LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL APLINKOS MINISTRO 2009 M. RUGSĖJO 16 D. ĮSAKYMO Nr. D1-546 „DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2011 m. lapkričio 25 d. Nr. D1-911

Vilnius

 

1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 113-4831; 2011, Nr. 121-5741, Nr. 124-5890):

1.1. įrašau preambulėje po žodžio „dalimi“ skaičius ir žodžius „10 straipsnio 3 dalimi“;

1.2. nurodytuoju įsakymu patvirtintuose Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatuose:

1.2.1. papildau šiuo 3.7 punktu:

„3.7. tręšiamas laukas – laukas, kuriam tręšti naudojamas mėšlas, skystasis mėšlas ir srutos.“;

1.2.2. išdėstau 4 punktą taip:

„4. Kitos šių Nuostatų 3 punkte neapibrėžtos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2006, Nr. 57-2025), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-88; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 2011, Nr. 91-4314), Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme (Žin., 2011, Nr. 91-4316), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 11-239), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (Žin., 2006, Nr. 82-3260), Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatyme (Žin., 2011, Nr. 91-4325), Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 (Žin., 2003, Nr. 31-1290), Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434; 2011, Nr. 118-5583), Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522), Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594), Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829), Asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimuose LAND 80-2006, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. D1-434 (Žin., 2006, Nr. 107-4064), Metodiniuose reikalavimuose monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui, patvirtintuose Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 1-156 (Žin., 2011, Nr. 107-5092), vartojamas sąvokas.“;

1.2.3. išdėstau 7.1 punktą taip:

„7.1. kurie išleidžia (planuoja išleisti) į paviršinius vandens telkinius nuotekas arba išmeta į aplinkos orą teršalus ir šiai veiklai pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (toliau – TIPK leidimas) išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – TIPK taisyklės) reikalavimus yra reikalingas TIPK leidimas;“;

1.2.4. išdėstau 7.2 punktą taip:

„7.2. kurie per parą į nuotakyną išleidžia 50 m3 ir daugiau gamybinių ar komunalinių nuotekų. Išleidžiamų nuotekų kiekis apskaičiuojamas per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį padalijus iš išleidimo dienų skaičiaus;“;

1.2.5. papildau šiuo 7.4 punktu:

„7.4. kurie į kitų ūkio subjektų valdomą nuotakyną išleidžia gamybines nuotekas, kuriose yra Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede nurodytų prioritetinių pavojingų medžiagų ir/ar kuriose pavojingų medžiagų koncentracija yra lygi arba didesnė už Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo A ir B1 dalyse nurodytą ribinę koncentraciją į nuotekų surinkimo sistemą.“;

1.2.6. išdėstau 8.1.2 punktą taip:

„8.1.2. ūkio subjektai, kurių vykdomos veiklos metu išmetami teršalai, nurodyti Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 (Žin., 2000, Nr. 100-3185; 2007, Nr. 67-2627, 2008, Nr. 70-2688), o teršalo koncentracija, apskaičiuota modeliavimo būdu (be foninio aplinkos oro užterštumo), viršija mažiausio vidurkinimo laikotarpio žemutinę vertinimo ribą, nustatytą sveikatos apsaugai, nurodytą Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 (Žin., 2001, Nr. 106-3828; 2010, Nr. 42-2042), 2 priede, arba mažiausio vidurkinimo laikotarpio ribinę vertę, nustatytą žmonių sveikatos apsaugai, nurodytą Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 (Žin., 2001, 106-3827; 2010, Nr. 82-4364), arba mažiausio vidurkinimo laikotarpio siektiną vertę, nustatytą žmonių sveikatos apsaugai, nurodytą Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenas siektinose vertėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 (Žin., 2006, Nr. 41-1486);“;

1.2.7. išdėstau 8.1.3 punktą taip:

„8.1.3. ūkio subjektai, kurie vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laiko 1200 ar daugiau sutartinių gyvulių atitinkantį kiaulių (įskaitant paršavedes, kuilius, paršelius) skaičių;“;

1.2.8. pripažįstu netekusiu galios 8.2.4 punktą;

1.2.9. papildau šiuo 8.3.1.12 punktu:

„8.3.1.12. auginantys mėsines kiaules, paršavedes ir (arba) paukščius, kai šiai ūkinei veiklai reikalingas TIPK leidimas;“;

1.2.10. papildau šiuo 8.3.1.13 punktu:

„8.3.1.13. vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laikantys 500 ar daugiau sutartinių gyvulių atitinkantį galvijų (įskaitant karves, veršelius) skaičių;“;

1.2.11. papildau šiuo 8.3.1.14 punktu:

„8.3.1.14. prižiūrintys sąvartynus po uždarymo, kol sąvartynas pagal Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) įvertinimą, atliktą pagal Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 444 (Žin., 2000, Nr. 96-3051), gali kelti pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai;“;

1.2.12. išdėstau 8.3.2.1.2 punktą taip:

„8.3.2.1.2. eksploatuojamos degalinės, kurių planuojama (projektinė) metinė skystojo kuro apyvarta mažesnė kaip 400 m3, kai nėra viršijamos teršiančių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos, nurodytos Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose LAND 9-2009, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-694 (Žin., 2009, Nr. 140-6174), ir teršiančių medžiagų koncentracijos nedidėja;“;

1.2.13. pripažįstu netekusiu galios 8.3.2.8 punktą;

1.2.14. išdėstau 8.4 punktą taip:

„8.4. poveikio drenažiniam vandeniui monitoringą – ūkio subjektai, vykdantys Nuostatų 8.3.1.12 ar 8.3.1.13 punkte nurodytą veiklą ir išlaistantys mėšlą ir (ar) srutas teritorijoje, kurioje yra įrengta drenažo sistema, ir kai visas ūkio subjekto laistomos teritorijos plotas patenka į drenažo sistemą ir RAAD vertinimu iš tos drenažo sistemos ištekantis vanduo gali daryti neigiamą poveikį paviršiniams vandens telkiniams bei visoje teritorijoje, kurioje yra įrengta drenažo sistema, nėra vykdoma kitų ūkio subjektų ūkinė veikla, galinti neigiamai įtakoti iš tos drenažo sistemos ištekančio vandens parametrų, nurodytų Nuostatų 1 priedo 17.4 punkte, reikšmes;“;

1.2.15. pripažįstu netekusiu galios 8.5.1 punktą;

1.2.16. įrašau 12 punkte vietoj žodžių „iš taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų“ žodžius „ūkinės veiklos daromą“;

1.2.17. išdėstau 14 punktą taip:

„14. Monitoringo programa rengiama atsižvelgiant į šių Nuostatų 1 priedo reikalavimus ir pagal šių Nuostatų 2 priede pateiktą formą. Ūkio subjektai, nurodyti Nuostatų 8.3.1.1–8.3.1.11, 8.3.1.14, 8.3.2.1–8.3.2.7, 8.3.2.9, 8.3.3 punktuose, Monitoringo programą rengia atlikus ekogeologinius tyrimus, nurodytus Ekogeologinių tyrimų reglamente, patvirtintame Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-104 (Žin., 2008, Nr. 71-2759), o ūkio subjektai, nurodyti Nuostatų 8.3.1.12 ir 8.3.1.13 punktuose, atlikus hidrogeologinius tyrimus, nurodytus Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1056 (Žin., 2011, Nr. 2-63).“;

1.2.18. išdėstau 15 punktą taip:

„15. Monitoringo programa rengiama ir derinama su RAAD šia tvarka:

