LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2332 „DĖL NACIONALINĖS PROFESINIO ORIENTAVIMO ŠVIETIMO SISTEMOJE PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. gruodžio 4 d. Nr. ISAK-3331
Vilnius
Pakeičiu Nacionalinę profesinio orientavimo švietimo sistemoje programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2332 „Dėl Nacionalinės profesinio orientavimo švietimo sistemoje programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-258), ir išdėstau naują jos redakciją (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2332 (Žin., 2008, Nr. 7-258) (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. ISAK-3331 redakcija)
NACIONALINĖ PROFESINIO ORIENTAVIMO ŠVIETIMO SISTEMOJE PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR SĄVOKOS
1. Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa (toliau – Programa) parengta siekiant įgyvendinti 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje, kurios įgyvendina Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, iškeltus prioritetus, tikslus ir uždavinius.
2. Programos paskirtis yra suplanuoti ir padėti racionaliai įsisavinti 2007–2013 m. programavimo periodo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšas, skiriamas profesiniam orientavimui.
3. Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos profesiniam orientavimui bus skiriamos pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“.
4. Programa parengta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus, nacionalines ir Europos Sąjungos reikšmės strategijas, programas, kitus teisės aktus. Programa atitinka nuostatas šių Lietuvos Respublikos teisės aktų:
4.2. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715);
4.3. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 7-191);
4.4. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007. Nr. 43-1627).
4.5. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 66-1909);
4.6. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 73-2762);
4.9. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin, 2003, Nr. 71-3216);
4.10. Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019; 2007, Nr. 92-3699).
4.11. Profesinio orientavimo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1635/A1-180 (Žin., 2004, Nr. 56-1955);
4.12. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijos ir jos įgyvendinimo veiksmų plano, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-2795/A1-347 (Žin., 2008, Nr. 122-4647);
4.13. Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų teikimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-739/A1-116 (Žin., 2005, Nr. 60-2132).
4.14. Lietuvos profesinio informavimo standarto, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. ISAK-362 (Žin., 2007, Nr. 32-1169).
5. Programoje vartojamos sąvokos:
Karjeros stebėsena – tikslingai organizuotas su asmens karjera susijusių duomenų rinkimo ir apdorojimo procesas.
Švietimo sistema – švietimo įstaigų (bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų, neformaliojo švietimo mokyklų, švietimo pagalbos įstaigų), jose dirbančių specialistų ir besimokančių asmenų visuma.
Ugdymas karjerai – mokymo, informavimo ir konsultavimo priemonių visuma (ugdymo karjerai kurso dėstymas, informavimas ir konsultavimas karjerai, pagalba sudarant individualų ugdymosi planą, profesinis veiklinimas ir kt.).
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
7. Profesinis orientavimas tampa svarbiu veiksmu, kokybiškai keičiančiu visų švietimo grandžių – bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo tarpusavio sąveiką. Profesinio orientavimo paslaugos Lietuvoje plėtojamos įgyvendinant Profesinio orientavimo strategiją ir jos įgyvendinimo planą. Šie dokumentai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymais. Profesinio orientavimo (profesinio informavimo, ugdymo karjerai ir profesinio konsultavimo) paslaugų svarbą pažymi visi strateginiai švietimo dokumentai.
8. Nacionaliniu lygiu Švietimo ir mokslo ministeriją įgyvendindama Profesinio orientavimo strategijos tikslus, kartu su partneriais – Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centru, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Švietimo informacinių technologijų centru – 2005–2008 m. ES struktūrinės paramos lėšomis įgyvendino du valstybinės svarbos projektus: „Profesinio orientavimo sistemos sukūrimas ir diegimas“ ir „Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) sukūrimas ir plėtojimas“. Buvo sukurti profesinio orientavimo normatyvinių dokumentų projektai, mokymo programos ir metodikos profesinio orientavimo specialistams, organizuoti specialistų mokymai, įkurta ir aprūpinta įranga 640 profesinio informavimo taškų, atnaujinta Atviros profesinio informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema (AIKOS) ir kt.
9. Instituciniu lygiu 2005–2008 m. ES struktūrinės paramos lėšomis Lietuvos švietimo institucijoms įgyvendinant projektus, sukurti iškritimo iš švietimo institucijų prevenciniai mechanizmai, modernūs profesinio konsultavimo modeliai, ugdymo karjerai ir integracijos į darbo rinką stebėsenos modelis ir kt.
10. Nacionaliniai projektai ir instituciniu lygmeniu įgyvendinti projektai sudaro kuriamos Lietuvos profesinio orientavimo sistemos pagrindą jų rezultatai ir veiklų tęstinumas sudaro prielaidas kurti vientisą nuoseklią profesinio orientavimo sistemą.
11. Profesinis orientavimas turi tapti tęstiniu procesu, kuris pradedamas bendrojo lavinimo mokyklose, lygiagrečiai vykdomas švietimo pagalbos įstaigose, tęsiamas profesinėse ir aukštosiose mokyklose, paskui persikelia į mokymosi visą gyvenimą erdvę. Šiame procese asmuo įgyja karjeros planavimo ir jos valdymo gebėjimų, padedančių jam kurti ir realizuoti savo asmenybės ypatumus atitinkančius karjeros planus, kaupti jiems įgyvendinti reikiamas žinias, įgūdžius ir nuostatas, gebėjimų lanksčiai reaguoti į visuomenės ir darbo rinkos pokyčius, sėkmingai priimti tinkamus su karjera susijusius sprendimus, įgyti mokymosi visą gyvenimą motyvaciją sėkmingai įsitvirtinti besikeičiančioje darbo rinkoje, spręsti asmeninio ir socialinio gyvenimo klausimus.
12. Profesinis orientavimas turi remtis informacinėmis technologijomis, kurios leidžia praktiškai neribotą informacijos sklaidą ir reikalingos informacijos paiešką teikia galimybių neribotai išplėsti ugdymo karjerai paslaugų prieinamumą ir užtikrinti švietimo institucijas baigusių asmenų karjeros stebėseną.
