LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA

 

Į S A K Y M A S

DĖL NĖŠTUMO NUTRAUKIMO OPERACIJOS ATLIKIMO TVARKOS

 

1994 m. sausio 28 d. Nr. 50

Vilnius

 

Siekdamas mažinti nėštumo nutraukimo operacijų ir su jomis susijusių komplikacijų skaičių:

1. Nustatau nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarką (1 priedas).

2. Tvirtinu motinos ir vaisiaus sveikatai bei gyvybei grėsmingų ligų ir būsenų sąrašą (2 priedas).

3. Įsakymas įsigalioja, jį paskelbus „Valstybės žiniose“.

4. Nustatau, kad Lietuvos Respublikoje nebegalioja TSRS Sveikatos apsaugos ministerijos 1982.03.16 įsakymu Nr. 234 patvirtinta nėštumo nutraukimo operacijų atlikimo tvarka.

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                          JURGIS BRĖDIKIS

______________

 


Sveikatos apsaugos ministerijos

1994 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 50

1 priedas

 

NĖŠTUMO NUTRAUKIMO OPERACIJOS ATLIKIMO TVARKA

 

1. Nėštumo nutraukimas pagal moters pageidavimą.

1.1. Moteriai pageidaujant, leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų. Didesnį nei 12 sav. nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai (2 p.).

1.2. Kontraindikacijos nėštumui nutraukti:

ūmūs ir poūmiai genitalijų uždegimai;

ūmūs ir poūmiai kitos lokalizacijos uždegimai;

ūmios infekcinės ligos.

Nėštumo nutraukimo operaciją leidžiama atlikti tik išgydžius šias ligas.

1.3. Visais atvejais nėštumas gali būti nutraukiamas tik stacionaro ginekologijos skyriuje.

1.4. Dėl siuntimo į ginekologijos stacionarą moteris turi kreiptis į ambulatorinę pagalbą teikiantį gydytoją akušerį- ginekologą.

1.5. Iki išduodant siuntimą nėštumui nutraukti, būtina moteriai (pageidautina ir sutuoktiniui) paaiškinti apie nėštumo nutraukimo žalą moters sveikatai, fizinę ir moralinę žalą abiems sutuoktiniams. Šią informaciją pateikia siuntimą išduodantis gydytojas akušeris-ginekologas, o pirmojo nėštumo atveju – gydytojas kartu su moterų konsultacijos vedėju. Pageidautina, kad pokalbyje dalyvautų psichologas.

1.6. Nutraukiant nėštumą nepilnametėms iki 16 metų, būtinas, o nuo 16 iki 18 metų pageidautinas raštiškas sutikimas vieno iš tėvų, įtėvių, globėjų, rūpintojų ar faktiškai jas auginančių asmenų. Sutikimą duodantis asmuo turi atvykti pats arba jo rašytinis sutikimas turi būti patvirtintas notaro.

1.7. Iki išduodant siuntimą nėštumui nutraukti, moterų konsultacijos gydytojas akušeris-ginekologas nustato nėštumo laiką ir išsiaiškina, ar nėra kontraindikacijų šiai operacijai.

Nėščiajai atliekami:

bendras kraujo tyrimas;

kraujo tyrimas dėl WAR;

tepinėlis iš gimdos kaklelio;

kraujo grupė ir Rh;

kraujo tyrimas dėl AIDS atliekamas, tik esant klinikiniams, epidemiologiniams simptomams, pacientei sutikus ar jai pageidaujant.

Esant indikacijoms, atliekami ir kiti klinikiniai laboratoriniai bei specialūs tyrimai.

Tyrimų duomenys įrašomi į ambulatorinę kortelę.

1.8. Siuntime nėštumui nutraukti (fNr. 028/y) turi būti pažymėta: nėštumo laikas, tyrimų rezultatai, o esant medicininėms indikacijoms susirgimas, dėl kurio gali būti nutraukiamas nėštumas.

1.9. Ginekologijos stacionare iki nėštumo nutraukimo operacijos moteris turi raštu pareikšti apie savo apsisprendimą nutraukti nėštumą.

1.10. Nėštumo nutraukimo operacijas atlieka stacionarų ginekologijos skyrių gydytojai akušeriai-ginekologai, o mikroabortus moterų konsultacijų, kuriose įrengtos operacinės, gydytojai akušeriai-ginekologai.

1.11. Ginekologijos stacionare turi būti užpildyta istorija (fNr. 003-1/a), į kurią įklijuojamas siuntimas ir moters raštiškas sutikimas nutraukti nėštumą.

