LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŠLAKIŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMO IR APSAUGOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2003 m. sausio 15 d. Nr. 3D-5/14

Vilnius

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648) 17 straipsniu, aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49) 6 straipsniu, Laukinės gyvūnijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 108-2726; 2001, Nr. 110-3988) 5 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 4 d. posėdžio protokolu Nr. 54,

1. Tvirtiname pridedamus:

1.1. Šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos programą 2003–2011 metams.

1.2. Šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos programos įgyvendinimo 2003–2011 m. veiksmų planą.

1.3. Lašišų ir šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos Lietuvos vandenyse programų ir veiksmų planų įgyvendinimo priežiūros grupę (toliau – priežiūros grupė).

2. Nustatome, kad upėse, kuriomis migruoja ir neršia lašišos ar šlakiai, neleidžiama statyti laikinų ar pastovių kliūčių, trukdančių šių žuvų migracijai.

3. Pavedame:

3.1. Žemės ūkio ministerijai, vadovaujantis Lašišų išteklių atkūrimo ir apsaugos Lietuvos vandenyse programa ir veiksmų planu 1997–2010 metams, patvirtinta 1998 m. spalio 9 d. aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu Nr. 196/201 (Žin., 1998, Nr. 103-2849), Šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos programa ir veiksmų planu 2003–2011 metams, ministerijos strateginiame veiklos plane papildomai numatyti Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui atitinkamų darbų apimtis bei lėšas, skirtas šiems darbams įgyvendinti.

3.2. Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui iš skirtų asignavimų:

3.2.1. organizuoti, koordinuoti ir vykdyti žuvų migracijos sąlygų gerinimo darbus, prižiūrėti žuvų migracijos kelius bei migracijos įrenginius, teikti metodinę pagalbą žuvų migracijos įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatavimo klausimais;

3.2.2. lašišų ir šlakių populiacijų atkūrimo bei sustiprinimo tikslais vykdyti jų dirbtinio veisimo bei išleidimo į upes darbus.

3.3. Aplinkos ministerijai organizuoti lašišų ir šlakių išteklių mokslinius tyrimus ir monitoringą bei tinkamą migracijos kelių ir nerštaviečių apsaugą.

3.4. Priežiūros grupei:

3.4.1. koordinuoti ir kontroliuoti aplinkos ir žemės ūkio ministrų patvirtintus Lašišų išteklių atkūrimo ir apsaugos Lietuvos vandenyse programą ir veiksmų planą 1997–2010 metams bei Šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos programą ir veiksmų planą 2003–2011 metams, lašišų ir šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos darbus;

3.4.2. kiekvienais metais iki vasario 15 d. Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms pateikti ataskaitą apie programų įgyvendinimą, o prireikus teikti pasiūlymus dėl jų koregavimo, atsižvelgiant į mokslinius tyrimus, monitoringo duomenis ir gaunamas lėšas.

4. Pripažįstame netekusiu galios aplinkos ir žemės ūkio ministrų 1998 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. 196/201 „Dėl lašišų išteklių atkūrimo ir apsaugos programos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 103-2849; 2002, Nr. 9-318) 2, 3 ir 4 punktus.

5. Nurodome, kad Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovaujamasi reikšminiu žodžiu „gyvūnija“.

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

patvirtinta

Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro ir

Lietuvos respublikos aplinkos ministro

2003 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 3 D-5/14

 

šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos programa 2003–2011 metams

 

I. Programos svarba

 

1. Šlakiai, kaip laukinės gyvūnijos dalis, yra gamtos paveldo mokslinė, ekonominė, estetinė, kultūrinė, rekreacinė vertybė, kurią svarbu išsaugoti ir perduoti būsimoms kartoms.

2. Šlakiai yra vertingas verslinės ir mėgėjiškos žvejybos objektas. Šiuo metu į Lietuvos upes migruojančių šlakių populiacija tesiekia 8–11 tūkstančių. Vandens užterštumas ir užtvankos yra vienos iš pagrindinių šių žuvų išteklių mažėjimo priežasčių. Šlakiai 1981 m. buvo įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą, pagausėjus jų ištekliams, 1998 m. iš jos išbraukti, bet jų mėgėjiška žvejyba ir toliau leidžiama tik turint leidimus. Šių žuvų verslinė žvejyba Baltijos jūroje ribojama, o vidaus vandenyse uždrausta.

