LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL PARAMOS LIETUVOS VYNO SEKTORIUI 2014–2018 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO IR DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2008 M. GRUODŽIO 2 D. ĮSAKYMO Nr. 3D-654 „DĖL PARAMOS LIETUVOS VYNO SEKTORIUI 2009–2013 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

 

2013 m. spalio 23 d. Nr. 3D-727

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 (Žin., 1998, Nr. 83-2327; 2010, Nr. 125-6405), ir įgyvendindamas 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimo ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL 2007 L 299, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL 2013 L 158, p. 1), 2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 555/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisyklės, taikomos vyno sektoriaus paramos programoms, prekybai su trečiosiomis šalimis, gamybos potencialui ir kontrolei (OL 2008 L 170, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 752/2013 (OL 2013 L 210, p. 17), nuostatas:

1. T v i r t i n u Paramos Lietuvos vyno sektoriui 2014–2018 metų programą (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 3D-654 „Dėl Paramos Lietuvos vyno sektoriui 2009–2013 metų programos patvirtinimo“.

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                     Vigilijus Jukna

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2013 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 3D-727

 

PARAMOS LIETUVOS VYNO SEKTORIUI 2014–2018 METŲ PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Paramos Lietuvos vyno sektoriui 2014–2018 metų programa (toliau – Nacionalinė vyno programa) parengta vadovaujantis 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiu bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (OL 2007 L 299, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 517/2013 (OL 2013 L 158, p. 1), 2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 555/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 479/2008 dėl bendro vyno rinkos organizavimo įgyvendinimo taisyklės, taikomos vyno sektoriaus paramos programoms, prekybai su trečiosiomis šalimis, gamybos potencialui ir kontrolei (OL 2008 L 170, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. liepos 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 752/2013 (OL 2013 L 210, p. 17), ir atsižvelgiant į Nacionalinės paramos programos vyno sektoriuje įgyvendinimo gaires, parengtas Europos Komisijos, vadovaujantis Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1234/2007 ir Komisijos reglamentu (ES) Nr. 555/2007 , bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ (Žin., 2006, Nr. 110-4171).

2. Nacionalinėje vyno programoje numatytos priemonės gali būti įgyvendintos ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 31 d.

 

II. NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS TIKSLAI, ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR UŽDAVINiai

 

3. Šiuo metu Lietuvoje pagaminto putojančio vyno eksportas į trečiąsias šalis yra labai mažas ir sudaro apie 3 proc. nuo pagaminto kiekio. Nacionalinės vyno programos tikslai: 1) pasibaigus paramos įgyvendinimo laikotarpiui, padidinti 20 proc. Lietuvoje pagaminto putojančio vyno iš Chardonnay vynuogių veislės eksportą į trečiąsias šalis, lyginant su 2009–2013 metų vidurkiu, 2) suteikti vartotojams daugiau informacijos apie Europos Sąjungoje auginamą vyninę vynuogių veislę Chardonnay.

4. Nacionalinei vyno programai įgyvendinti numatytos šios rėmimo priemonės:

4.1. viešieji ryšiai, rėmimas arba reklama, kuriomis siekiama pabrėžti Europos Sąjungos putojančių vynų privalumus, ypač kokybės, maisto saugos ir aplinkosaugos požiūriu;

4.2. dalyvavimo tarptautinės svarbos renginiuose, mugėse arba parodose;

4.3. informavimo kampanijų, susijusių su ES reikalavimais taikomoms kilmės vietos bei geografinėms nuorodoms ir ekologinei gamybai;

4.4. naujų rinkų paieškos, reikalingos prekybai plėsti;

4.5. tyrimų rėmimo ir informavimo priemonių taikymo rezultatams įvertinti.

5. Nacionalinės vyno programos uždavinys – užtikrinti 4 punkte išvardintų Nacionalinės vyno programos rėmimo priemonių įgyvendinimą.

 

III. SURENGTŲ KONSULTACIJŲ REZULTATAI

 

6. Ketinimą dalyvauti Nacionalinėje vyno programoje pareiškė du gamintojai – AB „Alita“ ir UAB „Italiana LT“. AB „Alita“ šiuo metu gamina keletą putojančių vynų iš Chardonnay vynuogių veislės, o UAB „Italiana LT“ pradėjo gaminti putojantį vyną iš Chardonnay vynuogių veislės nuo 2013 metų kovo mėnesio.

