VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL PREKIŲ IR PASLAUGŲ VIEŠOJO PIRKIMO VERTĖS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2003 m. vasario 26 d. Nr. 1S-26
Vilnius
Vadovaudamasis 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. IX-1217 (Žin., 2002, Nr. 118-5296) 7 straipsnio 2 dalies 11 punktu ir 8 straipsnio 4 dalimi:
2. Nustatau, kad šiuo įsakymu patvirtinta Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodika taikoma atliekant viešuosius pirkimus pagal 2002 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą Nr. IX-1217.
Patvirtinta
Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės direktoriaus
2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26
PREKIŲ IR PASLAUGŲ VIEŠOJO PIRKIMO VERTĖS NUSTATYMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodika (toliau tekste – metodika) vadovaujasi perkančiosios organizacijos nustatydamos prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertes atliekant viešuosius pirkimus pagal 2002 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą Nr. IX-1217 (Žin., 2002, Nr. 118-5296).
3. Viešojo pirkimo (toliau tekste – pirkimo) vertė skaičiuojama pirkimo pradžiai, kuri nustatoma vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi.
4. Už prekių ar paslaugų pirkimo vertės apskaičiavimą atsakinga perkančioji organizacija, vykdanti prekių ar paslaugų pirkimą. Nustatydama prekių ar paslaugų pirkimo vertę perkančioji organizacija:
4.1. neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Perkančioji organizacija turi teisę skaidyti pirkimo vertę į dalis tik tuo atveju, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas (būdai), pasirinktas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei;
4.2. pirkimo vertės nustatymo būdo negali pasirinkti taip, kad būtų galima išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo taikymo (pavyzdžiui, jeigu vienu būdu nustatyta pirkimo vertė yra mažesnė už nustatytą kitu pirkimo vertės apskaičiavimo būdu, perkančioji organizacija turėtų rinktis tą būdą, kuriuo nustatyta didesnė pirkimo vertė).
II. VIEŠOJO PREKIŲ AR PASLAUGŲ PIRKIMO VERČIŲ SKAIČIAVIMAS
5. Prekių ar paslaugų viešojo pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į numatomą prekių ar paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių (toliau tekste – pirkimo sutarčių) vertę.
6. Jeigu pirkimo sutartis sudaroma dėl kelių rūšių prekių ar kelių kategorijų paslaugų, šios pirkimo sutarties vertė yra visų prekių ar paslaugų, dėl kurių sudaroma ši sutartis, verčių suma.
7. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną kartą ir sudaromos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė.
8. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimai atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba kai sudarytas pirkimo sutartis numatyta atnaujinti, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:
8.1. pirkimo vertė yra faktinė panašių pasikartojančių pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į pirkimo metu sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus perkamų prekių ar paslaugų kiekio ir/ar vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo šios pirkimo sutarties sudarymo;
9. Panašiomis sutartimis laikytinos sutartys, sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių arba tos pačios kategorijos paslaugų.
10. Tos pačios rūšies prekėmis laikytinos tos prekės, kurių naudojimas yra identiškas arba panašus (pavyzdžiui, tos pačios rūšies prekėmis atitinkamai laikytini visi maisto produktai, baldai, medikamentai, degalai ir pan.).
12. Jeigu perkančioji organizacija nėra įsitikinusi, ar perkamos prekės yra tos pačios rūšies arba paslaugos tos pačios kategorijos, ji privalo jas priskirti tai pačiai rūšiai ar kategorijai.
13. Perkančioji organizacija pasirinkdama, kurį iš šios metodikos 8 punkte nurodytų pirkimo vertės apskaičiavimo būdų taikyti, vadovaujasi šios tvarkos 4.2 punkto nuostata.
14. Jeigu numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatoma pirkimo sutarties pratęsimo galimybė (opcionas), pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti prekių arba paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį.
15. Jeigu numatoma, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 65 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatytais atvejais ateityje neskelbiamų derybų arba supaprastintų neskelbiamų derybų būdu bus vykdomas papildomas paslaugų pirkimas, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti paslaugų kiekius, įskaitant ir numatomų papildomų pirkimų vertes.
16. Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai, numatant prekes įsigyti ar to nenumatant, pirkimo vertė skaičiuojama:
16.1. jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė arba, jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos prekės);
17. Apskaičiuodama paslaugų pirkimo vertę, perkančioji organizacija į šią vertę įtraukia:
17.2. pirkdama bankų ar kitas finansines paslaugas – bankui mokamas įmokas, komisinius ir palūkanas bei kitokius atlyginimus už paslaugas;
17.3. paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo sutartis, – numatomą perkamų paslaugų vertę;
18. Jeigu numatomoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma visa kaina (nurodomos tik kainodaros taisyklės), pirkimo verte laikoma:
18.1. terminuotų sutarčių, kurių trukmė iki 48 mėnesių, atveju – bendra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė;
19. Kai perkamos tos pačios prekės, bet joms įsigyti numatoma tuo pačiu metu sudaryti kelias pirkimo sutartis, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šia metodika, suma.
20. Kai perkamos paslaugos yra suskirstytos į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šios metodikos nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
22. Siekdama nustatyti pirkimo vertę perkančioji organizacija turi:
22.2. numatyti numatomos (numatomų) sudaryti sutarties (sutarčių) savybes (sutarties terminas, kainodara, pratęsimo galimybė (opcionas) ir t. t.);
22.3. remiantis skaičiuojamosiomis kainomis, panašių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais nustatyti numatomos (numatomų) sudaryti pirkimo sutarties (sutarčių) preliminarią vertę;
22.4. nustatyti vadovaujantis šios metodikos 7, 8, 16, 19 ir 20 punktų nuostatomis nustatyti kitų į pirkimo vertės skaičiavimą įtrauktinų sutarčių vertę;
23. Perkančioji organizacija tinkamam prekių ir paslaugų viešųjų pirkimų verčių nustatymui turėtų kaupti informaciją apie įvykdytus ir vykdomus viešuosiuos pirkimus, jų metu sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių sudarymo ir įvykdymo terminus, faktines vertes, prekių ir paslaugų rinkos sąlygas ir pan.