13. Profesinio orientavimo sistemos plėtotė turi būti nukreipta į vientiso, nuoseklaus, veiksmingo profesinio orientavimo sistemos modelio diegimą, kuris efektyviai įgyvendintų Lietuvos ir Europos Sąjungos profesinio orientavimo sritį reglamentuojančius strateginius dokumentus. Todėl labai svarbi Programos kryptis – profesinio orientavimo sistemos valdymo, infrastruktūros, turinio ir personalo tobulinimas. Turi būti parengti ir įgyvendinti kokybės vadybos principai, racionalizuotas paslaugų teikėjų tinklas, išplėtotos naujos profesinio orientavimo paslaugos. Turi būti tobulinamas profesinio orientavimo turinys, didinamas jo atitikimas darbo rinkos žinių visuomenėje poreikiams, stiprinamas socialinių, informacinių, komunikacinių ir kitų bendrųjų gebėjimų visuotinis ugdymas. Taip pat turi būti tobulinama ir specialistų kvalifikacija, organizuojant specialistų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą ir kvalifikacijos tobulinimo vertinimo sistemą.
14. Profesinis orientavimas turi tenkinti nuolat augančius visų švietimo sistemos dalyvių ir socialinių partnerių poreikius, remtis ES struktūrinės paramos naudojimo ir kita sukaupta patirtimi, racionaliai panaudoti esamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius.
15. Profesinio orientavimo veiklų plėtra švietimo sistemoje atitinka 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (toliau – ŽIP VP) 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ „Mokymosi visą gyvenimą prieinamumo didinimo“ uždavinį. Profesinio orientavimo (profesinio informavimo, konsultavimo, karjeros planavimo gebėjimų ugdymo) veiklų plėtra švietimo sistemoje nukreipta į paslaugas besimokantiems asmenims, švietimo sistemos specialistų rengimą profesinio orientavimo darbui, veiklai skirtų priemonių rengimą.
16. ŽIP VP nurodoma, kad mokymosi visą gyvenimą sistemos plėtrą riboja fragmentuota profesinio orientavimo (profesinio informavimo, konsultavimo, karjeros planavimo gebėjimų ugdymo) sistema. O ji turėtų teikti paramą asmenims, pageidaujantiems susipažinti su mokymosi ir studijų galimybėmis ir sukurti galimybę asmenims planuoti savo profesinę karjerą. Norint padidinti šių paslaugų prieinamumą reikia išplėsti profesinio informavimo, profesinio konsultavimo, karjeros planavimo gebėjimų ugdymo paslaugas teikiančių įstaigų, jų padalinių ir informacinių terminalų tinklą didinti paslaugų įvairovę ir kokybę, rengti kvalifikuotus profesinio orientavimo specialistus ir tobulinti profesinio orientavimo paslaugų teikėjų kvalifikaciją. Šiuo metu Profesinio orientavimo (profesinio informavimo, konsultavimo, karjeros planavimo gebėjimų ugdymo) struktūrose daugiausia dirba gana bendro psichologinio pasirengimo psichologai, savarankiškai įgiję specifinių profesinio orientavimo darbo gebėjimų. Švietimo specialistų rengimo programose būtina suteikti mokytojams kompetencijos karjeros ir mokymosi visą gyvenimą planavimo klausimais.
17. ŽIP VP naudojant Europos socialinio fondo lėšas numatoma profesinio orientavimo paslaugų plėtrą nukreipti skirtingoms institucijų grupėms ir tipams (pvz.: mokinių karjeros švietimui pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose, mokinių švietimui profesinėse mokyklose, studentų švietimui aukštosiose mokyklose ir kt.), profesinio orientavimo specialistų mokymui, paslaugų medžiagos ir įrankių plėtrai, tolesniam profesinio orientavimo valdymo infrastruktūros tobulinimui.
18. Profesinio orientavimo veiklos plėtotė numatyta ne tik ŽIP VP 2 prioritete „Mokymasis visą gyvenimą“, bet ir ŽIP VP 1 prioritete „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“. Profesinio orientavimo (profesinio informavimo, profesinio konsultavimo) veiklų plėtra darbo rinkos sistemoje nukreipta į paslaugas darbo rinkos dalyviams kartu su kitomis gyventojų užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimo ir socialinės aprėpties stiprinimo veiklomis (jaunų žmonių ir suaugusiųjų įsidarbinimo gebėjimų stiprinimas, verslumo ir nuolatinio žinių siekimo skatinimas, tarpininkavimas įdarbinant ir individualių užimtumo rėmimo planų rengimas). Šios veiklos bus įgyvendinamos kitose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programose ar projektuose.
19. Profesinio orientavimo sistemos plėtros 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priemonės papildomos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos (toliau – SS VP) priemonėmis.
20. Profesinio orientavimo infrastruktūros plėtra švietimo sistemoje atitinka SS VP 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinį „Švietimo paslaugų prieinamumo didinimas“. Siame uždavinyje nurodoma, kad skatinant mokymąsi visą gyvenimą būtina didinti profesinio orientavimo (profesinį informavimą profesinį konsultavimą, karjeros planavimo gebėjimų ugdymą) paslaugų prieinamumą ir kokybę. Situacijos analizėje konstatuojama, kad ypač mažai mokosi vyresnio amžiaus, mažesnes pajamas, žemesnio lygio išsilavinimą turintys, kaimiškosiose vietovėse gyvenantys asmenys, o tinkamai veikianti profesinio orientavimo sistema galėtų šią situaciją iš esmės pagerinti. Šiuo metu profesinio orientavimo sistema dar tik kuriama, nors tam tikras profesinio orientavimo paslaugas teikia įvairios švietimo institucijos: bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, tačiau paslaugos teikiamos labiau atskirų institucijų iniciatyva, trūksta sisteminio, kompleksinio ir koordinuoto požiūrio, apimančio visus mokymo lygius, visas tikslines grupes, skirtingo institucinio statuso įstaigas.