3. 1998 m. Nyborge vykusios 7-osios Baltijos jūros valstybių tarybos ministrų sesijos metu patvirtintoje Baltijos jūros regiono darbotvarkėje XXI amžiui – „Baltija 21“ pakrančių valstybėms rekomenduojama imtis priemonių, kad būtų saugomi ir taupiai naudojami žuvų ištekliai, išsaugomos ir atkuriamos žuvims bei žuvininkystei svarbios vietos.

 

II. Programos tikslas ir uždaviniai

 

4. Šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos programos (toliau – programa) tikslas yra atkurti ir pagausinti šlakių išteklius, užtikrinant mėgėjiškos bei verslinės šlakių žvejybos perspektyvas Lietuvoje.

5. Programos uždaviniai – pagausinti šlakių populiacijas Lietuvos upėse bei užtikrinti racionalų jų naudojimą ir pasiekti, kad natūrali šlakių rituolių produkcija Lietuvos upėse 2011 metais būtų 150 000 rituolių ir sudarytų 50 proc. viso potencialaus upių produktyvumo.

 

III. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

6. Šios programos uždaviniams įgyvendinti būtina:

6.1. atkurti šlakių migracijos į potencialias reprodukcijos vietas, kurios šiuo metu atitvertos mechaninėmis kliūtimis, kelius Baltijos jūros ir Nemuno žemupio, Neries, Minijos, Dubysos, Ventos ir Jūros upių baseinuose;

6.2. upėse, kurios yra svarbios šlakių migracijai, neleisti statyti (atstatyti) užtvankų ar kitų hidrotechnikos įrenginių, apsunkinančių šių žuvų migraciją;

6.3. įrengti dirbtines šlakių nerštavietes bei šlakių jaunikliams tinkamas vietas;

6.4. vykdyti šlakių išteklių būklės monitoringą, atlikti ichtiopatologinius ir genetinius tyrimus;

6.5. sudaryti palankias šlakių dirbtinio veisimo sąlygas, pastatant šlakių veisimo ir paauginimo cechą, kuriame būtų taikomos naujausios dirbtinio veisimo technologijos;

6.6. rengti rekomendacijas turimų išteklių efektyvesnio naudojimo bei saugojimo klausimais, plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, visuomenės informavimą, mokymą ir švietimą šioje srityje;

6.7. sugriežtinti šlakių apsaugą jų migracijos bei neršto metu.

 

IV. REZULTATAI

 

7. įgyvendinus programą, iki 2011 metų bus pasiekti šie rezultatai:

7.1. pašalintos 98 kliūtys upėse, trukdančios šlakių migracijai, pastatyta 16 žuvitakių, pertvarkytos 24 upių patvankos;

7.2. kasmet įrengiama po 0,25 ha dirbtinių nerštaviečių ir 0,25 ha tinkamų šlakių jaunikliams gyvenimui vietų;

7.3. pastačius šlakių veisimo ir paauginimo cechą, kiekvienais metais į Lietuvos upes bus išleidžiama 50 tūkst. vnt. šlakių rituolių, 50 tūkst. vnt. vienos vasaros jauniklių ir 150 tūkst. vnt. mailiaus;

7.4. iki 2005 m. sukurta monitoringo duomenų bazė ir informacinė sistema, padedanti optimaliai reguliuoti šlakių išteklių naudojimą Lietuvoje;

7.5. nuo 2006 m. natūralaus neršto šlakių rituolių skaičius kasmet padidės ne mažiau kaip po 15 tūkst. vnt.

 

V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

 

8. Lėšos šiai programai įgyvendinti 2003–2011 metais skiriamos pagal finansines galimybes iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, tarptautinių projektų vykdymo, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, užsienio finansinės pagalbos bei kitos negrąžintinos finansinės paramos.

______________

 

patvirtinta

Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro ir

Lietuvos respublikos aplinkos ministro

2003 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 3 D-5/14

 

ŠLAKIŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMO IR APSAUGOS

PROGRAMOS įgyvendinimo 2003–2011 m. veiksmų planas

 

Priemonių pavadinimai

Lėšų poreikis (tūkst. Lt)

Atsakingos institucijos

iš viso:

2003 m.

2004 m.

