LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 1999 M. BIRŽELIO 29 D. ĮSAKYMO NR. 268 „DĖL VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2004 m. rugsėjo 20 d. Nr. 3-471

Vilnius

 

Pakeičiu Vidaus vandenų laivybos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl vidaus vandenų laivybos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 60-1970; 2001, Nr. 42-1476):

1. Papildau 3 punktą šiomis naujomis pastraipomis:

„laivyba – laivų ir kitų objektų plaukiojimas Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse (prekybinė, pramoginė, žvejybinė, linijinė, kabotažinė ir kitos laivybos rūšys);

plūduriuojanti priemonė – nesavaeigis plaukiojantis statinys (angarai, debarkaderiai, mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų stovėjimo įrenginiai, plaukiojantys vasarnamiai, restoranai, valgyklos, viešbučiai, turistiniai plaustai, maudyklos ir kiti);

plūduriuojantis įrenginys – plaukiojantis įrenginys, turintis mechaninę įrangą ir skirtas darbui vidaus vandenų keliuose ir uostuose (žemkasės, žemsiurbės, dokai, plaukiojantys kranai).“

2. Išdėstau 17.1 punktą taip:

17.1. laivo liudijimas ir laivo įgulos minimumo liudijimas;“.

3. Papildau šiuo 17.5 punktu:

17.5. laivo tinkamumo plaukioti liudijimas.“

4. Išdėstau 19 punktą taip:

19. Mažieji, pramoginiai ir buriniai laivai privalo turėti laivo bilietą ir techninės apžiūros taloną su techninės apžiūros žyma (mažiesiems irkliniams laivams, skirtiems asmeniniam naudojimui, kasmetinė techninė apžiūra neatliekama).“

5. Papildau šiuo 50.6 punktu:

50.6. mažiesiems, pramoginiams ir buriniams laivams plaukioti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, nesilaikant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių ir 1972 m. tarptautinės konvencijos dėl tarptautinių taisyklių, padedančių išvengti laivų susidūrimų jūroje (COLREG 72) reikalavimų.“

6. Išdėstau 141 punktą taip:

141. Laivų ir plaustų ženklais privaloma naudotis nuo saulėtekio iki saulėlydžio. Skritulio diametras turi būti ne mažesnis kaip 0,6 m; kūgio aukštis ir pagrindo diametras turi būti ne mažesni kaip 0,6 m.“

7. Pripažįstu netekusiu galios 194.1 punktą.

8. Išdėstau XXIV skyrių taip:

 

XXIV. MAŽIEJI, PRAMOGINIAI IR BURINIAI LAIVAI

 

207. Šio skyriaus nuostatos taikomos mažiesiems, pramoginiams ir buriniams laivams, plaukiojantiems vidaus vandenų keliais. Gamykloje pagaminti arba savadarbiai mažieji, pramoginiai ir buriniai laivai turi būti įregistruoti laivų registre. Ant laivo bortų turi būti užrašytas registracijos numeris. Laive turi būti dokumentas, įrodantis tai, kad laivui buvo atlikta reikalinga techninė apžiūra (mažiesiems irkliniams laivams, skirtiems asmeniniam naudojimui, kasmetinė techninė apžiūra neatliekama). Mažųjų, pramoginių ir burinių laivų laivybos kontrolę vykdo Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.

208. Mažieji, pramoginiai ir buriniai laivai, plaukiojantys pavieniui arba velkami kitų mažųjų, pramoginių ar burinių laivų, privalo plaukti už farvaterio ribų (nustatytų judėjimo juostų arba rekomenduotų kursų ruožuose su kardinalia navigacinės sistemos įranga). Tais atvejais, kai laivai dėl grimzlės ir gylio santykio negali plaukti už farvaterio ribų, jie gali plaukti farvateryje pagal judėjimą dešiniuoju kraštu, nutolę nuo farvaterio ašies 10 m, kad neapsunkintų kitų laivų manevravimo ir judėjimo farvateryje, netrukdytų sutiktiems laivams ir iš anksto duotų kelią be garsinių signalų.