15.1. kai ūkio subjektas privalo gauti TIPK leidimą, Monitoringo programa turi būti pateikiama kaip sudedamoji paraiškos TIPK leidimui gauti ar atnaujinti dalis ir yra derinama kartu su paraiška TIPK leidimui gauti TIPK taisyklių nustatyta tvarka;

15.2. kitais, Nuostatų 15.1 punkte nenustatytais, atvejais:

15.2.1. ūkio subjektas Monitoringo programą (2 egzempliorius, jei Monitoringo programoje numatytas poveikio požeminiam vandeniui monitoringas, – 3 egzempliorius spausdinto teksto ir įrašytą į skaitmeninę laikmeną) pateikia derinti atitinkamam RAAD;

15.2.2. RAAD per 15 darbo dienų nuo Monitoringo programos gavimo išnagrinėja pateiktą Monitoringo programą ir raštu pateikia savo pastabas ir pasiūlymus ūkio subjektui arba ją derina, jei Monitoringo programoje nenumatytas požeminio vandens monitoringas;

15.2.3. jei Monitoringo programoje numatytas požeminio vandens monitoringas:

15.2.3.1. RAAD per 5 darbo dienas Monitoringo programą pateikia derinti LGT. LGT ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Monitoringo programos gavimo iš RAAD dienos pateikia raštu savo pastabas ir pasiūlymus RAAD arba raštu derina Monitoringo programą;

15.2.3.2. RAAD, gavęs iš LGT pastabas ir pasiūlymus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pastabų ir pasiūlymų gavimo dienos raštu pateikia apibendrintas pastabas ir pasiūlymus ūkio subjektui, teikusiam Monitoringo programą derinti, arba ją derina, jei pastabų nėra;

15.2.4. ūkio subjektas, gavęs pastabas ir pasiūlymus iš RAAD, pataiso Monitoringo programą ir pateikia pakartotinai derinti šių Nuostatų nustatyta tvarka. Pakartotiniam derinimui pateikta Monitoringo programa derinama šių Nuostatų 15.2 punkte nustatyta tvarka.“;

1.2.19. išdėstau 16 punktą taip:

„16. Kai Monitoringo programa rengiama ir derinama Nuostatų 15.2 punkte nustatyta tvarka, vienas RAAD suderintos Monitoringo programos egzempliorius lieka RAAD, kitas grąžinamas ūkio subjektui, o, jei Monitoringo programoje numatytas poveikio požeminiam vandeniui monitoringas, RAAD vieną suderintos Monitoringo programos egzempliorių pateikia LGT.“;

1.2.20. išdėstau 17.4 punktą taip:

„17.4. pasikeitus ūkio subjekto vykdomai veiklai ir kai dėl tokio pasikeitimo pagal Nuostatų 6–9 punktų nuostatas atsiranda pareiga vykdyti atitinkamą aplinkos monitoringą.“;

1.2.21. įrašau 18 punkte po žodžio „programa“ žodžius „RAAD motyvuotu sprendimu ar“;

1.2.22. išdėstau 20 punktą taip:

„20. Monitoringas vykdomas laikantis šiame skyriuje ir Nuostatų 1 priede nustatytų reikalavimų.“

1.2.23. papildau šiuo 231 punktu:

„231. Vykdant ūkio subjektų taršos šaltinių išleidžiamų teršalų monitoringą turi būti laikomasi šių reikalavimų:

231.1. automatiniai mėginių semtuvai, pastatyti mėginių ėmimo vietoje, užrakinami ir užplombuojami RAAD, dalyvaujant ūkio subjektui;

231.2. mėginių ėmimo automatiniais mėginių semtuvais kokybės užtikrinimas atliekamas tikrinant siurbiamąją žarną ir jos padėtį, automatinės mėginių ėmimo įrangos ir mėginių indų išvalymą, mėginių laikymo temperatūrą;

231.3. mėginiai, paimti automatiniais mėginių semtuvais, laikomi netinkamais, jeigu:

231.3.1. baigiant imti paros mėginius per surinkimo indo kraštus išsiliejo nuotekos;

231.3.2. paros mėginių ėmimas nebuvo baigtas per 24 ± 2 valandas;

231.3.3. tikrinant mėginių tūrį, konstatuojama, kad nuokrypis tarp apskaičiuoto paimti tūrio ir išmatuoto tūrio didesnis negu 5 %;

231.3.4. užplombuoto automatinio mėginių semtuvo plomba sugadinta ar nuimta.“;

1.2.24. išdėstau 24 punktą taip:

„24. Ūkio subjektai, vykdantys aplinkos monitoringą, privalo užtikrinti, kad Matavimus atliktų laboratorijos, akredituotos teisės aktų nustatyta tvarka arba turinčios leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išduotus Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 (Žin., 2005, Nr. 4-81; 2007, Nr.108-4444), nustatyta tvarka, taip pat, kad žemės gelmių geologinius tyrimus atliktų asmenys, turintys leidimus atlikti žemės gelmių geologinius tyrimus – požeminio vandens paiešką ir žvalgybą ir (ar) ekogeologinius tyrimus, išduotus Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1433 (Žin., 2001, Nr. 102-3634; 2005, Nr. 45-1448), nustatyta tvarka, taip pat užtikrinti, kad stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimai, naudojant automatines matavimo sistemas, atitiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. D1-654 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 86:2007 „Stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai. Automatinės matavimo sistemos ir tyrimo metodai“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 130-5269) reikalavimus.“;

1.2.25. išdėstau 25 punktą taip:

„25. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo, išskyrus poveikio požeminiam vandeniui monitoringo, vykdymą, monitoringo duomenų kokybę, taip pat ar taikomi metodai atitinka teisės aktus, kontroliuoja RAAD. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymą, šio monitoringo duomenų kokybę, taip pat ar taikomi metodai atitinka teisės aktus, kontroliuoja LGT.“;

1.2.26. išdėstau 27.2 punktą taip:

„27.2. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš įrenginių apskaitos ataskaitos, parengtos vadovaujantis 2007 m. liepos 18 d. Europos Komisijos sprendimu 2007/589/EB, nustatančiu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apskaitos ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (OL 2007 L 229, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2011 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos sprendimu 2011/540/ES (OL 2011 L 244, p. 1), teikiamos Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-231 (Žin., 2004, Nr. 78-2764; 2010, Nr. 20-947), nustatyta tvarka;“;

1.2.27. išdėstau 27.3 punktą taip:

„27.3. aplinkos monitoringo ataskaita, kurios forma ir rengimo reikalavimai pateikti šių Nuostatų 4 priede, pateikiama elektroniniu būdu ar popierinėje ir skaitmeninėje formose kasmet ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d. Ataskaitoje pateikiami praėjusių kalendorinių metų poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringo duomenys, technologinių procesų, taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų ir poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai), išskyrus poveikio požeminiam vandeniui, monitoringo duomenų analizė bei išvados apie ūkio subjekto veiklos poveikį aplinkai. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringo duomenų analizė bei išvados apie ūkio subjekto veiklos poveikį aplinkai (4 priede pateiktos ataskaitos formos IV skyrius) pateikiami kas 5 metus.“;

1.2.28. išdėstau 30 punktą taip:

„30. Kai monitoringo ataskaitoje yra pateikiami poveikio požeminiam vandeniui monitoringo duomenų analizė ir išvados apie ūkio subjekto veiklos poveikį aplinkai, RAAD monitoringo ataskaitą pateikia derinti LGT, kuri pagal kompetenciją išnagrinėja pateiktą ataskaitą ir per 15 darbo dienų nuo jos gavimo pateikia savo pastabas ir pasiūlymus RAAD arba ją raštu derina. RAAD, gavęs iš LGT pastabas ir pasiūlymus, informuoja apie tai ūkio subjektą Nuostatų 29 punkte nustatyta tvarka.“;