Nėštumo nutraukimo operacijos registruojamos operacijų žurnale.

1.12. Nėštumo nutraukimo operacijos turi būti atliekamos tik nuskausminus.

1.13. Po pirmojo nėštumo nutraukimo operacijos, esant Rh(-), suleidžiamas antirezus D imunoglobulinas.

1.14. Apie moters išrašymo iš ginekologijos stacionaro laiką sprendžia gydytojas akušeris-ginekologas.

1.15. Po nėštumo nutraukimo operacijos gydytojas akušeris- ginekologas dirbančioms moterims gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą ne ilgiau kaip 2 kalendorinėms dienoms. Esant komplikacijoms, nedarbingumo pažymėjimas tęsiamas taisyklėse nustatyta tvarka (žr. Nedarbingumo pažymėjimų davimo taisyklės 1991m. liepos 29 d.).

1.16. Savaiminio persileidimo ar nėštumo nutraukimo pagal medicinines indikacijas atvejais dirbančioms moterims išduodamas nedarbingumo pažymėjimas nuo pirmos nedarbingumo dienos (žr. Nedarbingumo pažymėjimų davimo taisyklės 1991 m. liepos 29 d.).

1.17. Po nėštumo nutraukimo operacijos stacionaro gydytojas akušeris-ginekologas privalo išsiųsti išrašą fNr. 027/a į moterų konsultaciją, išdavusią siuntimą.

1.18. Gydytojas akušeris-ginekologas, apžiūrėjęs pacientę ir įtaręs, kad jai galėjo būti atliktas kriminalinis abortas, skubiai informuoja įstaigos vadovą, o pastarasis prokuratūrą.

2. Kontraindikuotino nėštumo nutraukimas.

2.1. Jei dėl nėštumo motinos gyvybei ir sveikatai gresia pavojus, jis nutraukiamas, neatsižvelgiant į nėštumo laiką (Motinos ir vaisiaus sveikatai bei gyvybei grėsmingų ligų ir būsenų sąrašas 2 priede).

Nėštumas nutraukiamas tik atsiradus realiai grėsmei motinos sveikatai ir gyvybei. Rekomenduotina nėštumą nutraukti iki 12 nėštumo savaičių.

2.2. Grėsmingų motinos ir vaisiaus gyvybei bei sveikatai ligų ir būsenų atvejais fertilinio amžiaus moterys turi būti dispanserizuotos. Norinčios gimdyti moterys turi būti nuodugniai ištirtos prieš pastojant. Nėštumo planavimo, tęsimo, ilgalaikės kontracepcijos priemonių parinkimo, kai nėštumas kontraindikuotinas, klausimus sprendžia gydytojų komisija. Ji įvertina ir indikacijas nėštumui nutraukti.

2.3. Gydytojų komisijos veikia Vilniaus universitetinėje moterų klinikoje, Kauno medicinos akademijos akušerijos- ginekologijos klinikoje, Klaipėdos m. ligoninėje, Šiaulių ir Panevėžio respublikinėse ligoninėse.

Gydytojų komisijos pirmininku turi būti skiriamas akušeris- ginekologas. Be jo, į komisiją turi įeiti terapeutas, neuropatologas ir kviečiamas gydytojas specialistas pagal ligos profilį. Komisijos pirmininkas skiriamas, suderinus su perinatologijos centrų vadovais.

Su gydytojų komisijos sprendimu moteris supažindinama pasirašytinai. Gydytojų komisijos išvada dėl nėštumo nutraukimo pagal medicinines indikacijas turi būti patvirtinta komisijos narių ir jos pirmininko parašais bei gydymo įstaigos antspaudu. Išvada surašoma į dokumentą Nr. 27. Psichikos ar veneros ligų atvejais šis dokumentas perduodamas į akušerijos-ginekologijos stacionarą tiesiogiai.

2.4. Diagnozavus nesuderinamą su gyvybe vaisiaus apsigimimą, nėštumas gali būti nutraukiamas, tik išaiškinus moteriai (pageidautina ir sutuoktiniui) galimas priešlaikinio nėštumo nutraukimo pasekmes motinos sveikatai.

2.5. Ilgesnis nei 12 savaičių nėštumas pagal medicinines indikacijas nutraukiamas Vilniaus ir Kauno perinatologijos centruose.

