LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL PREKIŲ GABENIMO, LAIKINOJO SAUGOJIMO IR TIKRINIMO KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO KOMPLEKSO MUITINĖS PRIEŽIŪROS ZONOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

1996 m. balandžio 23 d. Nr. 482

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Prekių gabenimo, laikinojo saugojimo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose taisykles (pridedama).

2. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 1094 „Dėl alkoholinių gėrimų, tabako gaminių ir cukraus eksporto kontrolės sugriežtinimo“(Žin., 1994, Nr. 88-1685; 1995, Nr. 49-1205, Nr. 74-1739; 1996, Nr. 30-749)), 3 punktą išdėstyti taip:

3. Uždrausti įvežti spiritą į muitinės sandėlius“.

3. Iš dalies pakeičiant Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1610 „Dėl Muitinio tranzito procedūros atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 1-12, Nr. 30-755), 16 punkto pirmąją pastraipą išdėstyti taip:

16. Prekės, gabenamos taikant muitinio tranzito procedūrą, gali būti perkrautos (taip pat komplektuojamos ar iškomplektuojamos) ir importo bei eksporto terminaluose (laikinojo prekių saugojimo sandėliuose), taip pat Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonose, laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos tvarkos“.

4. Įpareigoti Susisiekimo ministeriją, Pasienio policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos ir Muitinės departamentą prie Finansų ministerijos iki 1996 m. gegužės 1 d. patvirtinti schemas, kuriose būtų nustatytos kiekvieno Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso naudotojo valstybės sienos perėjimo punktų teritorijų ribos bei muitinės priežiūros zonos.

5. Šis nutarimas, išskyrus 4 punktą, taikomas nuo 1996 m. gegužės 1 dienos.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                      MINDAUGAS STANKEVIČIUS

 

 

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                              JONAS BIRŽIŠKIS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 482

 

PREKIŲ GABENIMO, LAIKINOJO SAUGOJIMO IR TIKRINIMO

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO KOMPLEKSO

MUITINĖS PRIEŽIŪROS ZONOSE TAISYKLĖS

 

BENDROJI DALIS

 

1. Šios taisyklės reglamentuoja prekių gabenimą per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksą (toliau vadinama – uosto kompleksas), jų laikinąjį saugojimą ir tikrinimą muitinės priežiūros zonose.

2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. „uosto kompleksas“ – Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis, į kurią įeina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei „Draugystės“ ir Klaipėdos geležinkelio stočių teritorijos;

2.2. „uosto komplekso naudotojas“ – neturintis juridinio asmens statuso juridinis asmuo arba ūkio subjektas, nuomojantis dalį uosto komplekso teritorijos;

2.3. „muitinės priežiūra“ – visuma priemonių, muitinės taikomų įgyvendinant Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, už kurių vykdymą ji atsako;

2.4. „uosto komplekso muitinės priežiūros zona“ – teritorija, įskaitant joje esančias patalpas, kuriose gali būti atliekamas prekių, asmenų bei transporto priemonių muitinis, pasienio ir kitoks būtinas tikrinimas. Jos ribos ir atribojimo sąlygos nustatomos uosto komplekso naudotojo ir Klaipėdos muitinės bei Klaipėdos pasienio policijos kontrolės punktų rinktinės sutartyje. Laivai ir kitos plaukiojimo priemonės, prišvartuotos prie krantinės, yra muitinės priežiūros zona;

2.5. „laikinasis saugojimas“ – muitinės prižiūrimas saugojimas (perkrovimas), iki pateikiama muitinės deklaracija. Kol prekės laikinai saugomos, muitinei sutikus, leidžiama vykdyti įprastines prekių priežiūros ir tvarkymo operacijas, kurios nekeičia jų pavidalo ir kurių reikia prekių kondicijai išsaugoti, taip pat atlikti prekių ekspertizę ir parengti jas transportuoti;

2.6. „laisvai cirkuliuojančios prekės“ – prekės, kuriomis disponuojama netaikant muitinės priežiūros priemonių;

2.7. „importo ir eksporto muitai ir mokesčiai“ – visi muitai ir mokesčiai (akcizas, pridėtinės vertės mokestis), renkami (sumokami) už importuojamas ar eksportuojamas prekes arba susiję su prekių importu ar eksportu, išskyrus rinkliavas už suteiktas paslaugas;

2.8. „garantija“ – registruoto Lietuvos Respublikoje ūkio subjekto (garanto) raštiškas įsipareigojimas muitinei, kad jos atžvilgiu prisiimti skolininko įsipareigojimai, susiję su prekėms taikoma muitinės procedūra ar laikinuoju jų saugojimu, bus įvykdyti, banko įstaigos laidavimo raštas arba kitoks muitinei priimtinas raštiškas garanto įsipareigojimas.