21. SS VP naudojant Europos regioninės plėtros fondo lėšas numatoma plėtoti ir modernizuoti profesinio orientavimo infrastruktūrą: steigti profesinio orientavimo (profesinio informavimo, ugdymo karjerai, profesinio konsultavimo) paslaugas teikiančius centrus, renovuoti šias paslaugas teikiančių įstaigų patalpas, remti reikalingos įrangos įsigijimą. Parama bus teikiama iniciatyvoms, kurios prisidės kuriant tinkamai funkcionuojančią profesinio orientavimo sistemą Lietuvoje.
22. Profesinio orientavimo infrastruktūros plėtra darbo rinkos sistemoje atitinka SS VP 2 prioriteto uždavinius „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ „Valstybės užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų infrastruktūros modernizacija“ ir „Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos ir kitų paslaugų neįgaliesiems plėtra“. Situacijos analizėje teigiama, kad valstybės užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų (Lietuvos darbo biržos, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos) paslaugų prieinamumas yra geras, tačiau būtina gerinti jų kokybę, didinti jų įvairovę, labiau pritaikyti šias paslaugas konkrečių asmenų poreikiams. Pagal šią veiksmų programą numatoma skirti lėšų tolesnei valstybės užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių įstaigų (Lietuvos darbo biržos) infrastruktūros modernizacijai. (Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos, kuri taip pat prisideda įgyvendinant valstybės užimtumo rėmimo politiką, infrastruktūros plėtra yra aptarta šios strategijos dalyje, skirtoje profesinio orientavimo infrastruktūrai). Planuojama tęsti minėtųjų įstaigų tinklo optimizavimą ir renovaciją siekiant suformuoti efektyviai veikiančių ir vienas kitą papildančių įstaigų tinklą. Šios veiklos bus įgyvendinamos kitose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programose ar projektuose.
III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
23. Pagal Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 m. nuostatų įgyvendinimo programoje numatytas švietimo plėtotės kryptis – valdymas, infrastruktūros, turinio ir personalo tobulinimas – nustatytos pagrindinės profesinio orientavimo sistemos stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:
23.1. Profesinio orientavimo stiprybės:
23.1.1. Profesinio orientavimo valdymo stiprybės:
23.1.1.1. patvirtinta Profesinio orientavimo strategija (2004 m.) sudaro pagrindą profesinio orientavimo sistemos plėtotei Lietuvoje;
23.1.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros stiprybės:
23.1.3. Profesinio orientavimo turinio stiprybės:
23.1.3.1. nacionaliniai ir instituciniu lygmeniu įgyvendinti 2004–2006 m. ESF programavimo etapo projektai, skirti profesinio orientavimo sričiai, sudaro kuriamos Lietuvos profesinio orientavimo sistemos pagrindą (sukurti profesinį orientavimą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų projektai, modeliai, svarbiausios mokymo programos ir metodikos, atlikti tyrimai ir kt.);
23.1.4. Profesinio orientavimo personalo tobulinimo stiprybės:
23.1.4.1. įgyvendinant nacionaliniu ir instituciniu lygmeniu 2004–2006 m. ESF programavimo etapo projektus parengti pirmieji profesinio orientavimo specialistai (mokytojai, profesijos mokytojai, mokyklų psichologai, socialiniai pedagogai, dėstytojai, profesinio informavimo konsultantai, karjeros konsultantai).
23.2. Profesinio orientavimo silpnybės:
23.2.1. Profesinio orientavimo valdymo silpnybės:
23.2.1.1. profesinio orientavimo sistemos valdymo mechanizmai, apibrėžti Profesinio orientavimo strategijoje, nėra pakankami, jie turi būti tobulinami, atsižvelgiant į tai, kad esamai profesinio orientavimo sistemai trūksta teisinio reglamentavimo, vieningumo ir nuoseklumo, kuriama sistema dar neapima visų švietimo institucijų lygmenų ir viso teiktinų paslaugų spektro;
23.2.1.2. nepakankamas dėmesys yra skiriamas profesinio orientavimo veiklų, vykdomų skirtingais švietimo institucijų lygmenimis (bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose), suderinamumui ir perimamumui užtikrinti, taip pat paslaugų teikimui švietimo pagalbos įstaigose (t. y. už mokyklų ribų), paslaugų kokybės užtikrinimo mechanizmams formuoti.
23.2.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros silpnybės:
23.2.2.1. kuriamas profesinio orientavimo paslaugas teikiančių struktūrų tinklas nėra pakankamas, nes apima tik mažą dalį visų švietimo institucijų, visai neapima švietimo pagalbos įstaigų;
23.2.2.2. profesinio orientavimo veiklas vykdančios švietimo institucijos yra orientuotas labiau į profesinio informavimo, mažiau į karjeros valdymo kompetencijų ugdymą, stokojama techninės ir materialinės bazės;
23.2.3. Profesinio orientavimo silpnybės turinio srityje:
23.2.3.1. nepaisant sukurtų normatyvinių dokumentų, programų, metodikų ir kitų profesinio orientavimo priemonių, šalies švietimo sistema dar nėra pasirengusi veiksmingai teikti profesinio orientavimo paslaugas: trūksta specialių priemonių, orientuotų į ugdymą karjerai, profesinį konsultavimą, karjeros stebėsenos organizavimą;
23.2.3.2. planuojant ir formuojant profesinio orientavimo paslaugų turinį nepakankamai įtraukiamos savivaldybės, socialiniai partneriai ir kitos suinteresuotos grupės;
23.2.4. Profesinio orientavimo personalo tobulinimo silpnybės:
23.2.4.1. esami švietimo sistemos žmogiškieji ištekliai (profesinio orientavimo paslaugų teikėjai) dėl jų rengimo (kvalifikacijos įgijimo ir tobulinimo mechanizmų) ir darbo reglamentavimo mechanizmų trūkumo, mažo skaičiaus yra nepakankamai pasirengę teikti profesinio orientavimo paslaugas, naujų profesinio orientavimo struktūrų specialistai neparengti.