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

1. Migracijos bei neršto sąlygų gerinimas ir apsauga:

3430,1

200

550

297

434

310,6

322,5

279

393

644

LVŽŽTC, AM

1.1. Baltijos jūros ir Nemuno baseinuose (3 žuvitakių statyba, 1 patvankos pertvarkymas, 55 smulkių kliūčių pašalinimas)

414

200

214

 

 

 

 

 

 

 

 

1.2. Minijos baseine (4 žuvitakių statyba, 7 patvankų pertvarkymas, 34 smulkių kliūčių pašalinimas)

633

 

336

297

 

 

 

 

 

 

 

1.3. Dubysos baseine (6 patvankų pertvarkymas, 5 smulkių kliūčių pašalinimas)

183

 

 

 

183

 

 

 

 

 

 

1.4. Ventos baseine (2 žuvitakių statyba, 3 patvankų pertvarkymas)

310,6

 

 

 

 

310,6

 

 

 

 

 

1.5. Neries baseine (3 žuvitakių statyba, 6 patvankų pertvarkymas, 4 smulkių kliūčių pašalinimas)

573,5

 

 

 

251

 

322,5

 

 

 

 

1.6. Jūros baseine (4 žuvitakių statyba, 1 patvankos pertvarkymas)

1316

 

 

 

 

 

 

279

393

644

 

2. Nerštaviečių ir jaunikliams augti tinkamų biotopų įrengimas bei atnaujinimas

90

10

10

10

10

10

10

10

10

10

LVŽŽTC

3. Moksliniai tyrimai ir monitoringas (šla-kių išteklių būklės Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, migracijos intensyvu-mo bei būklės įvertinimas ir pokyčių prog-nozavimas, rituolių ir jauniklių gausumo, genetiniai ichtiopatologiniai tyrimai, monitoringas, ženklinimas, įžuvinimo plano parengimas)

900

 

100

100

100

100

100

100

100

100

100

AM,

LVŽŽTC

4. Dirbtinis veisimas:

6620

1100

2520

400

400

400

450

450

450

450

LVŽŽTC

4.1. šlakių paauginimo cecho statyba

2920

800

2120

 

 

 

 

 

 

 

 

4.2. šlakių reproduktorių gaudymas, laikymas, ikrų surinkimas ir inkubavimas, šlakių jauniklių ir rituolių išleidimas:

mailiaus – 150 tūkst. vnt.;

jauniklių – 50 tūkst. vnt. (1 metų);

rituolių – 50 tūkst. vnt.

3700

 

300

 

400

400

400

400

450

450

450

450

 

5. Visuomenės informavimas, mokymas, švietimas (pasitelkus žiniasklaidą, teikti informaciją apie šlakių išteklių būklę, jų apsaugą, dirbtinį veisimą, mėgėjiškos ir verslinės žvejybos plėtojimą, organizuoti specializuotus seminarus)

 

90

10

 

10

10

10

10

10

10

10

10

AM, ŽŪM, LVŽŽTC

Iš viso:

11130,1

1420

3190

817

954

830,6

892,5

849

963

1214

 

 

Pastabos:

1. Sutrumpinimai: ŽŪM – Žemės ūkio ministerija; AM – Aplinkos ministerija; LVŽŽTC – Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras.

2. programai finansuoti iš valstybės biudžeto 2003 m. numatyta skirti 1420 tūkst. litų, iš kurių 1100 tūkst. litų – iš Lietuvos valstybiniam žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrui skirtų asignavimų, 310 tūkst. litų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, užsienio paramos ar kitų lėšų, skirtų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti. 2004–2011 metų finansavimo dydis bus koreguojamos pagal faktiškai gaunamų lėšų kiekį.

______________

 

patvirtinta

Lietuvos respublikos žemės ūkio ministro ir

Lietuvos respublikos aplinkos ministro

2003 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 3 D-5/14

 

Lašišų ir šlakių išteklių atkūrimo ir apsaugos programų bei jų veiksmų planų įgyvendinimo priežiūros grupė

 

Laimutis Budrys – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius, grupės vadovas

Juozas Dautartas – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas

Vilmantas Greičiūnas – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas

Leonas Janėnas – Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos Vidaus vandenų žuvininkystės plėtros skyriaus vyr. specialistas

Vytautas Kesminas – Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vadovas

Povilas Kindurys – Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinis direktorius

Antanas Kontautas – Klaipėdos universiteto Biologijos katedros vyr. asistentas

Kęstutis Motiekaitis – Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Gyvūnijos naudojimo skyriaus viršininkas

Jonas Pašukonis – Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro generalinio direktoriaus pavaduotojas

Rimantas Repečka – Ekologijos instituto Jūros ekologijos laboratorijos vadovas

Albertas Skerniškis – Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žuvų migracijos tarnybos vadovas

Vytautas Vaitiekūnas – Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius

______________