3. Muitinės priežiūros zonos teritorijos ribos ženklinamos draudžiamaisiais ženklais „Muitinė“ (Kelių eismo taisyklėse – 320) lietuvių ir anglų kalbomis. Ribas ženklina uosto komplekso naudotojas.

4. Uosto komplekso muitinės priežiūros zonose teisėtą savo veiklą vykdo Klaipėdos muitinė, Pasienio policijos departamento Klaipėdos pasienio policijos kontrolės punktai (toliau vadinama – Klaipėdos pasienio policijos kontrolės punktai), Valstybinė pasienio augalų karantino inspekcija, Valstybinė veterinarijos tarnyba, Valstybinis visuomenės sveikatos centras ir Aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono departamentas. Visos kitos įstaigos ir organizacijos, susijusios su asmenų perėjimu ir prekių bei bagažo pervežimu per valstybės sieną, savo veiklą muitinės priežiūros zonoje derina su nurodytosiomis tarnybomis ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais bei šiomis taisyklėmis.

5. Leidimų patekti į uosto komplekso naudotojų teritorijas išdavimo tvarką nustato uosto komplekso naudotojai, suderinę šį klausimą su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos muitine ir Klaipėdos pasienio policijos kontrolės punktų rinktine.

6. Muitinės priežiūros zonų apsaugą užtikrina uosto komplekso naudotojai, suderinę šį klausimą su Klaipėdos pasienio policijos kontrolės punktų rinktine.

7. Į uosto komplekso muitinės priežiūros zoną prekės priimamos ir iš jos išleidžiamos tik pateikus muitinei dokumentus, kurių reikia muitiniam tikrinimui atlikti.

8. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija informuoja Klaipėdos muitinę ir Klaipėdos pasienio policijos kontrolės punktų rinktinę apie visų laivų judėjimą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje ir perstatymus uosto prieplaukose.

9. Uosto komplekso naudotojas gali vykdyti savo ūkinę veiklą, susijusią su prekių perkrovimu, laikinuoju saugojimu bei asmenų ir transporto priemonių judėjimu muitinės priežiūros zonose, tik pasirašęs sutartį su Klaipėdos muitine bei Klaipėdos pasienio policijos kontrolės punktų rinktine ir pateikęs garantiją. Garantija turi būti ne mažesnė kaip 20 procentų importo muitų ir mokesčių, nustatytų už laikinai saugomas (numatomas saugoti) prekes, sumos.

Iškilus nesutarimams dėl sutartyje nurodytų sąlygų, klausimą sprendžia Susisiekimo ministerijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir Pasienio policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bendra komisija.

 

LAIVŲ IR KITŲ PLAUKIOJIMO PRIEMONIŲ MUITINĖS PRIEŽIŪRA

 

10. Visi civiliniai laivai, atplaukę į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, visą buvimo jame laiką yra muitinės ir pasienio policijos prižiūrimi ir prireikus bet kada gali būti tikrinami. Laivo kapitonas arba jo įgaliotas asmuo privalo atidaryti ir parodyti muitinės ar pasienio policijos pareigūnams visas laive esančias patalpas.

11. Jachtų, katerių ir kitokių mažųjų laivų muitinis, pasienio bei kitoks būtinas tikrinimas ir dokumentų įforminimas atliekamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paskirtoje ir šio tipo laivams tikrinti tinkamai įrengtoje prieplaukoje. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija privalo pranešti muitinei ir pasienio policijai apie šio tipo laivų atplaukimą ir išplaukimą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašo su Klaipėdos muitine bei Klaipėdos pasienio policijos kontrolės punktų rinktine tokios prieplaukos įrengimo sutartį.

12. Kol laivas stovi uoste, jame esančių draudžiamų įvežti į Lietuvos Respubliką prekių (daiktų) neleidžiama iš jo išnešti, iškrauti ar kitaip perduoti į krantą ir iš laivo į laivą. Nustatytąja tvarka šias prekes (daiktus) deklaravus, laivo kapitonas privalo parodyti jų buvimo laive vietas. Šias patalpas muitinės pareigūnai plombuoja tam laikui, kol laivas stovi uoste.

13. Atplaukusių laivų muitinis, pasienio bei kitoks būtinas tikrinimas atliekamas tik gavus Valstybinio ir visuomenės sveikatos centro leidimą. Leidimas muitinei perduodamas tiesiogiai arba per laivo agentą.