1.2.29. išdėstau 1 priedo 10 punktą taip:

„10. Nuostatų 7 punkte nurodyti ūkio subjektai, vykdydami su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringą, privalo:

10.1. vykdyti išleidžiamų buitinių, gamybinių, komunalinių nuotekų kiekio ir debito matavimus arba skaičiavimus pagal 101 punktą;

10.2. vykdyti teršalų (parametrų) matavimus pagal 103 – 1014 punktuose nurodytus reikalavimus.“;

1.2.30. papildau 1 priedą šiuo 101 punktu:

„101. Ūkio subjektų išleidžiamų nuotekų kiekio, debito matavimai arba skaičiavimai turi būti atliekami:

101.1. matuojant automatiniais debito matavimo įrenginiais, kai į gamtinę aplinką išleidžiama:

101.1.1. komunalinės nuotekos iš 2000 GE ar didesnių aglomeracijų;

101.1.2. 150 m3 ir daugiau gamybinių nuotekų per parą;

101.2. matuojant debito matavimo įrenginiais (automatiniai debito matavimo įrenginiais, matavimo slenksčiu, Venturi lataku, diafragma, tūta) arba įvertinant nuotekų kiekį netiesioginiais būdais (pagal siurblių darbo laiką ir galingumą, priėmimo rezervuaro tūrio ir siurblio(-ių) įsijungimų skaičių ar kt.), kai:

101.2.1. į paviršinius vandens telkinius išleidžiama:

101.2.1.1. komunalinės nuotekos iš mažesnių nei 2000 GE aglomeracijų;

101.2.1.2. mažiau kaip 150 m3 gamybinių nuotekų per parą;

101.2.1.3. 5 m3 ir daugiau buitinių nuotekų per parą;

101.2.2. į filtravimo įrenginius, kuriuose galutinis nuotekų valymas atliekamas tik šiam tikslui skirtose vietose natūralios sanklodos gruntuose ir nėra organizuoto nuotekų išleidimo, išleidžiama 50 m3 ir daugiau komunalinių nuotekų per parą;

101.3. išleidžiamų buitinių ir/ar gamybinių nuotekų kiekį apskaičiuojant pagal Vandens naudojimo normas RSN 26-90, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 79/76 (skelbiama Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje (http://gamta.lt), jei išleidžiamų nuotekų kiekio neprivaloma matuoti vienu iš šio priedo 101.1 ir 101.2 punktuose nurodytų būdų.“;

1.2.31. papildau 1 priedą šiuo 102 punktu:

„102. Ūkio subjektai teršalų (parametrų) matavimus turi atlikti:

102.1. išleidžiamose nuotekose;

102.2. nuotekose prieš valymą – kai eksploatuoja gamybinių, buitinių ar komunalinių nuotekų valymo įrenginius ir išleidžia nuotekas į gamtinę aplinką bei pagal Nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimus privalo įvertinti nuotekų išvalymo efektyvumą;

102.3. iš paviršinio vandens telkinio paimtame vandenyje – kai išleidžia vandenį iš žuvininkystės tvenkinių arba nustatyti reikalavimai išleidžiamam aušinimo vandeniui.“;

1.2.32. papildau 1 priedą šiuo 103 punktu:

„103. Matuojami teršalai (parametrai) nustatomi vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu, reglamentu (EB) Nr. 166/2006, Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 623 (Žin., 2002, Nr. 14-522), Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, TIPK taisyklių 3 priedo 14 punkto reikalavimais.“;

1.2.33. papildau 1 priedą šiuo 104 punktu:

„104. Žuvininkystės tvenkinių vandens mėginiai imami taip, kaip nurodyta TIPK taisyklių 3 priedo 141, 171 punktuose.“;

1.2.34. papildau 1 priedą šiuo 105 punktu:

„105. Atliekant teršalų (parametrų) matavimus išleidžiamose buitinėse, gamybinėse (įskaitant aušinimo vandenį), komunalinėse ar paviršinėse nuotekose, minimalus metinis mėginių ėmimo dažnis nustatomas pagal 1 lentelėje nurodytus kriterijus.“;

 

1 lentelė. Minimalus metinis mėginių ėmimo dažnis išleidžiamose nuotekose.

 

Eil. Nr.

Nuotekų išleidimo vieta

Nuotekų tipas

Nuotekų valymo įrenginio dydis/ išleidžiamų nuotekų kiekis

Matavimų dažnis

Pastabos

1.

Gamtinė aplinka

Komunalinės,

buitinės

nuo 5 m3 iki 1 999 GE

kartą per ketvirtį

 

2.

nuo 2 000 iki

9 999 GE

kartą per mėnesį

Jeigu 2 metus nuotekų užterštumo lygis atitinka TIPK leidime nustatytus reikalavimus, vėlesniais metais pakanka imti mėginius kartą per ketvirtį. Tačiau jei vienas iš mėginių neatitinka nuotekų užterštumo normų, toliau mėginiai turi būti imami ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

3.

nuo 10 000 iki

49 999 GE

kartą per mėnesį

 

4.

50 000 ir daugiau GE

2 kartus per mėnesį

 

5.

Gamybinės, aušinimo vanduo

iki 50 m3/d

kartą per mėnesį

 

Jeigu 2 metus nuotekų užterštumo lygis atitinka TIPK leidime nustatytus reikalavimus, vėlesniais metais pakanka imti mėginius kartą per ketvirtį. Tačiau jei vienas iš mėginių neatitinka nuotekų užterštumo normų, toliau mėginiai turi būti imami ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

6.

50 ir daugiau m3/d

2 kartus per mėnesį

Jeigu 2 metus nuotekų užterštumo lygis atitinka TIPK leidime nustatytus reikalavimus, vėlesniais metais pakanka imti mėginius kartą per mėnesį. Tačiau jei vienas iš mėginių neatitinka nuotekų užterštumo normų, toliau mėginiai turi būti imami ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį.

7.

Paviršinės

-

kartą per ketvirtį

 

8.

Nuotakynas

Komunalinės

50 ir daugiau m3/d

kartą per ketvirtį

 

9.

Gamybinės, aušinimo vanduo

iki 500 m3/d

kartą per ketvirtį

 

10.

500 ir daugiau m3/d

kartą per mėnesį

Jeigu 2 metus nuotekų užterštumo lygis atitinka TIPK leidime nustatytus reikalavimus, vėlesniais metais pakanka imti mėginius kas 2 mėnesius. Tačiau jei vienas iš mėginių neatitinka nuotekų užterštumo normų, toliau mėginiai turi būti imami ne rečiau kaip kartą per mėnesį.“.