209. Mažieji, pramoginiai ir buriniai laivai, esant būtinybei, gali kirsti farvaterį (judėjimo juostą, rekomenduotą kursą), taip pat apsisukti už praplaukusių laivų laivagalio. Toks manevras gali būti atliktas prieš artėjančius laivus likus ne mažiau kaip 0,5 km iki jų. Kirsti farvaterį privaloma kuo statesniu kampu ir per trumpiausią laiką.

210. Mažiesiems, pramoginiams ir buriniams laivams, išskyrus atvejus, kai jie vykdo gamybines užduotis, draudžiama:

210.1. manevruoti ir sustoti netoli plaukiančių arba stovinčių didelių laivų, plūduriuojančių įrenginių, jei tai trukdo jų darbui;

210.2. sustoti arba nuleisti inkarą farvateryje (judėjimo juostoje), taip pat prie plūduriuojančių navigacinių įrenginių;

210.3. sustoti prie keleivinių ir krovininių prieplaukų, debarkaderių, jei tai trukdo išlaipinti keleivius ar įlaipinti juos į laivus, pakrauti krovinius į laivus ar iškrauti iš jų;

210.4. įplaukti į farvaterį esant ribotam matomumui (kai matomumas mažesnis kaip 1 km).

211. Greitaeigiai mažieji ir pramoginiai laivai riboto matomumo sąlygomis (kai matomumas mažesnis kaip 0,5 km), taip pat tamsiu paros metu, kai plika akimi neapšviesti orientyrai matomi ne mažesniu kaip 0,5 km atstumu, gali plaukti tik laivo korpusui esant vandenyje.

212. Sportinių ir kitų masinių renginių metu mažųjų, pramoginių ir burinių laivų plaukiojimas farvateryje leidžiamas tik suderinus su Valstybine vidaus vandenų laivybos inspekcija ir su sąlyga, kad tai netrukdys judėti kitiems laivams.

213. Mažieji, pramoginiai ir buriniai laivai, plaukdami vandens saugyklose, ežeruose ir rajonuose, kuriuose įrengta kardinali navigacinių įrenginių sistema, esant ribotam matomumui, privalo vykdyti šių taisyklių 257–261 punktų reikalavimus.

214. Kai du mažieji, pramoginiai ar buriniai laivai plaukia vienas prieš kitą, jie privalo prasilenkti kairiaisiais bortais.

215. Kai du mažieji motoriniai laivai artėja kertančiais kursais, kairėje esantis laivas privalo duoti kelią laivui, artėjančiam iš dešinės.

216. Jeigu du buriniai laivai suartėja taip, kad kyla susidūrimo pavojus, vienas iš jų duoda kelią kitam tokiu būdu:

216.1. kai laivai plaukia skirtingais halsais, laivas, plaukiantis kairiuoju halsu, privalo duoti kelią laivui, plaukiančiam dešiniuoju halsu;

216.2. kai abu laivai plaukia vienodu halsu, prieš vėją plaukiantis laivas privalo duoti kelią pavėjui plaukiančiam laivui;

216.3. jei plaukiantis kairiuoju halsu laivas mato kitą laivą, plaukiantį prieš vėją, ir negali nustatyti, kairiuoju ar dešiniuoju halsu plaukia šis laivas, jis privalo duoti kelią šiam laivui.

217. Jei mažasis ar pramoginis laivas priartėja prie burinio laivo tiek, kad kyla susidūrimo pavojus, motorinis laivas privalo praleisti burinį laivą.

218. Mažasis, pramoginis arba burinis laivas, artėjantis prie kito laivo jo laivagalio šviesos sektoriuje (tai yra iš 22,5o laivagalio traverso), tampa lenkiančiuoju ir nepriklausomai nuo to, ar jis motorinis, ar burinis, gali lenkti lenkiamąjį, laikydamasis jo nuošalyje taip:

218.1. farvateryje – tik iš jo kairiojo borto, lenkiamasis mažasis laivas privalo padėti lenkiamajam sumažindamas greitį (šiuo atveju vienu metu daugiau kaip dviem laivams traverse būti draudžiama);

218.2. už farvaterio – jį kertant ir ruožuose, kur įrengta kardinali navigacinių įrenginių sistema – iš bet kurio borto.