23.3. Profesinio orientavimo galimybės:
23.3.1. Profesinio orientavimo valdymo galimybės:
23.3.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros galimybės:
23.3.2.1. valdymo instrumentų plėtrai panaudotina informacinių ir komunikacinių technologijų plėtra, švietimo įstaigų (bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų) ir švietimo pagalbos įstaigų infrastruktūros plėtotė, įstaigų modernizavimas diegiant inovacijas ir pritaikant jas profesinio orientavimo veikloms vykdyti.
23.3.3. Profesinio informavimo turinio galimybės:
23.3.3.1. profesiniam orientavimui (profesiniam informavimui, ugdymui karjerai ir profesiniam konsultavimui) sukurtos priemonės (suderinti modeliai, mokymo programos ir kita medžiaga) sudaro besimokantiems asmenims geresnes sąlygas ir galimybes įgyti tinkamas karjeros kompetencijas, profesinio orientavimo specialistams sudaro sąlygas teikti kokybiškas profesinio orientavimo paslaugas;
23.3.4. Profesinio orientavimo personalo tobulinimo galimybės:
23.4. Profesinio orientavimo grėsmės:
23.4.1. Profesinio orientavimo valdymo grėsmės:
23.4.1.1. veiksmingam ir šiuolaikiškam profesinio orientavimo sistemos valdymui įtakos turi numatomas skirtingas švietimo institucijų (bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų) ir švietimo pagalbos įstaigų profesinio orientavimo veiklų reglamentavimas, nepakankamai išspręstas profesinio orientavimo sistemos finansavimo, sistemos dalyvių funkcijų pasidalijimo klausimas.
23.4.2. Profesinio orientavimo infrastruktūros grėsmės:
23.4.2.1. spartus technologijų vystymasis, inovacijų plėtra reikalauja, kad švietimo institucijų ir švietimo pagalbos įstaigų, teikiančių profesinio orientavimo paslaugas, materialinė ir technologinė bazė būtų specialiai tam pritaikyta, nuolat atnaujinama ir plėtojama, tačiau tai dažnai neįmanoma dėl nepakankamo švietimo sistemos finansavimo ir žmogiškųjų išteklių nepakankamumo.
23.4.3. Profesinio orientavimo turinio grėsmės:
23.4.3.1. besimokantys bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose asmenys dėl nepakankamai išugdytų asmeninių karjeros planavimo ir valdymo kompetencijų, nepakankamos profesinio orientavimo paslaugų kokybės gali patirti sunkumų pereidami iš vienos švietimo sistemos dalies į kitą, planuodami ir įgyvendindami individualius karjeros planus, prisitaikydami darbo rinkoje.
23.4.4. Profesinio orientavimo personalo tobulinimo grėsmės:
IV. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
24. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis bendrasis Programos tikslas – sudaryti sąlygas profesinio orientavimo sistemos plėtrai: užtikrinti jos vientisumą ir nuoseklumą pereinant iš bendrojo lavinimo mokyklos į profesines ar aukštąsias mokyklas, profesinio orientavimo paslaugų įvairovę, aukštą kokybę ir prieinamumą visiems švietimo sistemos dalyviams, profesinio orientavimo priemonių kūrimą ir specialistų rengimą, savivaldybių, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų grupių dalyvavimą profesinio orientavimo paslaugų plėtotėje.
25. Siekiant bendrojo tikslo:
25.1. Pagal Žmogiškųjų išteklių veiksmų programos 2 prioritetą (1.2) bus plėtojama visiems švietimo dalyviams laisvai prieinama profesinio orientavimo sistema, nuosekliai įgyvendinama savivaldybių ir bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų lygmenims suderintais profesinio orientavimo (profesinio informavimo, ugdymo karjerai ir profesinio konsultavimo) metodais ir priemonėmis.
25.2. Pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą (3.2) bus plėtojama profesinio orientavimo sistemos infrastruktūra, modernizuojama bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų ir švietimo pagalbos įstaigų materialinė bazė siekiant, kad ji atitiktų mokinių ir studentų profesinio orientavimo (profesinio informavimo, ugdymo karjerai ir profesinio konsultavimo) poreikius, plėtojami nauji Atvira profesinio informavimo, konsultavimo ir orientavimo (AIKOS) sistemos moduliai.