14. Išplaukti iš uosto laivams ir kitokioms plaukiojimo priemonėms leidžiama tik po to, kai juos patikrina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, muitinė ir pasienio policija.

15. Žvejybos bei kitokių laivų, išplaukiančių iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į Baltijos jūrą dirbti Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje ir nenumatančių įplaukti į užsienio uostus bei turėti kontaktų su ne vien šioje zonoje plaukiojančiais laivais, muitinis tikrinimas paprastai neatliekamas. Laivų savininkas iš anksto pateikia muitinei tokių laivų sąrašus. Jeigu jūroje būta kontaktų su ne vien Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje plaukiojančiais laivais, laivas buvo įplaukęs į užsienio uostą, išgelbėtas jūroje rastas krovinys, tada laivo kapitonas, prieš įplaukdamas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, apie tai praneša muitinei ir laivo muitinis tikrinimas atliekamas. Visų laivų įgulos narių sąrašas pateikiamas Klaipėdos pasienio policijos kontrolės punktui.

16. Laivų atsargos (maisto produktai, gėlas vanduo, vaistai, kuras, tepalai, atsarginės dalys, prietaisai ir kitokia laivui būtina įranga, panaudotos medžiagos ir atliekos, šiukšlės) gali būti pakrautos į laivą, iškrautos iš laivo, perduotos iš vieno laivo į kitą tik muitinei leidus ir nustatytąja tvarka atlikus muitinį tikrinimą bei įforminimą. Panaudotos medžiagos ir atliekos perduodamos suderinus šį klausimą su Aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono departamentu, išskyrus tuos atvejus, kai nurodytosios medžiagos ar atliekos perduodamos į specialius laivus.

 

PREKIŲ MUITINIS TIKRINIMAS UOSTO KOMPLEKSO MUITINĖS PRIEŽIŪROS ZONOSE

 

17. Uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje gali būti saugomos visos eksportuojamos, importuojamos ir tranzitu gabenamos prekės, išskyrus tas, kurioms yra taikomi draudimai ar apribojimai Lietuvos Respublikos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai ir cukrus, pavojingosios prekės, prekės, galinčios paveikti kitas prekes, taip pat prekės, kurioms saugoti reikia specialių įrenginių, turi būti laikomos tiktai specialiai tam pritaikytose vietose, suderinus šį klausimą su muitine ir Aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono departamentu.

Laisvai cirkuliuojančios prekės nesaugomos uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje, išskyrus tuos atvejus, kai muitinei leidus jos naudojamos objektams, esantiems uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje, eksploatuoti bei remontuoti.

18. Prekės kraunamos į laivus, iš vienų laivų į kitus, taip pat į sandėlius, aikšteles, vagonus, autotransporto priemones, konteinerius ir panašiai tik muitinei bei pasienio policijai leidus ir atlikus jų muitinį tikrinimą bei įforminimą.

19. Prekės, kurias tikrina pasienio veterinarinė ir augalų karantino inspekcijos, iš uosto komplekso muitinės priežiūros zonos leidžiamos išvežti tik po to, kai jas nustatytąja tvarka patikrina šios institucijos.

20. Uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje prekės gali būti laikomos, iki bus baigtas komplektuoti (iškomplektuoti) laivo krovinys, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius.

Alkoholiniai gėrimai, įskaitant etilo spiritą (kodai pagal Europos Ekonominės Bendrijos kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 22.03–22.08), tabako gaminiai (kodai pagal Europos Ekonominės Bendrijos kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 24.02–24.03), cukrus (kodai pagal Europos Ekonominės Bendrijos kombinuotąją prekių nomenklatūrą – 17.01, 1702.30, 1702.40, 1702.90) uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje gali būti laikomi ne ilgiau kaip 10 dienų.

Prekių saugojimo uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje laikas gali būti pratęstas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatyta tvarka.

21. Asmeniui, turinčiam teisę disponuoti uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje laikomomis prekėmis arba jas vežti, leidžiama:

21.1. apžiūrėti prekes;

21.2. pasverti, išmatuoti ir (arba) suskaičiuoti prekes;

21.3. komplektuoti (iškomplektuoti) prekes, parengiant jas toliau transportuoti;

21.4. prireikus imti prekių pavyzdžius, nustatytąja tvarka juos deklaruojant ir pateikiant muitiniam įforminimui;

21.5. atlikti operacijas, būtinas prekių kondicijai išsaugoti.

22. Uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje esančios patalpos (aikštelės) turi būti tinkamos prekėms laikyti ir perkrauti. Uosto komplekso naudotojas privalo užtikrinti, kad nurodytosiose patalpose (aikštelėse) būtų reikiama techninė įranga ir apsaugos priemonės.

