LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL AMBULATORINIAM GYDYMUI SKIRTŲ VAISTŲ IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ, KURIŲ ĮSIGIJIMO IŠLAIDOS KOMPENSUOJAMOS IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ, BAZINIŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2005 m. rugsėjo 13 d. Nr. 994
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512; 2005, Nr. 67-2402) 10 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinti Ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos aprašą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimu
Nr. 994
AMBULATORINIAM GYDYMUI SKIRTŲ VAISTŲ IR MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ, KURIŲ ĮSIGIJIMO IŠLAIDOS KOMPENSUOJAMOS IŠ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠŲ, BAZINIŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau vadinama – šis Aprašas) reglamentuoja ambulatoriniam gydymui skirtų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių bazinės kainos apskaičiavimą. Šio Aprašo nuostatos taikomos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kurių įsigijimo išlaidos ar jų dalis kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įrašytiems į ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti ir kompensuojamųjų vaistų sąrašus, kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyną (toliau vadinama – kompensuojamieji vaistai) ar medicinos pagalbos priemonių sąrašą ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių kainų kainyną (toliau vadinama – kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės).
2. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
Bazinė kaina – mažmeninės vaisto arba medicinos pagalbos priemonės kainos dalis, pagal kurią vaisto arba medicinos pagalbos priemonės įsigijimo išlaidos ar jų dalis kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
Bendrinis pavadinimas – tarptautinis prekės ženklu neregistruotas vaistinės medžiagos pavadinimas (INN), rekomenduojamas Pasaulio sveikatos organizacijos, o jeigu tokio nėra, – įprastas bendrinis pavadinimas.
Ekstemporalūs vaistai – pagal gydytojo receptus arba sveikatos priežiūros įstaigų užsakymus vaistinėje pagaminti vaistai.
Mažmeninė kaina – vaisto arba medicinos paskirties priemonės kaina, apskaičiuota prie vaisto arba medicinos paskirties priemonės gamintojo deklaruotos kainos pridėjus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius, kurių normatyvus nustato sveikatos apsaugos ministras, ir pridėtinės vertės mokestį (toliau vadinama – PVM) (išskyrus vaistus, kurie neapmokestinami PVM).
Referencinės (pasirinktos) valstybės – Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Slovakija ir Vengrija.
Sudėtiniai vaistai – vaistai, į kurių sudėtį įeina kelios veikliosios medžiagos, kurių pavadinimai (bendriniai vaistų pavadinimai) įrašyti į ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti arba kompensuojamųjų vaistų sąrašus;
Vaisto gamintojo deklaruota kaina – nustatytąja tvarka Lietuvos Respublikos kompetentingai institucijai deklaruota užsienio ar Lietuvos vaistų gamintojo šio vaisto kaina Lietuvai, neįskaitant importo PVM ar PVM.
Vaisto pavadinimas – vaisto pavadinimas, kuris gali būti sugalvotas (toks, kurio negalima supainioti su bendriniu), arba bendrinis ir (arba) mokslinis kartu su vaistinio preparato rinkodaros teisės turėtojo prekės ženklu ar pavadinimu.
Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos farmacinės veiklos įstatyme (Žin., 1991, Nr. 6-161), Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. AMBULATORINIAM GYDYMUI SKIRTŲ VAISTŲ BAZINIŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMAS
3. Vaistai grupuojami pagal vaisto bendrinį (tarptautinį) pavadinimą, vartojimo būdą, formą, paskirtį, veikimo trukmę.
4. Kompensuojamojo vaisto bazinė kaina apskaičiuojama taip:
4.1. Nustatoma kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės vaisto, išskyrus insulinus, mažmeninės kainos dalis jo bazinei kainai (M) apskaičiuoti pagal formulę:
M = C – (1/1,05) x (A/(0,2 x A+10)).
Insulino preparatams M = C.
