išduodamą prekės pirkimą iš šios prekybos įmonės patvirtinantį dokumentą, prekės etiketę (jeigu prekė parduodama su tokia etikete), gaminio pasą (garantinį taloną), jeigu prekei nustatytas garantijos laikas; kilus nesutarimams dėl defekto kilmės, pateikiamas ir dokumentas, patvirtinantis, kad prekė tikrai blogos kokybės.

Jeigu pirkėjas kasos kvito arba nustatytąja tvarka išduodamo prekės pirkimą iš šios prekybos įmonės patvirtinančio dokumento nepateikia, prekė keičiama arba vykdomi kiti šių taisyklių 3 punkte nurodyti reikalavimai tik prekybos įmonės administracijai (įmonininko statuso neturinčiam asmeniui) sutikus.

6. Pirkėjui pareiškus pretenzijas dėl prekės kokybės, prekybos įmonė privalo vykdyti vieną iš šių taisyklių 3 punkte nurodytų reikalavimų. Kilus nesutarimams tarp pirkėjo ir prekybos įmonės dėl defekto kilmės, prekybos įmonė privalo per 3 dienas pateikti prekę šių taisyklių 7 punkte nurodytų organizacijų (įmonių) atstovams, o ekspertizės rezultatus nedelsiant, kai tik bus raštu pateiktos išvados, pranešti pirkėjui.

Ekspertizės išlaidas apmoka kaltoji šalis.

7. Kilus nesutarimams dėl defekto kilmės, bloga prekės kokybė patvirtinama dokumentais, kuriuos išduoda:

7.1. prekėms, kurioms nustatytas garantijos laikas (išskyrus automobilius), – garantinio remonto įmonė, su kuria pramonės ar prekybos įmonė sudarė garantinio remonto sutartį, arba Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos atstovas, arba Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos ekspertas;

7.2. prekėms, kurioms nenustatytas garantijos laikas, – Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos ekspertai arba Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos atstovai;

7.3. automobiliams – ekspertų komisija, sudaryta iš prekybos įmonės, prekę pagaminusios įmonės arba garantinio remonto įmonės, nepriklausomos kompetentingos organizacijos ir Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos atstovų, dalyvaujant pirkėjui.

8. Jeigu tuo metu, kai grąžinama blogos kokybės prekė, prekybos įmonėje nėra keitimui (pirkėjo pageidavimu) reikalingos prekės, prekybos įmonė įsipareigoja (išduoda kvitą) gavusi tokią pat ar panašią prekę tuojau pat apie tai pranešti pirkėjui. Jeigu pirkėjas atsisako imti kitą (tokią pat ar panašią) prekę, jam grąžinami pinigai ir atlyginami nuostoliai, atsižvelgiant į infliacijos indeksą.

9. Jeigu prekė buvo parduota kreditan, pirkėjui grąžinama suma, kurią jis įmokėjo iki prekės grąžinimo dienos, atlyginami nuostoliai, atsižvelgiant į infliacijos indeksą, bei išlaidos, susijusios su kredito gavimu.

10. Daugiau kaip 10 kg svorio blogos kokybės prekes į prekybos įmonę, garantinio remonto ar gamybos įmonę (ekspertizei, keisti, taisyti) ir iš jų veža prekybos įmonė, laikydamasi miesto, o kaime – rajono, kuriame gyvena pirkėjas, teritorijos ribų.

Šias prekes pagal susitarimą gali nuvežti ir pirkėjas, o transporto išlaidos jam apmokamos pagal sutartinius tarifus.

11. Prekybos įmonė turi teikti vartotojui išsamią ir objektyvią informaciją apie parduodamų prekių kokybę, vartojimo būdą, garantijos laiką bei keitimo tvarką.

 

NE MAISTO PREKIŲ, KURIOMS NUSTATYTAS

GARANTIJOS LAIKAS, KEITIMO YPATUMAI

 

12. Įsigytos prekybos įmonėse prekės, kurioms nustatytas garantijos laikas, keičiamos, grąžinamos arba vykdomi kiti šių taisyklių 3 punkte nurodyti reikalavimai tik nesibaigus garantijos laikui.

13. Garantijos laiko pradžia yra prekės pardavimo diena. Pakeitus prekę, jos garantijos laikas skaičiuojamas nuo pirmosios (keičiamos) prekės pardavimo dienos. Pirmosios prekės pirkimo data įrašoma į pakeistosios prekės pasą.

Prekės taisymo trukmė į garantijos laiką neįskaitoma.

14. Garantijos laikas komplektuojamųjų gaminių sudedamosioms dalims nustatomas toks pat, kaip ir visam gaminiui, jeigu kitaip nenumatyta normatyviniuose dokumentuose ar sutartyse.

15. Kai randama defektų tokiuose gaminiuose, kurie įeina į komplektų bei garnitūrų sudėtį kaip savarankiški elementai ir kuriems nustatytas garantijos laikas bei mažmeninė kaina, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad prekybos įmonė taikytų vieną iš šių taisyklių 3 punkte nurodytų reikalavimų arba visam komplektui, arba blogos kokybės elementui.

16. Sugedus auksiniam laikrodžiui, keičiamas tik jo mechanizmas. Išduodamas naujas pakeisto mechanizmo pasas.

17. Jeigu defektų atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė gaminio naudojimo arba laikymo taisykles, toks gaminys nekeičiamas ir neatlygintinai netaisomas. Pirkėjui ir garantinio remonto įmonei nesutariant dėl pirktos prekės (išskyrus lengvuosius automobilius) defektų atsiradimo priežasčių, prekybos įmonė kviečia Lietuvos prekių ekspertizės įmonių asociacijos ekspertą ar Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos prie Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos atstovą; ekspertizės išlaidas apmoka kaltoji šalis.

 

NE MAISTO PREKIŲ, KURIOMS NENUSTATYTAS

GARANTIJOS LAIKAS, KEITIMO YPATUMAI

 

18. Pirkėjas, radęs nupirktos prekės defektą, gali pareikalauti iš prekybos įmonės įvykdyti vieną iš šių taisyklių 3 punkte nurodytų reikalavimų per 14 dienų (neskaitant pirkimo dienos), o radęs paslėptų defektų – per 6 mėnesius.

19. Pretenzijų dėl sezoninių prekių, pirktų ne sezono metu (išskyrus avalynę), pateikimo laikas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai prasideda atitinkamas sezonas:

pavasario ir vasaros – nuo balandžio 1 dienos;

rudens ir žiemos – nuo spalio 1 dienos.

Sezoninės avalynės, pirktos ne sezono metu, garantijos laikas prasideda:

žieminės avalynės – nuo lapkričio 15 dienos;

pavasarinės avalynės – nuo kovo 1 dienos;

vasarinės avalynės – nuo gegužės 1 dienos;

rudeninės avalynės – nuo rugsėjo 15 dienos.

20. Geros kokybės ne maisto prekės gali būti keičiamos tik įmonės administracijai sutikus.

 

MAISTO PREKIŲ KEITIMO YPATUMAI

 

21. Blogos kokybės maisto prekės, kol nesibaigusi jų laikymo (realizavimo) trukmė, gali būti grąžinamos ir reikalaujama jas pakeiti tokiomis pat, bet geros kokybės prekėmis arba nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, atlyginant nuostolius priklausomai nuo infliacijos indekso.

22. Geros kokybės maisto prekės nekeičiamos ir atgal nepriimamos.

______________