Uosto komplekso muitinės priežiūros zonos tvarkymo, konstrukcijos ir suplanavimo, taip pat joje laikomų prekių saugojimo, perkrovimo, muitinės priežiūros, inventorizavimo ir apskaitos klausimus sprendžia uosto komplekso naudotojas, suderinęs juos su Klaipėdos muitine ir Klaipėdos pasienio policijos kontrolės punktų rinktine.

Norint išplėsti ar pertvarkyti uosto komplekso muitinės priežiūros zoną, būtina gauti Klaipėdos muitinės ir pasienio policijos sutikimą (šiuo atveju pakeičiama sutartis).

23. Asmuo, paimantis prekes iš uosto komplekso muitinės priežiūros zonos, privalo pateikti muitinei dokumentus, liudijančius, kad jis turi teisę disponuoti prekėmis arba jas vežti ar kad atstovauja turinčiam šią teisę asmeniui. Iš uosto komplekso muitinės priežiūros zonos paimamos prekės nustatytąja tvarka turi būti pateikiamos muitiniam tikrinimui.

24. Laikinai saugomų uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje prekių gavėjas gali būti pakeistas tik pateikus muitinei dokumentus, liudijančius, jog šis pakeitimas būtinas (gavėjas atsisako priimti prekes, siuntėjas nurodo gabenti prekes kitam gavėjui, pasikeičia prekių kondicija arba gabenimo sąlygos ir pan.).

25. Importuojamoms vidaus vartojimui uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje laikinai saugomoms ir sugedusioms arba sugadintoms dėl nelaimingo atsitikimo, stichinės nelaimės ar kitokių aplinkybių (force majeure) prekėms taikomi šioms (sugedusioms ar sugadintoms) prekėms nustatyti importo muitai ir kiti mokesčiai. Apie tokias prekes informuojamas Aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono departamentas.

26. Jeigu asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis arba jas vežti, įrodo muitinei, kad uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje laikomos prekės sunaikintos arba visiškai prarastos dėl nelaimingo atsitikimo, stichinės nelaimės ar kitokių aplinkybių (force majeure), importo muitai ir kiti mokesčiai už šias prekes neimami. Apie prekių sunaikinimą arba praradimą informuojamas Aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono departamentas.

27. Asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis arba jas vežti, gali atsisakyti visų ar dalies uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje saugomų prekių valstybės naudai arba muitinei prižiūrint jas sunaikinti. Prekės sunaikinamos nurodytojo asmens arba kito suinteresuoto asmens lėšomis, suderinus šį klausimą su Aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono departamentu.

28. Už importuojamas vidaus vartojimui antrines žaliavas ir laužą, likusius sunaikinus prekes, imami importo muitai ir kiti mokesčiai, nustatyti už šių atliekų ar laužo importą.

29. Muitinė privalo:

29.1. neleisti priimti į uosto komplekso muitinės priežiūros zoną, perkrauti joje arba išduoti iš jos prekių, jeigu nesilaikoma nustatytųjų jų priėmimo, perkrovimo ar išdavimo reikalavimų;

29.2. nuolat apžiūrėti uosto komplekso prekių laikinojo saugojimo patalpas (aikšteles);

29.3. nustatyti uosto komplekso naudotojui privalomuosius prekių apskaitos reikalavimus.

30. Uosto komplekso naudotojas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atsako už uosto komplekso muitinės priežiūros zonoje laikomų prekių praradimą, sugadinimą ar išgabenimą be muitinės leidimo. Muitinė išieško iš uosto komplekso naudotojo arba garanto už prekes nustatytus importo muitus ir mokesčius ir taiko uosto komplekso naudotojui Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytas sankcijas.

31. Uosto komplekso naudotojas privalo iki kito ketvirčio antrojo mėnesio 10 dienos Klaipėdos muitinei pateikti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatytos formos praėjusio ketvirčio prekių apyvartos ataskaitą, o Aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono departamentui – ataskaitą pagal 25–27 punktų reikalavimus.

32. Laivo kapitonui reikalaujant, muitinė gali leisti nustatytąja tvarka iškrauti prekes iš laivo Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, nors pagal konosamentus jos buvo skirtos iškrauti kitame uoste.

33. Išmestos į krantą arba išgelbėtos jūroje iš avariją patyrusių arba nuskendusių laivų prekės perduodamos muitinei ir saugomos 2 mėnesius. Per šį laiką suinteresuotiems asmenims nepateikus muitinei dokumentų, suteikiančių teisę disponuoti šiomis prekėmis, jos realizuojamos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________