 

1.2.35. papildau 1 priedą šiuo 106 punktu:

„106. Atliekant teršalų (parametrų) matavimus nuotekose prieš valymą, mėginių ėmimo dažnis turi atitikti mėginių ėmimo dažnį išleidžiamose nuotekose.“;

1.2.36. papildau 1 priedą šiuo 107 punktu:

„107. Atliekant teršalų (parametrų) matavimus iš paviršinio vandens telkinio aušinimo tikslams paimtame vandenyje, mėginiai turi būti imami:

107.1. tokiu pat dažniu kaip išleidžiamame aušinimo vandenyje, kai jo į gamtinę aplinką išleidžiama mažiau kaip 50 m3 per parą;

107.2. kartą per mėnesį, kai per parą į gamtinę aplinką išleidžiama 50 ir daugiau m3 aušinimo vandens.“;

1.2.37. papildau 1 priedą šiuo 108 punktu:

„108. Kai ūkio subjekto išleidžiamose nuotekose viršijamos Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytos į gamtinę aplinką išleidžiamų nuotekų užterštumo normos arba TIPK leidime nurodyti leistinos taršos normatyvai, RAAD gali pareikalauti keisti Monitoringo programoje nurodytą mėginių ėmimo dažnį.“;

1.2.38. papildau 1 priedą šiuo 109 punktu:

„109. Atliekant teršalų (parametrų) matavimus, mėginiai turi būti imami automatiniais mėginių semtuvais toje pačioje tiksliai nustatytoje vietoje:

109.1. iš 2000 GE ar didesnių aglomeracijų/taršos šaltinių išleidžiamose buitinėse, komunalinėse, gamybinėse nuotekose. Šis reikalavimas netaikomas, kai nuotekos prieš išleidimą į gamtinę aplinką kaupiamos sukauptuvuose, iš kurių išleidžiamos periodiškai;

109.2. iš 100 000 GE ar didesnių aglomeracijų surinktose nuotekose prieš valymą.“;

1.2.39. papildau 1 priedą šiuo 1010 punktu:

„1010. Mėginių ėmimo vietos turi būti įrengtos taip, kad būtų sudaryta galimybė atlikti Monitoringo programoje numatytų teršalų (parametrų) kontrolę.“;

1.2.40. papildau 1 priedą šiuo 1011 punktu:

„1011. Nuotekų mėginiai turi būti imami pagal LST EN ISO 5667-1:2007+AC:2007 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1 dalis. Mėginių ėmimo programų ir būdų sudarymo nurodymai“ (ISO 5667-1:2006) ir LST EN ISO 5667-3:2006 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir tvarkyti vandens mėginius“ (ISO 5667-3:2003), LST EN ISO 5667-10:2011 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 10 dalis. Nurodymai, kaip imti nuotekų mėginius“ (tapatus ISO 5667-10:1992), LST EN ISO 5667-20:2011 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 20 dalis. Nurodymai, kaip naudoti mėginių ėmimo duomenis priimant sprendimą. Atitiktis ribinėms vertėms ir klasifikavimo sistemos“ (tapatus ISO 5667-20:2008) reikalavimus.“;

1.2.41. papildau 1 priedą šiuo 1012 punktu:

„1012. Iš paviršinio vandens telkinio paimto vandens mėginiai turi būti imami pagal LST EN ISO 5667-1:2007+AC:2007 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1 dalis. Mėginių ėmimo programų ir būdų sudarymo nurodymai“ (ISO 5667-1:2006), LST EN ISO 5667-3:2006 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir tvarkyti vandens mėginius“ (ISO 5667-3:2003), ISO 5667-4:1987 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 4 dalis. Nurodymai, kaip imti mėginius iš ežerų ir vandens saugyklų“, ISO 5667-6:2005 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 6 dalis. Nurodymai, kaip imti mėginius iš upių ir upelių“, LST EN ISO 5667-20:2011 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 20 dalis. Nurodymai, kaip naudoti mėginių ėmimo duomenis priimant sprendimą. Atitiktis ribinėms vertėms ir klasifikavimo sistemos“ (ISO 5667-20:2008) reikalavimus.“;

1.2.42. papildau 1 priedą šiuo 11.2.3 punktu:

„11.2.3. vienoje vietoje (tvarte ar tvartų grupėje) laikant 1200 ar daugiau sutartinių gyvulių atitinkantį kiaulių (įskaitant paršavedes, kuilius, paršelius) skaičių, teršalų, nurodytų Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse, koncentracija aplinkos ore už intensyvaus kiaulių auginimo įrenginių ribų, įvertinta modeliuojant taršos sklaidą, neviršija ribinių aplinkos oro užterštumo verčių. Atskirų teršalų matavimų, tolygiai paskirstytų per metus, skaičius turi būti ne mažesnis kaip 12 kartų. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai už intensyvaus kiaulininkystės įrenginių ribų turi būti atliekami 1,5–3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Matavimų trukmė – 30 min. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matuojamos ne mažiau kaip kartą per 5 metus.“;

1.2.43. išdėstau 1 priedo 12 punktą taip:

„12. Detalesni šio priedo 11 punkte pateiktų matavimo metodų taikymo reikalavimai pateikti Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkoje, Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normose, Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benzo(a)pirenu siektinose vertėse, Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse.“;

1.2.44. išdėstau 1 priedo 16 punktą taip:

„16. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringas vykdomas šia tvarka:

16.1. požeminio vandens monitoringas tvartų, mėšlidžių, srutų kauptuvų teritorijose, tręšiamuose laukuose ir žemdirbystės drėkinimo laukuose turi būti vykdomas Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir tokiu būdu, kad monitoringo rezultatai leistų įvertinti ūkio subjekto vykdomos mėšlo ir srutų tvarkymo veiklos daromą poveikį požeminiam vandeniui, išskyrus 16.2 punkte numatytą atvejį;

16.2. ūkio subjektai, nurodyti 8.3.1.12, 8.3.1.13 punktuose, naujai pradėję veiklą:

16.2.1. privalo atlikti hidrogeologinius tyrimus požeminio vandens foninėms koncentracijoms nustatyti Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos apraše nustatyta tvarka;

16.2.2. požeminio vandens monitoringą vykdo tik tuomet, jei atlikus 16.2.1 punkte nurodytus tyrimus ar RAAD ir LGT patikrinimo metu nustačius, kad bent viename gręžinyje teršiančių medžiagų koncentracija požeminiame vandenyje yra didesnė už nustatytą ribinę vertę;

16.3. požeminio vandens monitoringo programos dalis turi būti rengiama atsižvelgiant į Metodinių reikalavimų monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies rengimui, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 1-156 (Žin., 2011, Nr. 107-5092), nuostatas;

16.4. požeminio vandens mėginiai turi būti imami pagal LST ISO 5667-11:1998 „Vandens kokybė. Bandinių ėmimas: 11-oji dalis. Nurodymai, kaip imti gruntinio vandens bandinius“ ir LST EN ISO 5667-3:2006 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir tvarkyti vandens mėginius“ ir vadovaujantis procedūromis nurodytomis leidinyje „Požeminio vandens monitoringas. Metodinės rekomendacijos“ (www.lgt.lt);

16.5. jeigu 3 metus vykdyto poveikio požeminiam vandeniui monitoringo rezultatai rodo, kad nėra viršijamos teisės aktuose nurodytos taršos normos ir nedidėja teršiančių medžiagų koncentracijos, monitoringo programa gali būti keičiama sumažinant poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo apimtis toje teritorijoje (išskyrus Nuostatų 8.3.1.12, 8.3.1.13 punktuose nurodytą veiklą vykdančius ūkio subjektus). Nuostatų 8.3.1.12 ir 8.3.1.13 punktuose nurodytiems ūkio subjektams monitoringo apimtys mažinamos Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos apraše nustatyta tvarka.“;

1.2.45. išdėstau 1 priedo 17 punktą taip:

„17. Poveikio drenažiniam vandeniui monitoringas vykdomas šia tvarka:

17.1. poveikio drenažiniam vandeniui tyrimai atliekami tik tose teritorijose, kurios patenka į drenažo sistemą ir kuriose einamaisiais metais vykdomas mėšlo ir (ar) srutų skleidimas;