 

IV. APLINKYBIŲ ĮVERTINIMAS

 

7. Putojantis vynas Lietuvoje pradėtas gaminti 1980 m., tačiau vynai su saugoma geografine nuoroda ar su saugoma kilmės vietos nuoroda negaminami. Šiuo metu putojantį vyną tiek rezervuariniu (Charmat), tiek tradiciniu (fermentacija vyksta butelyje) metodais gamina trys įmonės – AB „Alita“, UAB „Boslita“ ir KO bei UAB „Italiana LT“. Žaliava putojančio vyno gamybai perkama Prancūzijoje, Italijoje, Vengrijoje, Ispanijoje ir kitose Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse.

8. Pastaraisiais metais pastebimas putojančio vyno gamybos augimas (1 lentelė). 2012 m. pagaminta 4,2 mln. litrų putojančio vyno. Lietuvoje pagaminto putojančio vyno eksporto dalis yra labai maža, 2010–2011 m. sudarė 1,2 proc., o 2012 m. sudarė 2,4 proc.

9. Pagrindinės šalys, į kurias eksportuojamas Lietuvoje pagamintas putojantis vynas, yra Rusija, Baltarusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

 

1 lentelė

 

Putojančio vyno gamyba Lietuvoje ir eksportas į trečiąsias šalis, litrais

 

Eil. Nr.

Vyno gamyba ir eksportas

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

1.

Gamyba (tik putojantis vynas, KN 2204.10)

5 376 997

2 936 327

4 342 532

4 371 894

4 227 338

2.

Lietuviškos kilmės putojančio vyno eksportas:

87 990

114 856

50 256

53 276

99 924

2.1.

Baltarusija

30 000

35 676

0

9 720

28 350

2.2.

Rusija

0

0

0

3 848

24 045

2.3.

Jungtinės Amerikos Valstijos

56 169

79 173

48 546

37 548

46 305

2.4.

Kinija

0

0

0

2 160

360

3.

Vyno eksporto dalis nuo gamybos, proc.

1,6

3,9

1,2

1,2

2,4

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos statistikos departamentas.

 

V. NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR VERTINIMO KRITERIJAI

 

10. Pagal Nacionalinę vyno programą parama skiriama iš Chardonnay vynuogių veislės Lietuvoje pagamintam putojančiam vynui.

11. Remiantis gamintojų pateikta informacija, rėmimo priemonės Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo laikotarpiu planuojamos vykdyti Rusijoje, Baltarusijoje ir Kinijoje.

12. Įgyvendinus Nacionalinę vyno programą, prognozuojama, kad iki 2018 m.:

12.1. padidės putojančio vyno gamybos Lietuvoje pridėtinė vertė;

12.2. išaugs kitose ES valstybėse narėse pagamintam vynui iš Chardonnay vynuogių veislės (naudojamo putojančio vyno gamybai) paklausa;

12.3. išaugs įmonių, dalyvaujančių Nacionalinėje vyno programoje, konkurencingumas ne tik trečiose šalyse, bet ir ES rinkoje;

12.4. prisidės prie ES vynų, kaip aukštos kokybės produktų, įvaizdžio kūrimo trečiųjų šalių rinkose;

12.5. išaugs trečiųjų šalių vartotojų žinojimas apie ES auginamą Chardonnay vyninę vynuogių veislę bei jos išskirtines savybes.

13. Nacionalinės vyno programos vertinimo kriterijai ir kiekybiniai rodikliai (2 lentelė):

13.1. putojančių vynų eksporto padidėjimas į trečiąsias šalis, proc.;

13.2. dalyvavimas parodose, vnt.;

13.3. specialistų, ekspertų, importuotojų, dalyvavusių vynų degustacijose, skaičius, vnt.;

13.4. specialistų, ekspertų, importuotojų dalyvavusių vyno degustacijoje, kurie susisiekė su gamintoju, skaičius, vnt.;

13.5. vynų, pagamintų iš Chardonnay vynuogių veislės, pardavimų tendencijos po šešių mėnesių, pasibaigus parodai toje šalyje, skaičius, vnt.;

13.6. išsiųstų elektroninių laiškų dėl būsimų kontaktų užmezgimo, skaičius, vnt.;

13.7. publikuotų spaudoje straipsnių arba reklaminių skrajučių, skirtų prekybos vietoms, ryšių su visuomene kampanijos metu, skaičius per mėnesį, vnt.