26. Programos uždaviniai, nurodant juos atitinkančias veiklų grupes ir veiksmų programas:
| Nr. |
Uždavinys |
Veiklų grupė |
Veiksmų programa |
| 1 |
Plėtoti profesinio orientavimo valdymo infrastruktūrą savivaldybėse, mokinių ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelius ir jų infrastruktūrą bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose, užtikrinti profesinio orientavimo specialistų ir jiems skirtų priemonių rengimą |
1.1. Savivaldybių karjeros centrų modelio, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su mokiniais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 1.2. Profesinio orientavimo valdymo infrastruktūros savivaldybėse sukūrimas ir įdiegimas, ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose plėtotė |
Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
||
| 2 |
Plėtoti studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelius ir jų infrastruktūrą aukštosiose mokyklose, užtikrinti profesinio orientavimo specialistų ir jiems skirtų priemonių rengimą |
2.1. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa |
| 2.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė |
Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
||
| 3 |
Plėtoti Atvirą informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemą (AIKOS) |
3. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė |
Sanglaudos skatinimo veiksmų programa |
V. SUTARČIŲ PASIRAŠYMO GRAFIKAS NURODANT LĖŠŲ SUMAS
27. Preliminarus sutarčių pasirašymo grafikas nurodant lėšų sumas Programos įgyvendinimo laikotarpiu:
| Veiklų grupės |
Atrankos būdas |
Bendra suma (mln. Lt) |
Metai |
|||||||
| 2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
||||||
| Planuojama sutarties vertė (mln. litų) |
||||||||||
| 1.1. Savivaldybių karjeros centrų modelio, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su mokiniais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
Planavimas valstybės lygiu |
109,81 |
55,81 |
|
|
54 |
|
|||
| 1.2. Profesinio orientavimo valdymo infrastruktūros savivaldybėse sukūrimas ir įdiegimas, ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose plėtotė |
Planavimas valstybės lygiu |
36,8 |
|
36,8 |
|
|
|
|||
| 2.1. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
Planavimas valstybės lygiu |
14,6 |
10.4 |
|
|
4,2 |
|
|||
| 2.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė |
Planavimas valstybės lygiu |
10,5 |
|
10,5 |
|
|
|
|||
| 3. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė |
Planavimas valstybės lygiu |
9,0 |
6,9 |
|
|
2,1 |
|
|||
VI. LAUKIAMI PROGRAMOS REZULTATAI
28. Numatomi Programos rezultatai Programos įgyvendinimo laikotarpiu, leidžiantys įvertinti Programos pažangą ir veiksmingumą:
| Veiklų grupė |
Rodiklio tipas |
Rodiklio pavadinimas |
Veiksmų programų (VP) lygio, nacionalinio (NAC) lygio |
Kiekybinė rodiklių išraiška nuo veiklų grupės įgyvendinimo pradžios |
Numatoma pasiekti kiekybinė rodiklių išraiška per veiklų grupės įgyvendinimo laikotarpį |
| 1.1. Savivaldybių karjeros centrų modelio, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su mokiniais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
Produkto |
AIKOS sistemoje esantys aprašai (skaičius) |
NAC |
3700 |
8000 |
| Produkto |
Švietimo pagalbos specialistai, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas (skaičius) |
VP |
– |
9900 |
|
| Produkto |
Mokiniai, dalyvavę ugdymo karjerai veiklose (skaičius) |
NAC |
– |
174000 |
|
| Rezultato |
Švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
VP |
– |
90 |
|
| Rezultato |
Mokinių, dalyvavusių ugdymo karjerai veiklose, dalis (proc.) |
NAC |
– |
30 |
|
| 1.2. Profesinio orientavimo valdymo infrastruktūros savivaldybėse sukūrimas ir įdiegimas, ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose plėtotė |
Produkto |
Projektai (skaičius) |
VP |
– |
1 |
| Produkto |
Bendrojo lavinimo mokyklos, kurių dalis patalpų pritaikyta ugdymo karjerai veikloms (skaičius) |
NAC |
– |
700 |
|
| Produkto |
Profesinės mokyklos, kurių dalis patalpų pritaikyta ugdymo karjerai veikloms (skaičius) |
NAC |
– |
70 |
|
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjai iš investicijų į švietimo infrastruktūrą (per 6 mėn. po projekto pabaigos) (skaičius) |
VP |
– |
191000 |
|
| 2.1. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
Produkto |
Studentai, dalyvavę ugdymo karjerai veiklose (skaičius) |
NAC |
2000 |
20000 |
| Produkto |
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas (skaičius) |
VP |
– |
370 |
|
| Rezultato |
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
VP |
– |
90 |
|
| Rezultato |
Studentų, dalyvavusių ugdymo karjerai veiklose, dalis (proc.) |
NAC |
2 |
20 |
|
| 2.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė |
Produkto |
Projektai (skaičius) |
VP |
– |
1 |
| Produkto |
Aukštosios mokyklos, kuriose įkurti karjeros centrai |
NAC |
– |
16 |
|
| Rezultato |
Tiesioginės naudos gavėjai iš investicijų į švietimo infrastruktūrą (per 6 mėn. po projekto pabaigos) (skaičius) |
VP |
– |
10300 |
|
| 3. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė |
Produkto |
Projektai (skaičius) |
VP |
– |
2 |
| Rezultato |
Asmenys, pasinaudoję AIKOS portalu (per 6 mėn. po projekto pabaigos) (skaičius) |
NAC |
– |
150000 |
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PLANAS
29. Programos įgyvendinimo planas įgyvendinimo laikotarpiu ketvirčiais:
| Veiklų grupė |
Etapas |
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
2014 |
2015 |
|||||||||||||||||||||
| I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
I |
II |
III |
IV |
||
| 1.1. Savivaldybių karjeros centrų modelio, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su mokiniais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
I |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| II |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1.2. Profesinio orientavimo valdymo infrastruktūros savivaldybėse sukūrimas ir įdiegimas, ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose plėtotė |
I |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.1. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
I |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| II |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 2.2. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė |
I |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 3. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė |
I |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| II |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
VIII. PROGRAMOS VALDYMAS IR PRIEŽIŪRA
30. Programos valdymą ir stebėseną užtikrina Programos valdymo komitetas ir Programos stebėsenos komitetas. Programos valdymo komitetas veikia pagal Programos valdymo komiteto reglamentą. Programos stebėsenos komitetas veikia pagal Programos stebėsenos komiteto reglamentą.
31. Programos valdymo ir priežiūros schema:
| Švietimo ir mokslo ministerija |
|
|
|
Programos priežiūros komitetas |
|||||||||||
|
|
Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentas |
|
|
||||||||||||
|
|
|
|
|
||||||||||||
|
|
|
|
|
Programos stebėsenos komitetas |
|||||||||||
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
Programos valdymo komitetas |
|
|||||||||||
|
|
|
|
|
||||||||||||
|
|
|
|
|
|
|||||||||||
|
|
Įgyvendinančiosios institucijos |
|
|
|
|
||||||||||
|
|
|
|
|
Projekto vykdytojas |
|
|
|||||||||
|
|
|
|
|
|
Projektų valdymo grupės |
|
|||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||
|
|
|
|
|
Projektų administravimo grupės |
|
||||||||||
|
|
|
||||||||||||||
|
|
Tiekėjai |
|
|
|
|
|
|
||||||||
|
|
|
|
|
Projektų vykdymo grupės |
|
||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|||||||||
|
|
Centrinė perkančioj i organizacija |
|
|
|
|
|
|
||||||||
|
|
|||||||||||||||
IX. PROGRAMOS PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI
32. Programos projektai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34. Kryžminis finansavimas galimas iki 10 % nuo visų Programos veiklų grupėms skirtų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1.2 prioriteto lėšų.