219. Mažieji, pramoginiai ir buriniai laivai, prasilenkdami ir lenkdami, be nurodytų šiame skyriuje signalų, gali naudoti garsinius signalus.

220. Irkluojamas, velkamas ir plaukiantis su burėmis mažasis ar pramoginis laivas privalo įjungti baltą aplink šviečiantį žiburį arba turėti jį paruoštą ir signalizuoti artėjant kitiems laivams. Burinis laivas turi įjungti žiburius, atitinkančius šių taisyklių 224 punkto reikalavimus.

221. Mažasis ar pramoginis laivas su stacionariu arba pakabinamu varikliu nepriklausomai nuo variklio galingumo plaukdamas privalo įjungti bortinius ir laivagalio žiburius. Bortiniai žiburiai gali būti įrengti viename žibinte.

222. Mažasis ar pramoginis laivas, vilkdamas kitą mažąjį ar pramoginį laivą, privalo įjungti tokius pat žiburius ir iškelti tokius ženklus kaip ir pavienis laivas, kaip nustatyta šių taisyklių 220, 221 ir 225 punktuose.

223. Burinis laivas, kurio ilgis didesnis kaip 7 metrai, plaukdamas:

223.1. privalo įjungti bortinius žiburius;

223.2. privalo įjungti laivagalio žiburius;

223.3. stiebo viršūnėje gali turėti du aplink šviečiančius vertikaliai įrengtus žiburius (viršutinis – raudonas, apatinis – žalias), arba artėjant kitiems laivams apšviesti burę balta blyksinčia šviesa.

224. Burinio laivo, kurio ilgis mažesnis kaip 20 metrų, bortų ir laivagalio žibintai gali būti įrengti viename žibinte. Sujungus bortinius ir laivagalio žiburius, draudžiama jungti nurodytus šių taisyklių 223.3 punkte žibintus.

225. Laivas, plaukiojantis su burėmis ar varomas variklio, dieną privalo iškelti kūgį, kurio viršūnė nukreipta žemyn, naktį – tokius pat žibintus kaip ir atitinkamų matmenų savaeigis laivas pagal šių taisyklių 146 ir 221 punktų reikalavimus.

226. Mažasis, pramoginis ar burinis laivas, nuleidęs inkarą tokioje vietoje, kur gali plaukioti kiti laivai, privalo įjungti vieną baltą aplink šviečiantį žiburį.

227. Mažasis, pramoginis ar burinis laivas, užsiimantis žvejyba arba narų darbais, privalo įjungti papildomus žiburius (iškelti ženklus) atitinkamai pagal atliekamų darbų rūšį, kaip nustatyta šių taisyklių 146 ir 224 punktuose.

228. Netekęs eigos arba nevaldomas mažasis, pramoginis ar burinis laivas, esantis kitų laivų kelyje, privalo iš anksto juos perspėti: dieną – aplink sukdamas ryškų daiktą, naktį – sukdamas ratu baltą žiburio šviesą. Papildomai galima perduoti garsinius perspėjimo signalus, numatytus šių taisyklių 200 punkte.

229. Mažasis, pramoginis ar burinis laivas, patyręs nelaimę arba jeigu jam reikalinga pagalba, gali signalizuoti šių taisyklių 205.1 punkte nustatytais signalais.

230. Burinis laivas, kurio ilgis didesnis kaip 7 metrai, privalo turėti garsinio signalizavimo įrangą, kuria galėtų signalizuoti trumpais ir ilgais garsais, o juos girdėti galima būtų ne mažiau kaip 1 km atstumu.

231. Esant ribotam matomumui, mažieji, pramoginiai ir buriniai laivai, plaukdami ar stovėdami vandens saugyklose, ežeruose ar ruožuose su kardinalia navigacinės įrangos sistema, privalo signalizuoti šių taisyklių 202, 228 punktuose nustatytais signalais, o nesant atitinkamos garsinio signalizavimo įrangos, – perspėti dažnais dūžiais į metalą arba varpą pagal šių taisyklių 200 punkto reikalavimus.