17.2. poveikio drenažiniam vandeniui mėginiai imami drenažo sistemų žiotyse vieną arba du kartus per metus. Jei laistoma iki birželio 15 d., mėginys imamas po mėšlo ir (ar) srutų skleidimo artimiausiu laiku, kai galima nustatyti poveikį paviršiniams vandens telkiniams, bet ne vėliau kaip iki birželio 15 d. Jeigu laistoma ir (arba) po birželio 15 d., kitas mėginys imamas po mėšlo ir (ar) srutų skleidimo artimiausiu laiku, kai galima nustatyti poveikį paviršiniams vandens telkiniams, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 d.;

17.3. jeigu po 3 metus vykdyto mėšlo ir (ar) srutų skleidimo RAAD nustato, kad 3 metus mėšlo ir (ar) srutų skleidimo teritorijoje tiriamų teršiančių medžiagų koncentracijų vidurkis neviršija vandenyje tiriamų teršiančių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos ir nėra daromas poveikis aplinkai, monitoringo programa keičiama sumažinant poveikio drenažiniam vandeniui monitoringo vykdymo apimtis toje teritorijoje: tyrimai turi būti vykdomi kas 3, o dar po 3 metų – kas 6 mėšlo ir (ar) srutų skleidimo metus. Jei šiame punkte nustatyta tvarka sumažinus monitoringo vykdymo apimtis vėliau nustatomas teršiančių medžiagų leistinos koncentracijos viršijimas, monitoringo programa privalo būti keičiama, panaikinant monitoringo vykdymo apimčių sumažinimą;

17.4. tiriami parametrai: bendrasis fosforas, bendrasis azotas, amonio azotas, nitritų azotas. Teršiančių medžiagų koncentracijos ištekančiame iš drenažo sistemų vandenyje neturi viršyti šių didžiausių leistinų koncentracijų: bendrojo fosforo – 2 mg/l, bendrojo azoto – 15 mg/l, amonio azoto (NH4-N) – 5 mg/l, nitritų azoto (NO2-N) – 0,3 mg/l. Nustačius didžiausių leistinų koncentracijų viršijimus, veiklos vykdytojas privalo imtis priemonių taršai sumažinti.“;

1.2.46. išdėstau 2 priedą nauja redakcija (pridedama);

1.2.47. išdėstau 3 priedą nauja redakcija (pridedama);

1.2.48. išdėstau 4 priedą nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja 2012 m. gegužės 1 d.

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

 

 

Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų

2 priedas

 

(Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos forma)

 

______________________ regiono aplinkos apsaugos departamentui

 

ŪKIO SUBJEKTO APLINKOS MONITORINGO PROGRAMA

 

I. BENDROJI DALIS

 

1. Informacija apie ūkio subjektą:

 

1.1. teisinis statusas:

 

juridinis asmuo

 

juridinio asmens struktūrinis padalinys, turintis atskirą kodą Juridinių asmenų registre

 

juridinio asmens struktūrinis padalinys, neturintis atskiro kodo Juridinių asmenų registre

 

fizinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą

 

(tinkamą langelį pažymėti X)

 

1.2. pavadinimas ar fizinio asmens vardas, pavardė

1.3. juridinio asmens kodas Juridinių asmenų registre arba fizinio asmens kodas

 

 

 

1.4. buveinės ar fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas

 

savivaldybė

vietovė (miestas, kaimas)

gatvė

gatvės tipas

namo nr.

korpusas

buto nr.

 

 

 

 

 

 

 

1.5. ryšio informacija

telefono nr.

fakso nr.

el. pašto adresas

 

 

 

 

2. Ūkinės veiklos vieta:

 

Ūkinės veiklos objekto pavadinimas

 

adresas

 

savivaldybė

vietovė (miestas, kaimas)

gatvė

gatvės tipas

namo nr.

korpusas

buto nr.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3. Trumpas ūkinės veiklos objekte/objektuose vykdomos veiklos aprašymas, nurodant taršos šaltinius, juose susidarančius teršalus ir jų kiekį, galimą poveikio aplinkai pobūdį.

4. Ūkinės veiklos objekto (-ų) išsidėstymas žemėlapyje (-iuose), schema (-os) su pažymėtais taršos šaltiniais (išleistuvu (-ais)) ir jų koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje.

 

 

II. TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ MONITORINGAS

 

1 lentelė. Technologinių procesų monitoringo planas.

 

Eil. Nr.

Technologinio proceso pavadinimas

Matavimų atlikimo vieta

Nustatomi parametrai

Matavimų dažnumas

Parametrų nustatytos standartinės sąlygos

1

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

 

 

III. TARŠOS ŠALTINIŲ IŠMETAMŲ/IŠLEIDŽIAMŲ TERŠALŲ MONITORINGAS

 

2 lentelė. Taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringo planas.

 

Eil. Nr.

Įrenginio/ gamybos pavadinimas

Taršos šaltinis1

Teršalai

Matavimų dažnumas

Planuojamas naudoti matavimo metodas2

Nr.

pavadinimas

koordinatės

pavadinimas

kodas

 

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 Įtraukiami ir tie taršos šaltiniai, kuriuose įrengta nuolat veikianti išmetamų teršalų monitoringo sistema.

2 Nurodomas galiojantis teisės aktas, kuriuo nustatytas matavimo metodas, galiojančio standarto žymuo ar kitas metodas.

 

3 lentelė. Taršos šaltinių su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringo planas.

 

Išleistuvo kodas1

Išleidžiamų nuotekų debitas, m3/d

Nustatomi teršalai (parametrai) 2

Planuojamas matavimo metodas3

Mėginių ėmimo vieta4

Nuotekų valymo įrenginio kodas5 ir pavadinimas

Vandens šaltinio kodas6

Mėginių ėmimo dažnu-mas7

Mėginių ėmimo būdas

Mėginių tipas

Debito matavimo būdas

Debito matavimo prietaisai

kodas

pavadinimas, matavimo vnt.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

 

1 Išleistuvo identifikavimo kodas įrašomas pagal Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje (http://gamta.lt) pateiktą Išleistuvų sąvadą. Jei pildomi duomenys apie naują išleistuvą, įrašomas jo pavadinimas.

2 Teršalų (parametrų) kodai, pavadinimai ir matavimo vienetai įrašomi iš Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408 (Žin., 2000, Nr. 8-213; 2003, Nr. 79-3610; 2010, Nr. 89-4721) 1 priedėlyje pateikto Teršiančių medžiagų ir kitų parametrų kodų sąrašo.

3 Nurodomas galiojantis teisės aktas, kuriuo nustatytas planuojamas taikyti matavimo metodas, galiojančio standarto žymuo ar kitas metodas.

4 Pildoma Nuostatų 1 priedo 102 punkte nurodytais atvejais. Kai mėginių ėmimo vieta – „iš paviršinio vandens telkinio paimtame vandenyje“, toliau lentelėje pildomi tik 8 ir 9 stulpeliai.

5 Pildoma, kai mėginių ėmimo vieta – „nuotekose prieš valymą“. Nuotekų valymo įrenginio identifikavimo kodas įrašomas pagal Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje (http://gamta.lt) pateiktą Išleistuvų sąvadą. Jei pildomi duomenys apie naują nuotekų valymo įrenginį, jo identifikavimo kodas nerašomas.

6 Pildoma, kai mėginių ėmimo vieta – „iš paviršinio vandens telkinio paimtame vandenyje“. Vandens šaltinio identifikavimo kodas įrašomas pagal Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje (http://gamta.lt) pateiktą Vandens šaltinių sąvadą. Jei pildomi duomenys apie naują vandens šaltinį, jo identifikavimo kodas nerašomas.