35. Nacionalinę profesinio orientavimo programą sudaro aštuonių tarpusavyje glaudžiai susijusių projektų visuma: keturi projektai skirti žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, keturi – sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetams įgyvendinti. Trys iš numatytų projektų apima nacionalinį profesinio orientavimo paslaugų teikimo lygmenį, penki projektai nukreipti į profesinio orientavimo paslaugų plėtotę atskirais – bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų – lygmenims. Taip siekiama užtikrinti visos profesinio orientavimo sistemos nuoseklumą, vienovę ir tęstinumą.
Nacionalinės profesinio orientavimo
švietimo sistemoje programos,
patvirtintos Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro 2007 m.
gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2332
(Žin., 2008, Nr. 7-258),
1 priedas
(Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d.
įsakymo Nr. ISAK-3331 redakcija)
NACIONALINĖS PROFESINIO ORIENTAVIMO ŠVIETIMO SISTEMOJE PROGRAMOS VEIKLŲ GRUPIŲ APRAŠYMAS
| Eil. Nr. |
1.1. veiklų grupė. Savivaldybių karjeros centrų modelio, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su mokiniais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
||||||||||
| 1 |
Remiamos veiklos |
||||||||||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
|||||||||
| I etapas 1. Savivaldybių karjeros centrų ir mobiliųjų karjeros centrų modelis. 2. Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelis (mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, ir mokinių, besimokančių pagal formaliojo profesinio mokymo programas, ugdymas karjerai) 3. Ugdymo karjerai stebėsenos (paslaugų teikimo procesai ir jų rezultatai) modelis (suderintas su profesinių mokyklų karjeros stebėsenos modeliu ir aukštųjų mokyklų karjeros stebėsenos modeliu) pritaikytas stebėsenai savivaldybių ir bendrojo lavinimo mokyklų lygmenims. 4. Karjeros stebėsenos (paslaugų teikimo procesai ir jų rezultatai) modelis (suderintas su bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo karjerai stebėsenos modeliu ir aukštųjų mokyklų karjeros stebėsenos modeliu) pritaikytas stebėsenai profesinių mokyklų lygmeniui. 5. Profesinio orientavimo specialistų (konsultantai, mokytojai, profesijos mokytojai, socialiniai pedagogai, mokyklų psichologai, profesijos patarėjai, kt.), dirbančių su mokiniais, kvalifikacijos tobulinimas: programų rengimas, mokymų organizavimas ir kt. 6. Profesinio orientavimo priemonės (profesinio orientavimo ir ugdymo karjerai metodinės bazės rengimas savivaldybių karjeros centrų ir mobilių karjeros centrų specialistams, bendrojo lavinimo mokyklų specialistams, profesinių mokyklų specialistams bei mokiniams). |
2009 IV – 2012 III |
55,81 |
|||||||||
| 7. Naujas turinys išplėstinėms AIKOS 2 funkcijoms (filmai, nuotraukos, aprašai, kt.). 8. Paslaugos ir stebėsena (pradžia): profesinio orientavimo ir ugdymo karjerai paslaugų teikimo (konsultavimas, mokinių mokymai ir kt.) ir stebėsenos organizavimas (duomenų rinkimas, apdorojimas, ataskaitų rengimas ir kt.) įgyvendinimas savivaldybių karjeros centruose ir mobiliuosiuose karjeros centruose, bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose). |
2012 IV – 2014 IV |
54 |
|||||||||
| II etapas 1. Sukurtų savivaldybių karjeros centrų ir mobiliųjų karjeros centrų modelio, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokinių ugdymo karjerai modelio ir karjeros stebėsenos modelio bei profesinio orientavimo priemonių ekspertinis vertinimas, atnaujinimas, leidyba ir platinimas. 2. Paslaugos ir stebėsena (tęsinys): modelių įgyvendinimas, profesinio orientavimo ir ugdymo karjerai paslaugų teikimo (konsultavimas, mokinių mokymai ir kt.) ir stebėsenos organizavimas (duomenų rinkimas, apdorojimas, ataskaitų rengimas ir kt.) įgyvendinimas savivaldybių karjeros centruose ir mobiliuosiuose karjeros centruose, bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose).