232. Mažųjų, pramoginių ir burinių laivų laivavedžių pareigos:

232.1. laivavedys atsako už laivo plaukiojimo ir jame esančių keleivių saugumą;

232.2. laivavedys privalo veikti tiksliai ir laiku. Jei laivavedys nėra įsitikinęs, jog situaciją įvertino tinkamai (neaiškūs kitų laivų veiksmai, netenka orientacijos, sugadinti navigaciniai ženklai), jis privalo sumažinti greitį arba sustabdyti laivą iki situacijos paaiškėjimo.

233. Mažojo, pramoginio ir burinio laivo laivavedys privalo:

233.1. prieš išplaukiant patikrinti laivo įrangos tvarkingumą ir komplektaciją, stebėti laivo būklę plaukiojimo metu;

233.2. teikti pagalbą nelaimės ištiktiems laivams ir jų įguloms, suteikti pirmąją medicinos pagalbą nukentėjusiems ir pristatyti juos į gydymo įstaigą;

233.3. plaukti saugiu greičiu, pasirinktu priklausomai nuo aplinkybių ir matomumo sąlygų;

233.4. netrukdyti didelių laivų eismui. Susitinkant su jais, prieš 100 metrų pasitraukti į saugią zoną, o plaukiant farvateriu – už jo krašto;

233.5. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnų stabdomas sustoti ir pateikti laivavedžio kvalifikaciją patvirtinančius bei laivo dokumentus;

233.6. gavęs Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūno kvietimą, atvykti į Valstybinę vidaus vandenų laivybos inspekciją kvietime nurodytu laiku.

234. Mažojo, pramoginio arba burinio laivo laivavedys plaukiojimo metu privalo turėti:

234.1. galiojantį laivavedžio kvalifikacijos dokumentą (motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą, motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomą, vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimą, kitą laivavedžio kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą), suteikiantį teisę valdyti atitinkamos klasės ir galingumo laivą;

234.2. laivo bilietą ir techninės apžiūros taloną su techninės apžiūros žyma (mažiesiems irkliniams laivams, skirtiems asmeniniam naudojimui, kasmetinė techninė apžiūra neatliekama);

234.3. vieną gelbėjimo ratą, gelbėjimo liemenes kiekvienam keleiviui (visuose mažuosiuose, pramoginiuose ir buriniuose laivuose) bei gesintuvą (motoriniuose laivuose bei irklinėse ar guminėse valtyse su pakabinamais varikliais).

235. Gelbėjimo liemenes privaloma vilkėti:

235.1. vaikams iki 12 metų – visais atvejais;

235.2. sustiprėjus vėjui iki 3 balų (5 m/s);

235.3. žvejams – metant ir traukiant tinklus;

235.4. esant rūkui arba kai dėl blogo matomumo negalima orientuotis;

235.5. esant avarinei situacijai laive arba suteikiant pagalbą nelaimės ištiktam laivui;

235.6. naujai pastatyto laivo išbandymo metu;

235.7. greitaeigiuose kateriuose ir motorinėse valtyse (kurių greitis didesnis kaip 20 km/h) – visą plaukiojimo laiką;

235.8. burinėse jachtose – būnant ant denio plaukiojimo metu.

236. Mažojo, pramoginio arba burinio laivo laivavedžiui draudžiama:

236.1. vairuoti laivą apsvaigusiam nuo alkoholio arba narkotinių medžiagų;

236.2. perduoti vairuoti laivą asmenims, neturintiems teisės jį vairuoti arba apsvaigusiems nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų;

236.3. eksploatuoti laivą, neperėjusį reikalingos techninės apžiūros (mažiesiems irkliniams laivams, skirtiems asmeniniam naudojimui, kasmetinė techninė apžiūra neatliekama) ir neturintį atitinkamų dokumentų.