7 Mėginių ėmimo dažnumas pastovus, tačiau mėginių ėmimo savaitės dienos ir laikas turi keistis per metus.

 

IV. POVEIKIO APLINKOS KOKYBEI (POVEIKIO APLINKAI) MONITORINGAS

 

5. Sąlygos, reikalaujančios vykdyti poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringą (pagal šių Nuostatų II skyriaus reikalavimus).

6. Matavimo vietų skaičius bei matavimo vietų parinkimo principai ir pagrindimas.

7. Veiklos objekto (-ų)) išsidėstymas žemėlapyje (-iuose), schema (-os) su pažymėtomis stebėjimo vietomis nurodant taršos šaltinių (išleistuvo (-ų)) koordinates bei monitoringo vietų koordinates LKS-94 koordinačių sistemoje.

 

4 lentelė. Poveikio vandens kokybei monitoringo planas.

 

Eil. Nr.

Išleistuvo kodas

Nustatomi parametrai

Vertinimo kriterijus1

Matavimų vieta

Numatomas matavimo metodas3

koordinatės

atstumas nuo taršos šaltinio, km

paviršinio vandens telkinio kodas2

paviršinio vandens telkinio pavadinimas

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 Paviršinių vandens telkinių būklės vertinimo kriterijai yra Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2010, Nr. 59-2938; 2011, Nr. 39-1888), 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytų medžiagų aplinkos kokybės standartai paviršiniuose vandenyse ir 2 priedo B dalies B1 sąraše nurodytų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos vandens telkinyje-priimtuve.

2 Nurodomas paviršinio vandens telkinio identifikavimo kodas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre.

3 Nurodomas galiojantis teisės aktas,  kuriuo nustatytas matavimo metodas, galiojančio standarto žymuo ar kitas metodas.

 

5 lentelė. Poveikio oro kokybei monitoringo planas.

 

Eil. Nr.

Nustatomi parametrai

Vertinimo kriterijus1

Matavimų vieta,

Numatomas matavimo metodas2

pavadinimas

koordinatės

1

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 Nurodomos ribinės, siektinos arba kitos norminės vertės, su kuriomis bus lyginami matavimų rezultatai.

2 Nurodomas galiojantis teisės aktas,  kuriuo nustatytas matavimo metodas, galiojančio standarto žymuo ar kitas metodas.

 

6 lentelė. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringo planas1.

 

Eil. Nr.

Gręžinio Nr.2

Nustatomi parametrai

Matavimo metodas

Vertinimo kriterijus

Matavimų dažnumas/ Periodiškumas

1

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 Jei programoje numatytas poveikio požeminiam vandeniui monitoringas, prie programos pridedami šie dokumentai ar informacija:

1. ekogeologinio tyrimo ataskaita, parengta Ekogeologinių tyrimų reglamente nustatyta tvarka. Ataskaitą turi pateikti ūkio subjektai, nurodyti Nuostatų 8.3.1.1–8.3.1.11, 8.3.1.14, 8.3.2.1–8.3.2.7, 8.3.2.9, 8.3.3 punktuose;

2. hidrogeologinių tyrimų ataskaita, parengta Žemės ūkio veiklos subjektų poveikio požeminiam vandeniui vertinimo ir monitoringo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Ataskaitą turi pateikti ūkio subjektai, nurodyti Nuostatų 8.3.1.12 ir 8.3.1.13 punktuose;

3. hidrogeologinių sąlygų ir vandens kokybės aprašymas (pateikti tuo atveju, jeigu nėra pateikiama 1 ir 2 punktuose nurodyta informacija);

4. monitoringo uždaviniai ir jų įgyvendinimo būdai;

5. monitoringo tinklas ir jo pagrindimas (monitoringo tinklo dokumentacija, stebėjimo taškų, gręžinių pasai, parengti pagal Žemės gelmių registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1-45 (Žin., 2004, Nr. 90-3342) reikalavimus);

6. monitoringo vykdymo metodika (darbų sudėtis, periodiškumas, matavimų kokybės užtikrinimas ir kontrolė), rezultatų vertinimo kriterijai;

7. laboratorinių darbų metodika;

8. monitoringo informacijos analizės forma ir periodiškumas.

2 Stebimojo gręžinio identifikavimo numeris Žemės gelmių registre.

 

V. papildoma informacija

 

8. Nurodoma papildoma informacija ar dokumentai, kuriuos būtina parengti pagal kitų teisės aktų, reikalaujančių iš ūkio subjektų vykdyti aplinkos monitoringą, reikalavimus.

9. Nurodomi, kokie Ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringo nuolatinių matavimų rezultatai (pvz.: savaitės, paros, valandos) privalo būti saugomi.

 

VI. duomenų ir ataskaitų teikimo terminai bei gavėjai

 

10. Nurodomi duomenų, informacijos ir/ar monitoringo ataskaitų teikimo terminai bei gavėjai.

 

 

Programą parengė ________________________

(Vardas ir pavardė, telefonas)

 

___________________________                    __________                      __________________         _____________

(Ūkio subjekto vadovo ar jo                                 (Parašas)                            (Vardas ir pavardė)                            (Data)

įgalioto asmens pareigos)

 

SUDERINTA

__________ regiono aplinkos apsaugos

departamento direktorius                            A.V.

 

(Parašas)

 

(Vardas ir pavardė)

(Data)

_________________

 

Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų

3 priedas

 

(Ūkio subjektų technologinių procesų monitoringo ir taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringo nenuolatinių matavimų duomenų pateikimo forma)

 

______________________ regiono aplinkos apsaugos departamentui

 

ŪKIO SUBJEKTŲ TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ MONITORINGO IR TARŠOS ŠALTINIŲ IŠMETAMŲ/IŠLEIDŽIAMŲ TERŠALŲ MONITORINGO nenuolatinių matavimų DUOMENYS

 

I. BENDROJI DALIS

 

1. Ūkio subjekto:

1.1. teisinis statusas:

 

juridinis asmuo

 

juridinio asmens struktūrinis padalinys, turintis atskirą kodą Juridinių asmenų registre

 

juridinio asmens struktūrinis padalinys, neturintis atskiro kodo Juridinių asmenų registre

 

fizinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą

 

(tinkamą langelį pažymėti X)

 

1.2. pavadinimas ar fizinio asmens vardas, pavardė

1.3. juridinio asmens kodas Juridinių asmenų registre arba fizinio asmens kodas

 

 

e-AIVIKS kodas1

 

 

1.4. buveinės ar fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas

 

savivaldybė

vietovė (miestas, kaimas)

gatvė

gatvės tipas

namo nr.

korpusas

buto nr.

 

 

 

 

 

 

 

1.5. ryšio informacija

telefono nr.

fakso nr.

el. pašto adresas

 

 

 

 

2. Ūkinės veiklos vieta:

 

Ūkinės veiklos objekto pavadinimas

 

adresas

 

savivaldybė

vietovė (miestas, kaimas)

gatvė

gatvės tipas

namo nr.

korpusas

buto nr.

 

 

 

 

 

 

 

 

3. Informaciją parengusio asmens ryšio informacija:

 

telefono nr.

fakso nr.

el. pašto adresas

 

 

 

 

4. Laikotarpis, už kuriuos pateikti duomenys:

 

Pastabos:

1 e-AIVIKS kodas – ūkio subjekto unikalus nekintantis kodas Aplinkos informacijos valdymo integruotoje kompiuterinėje sistemoje (toliau – e-AIVIKS kodas). e-AIVIKS kodas yra sukuriamas, kai aplinkosauginėms institucijoms pirmą kartą pateikiamas su aplinkos apsauga susijęs apskaitos dokumentas (ataskaita, anketa, lydraštis ir pan.). Pirmą kartą teikiant dokumentą elektroniniu būdu, e-AIVIKS kodą sukuria programinis modulis pradėjus vesti dokumento duomenis į duomenų bazę. Juridinių ir fizinių asmenų e-AIVIKS kodų sąrašas skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/. Jei Ataskaita teikiama raštu, o asmens šiame sąraše nėra, skiltis nepildoma.

