LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOJI TARYBA

NUTARIMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMO

 

 

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Nustatyti, kad Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas taikomas nuo 1992 metų.

2. Nustatyti, kad:

1) 1992 metais žemės mokestį moka visi fiziniai asmenys už suteiktą jiems žemę. Asmenys, sudarę valstybinės žemės nuomos sutartis, žemės mokestį moka iki kito mėnesio 1 dienos po sutarties sudarymo;

2) 1993 metais ir vėlesniais metais žemės mokestį moka asmenys, kuriems nustatyta tvarka atstatoma nuosavybės teisė į žemę ir jie turi rajono (miesto) valdybos potvarkį dėl žemės sklypo suteikimo naudotis, taip pat asmenys, turintys notarine tvarka patvirtintą ir teisiškai įregistruotą žemės pirkimo sutartį. Asmenys, kurie minėtus dokumentus gaus antrąjį pusmetį, žemės mokestį mokės nuo kitų metų sausio 1 dienos;

3) ūkininkai už žemę, suteiktą jiems pagal 1989 m. liepos 4 d. priimtą įstatymą Nr. XI-3066 (Žin., 1989, Nr. 20-242), žemės mokestį pradeda mokėti praėjus 3 metams nuo valstiečio ūkio įsteigimo. Už žemės ūkio gamybos tikslams grąžintą, iš Valstybinės žemės fondo pirktą ar išnuomotą grąžinimui ir išsipirkimui žemę ūkininkai žemės mokestį pradeda mokėti praėjus 3 metams nuo rajono valdybos potvarkio priėmimo dienos.

Ši žemės mokesčio lengvata ūkininkui gali būti taikoma vieną kartą.

3. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinti:

1) žemės kainos, pagal kurią apskaičiuojamas žemės mokestis, nustatymo tvarką;

2) žemės mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarką.

4. Pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, suderinus su Aplinkos apsaugos departamentu, iki 1992 m. rugpjūčio 1 d. nustatyti žemės mokesčio lengvatas už apsauginių miškų ir gamtosauginės paskirties žemę, o su Kultūros paveldo inspekcija – už istorijos ir kultūros paminklų žemę.

5. Nustatyti, kad asmenys, savavališkai besinaudojantys valstybine žeme, apmokestinami už visą naudojimosi laiką pagal maksimalią tos gyvenamosios vietovės žemės kainą ir trigubą mokesčio tarifą. Šio mokesčio sumokėjimas nereiškia žemės nuosavybės įteisinimo.

6. Pavesti miestų ir rajonų taryboms nustatyti pagal žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnį neapmokestinamuosius žemės sklypų dydžius.

7. Rekomenduoti rajonų valdyboms nustatyti žemės ūkio paskirties žemės naudotojams žemės mokesčio mokėjimo terminus atsižvelgiant į pajamų gavimo laiką.

8. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą (Žin., 1990, Nr. 32-764, 1991, Nr. 6-177, 1992, Nr. 7-149) ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 31 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo“ (Žin., 1990, Nr. 32-769).

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                                                                  VYTAUTAS LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1992 m. birželio 25 d.

Nr. I-2676