|
|
|
|||||||||
| 2 |
Pareiškėjas |
Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras |
|||||||||
| 3 |
Partneriai |
Nėra |
|||||||||
| 4 |
Tikslinės grupės |
Savivaldybių karjeros centrų specialistai, profesinio orientavimo specialistai, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų vadovai, mokytojai, profesijos mokytojai, kiti mokyklose dirbantys specialistai, mokiniai |
|||||||||
| 5 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos 1.1 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties profesinio orientavimo srityje. 3. Projektą teikianti institucija turi įgyvendinti Profesinio orientavimo strategiją turi atlikti profesinio informavimo, karjeros planavimo, organizavimo ir koordinavimo šalyje funkcijas ir tai išdėstyta nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. ISAK-1365. |
|||||||||
| 6 |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
|||||||||
| 7 |
Įgyvendinančioji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
|||||||||
| 8 |
Paramos intensyvumas, % |
100% |
|||||||||
| 9 |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
|||||||||
| Eil. Nr. |
1.2. veiklų grupė. Profesinio orientavimo valdymo infrastruktūros savivaldybėse sukūrimas ir įdiegimas, ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose plėtotė |
||||||||||
| 1 |
Remiamos veiklos |
||||||||||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos sumą mln. Lt |
|||||||||
| 1. Profesinio orientavimo valdymo infrastruktūra savivaldybėse: patalpų renovacija, rekonstravimas ir pritaikymas mokinių profesiniams orientavimo paslaugų teikimui ir stebėsenai, aprūpinimas baldais, organizacine ir kita įranga, autobusų mobiliesiems karjeros centrams įgijimas; 2. Interaktyvaus ryšio centras LMITKC ir interaktyvaus ryšio priemonės mobiliesiems karjeros centrams. 3. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūra bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose: PIT plėtotė, jų pritaikymas ugdymo karjerai paslaugoms, stebėsenai, bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų patalpų renovacija, rekonstravimas ir pritaikymas mokinių ugdymo karjerai paslaugų teikimui ir stebėsenai, aprūpinimas baldais, organizacine ir kita įranga, kt.) 4. Stebėsenos programinės įranga (atitinkanti 1.1 veiklų grupėje aprašytą turinį): įrangos įsigijimas, projektavimas ir diegimas. |
2010 III – 2013 II |
36,8 |
|||||||||
| 2. |
Pareiškėjas |
Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras |
|||||||||
| 3. |
Partneriai |
Nėra. |
|||||||||
| 4.. |
Tikslinės grupės |
Savivaldybių karjeros centrų specialistai, profesinio orientavimo specialistai (profesijos patarėjai, socialiniai pedagogai, mokyklų psichologai, karjeros konsultantai), mokytojai, profesinių mokyklų mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai, kt. |
|||||||||
| 5. |
Projekto atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos 1.2 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties profesinio orientavimo srityje. 3. Projektą teikianti institucija turi įgyvendinti Profesinio orientavimo strategiją turi atlikti profesinio informavimo, karjeros planavimo, organizavimo ir koordinavimo šalyje funkcijas ir tai išdėstyta nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. ISAK-1365. |
|||||||||
| 6. |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
|||||||||
| 7. |
Įgyvendinančioji institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
|||||||||
| 8. |
Paramos intensyvumas, % |
100% |
|||||||||
| 9. |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
|||||||||
| Eil. Nr. |
2.1 veiklų grupė. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelių plėtotė ir įdiegimas, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimas, jiems skirtų priemonių sukūrimas |
||||||||||
| 1 |
Remiamos veiklos |
||||||||||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
|||||||||
| 1. Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai modelis: rengimas ir atnaujinimas. 2. Karjeros stebėsenos (paslaugų teikimo procesų ir jų rezultatų sekimo) modelis (suderintas su bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo karjerai stebėsenos modeliu ir profesinių mokyklų mokinių karjeros stebėsenos modeliu) aukštųjų mokyklų lygmeniui. 3. Profesinio orientavimo specialistų (karjeros konsultantų), dirbančių su studentais kvalifikacijos tobulinimas (programų rengimas, mokymų organizavimas ir kt.): 4. Profesinio orientavimo priemonės (ugdymo karjerai metodinės bazės rengimas ir atnaujinimas karjeros konsultantams ir studentams): programos ir kitos taikomosios studentų ugdymo karjerai priemonės (karjeros valdymo kompetencijų vertinimo instrumentas, karjeros bibliotekų metodinė bazė, informaciniai ištekliai ir kt.) 5. Paslaugos ir stebėsena (pradžia): modelių įgyvendinimas, paslaugų teikimo (konsultavimas, studentų mokymai ir kt.) ir stebėsenos organizavimas (duomenų rinkimas, apdorojimas, ataskaitų rengimas ir kt.) aukštosiose mokyklose. |
2009 IV – 2012 III |
10,4 |
|||||||||
| II etapas: 1. Paslaugos ir stebėsena (tęsinys): modelių įgyvendinimas, ugdymo karjerai paslaugų teikimo (konsultavimas, studentų mokymai ir kt.) ir stebėsenos organizavimas (duomenų rinkimas, apdorojimas, ataskaitų rengimas ir kt.) aukštosiose mokyklose. 2. Sukurto aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos modelio bei profesinio orientavimo priemonių ekspertinis vertinimas, atnaujinimas, leidyba ir platinimas, rekomendacijų tolesnei veiklai parengimas ir kt. |
2012 IV – 2014 IV |
4,2 |
|||||||||
| 2 |
Pareiškėjas |
Aukštosios mokyklos. Pareiškėjas atrenkamas Nacionalinės profesinio orientavimo švietimo sistemoje programos veiklų grupių „Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas“ ir „Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė“ valstybės projektų aprašymų atrankos darbo grupės, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-3299 „Dėl Nacionalinės profesinio orientavimo švietimo sistemoje veiklų grupių „Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas“ ir „Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė“ valstybės projektų aprašymų atrankos darbo grupės sudarymo“. |
|||||||||
| 3 |
Partneriai |
Aukštosios mokyklos, ekspertinės institucijos, asociacijos |
|||||||||
| 4 |
Tikslinės grupės |
Aukštųjų mokyklų studentai ir aukštųjų mokyklų karjeros konsultantai. |
|||||||||
| 5 |
Projekto atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti Programos 4.1 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. |
|||||||||