 

 

II. ŪKIO SUBJEKTŲ TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ MONITORINGAS

 

1 lentelė. Technologinių procesų monitoringo duomenys.

 

Eil. Nr.

Technologinio proceso pavadinimas

Matavimų atlikimo vieta

Nustatomi parametrai

Matavimų dažnumas

Matavimų rezultatai, neatitinkantys nustatytų standartinių sąlygų

išmatuota reikšmė1

matavimo atlikimo data ir laikas

1

2

3

4

5

6

7

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 Jei per parą buvo užregistruota daugiau kaip 20 matavimo rezultatų, kurie neatitiko nustatytų parametrams standartinių sąlygų, tai nurodomas matavimo rezultatų intervalas ir neatitikimų per parą skaičius.

 

III. ŪKIO SUBJEKTŲ TARŠOS ŠALTINIŲ IŠMETAMŲ TERŠALŲ MONITORINGAS

 

2 lentelė. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių fiziniai duomenys.

 

Taršos šaltinis

Išmetamųjų dujų rodikliai

pavyzdžio paėmimo (matavimo) vietoje

Matavimo atlikimo data

(metai, mėnuo, diena, val.)

Nr.

kodas1

pavadinimas

koordinatės

aukštis, m

angos skersmuo, m

srauto greitis, m/s

temperatūra, °C

tūrio debitas, Nm3/s

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 Kol nėra nustatytas taršos šaltinio unikalusis kodas, pildyti grafą „Taršos šaltinio Nr.“

 

3 lentelė. Teršalų, išmetamų iš stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių, monitoringo duomenys.

 

Taršos šaltinis

Teršalai

Matavimų rezultatai2

Technologinio proceso sąlygos mėginių ėmimo ar matavimo metu3

Matavimo metodas4

Laboratorijos, atlikusios matavimus,

pavadinimas ir leidimo ar akreditacijos pažymėjimo Nr.

Nr.

kodas1

kodas

pavadinimas

1

2

3

4

5

6

7

8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 Kol nėra nustatytas taršos šaltinio unikalusis kodas, ši skiltis nepildoma.

2 Išmetamų į aplinkos orą atskirų teršalų kiekis gali būti pateikiamas arba mg/Nm3, arba g/s. Jeigu išmatuota teršalo koncentracija yra mažesnė už taikomu metodu išmatuojamą mažiausią koncentraciją, pateikiant monitoringo duomenis, turi būti įrašoma, už kokią konkrečią taikomu metodu išmatuojamos mažiausios koncentracijos vertę matuotos teršalo koncentracijos vertė yra mažesnė.

3 Detalus aprašymas bet kokių nestandartinių sąlygų, galėjusių turėti įtakos matavimų rezultatams (pvz., dujų degimo temperatūra, įrangos paleidimas, apkrova, ir kt.).

4 Nurodomas galiojantis teisės aktas, kuriuo nustatytas matavimo metodas, galiojančio standarto žymuo ar kitas metodas.

 

IV. ŪKIO SUBJEKTŲ TARŠOS ŠALTINIŲ IŠLEIDŽIAMŲ TERŠALŲ MONITORINGAS

 

4 lentelė. Taršos šaltinių su nuotekomis išleidžiamų teršalų monitoringo duomenys1.

 

Išleistuvo kodas2

Nuotekų valymo įrenginio kodas3

Nuotekų valymo įrenginio pavadinimas

 

 

 

Mėginio ėmimo data, MMMM.mm.dd

Mėginio ėmimo laikas, hh.min

Mėginio ėmimo vieta4

Laikotarpis5, d

Nuotekų debitas, m3/d

Nuotekų kiekis6, m3

Labai smarkus lietus7,

Taip/Ne

Temperatūra,

°C

Teršalai (parametrai) 8

Matavimo rezultatas9

Matavimo metodas10

Laboratorija,

atlikusi matavimą

Tyrimų protokolo Nr.

kodas

pavadinimas, vnt. , ir matavimo vienetai

leidimo ar akreditacijos pažymėjimo Nr.

pavadinimas

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 Kiekvienam išleistuvui pildoma atskira lentelė. Žuvininkystės tvenkinių vandens, paviršinių nuotekų išleistuvams, kuriuose nėra debito matavimo prietaisų, lentelės 4, 5, 6  stulpeliai nepildomi.

2Išleistuvo identifikavimo kodas įrašomas pagal Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje (http://gamta.lt) pateiktą Išleistuvų sąvadą. Jei pildomi duomenys apie naują išleistuvą, įrašomas jo pavadinimas.

3 Nuotekų valymo įrenginio identifikavimo kodas įrašomas pagal Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje (http://gamta.lt) pateiktą Išleistuvų sąvadą. Jei pildomi duomenys apie naują nuotekų valymo įrenginį, jo identifikavimo kodas nerašomas.

4 Kai mėginio ėmimo vieta nurodoma „paimtame vandenyje“, lentelės 4, 5, 6, 7, 8 stulpeliai nepildomi.

5 Dienų skaičius nuo paskutinio iki aprašomo mėginio ėmimo. Pirmojo kalendoriniais metais mėginio atveju nurodomi du laikotarpiai – nuo paskutinio praėjusių metų mėginio ėmimo iki metų pabaigos ir nuo kalendorinių metų pradžios iki aprašomo mėginio ėmimo.

6 Nuotekų kiekis per nurodytąjį laikotarpį. Pirmojo kalendoriniais metais mėginio atveju nuotekų kiekis rašomas dviem atskiriems laikotarpiams (nuo paskutinio praėjusių metų mėginio ėmimo iki metų pabaigos ir nuo kalendorinių metų  pradžios iki aprašomo mėginio ėmimo).

7 Nepildoma žuvininkystės tvenkinių vandens, paviršinių nuotekų išleistuvams. Labai smarkus lietus nustatomas pagal Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 (Žin., 2011, Nr. 141-6642).

8 Teršalų (parametrų) kodai, pavadinimai ir matavimo vienetai įrašomi iš Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408 (Žin., 2000, Nr. 8-213; 2003, Nr.79-3610; 2010, Nr. 89-4721) 1 priedėlyje pateikto Teršiančių medžiagų ir kitų parametrų kodų sąrašo.

9 Jei išmatuota atskiro nuotekų mėginio teršalo koncentracija yra mažesnė už taikomu metodu išmatuojamą mažiausią koncentraciją, pateikiant matavimo rezultatą turi būti įrašoma, už kokią konkrečią taikomu metodu išmatuojamos mažiausios koncentracijos vertę matuotos teršalo koncentracijos vertė yra mažesnė, prieš skaičių nurodant ženklą „<“.