Šiose formulėse:
A – maksimali mažmeninė vaisto kaina, atėmus PVM;
C = (0,95 x GESvid) + didmeninės prekybos antkainis + mažmeninės prekybos antkainis, jeigu GLT > 0,95 x GESvid; jeigu GLT < 0,95 x GESvid, C = A;
GLT – vaisto gamintojo deklaruota kaina Lietuvai, neįskaitant PVM ar importo PVM;
GESvid – vaisto gamintojo kainų, kuriomis vaistas parduodamas referencinėse (pasirinktose) valstybėse, vidurkis (neįskaitant PVM ar analogiško toje valstybėje taikomo mokesčio). Jeigu vaistas registruotas ir (ar) parduodamas ne visose referencinėse (pasirinktose) valstybėse, imamas gamintojo kainų vidurkis tik tose referencinėse (pasirinktose) valstybėse, kuriose jis registruotas ir (ar) parduodamas. Jeigu vaistas neregistruotas ir neparduodamas nė vienoje referencinėje (pasirinktoje) valstybėje, imama vaisto gamintojo valstybėje galiojanti kaina. Jeigu referencinėse (pasirinktose) valstybėse (arba vaisto gamintojo valstybėje) parduodamo vaisto pakuotės dozuočių skaičius neatitinka Lietuvai tiekiamo vaisto pakuotės dozuočių skaičiaus, tokio vaisto pakuotės gamintojo kaina, deklaruota toje valstybėje, perskaičiuojama pagal artimiausio dozuočių skaičiaus ir santykinai pigesnės pakuotės kainą.
4.2. Apskaičiuojama kiekvieno pavadinimo tos pačios grupės vaisto veikliosios medžiagos sutartinio kiekio bazinė kaina (V) pagal formulę:
V = M/N, kur N – vaisto veikliosios medžiagos sutartinių kiekių (masės arba biologinio aktyvumo vienetais) skaičius pakuotėje.
4.3. Nustatoma, kurio pavadinimo šios grupės vaisto veikliosios medžiagos sutartinio kiekio bazinė kaina yra mažiausia (Vmin).
5. Kai į kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyną įrašomas to paties bendrinio pavadinimo, tačiau kito pavadinimo vaistas, kuris su kitu vaistu (kitais vaistais) išskiriamas į naują grupę arba papildo jau esančią vaistų grupę, įrašomo naujo vaisto bazinei kainai apskaičiuoti imama mažiausia toje grupėje į kainyną įrašyto to paties bendrinio pavadinimo vaisto atitinkamo veikliosios medžiagos sutartinio kiekio bazinė kaina.
6. Jeigu į kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyną įrašomas kito gamintojo vaistas, papildantis jau esančią grupę, sudarytą tik iš vieno gamintojo vaistų, įrašomo naujo vaisto gamintojo deklaruotos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos vienetui, turi būti ne didesnė negu 70 procentų pigiausio jau grupėje esančio vaisto gamintojo deklaruotos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos vienetui. Tokios grupės vaistų bazinės kainos apskaičiuojamos pagal šio Aprašo 4 punktą. Jeigu ši vaisto gamintojo deklaruotos kainos dalis, tenkanti sutartiniam veikliosios medžiagos vienetui, yra didesnė už nustatytąją šiame punkte, vaistų grupės bazinė kaina nustatoma pagal buvusios vaistų grupės mažiausią bazinės kainos dalį, tenkančią sutartiniam veikliosios medžiagos kiekiui, ją dauginant iš koeficiento 0,7. Tačiau taip apskaičiuota bazinė kaina negali būti didesnė už bazinę kainą, apskaičiuotą pagal šio Aprašo 4 punktą.
7. Kai sudėtinių vaistų, įrašomų į kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyną po 2004 m. gegužės 1 d., bazinė kaina yra didesnė už atskirų veikliųjų medžiagų, įrašytų į atitinkamas kainyno grupes, kainą, jų bazinė kaina apskaičiuojama pagal atskirų veikliųjų medžiagų, įrašytų į atitinkamas kainyno grupes pagal vartojimo būdą, formą, paskirtį, veikimo trukmę, kurių atitinkamų kiekių bazinių kainų suma yra mažiausia, išskyrus tuos atvejus, kai vaisto gamintojo deklaruota kaina Lietuvai yra ne didesnė kaip 95 procentai vaisto gamintojo kainų, kuriomis vaistas parduodamas referencinėse (pasirinktose) valstybėse, vidurkį. Vaistams, apmokestintiems 5 procentų PVM, apskaičiuotoji bazinė kaina didinama ją dauginant iš koeficiento 1,05.