2.6. Moterys nėštumui nutraukti pagal medicinines indikacijas vežamos respublikinių ligoninių transportu.

3. Visais atvejais nėštumui nutraukti būtinas moters (pageidautinas ir sutuoktinio) sutikimas.

4. Kontraindikuotino nėštumo nutraukimo operacijos atliekamos nemokamai, kitais atvejais yra apmokamos pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus įkainius.

 

Pastaba. Nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos privalo laikytis ir privačia praktika besiverčiantys gydytojai akušeriai- ginekologai.

 

MOTINOS IR VAIKO SVEIKATOS APSAUGOS

SKYRIAUS VIRŠININKĖ                                                                               V. VAINAUSKIENĖ

______________


Sveikatos apsaugos ministerijos

1994 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 50

2 priedas

 

LIGOS IR BŪSENOS, KURIOS GALI BŪTI GRĖSMINGOS NĖŠČIOS MOTERS IR VAISIAUS GYVYBEI BEI SVEIKATAI

 

Eil. Nr

IX Tarptautinės ligų klasifikacijos rubrika

Liga arba būsena

Susirgimo forma, stadija, laipsnis

Pastabos

I. Infekcinės ir parazitinės ligos

1.

1.056

Raudonukė ir kontaktas

 

Serologiškai patvirtinus, su ja nutraukiamas iki 16 nėštumo sav.

2.

1.130

Toksoplazmozė

 

Pirmi 3 nėštumo mėn., atsiradus IgM klasės antikūnams

3.

771.1

Citomegalo virusinė infekcija

 

 

4.

 

ŽIV infekcija

 

 

5.

 

AIDS

 

 

II. Augliai

1.

140-184

Visų lokalizacijų piktybiniai augliai

 

 

III. Endokrininės ligos

1.

242.0-9

Tireotoksikozė

Sunkios formos

 

2.

243, 244

Įgimta ir įgyta hipotireozė

Nekompensuota

 

3.

250. 0-0

Abiejų sutuoktinių cukrinis diabetas, diabetinė proliferuojanti retinopatija ir nefropatija

 

 

 

252.0

Hiperparatireozė

 

 

 

252.1

Hipoparatireozė

 

 

 

255.0,1

Antinksčių ligos

 

 

 

3-6

Kušingo ligos spindulinis ir medikamentinis gydymas

 

 

4.

277.3

Amiloidozė

Aktyvi fazė arba pastebimi liekamieji reiškiniai po specifinio gydymo

 

IV. Kraujo ir kraujodaros organų ligos

1.

284.0.8.9 2870-8

Aplastinė anemija Purpura ir kitos hemoraginės būklės

Dažnai recidyvuojantys arba sunkios formos

 

V. Psichikos sutrikimai

1.

295

Šizofreninės psichozės

 

 

2.

303

Lėtinis alkoholizmas

 

 

3.

304

Toksikomanija, narkomanija

 

 

4.

317-319

Protinis atsilikimas

Vidutinio sunkumo ir sunkus

 

VI. Jutimo organų ir nervų sistemos ligos.Uždegiminės CNS ligos

1.

323

Encefalitas, mielitas ir encefalomielitas

 

 

 

123.1

Cisticerkozė

 

 

2.

330.0

Paveldimos ir degeneracininės CNS ligos

 

 

 

331.0

Alcheimerio liga, Piko liga

 

 

 

333

Ekstrapiramidinės sistemos ligos

 

 

 

334

Fridreicho ataksija

 

 

 

335.1,2

Spinalinė raumenų atrofija, pirminė smegenėlių degeneracija

 

 

3.

340

Išsėtinė sklerozė

Visų formų

 

 

341

Kitos demielinizuojančios CNS ligos

 

 

4.

347

Katapleksija ir narkolepsija

 

 

5.

357

Uždegiminė ir toksinė neuropatija

Visų formų

 

6.

359.0-9

Raumenų distrofijos ir kitų rūšių miopatijos

 

 

7.

361.0-9

Šviežias tinklainės atšokimas

 

 

8.

363.0-2

Aktyvūs chorioretinaliniai uždegimai

 

 

9.

364.0-3

Rainelės ir krumplyno uždegimai

 

 

10.

743.2

Įgimta glaukoma

Visų stadijų

 

11.

369.0,1,2

Aklumas arba ryškus abiejų akių regos sumažėjimas (žemiau 0.05)

 

 

12.

370,371

Ragenos opa, virusinis keratitas

Sunkių formų

 

13.

377.3

Regos nervo neuritas

 

 

14.