10 Nurodomas galiojantis teisės aktas, kuriuo nustatytas matavimo metodas, galiojančio standarto žymuo ar kitas metodas.

 

Parengė ________________________

(Vardas ir pavardė, telefonas)

 

_________________________                __________                     ___________________              ______________

(Ūkio subjekto vadovo ar jo                         (Parašas)                            (Vardas ir pavardė)                                    (Data)

įgalioto asmens pareigos)

 

_________________

 

Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų

4 priedas

 

(Ūkio subjekto aplinkos monitoringo ataskaitos forma)

 

______________________ regiono aplinkos apsaugos departamentui

 

ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO ATASKAITA

 

I. BENDROJI DALIS

 

1. Ūkio subjekto:

1.1. teisinis statusas:

 

juridinis asmuo

 

juridinio asmens struktūrinis padalinys, turintis atskirą kodą Juridinių asmenų registre

 

juridinio asmens struktūrinis padalinys, neturintis atskiro kodo Juridinių asmenų registre

 

fizinis asmuo, vykdantis ūkinę veiklą

 

(tinkamą langelį pažymėti X)

 

1.2. pavadinimas ar fizinio asmens vardas, pavardė

1.3. juridinio asmens kodas Juridinių asmenų registre arba fizinio asmens kodas

 

 

e-AIVIKS kodas1

 

 

1.4. buveinės ar fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas

 

savivaldybė

vietovė (miestas, kaimas)

gatvė

gatvės tipas

namo nr.

korpusas

buto nr.

 

 

 

 

 

 

 

1.5. ryšio informacija

telefono nr.

fakso nr.

el. pašto adresas

 

 

 

 

2. Ūkinės veiklos vieta:

 

Ūkinės veiklos objekto pavadinimas

 

adresas

 

savivaldybė

vietovė (miestas, kaimas)

gatvė

gatvės tipas

namo nr.

korpusas

buto nr.

 

 

 

 

 

 

 

 

3. Ataskaitą parengusio asmens ryšio informacija:

 

telefono nr.

fakso nr.

el. pašto adresas

 

 

 

 

4. Ataskaitos lapų skaičius

 

 

 

Pastabos:

1 e-AIVIKS kodas – ūkio subjekto unikalus nekintantis kodas Aplinkos informacijos valdymo integruotoje kompiuterinėje sistemoje (toliau – e-AIVIKS kodas). e-AIVIKS kodas yra sukuriamas, kai aplinkosauginėms institucijoms pirmą kartą pateikiamas su aplinkos apsauga susijęs apskaitos dokumentas (ataskaita, anketa, lydraštis ir pan.). Pirmą kartą teikiant dokumentą elektroniniu būdu, e-AIVIKS kodą sukuria programinis modulis pradėjus vesti dokumento duomenis į duomenų bazę. Juridinių ir fizinių asmenų e-AIVIKS kodų sąrašas skelbiamas Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje http://gamta.lt/. Jei Ataskaita teikiama raštu, o asmens šiame sąraše nėra, skiltis nepildoma.

 

 

II. poveikio aplinkos kokybei (POVEIKIO APLINKAI) monitoringas

 

1 lentelė. Poveikio vandens kokybei monitoringo duomenys.

 

Eil. Nr.

Išleistuvo kodas

Nustatomi parametrai

Vertinimo kriterijus1

Matavimų vieta

Matavimo atlikimo data ir laikas

Matavimų rezultatai

Matavimo metodas3

Laboratorija, atlikusi matavimus

koordinatės

atstumas nuo taršos šaltinio, km

paviršinio vandens telkinio kodas2

paviršinio vandens telkinio pavadinimas

leidimo ar akreditacijos pažymėjimo Nr.

leidimo ar akreditacijos pažymėjimo išdavimo data

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 Paviršinių vandens telkinių būklės vertinimo kriterijai yra Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2010, Nr. 59-2938; 2011, Nr. 39-1888), 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytų medžiagų aplinkos kokybės standartai paviršiniuose vandenyse ir 2 priedo B dalies B1 sąraše nurodytų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos vandens telkinyje-priimtuve.

2 Nurodomas paviršinio vandens telkinio identifikavimo kodas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre.

3 Nurodomas galiojantis teisės aktas,  kuriuo nustatytas matavimo metodas, galiojančio standarto žymuo ar kitas metodas.

 

2 lentelė. Poveikio oro kokybei monitoringo duomenys.

 

Eil. Nr.

Nustatomi parametrai

Vertinimo kriterijus1

Matavimų vieta,

Matavimo atlikimo data ir laikas

Matavimų rezultatai

Matavimo metodas2

Laboratorija, atlikusi matavimus

pavadinimas

koordinatės

leidimo ar akreditacijos pažymėjimo Nr.

leidimo ar akreditacijos pažymėjimo išdavimo data

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 Nurodomos teisės aktuose patvirtintos ribinės, siektinos arba kitos norminės vertės, su kuriomis bus lyginami matavimų rezultatai.

2 Nurodomas galiojantis teisės aktas,  kuriuo nustatytas matavimo metodas, galiojančio standarto žymuo ar kitas metodas.

 

3 lentelė. Poveikio požeminiam vandeniui monitoringo duomenys1.

 

Eil. Nr.

Nustatomas parametras

Matavimo vnt.

Matavimo metodas2

Laboratorija2

Vertinimo kriterijus3

Matavimų rezultatas

gręžinio Nr4.

 

data

 

1

2

3

4

5

6

7

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastabos:

1 Kartu su ataskaita turi būti pateikiamos:

1) laboratorinių tyrimų protokolų kopijos;

2) pastabos apie Monitoringo programos požeminio vandens monitoringo dalies vykdymą, tinklo būklę, vertinimo kriterijų viršijančius parametrus.

2 Matavimo metodas ir laboratorija lentelėje gali būti nenurodyti, jeigu jie nurodyti tyrimų protokole.

3 Nurodomos teisės aktuose patvirtintos ribinės vertės, su kuriomis bus lyginami matavimų rezultatai.

4 Stebimojo gręžinio identifikavimo numeris Žemės gelmių registre.

 

III. Monitoringo (Išskyrus poveikio požeminiam vandeniui monitoringo) duomenų analizė ir išvados apie Ūkio Subjekto veiklos poveikį aplinkai

 

5. Pateikiama monitoringo duomenų analizė, kurioje aprašomos ūkio subjekto technologinių procesų atitikimą technologiniam režimui bei neatitikimų pasekmės bei tikėtinos priežastys, įvertinami gauti ūkio subjektų aplinkos monitoringo rezultatai ir palyginami su atitinkamomis teršalų vertėmis, įvertinamas bei prognozuojamas vykdomos veiklos poveikis gamtinės aplinkos kokybei, taip pat palyginami gauti duomenys su praėjusių metų monitoringo duomenimis.

 

IV. poveikio požeminiam vandeniui monitoringo duomenų analizė ir išvados apie Ūkio Subjekto veiklos poveikį aplinkai

 

6. Pateikiama:

6.1. trumpa ūkio subjekto veiklos charakteristika;

6.2. monitoringo tinklo schema;

6.3. monitoringo ir laboratorinių darbų metodikų aprašymas;

6.4. monitoringo duomenų analizė, teršiančių medžiagų didėjimo ar mažėjimo tendencijų įvertinimas;

6.5. išvados apie ūkio subjekto veiklos poveikį požeminio vandens ištekliams ir jų kokybei;

6.6. rekomendacijos ūkio subjekto veiklai pagerinti, siekiant sumažinti arba nutraukti neigiamas jos pasekmes aplinkai;

6.7. rekomendacijos Monitoringo programos tikslinimui ir monitoringo apimčių keitimui, jeigu monitoringo rezultatais tai galima pagrįsti.

 

 

Ataskaitą parengė ________________________

(Vardas ir pavardė, telefonas)

 

__________________________                   ___________                      _________________                    _________

(Ūkio subjekto vadovo ar jo                               (Parašas)                            (Vardas ir pavardė)                              (Data)

įgalioto asmens pareigos)

 

_________________