 

2 lentelė

Nacionalinės vyno programos kriterijai ir kiekybiniai rodikliai

 

Nacionalinės vyno programos rodikliai, vertinimo kriterijų pavadinimai

Vertinimo kriterijų reikšmės

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Putojančių vynų eksporto padidėjimas į trečiąsias šalis, proc.

 

 

20

 

 

Dalyvavimas parodose, vnt.

2

2

2

2

2

Specialistų, ekspertų, importuotojų, dalyvavusių vynų degustacijose, skaičius, vnt.

50

50

50

50

50

Specialistų, ekspertų, importuotojų, dalyvavusių vyno degustacijoje, kurie susisiekė su gamintoju, skaičius, vnt.

5

5

5

5

5

Išsiųstų elektroninių laiškų dėl būsimų kontaktų užmezgimo, skaičius, vnt.

80

80

80

80

80

Publikuotų spaudoje straipsnių arba reklaminių skrajučių, skirtų prekybos vietoms, ryšių su visuomene kampanijos metu, skaičius per mėnesį, vnt.

1

1

1

1

1

 

VI. NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS FINANSAVIMAS

 

14. Paramos lėšos Nacionalinei vyno programai skiriamos iš EŽŪGF pagal 2014–2018 metų finansavimo planą (priedas), parengtą atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 Xb priede Lietuvai atitinkamiems EŽŪGF finansiniams metams nustatytą sumą. Valstybės pagalba iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto neteikiama.

 

VII. NACIONALINĖS VYNO PROGRAMOS PRIEŽIŪRA

 

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 987 Žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM) yra paskirta EŽŪGF kompetentingąja institucija. Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo laikotarpiu ŽŪM gaus iš atsakingų institucijų informaciją apie patvirtintos programos įgyvendinimo eigą.

16. VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (toliau – Rinkos reguliavimo agentūra) yra atsakinga už žemės ūkio ir maisto produktų intervencinį pirkimą ir kitas intervencines priemones, įskaitant paramos priemones vidaus vartojimui ir perdirbimui skatinti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 987 Rinkos reguliavimo agentūra yra atsakinga už Nacionalinės vyno programos įgyvendinimą ir teisingą lėšų paskirstymą.

17. Rinkos reguliavimo agentūra vykdys Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo stebėseną ir kontrolę, kontroliuos ūkio subjektų daromas išlaidas bei teiks Nacionalinei mokėjimo agentūrai pagrindžiančius dokumentus apie atliktus administravimo ir kontrolės veiksmus ir ŽŪM ataskaitas apie Nacionalinės vyno programos įgyvendinimo eigą, priims sprendimą dėl lėšų išmokėjimo paramos gavėjams arba paramos lėšų susigrąžinimo, administruos užstatus.

18. Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra atsakinga už maisto produktų (išskyrus grūdus), kuriems taikomos intervencinės priemonės, sudėties, kokybės, pakuotės ir ženklinimo atitikties nustatytiems reikalavimams tikrinimą, šių maisto produktų gamybos bei perdirbimo priežiūrą ir tikrinimą, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 987.

19. Už paramos išmokėjimą pareiškėjams, lėšų apskaitą ir ataskaitų teikimą ŽŪM, pareiškėjams nepagrįstai išmokėtos paramos išieškojimą atsakinga Nacionalinė mokėjimo agentūra.

 

_________________

 

Paramos Lietuvos vyno sektoriui

2014–2018 metų programos

priedas

 

PARAMOS LIETUVOS VYNO SEKTORIUI 2014–2018 METŲ

PROGRAMOS FINANSAVIMO PLANAS

 

Finansiniai metai*

2014 m.

2015 m.

2016 m.

2017 m.

2018 m.

Skirta suma, eurais

(ekvivalentas litais)

45 000

(155376)

45 000

(155376)

45 000

(155376)

45 000

(155376)

45 000

(155376)

 

 

* EŽŪGF metai.

 

_________________