| 6 |
Projekto prioritetiniai kriterijai |
Projektas turi atitikti šiuos prioritetinius kriterijus: 1. Projektą teikianti institucija turi vykdyti pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopos programas ne mažiau kaip penkiose studijų srityse. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties, sėkmingai įgyvendinant ne mažiau kaip du ES struktūrinių fondų projektus studentų karjeros srityje, kurių rezultatų tęstinumas ir panaudojimas nacionaliniu lygiu būtų užtikrinamas teikiamo projekto paraiškoje. 3. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties, sėkmingai vykdant ES struktūrinių fondų projektus, kurio pasiekimai būtų įvairių Lietuvos regionų universitetų, kolegijų ir institutų bendradarbiavimo rezultatas. 4. Projektą teikianti institucija turi savo struktūroje turėti Karjeros centrą su išplėtota informacine technologine infrastruktūra, kurio veiklos perspektyvą teigiamai įvertino tarptautiniai ekspertai. 5. Projektą teikianti institucija turi savo struktūroje turėti Skaičiavimo centrą pasižymintį ilgamete patirtimi informacinių sistemų kūrimo, palaikymo ir modernizavimo bei duomenų bazių valdymo srityje. 6. Projektą teikianti institucija turi plačiai bendradarbiauti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apsikeitimo klausimais. |
|||||||||
| 7 |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
|||||||||
| 8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
|||||||||
| 9 |
Paramos intensyvumas, % |
100% |
|||||||||
| 10 |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
|||||||||
| Eil. Nr. |
2.2 veiklų grupė. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos mokyklose plėtotė infrastruktūros aukštosiose |
||||||||||
| 1 |
Remiamos veiklos |
||||||||||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
|||||||||
| 1. Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūra aukštosiose mokyklose: aukštųjų mokyklų patalpų renovacija, rekonstravimas ir pritaikymas studentų ugdymo karjerai paslaugų teikimui ir stebėsenai; karjeros centrų, karjeros bibliotekų įrengimas, aprūpinimas baldais, organizacinė ir kita įranga, kt. |
2010 III – 2013 II |
10,5 |
|||||||||
| 2. Stebėsenos programinė įranga (atitinkanti 2.1 veiklų grupėje aprašytą turinį): įrangos įsigijimas, projektavimas ir įdiegimas. |
|||||||||||
| 2 |
Pareiškėjas |
Aukštosios mokyklos. Pareiškėjas atrenkamas Nacionalinės profesinio orientavimo švietimo sistemoje programos veiklų grupių „Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas“ ir „Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė“ valstybės projektų aprašymų atrankos darbo grupės, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. ISAK-3299 „Dėl Nacionalinės profesinio orientavimo švietimo sistemoje veiklų grupių „Aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai modelio sukūrimas ir įdiegimas“ ir „Ugdymo karjerai ir karjeros stebėsenos infrastruktūros aukštosiose mokyklose plėtotė“ valstybės projektų aprašymų atrankos darbo grupės sudarymo“. |
|||||||||
| 3 |
Partneriai |
Aukštosios mokyklos, ekspertinės institucijos, asociacijos |
|||||||||
| 4 |
Tikslinės grupės |
Aukštųjų mokyklų I ir II studijų pakopų studentai ir aukštųjų mokyklų karjeros konsultantai. |
|||||||||
| 5 |
Projekto atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti Programos 4.2 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. |
|||||||||
| 6 |
Projekto prioritetiniai kriterijai |
Projektas turi atitikti šiuos prioritetinius kriterijus: 1. Turėti patirtį, sėkmingai įgyvendinant ES struktūrinių fondų projektus aukštųjų mokyklų infrastruktūros plėtros srityje. 2. Turėti kompiuterių tinklą, sukurtą pagal šiuolaikines duomenų perdavimo ir valdymo technologijas ir sujungtą su Lietuvos, Europos ir pasaulio kompiuterių tinklais. |
|||||||||
| 7 |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
|||||||||
| 8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
|||||||||
| 9 |
Paramos intensyvumas, % |
100% |
|||||||||
| 10 |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
|||||||||
| Eil. Nr. |
3 veiklų grupė. Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotė |
||||||||||
| 1 |
Remiamos veiklos |
||||||||||
| Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
|||||||||
| I etapas |
2009 IV – 2012 III |
6,9 |
|||||||||
| 1. AIKOS 2 informacinės sistemos kūrimas, papildant ją nauju turiniu, sukurtu 1.1 veiklų grupėje, plėtojant esamas AIKOS funkcijas (interaktyvi programa mokinių profesinių interesų pažinimui, naujos priemonės konsultantams, patobulintas nuotraukų bei filmų apie profesijas tvarkymo ir pateikimo modulis, naujos statistinės lentelės; duomenų mainų tarp AIKOS 2 ir kitų informacinių sistemų modulių funkcionalumo plėtimas ir tobulinimas ir kt.) |
|||||||||||
| 2. AIKOS 2 reikalingų švietimo registrų ir klasifikatorių atnaujinimai. |
|||||||||||
| II etapas |
2012 IV – 2014 IV |
2,1 |
|||||||||
| 1. AIKOS 2 informacinės sistemos atnaujinimų realizavimas (duomenų importo iš SODROS modulis, interaktyvaus ryšio centro sukurtų vaizdo įrašų talpinimo ir pateikimo modulis, AIKOS vartotojo formuojamas ir valdomas modulis „Mano karjera“, integruotos profesinio informavimo ir konsultavimo priemonių ir paslaugų saugojimo, tvarkymo ir paieškos modulis, dinaminių (vartotojo formuojamos struktūros) statistikos lentelių kūrimo modulis, naujas dizainas ir kt.) |
|||||||||||
| 2 |
Pareiškėjas |
Švietimo informacinių technologijų centras |
|||||||||
| 3 |
Partneriai |
Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras |
|||||||||
| 4 |
Tikslinės grupės |
Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai |
|||||||||
| 5 |
Projekto atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Programos 5 veiklų grupės įgyvendinimo etapus ir jų veiklas. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties profesinio orientavimo srityje. 3. Projektą teikianti institucija yra valstybinė biudžetinė švietimo įstaiga, atsakinga už informacinių technologijų kūrimą diegimą ir taikymą švietimo sistemoje, kuriai pavedama diegti, plėtoti ir administruoti Lietuvos švietimo informacinę sistemą koordinuoti jos eksploatavimą (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1261 patvirtinti nuostatai). |
|||||||||
| 6 |
Projektų atrankos būdas |
Valstybės projektų planavimas |
|||||||||
| 7 |
Įgyvendinančioji institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
|||||||||
| 8 |
Paramos intensyvumas, % |
100% |
|||||||||
| 9 |
Įgyvendinimo vieta |
Lietuvos Respublika |
|||||||||