 

Po keratomijos operacijos, po kiaurinės keratoplastikos, po kiaurinių akies sužeidimų, jei yra išlikęs regėjimas

 

 

VII. Kraujotakos sistemos ligos

1.

390, 391

Reumatas

II-III laipsnis, aktyvi fazė

 

2.

 

Infekcinis endokarditas (sepsis lenta)

 

 

3.

422

Difūzinis miokarditas

 

 

4.

427,3,4,5

Širdies ritmo sutrikimai (prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas, dažnos prieširdinės, nodalinės ir skilvelinės paroksizminės tachikardijos bei WPW sindromas su sunkiais paroksizminės tachikardijos epizodais)

 

 

5.

394,395, 396,397

Įgytos širdies ydos:

 

 

5.1.

 

Mitralinio vožtuvo nepakankamumas: a) kai žymi kraujo regurgitacija pro pažeistą vožtuvą b) kai smarkiai padidėjęs kairysis prieširdis c) kai yra kairio skilvelio ar totalinio širdies nepakankamumo požymiai d) kai yra žymi hipertenzija mažajame kraujo apytakos rate

 

 

5.2.

 

Žymaus laipsnio mitralinė stenozė ar kombinuota mitralinė yda, vyraujant angos stenozei (kai angos plotas mažesnis nei 1.2 cm2)

 

 

5.3.

 

Kombinuota mitralinė-aortinė

yda

 

5.4.

 

Triburio vožtuvo ydos: a) kai žymi regurgitacija pro pažeistą vožtuvą (III-IV ryškūs periferiniai požymiai, didelė arterinio kraujospūdžio pulsinė amplitudė, koronarinis nepakankamumas b) kai yra kairio skilvelio totalinio širdies nepakankamumo požymiai c) esant žymiai kairiojo skilvelio hipertenzijai

F CI) ar

 

5.5.

 

Aortos angos stenozė II st. (sprendžiant individualiai III-IV F C1)

ir

 

6.

755, 746, 747

Įgimtos širdies ydos:

 

 

6.1.

 

Įgimtos širdies ydos esant cianozei

 

 

6.2.

 

Prieširdžių pertvaros defektas, skilvelių pertvaros defektas, atviras Botalo latakas (II-III st.)

 

 

6.3.

 

Plautinio kamieno stenozė (II-III st.)

 

 

6.4.

 

Aortos koarktacija (II-III st.)

 

 

7.

420,421, 423

Konstrikciniai perikarditai (ūmūs, poūmiai ir lėtiniai)

 

 

8.

401-405

Hipertoninė liga (II-III st.)

 

 

9.

410-414

Išeminė širdies liga (II-III-IV FCL)

 

 

10.

441-442

Aortos aneurizma

 

 

11.

444

Arterijų embolija ir trombozė

 

 

12.

415,417, 428

Plautinė širdis

 

 

13.

747

Kitos įgimtos kraujotakos sistemos anomalijos, pirminė plautinė hipertenzija

 

 

14.

15.1, 42.2, 43.3

Po mitralinės komisūrotomijos atsiradus restenozei, plaučių hipertenzijai, po protezavimo, a. pulmonalis embolijos. Po vožtuvų implantacijos, ilgą laiką vartojant antikoaguliantus (kumarino derivatus)

 

 

15.

 

Kardiomiopatijos (dilatacinė, hipertrofinė, restrikcinė)

 

 

16.

430

Subarachnoidinis kraujo išsiliejimas

 

 

 

431

Intracerebrinė hemoragija

 

 

17.

428

Širdies veiklos nepakankamumas

III-IV laipsnis (pagal NYHA)

 

VIII. Kvėpavimo organų ligos

1.

478,7

Gerklų stenozė

 

 

2.

493

Bronchinė astma

Sunki

 

3.

494

Bronchektazinė liga

Sunki

 

4.

510-514

Plaučių ir pleuros ligos, esant plaučių-širdies nepakankamumui, vidaus organų amiloidozei

 

 

5.

519.1

Trachėjos ir bronchų stenozė

 

 

IX. Virškinimo sistemos ligos

1.

530.3

Stemplės susiaurėjimas ir stenozė bužuojant

Nepagydomi

 

2.

542.8

Dirbtinė stemplė

 

 

3.

531-534

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė

Su dekompensuota ir subkompensuota stenoze

 

4.

550-553

Pilvo sienos išvarža

Didelė

 

5.