8. Jeigu vaistų grupę sudaro tik vieno gamintojo vaistai, kiekvieno šių vaistų bazinė kaina nustatoma atskirai pagal šio Aprašo 4.1 punktą, o vaistų, apmokestintų 5 procentų PVM, apskaičiuotoji bazinė kaina didinama ją dauginant iš koeficiento 1,05.
9. Sveikatos apsaugos ministras tvirtina bazines kompensuojamųjų vaistų kainas, kurias kartą per metus skelbia kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyne. Prireikus sveikatos apsaugos ministras papildo ir (ar) patikslina šį kainyną, tačiau ne dažniau kaip kartą per ketvirtį. Nustatytąja tvarka išbraukus vaistą iš kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyno, atitinkamai perskaičiuojamos likusių tos pačios grupės vaistų bazinės kainos.
10. Vaisto gamintojas ar jo atstovas, siekdamas padidinti įrašyto į kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyną vaisto gamintojo deklaruotą kainą, turi pateikti motyvuotą prašymą sveikatos apsaugos ministrui ir nurodyti kainos padidinimo argumentus. Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo gavimo šis prašymas apsvarstomas ir priimamas motyvuotas sprendimas jį tenkinti (visiškai ar iš dalies) arba atmesti, apie priimtą sprendimą informuojamas pareiškėjas.
11. Vaisto gamintojas ar jo atstovas, siekdamas sumažinti į kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyną įrašyto vaisto gamintojo deklaruotą kainą, turi pateikti prašymą sveikatos apsaugos ministrui.
12. Padidinus arba sumažinus į kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyną įrašyto vaisto gamintojo deklaruotą kainą, perskaičiuojamos šio vaisto ir kitų tos pačios grupės vaistų bazinės kainos ir šio vaisto maksimali mažmeninė kaina. Perskaičiuotos kainos pradedamos taikyti nustatytąja tvarka įsigaliojus kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainynui arba jo pakeitimui. Jeigu per šio Aprašo 10 punkte numatytą terminą priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo prašymą, paliekama galioti ankstesnė vaisto gamintojo deklaruota kaina.
13. Jeigu vaistas į kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyną iš naujo įrašomas tuo pačiu pavadinimu, kuris išbrauktas iš kainyno ne anksčiau kaip prieš dvejus metus, nustatyta pagal gamintojo deklaruotą kainą nauja jo maksimali mažmeninė kaina, taikant įrašymo metu galiojančius sveikatos apsaugos ministro patvirtinus prekybos antkainius, negali būti didesnė už tą, kuri buvo nurodyta kainyne, galiojusiame vaisto išbraukimo metu.
14. Ekstemporalių vaistų, kurių sudėtyje yra nors viena vaistinė medžiaga, kurios pavadinimas įrašytas į ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti arba kompensuojamųjų vaistų sąrašus, bazinė kaina lygi 90 procentų jų mažmeninės kainos, už kurią šie vaistai faktiškai parduodami pirkėjui, kuri negali būti didesnė už didžiausią mažmeninę kainą, apskaičiuotą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
III. AMBULATORINIAM GYDYMUI SKIRTŲ MEDICINOS PAGALBOS PRIEMONIŲ BAZINIŲ KAINŲ APSKAIČIAVIMAS
15. Kiekvienos medicinos pagalbos priemonės bazinė kaina nustatoma atskirai. Ji sudaro 95 procentus tos medicinos pagalbos priemonės maksimalios mažmeninės kainos, išskyrus surinkimo priemones – 100 procentų maksimalios mažmeninės kainos.