237. Mažųjų, pramoginių ir burinių laivų laivavedžiai, savo neteisingu elgesiu sukėlę grėsmę laivo saugumui arba laivybos komplikacijas (įvyko avarija, žuvo žmonės arba kiti sunkūs atvejai), taip pat pažeidę šias taisykles, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Laivų savininkams ir laivavedžiams už šių taisyklių pažeidimus taikomos administracinės nuobaudos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka.

238. Įvykus laivo avarijai arba avariniam atvejui, kuriame nukentėjo žmonės, laivavedys privalo:

238.1. sustabdyti laivą;

238.2. jeigu yra nukentėjusių, – suteikti jiems pirmąją medicinos pagalbą;

238.3. apie avariją ar avarinį atvejį nedelsiant pranešti Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai, o jeigu tai padaryti nėra galimybių, – nubraižyti įvykio schemą, kurią pasirašo įvykio dalyviai ir liudytojai, ir artimiausiu metu kreiptis į Valstybinę vidaus vandenų laivybos inspekciją;

238.4. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnui pareikalavus, laivavedys privalo leisti patikrinti, ar yra blaivus, ar neapsvaigęs nuo narkotikų, vaistų, kitų svaiginamųjų medžiagų.

239. Organizuoti vandens telkiniuose laivų varžybas, šventes, regatas leidžiama tik suderinus su Valstybine vidaus vandenų laivybos inspekcija. Organizatoriai apie renginius prieš dvi savaites privalo pranešti Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai ir pateikti prašymą paskirti atsakingą Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūną budėti renginio metu. Rengdami ekskursijas, kolektyvines išvykas ir kitus masinius renginius laivais, organizatoriai privalo paskirti asmenis, atsakingus už dalyvių saugumą, ir pranešti Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai.

240. Mažųjų, pramoginių ar burinių laivų prieplaukos registruojamos Valstybinėje vidaus vandenų laivybos inspekcijoje. Mažųjų, pramoginių ir burinių laivų prieplaukos turi atitikti joms keliamus organizacinius, navigacinius, techninius ir eksploatavimo reikalavimus.

241. Eksploatuoti sukomplektuotas (turinčias kranto teritorinius statinius, kuro saugyklas, akvatorijas, gelbėjimo postus) mažųjų, pramoginių ir burinių laivų prieplaukas leidžiama tik atlikus jų kasmetinę techninę apžiūrą. Savininkai, įrengę mažųjų, pramoginių ir burinių laivų prieplaukas ar nuomos punktus, privalo paskirti asmenis, atsakingus už šių prieplaukų ar nuomos punktų saugų eksploatavimą.

242. Motoriniais laivais leidžiama plaukioti tik Aplinkos ministerijos, jos įgaliotų institucijų bei savivaldybių nustatytuose vandens telkiniuose.

243. Mažieji, pramoginiai ir buriniai laivai, plaukiojantys kitų valstybių vidaus vandenyse, privalo turėti tarptautinį pramoginio laivo bilietą arba tarptautinį burinės jachtos bilietą.

244. Laivai, neturintys registravimo numerių ir palikti vandens telkiniuose bei prie jų, taip pat iš asmenų, nepateikusių laivo nuosavybę įrodančių dokumentų, turi būti paimti ir atiduoti saugojimui jų savininkų sąskaita.“

9. Papildau nauju XXVIII skyriumi:

 

XXVIII. PLAUKIOJIMO RAJONAI

 

262. Vadovaujantis Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Vandens transporto komiteto rekomendacijomis, nustatomi šie Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre įregistruotų laivų plaukiojimo rajonai:

262.1. vidaus vandenų plaukiojimo rajonas – Lietuvos Respublikos ežerai, upės ir Kuršių marios iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos ribų;

262.2. pakrančių plaukiojimo rajonas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorija ir Lietuvos Respublikos teritorinė jūra;

262.3. jūrinio plaukiojimo rajonas prasideda už Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ribų.

263. Jūrinio plaukiojimo rajone su Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos išduotais laivo ir įgulos dokumentais leidžiama plaukioti tik atitinkamų klasių pramoginiams laivams.“

10. Taisyklių 233–249 punktus laikau šių taisyklių 245–261 punktais.

 

 

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                                                   ZIGMANTAS BALČYTIS