555

Pirminiai lėtiniai neinfekciniai enteritai

Sunkūs

 

6.

556

Opinis nespecifinis kolitas

Sunkus

 

7.

564.2

Porezekciniai sindromai Dampingo sindromas, porezekcinė anemija, privedamosios kilpos sindromas

Sunkus ir vidutinio sunkumo

 

8.

579.0-9

Malabsorbcijos sindromas

 

 

9.

571.0-9

Lėtinės kepenų ligos ir cirozė Abiejų sutuoktinių Žilbero sindromas

Išskyrus nedidelę hepatosteatozę ir persistuojantį HBsAg(-) hepatitą

 

10.

 

Ūmi geltonoji kepenų atrofija

 

 

11.

 

Dubin-Johnson sindromas

 

 

12.

 

Rotor sindromas

 

 

13.

 

Vilsono liga

 

 

14.

574

Tulžies pūslės akmenligė

Lėtinė, dažnai paūmėjanti

 

15.

576.1

Lėtinis cholangitas

recidyvuojantis

 

16.

577.1

Lėtinis pankreatitas

Sunkus

Esant vidutinio sunkumo formai sprendžiama individualiai

17.

 

Mukoviscidozė (kasos fibrozė)

 

 

X. Urogenitalinės sistemos ligos

1.

580,581, 582 583

Ūminis progresuojantis glomerulonefritas Lėtinis glomerulonefritas, kai sunkiai koreguojama arterine hipertenzija

 

 

2.

584,585, 586

Bet kurios etiologijos sunkus ūminis inkstų nepakankamumas

I-II-III laipsniai

 

3.

590

Ūminis ir lėtinis pielonefritas, kai kartu yra ir sunkus ūminis arba lėtinis inkstų nepakankamumas

I-II-III laipsniai

 

4.

593

Inkstų amiloidozė, kai kartu yra lėtinis inkstų nepakankamumas

I-II-III laipsniai

 

XI. Nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio periodo komplikacijos

1.

642.4-9

Nėščiųjų toksikozė, nepagydoma stacionare Ūmi riebalinė hepatozė

 

 

2.

643.1

Nesiliaujantis nėščiųjų vėmimas, nepagydomas stacionare

 

 

3.

181

Chorionkarcinoma

 

 

XII. Odos ir poodinės ląstelienos ligos

1.

694.4

Paprastoji pūslinė

 

 

XIII. Kaulų-raumenų sistemos ir jungiamojo audinio ligos

1.

710.0.1

Difūzinės jungiamojo audinio ligos

 

 

2.

714

Reumatoidinis artritas ir kitos uždegiminės sąnarių ligos

 

 

3.

720.0

Ankilozinis spondiloartritas

 

 

4.

732.0-9

Osteochondropatijos

 

 

XIV. Įgimtos anomalijos

1.

740-759

Pakartotiniai vaikų gimimai su to paties vystymosi ydomis

 

Tik nustačius tipo vystymosi anomalijas

2.

758.0-9

Anksčiau gimęs vaikas turėjo chromosominių anomalijų

 

Tik nustačius vaisiaus chromosominę anomaliją

3.

 

Vieno iš sutuoktinių dominantiniu būdu paveldimos ligos su aukštu penetrantiškumo laipsniu

 

Jei nėra prenatalinės diagnostikos būdų arba jei nustatyta vaisiaus patologija

XV. Paveldimos ligos

1.

270-279

Sutuoktinių monogenetinių ligų heterozigotinis nešiojimas(amino rūgščių, angliavandenių, glikolipidų, glikoproteidų apykaitos sutrikimai)

 

Nustačius vaisiaus patologiją arba jei ligos paveldėjimo tikimybė ir nėra ištyrimo galimybės

2.

286.0-9

Anksčiau gimę vaikai turėjo paveldimų anomalijų, susijusių su lytimi (hemofilija, Diušeno tipo miopatija ir kt.)

 

Jei vaisiaus vyriška lytis nustatyta prenatalinės diagnostikos metodais

XVI. Fiziologinės būsenos

1.

 

Po operacijos, pašalinus gyvybiškai svarbų organą(plautį ar jo dalį ir kt.)

 

 

2.

 

Moters organizmo fiziologinis nebrandumas (13 m. ir jaunesnės)

 

 

3.

 

Vėlyvas amžius reprodukcijai (49 m. ir vyresnės)

 

Radus chromosominę patologiją

4.

 

Po jonizuojančio apšvitinimo

 

Dozės>10 R

______________