LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SISTEMOS REFORMOS KONCEPCIJOS IR KOORDINAVIMO IR PRIEŽIŪROS KOMISIJOS SUDARYMO
2005 m. birželio 29 d. Nr. 718
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2002, Nr. 41-1527; 2005, Nr. 67-2405) 22 straipsnio 15 punktu ir 27 straipsniu, siekdama reformuoti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pritarti Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcijai (pridedama).
2. Sudaryti šią Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koordinavimo ir priežiūros komisiją (toliau vadinama – komisija):
Finansų ministerijos sekretorius, kuruojantis apskaitos klausimus (komisijos pirmininkas);
Finansų ministerijos atstovas (komisijos pirmininko pavaduotojas);
Ūkio ministerijos atstovas;
Teisingumo ministerijos atstovas;
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas;
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas;
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas;
Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovas.
3. Pavesti Ūkio ministerijai, Teisingumo ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir pasiūlyti Lietuvos savivaldybių asociacijai skirti savo atstovus į komisiją.
4. Nustatyti, kad:
4.1. Komisija yra atsakinga už strateginį vadovavimą viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformai ir už bendrą šios reformos eigos priežiūrą.
4.2. Komisija institucijoms, atsakingoms už viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos įgyvendinimo priemones, teikia pasiūlymus dėl viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos įgyvendinimo priemonių darbo grupių (toliau vadinama – darbo grupės) sudarymo ir atsako už jų veiklos koordinavimą.
4.3. Darbo grupių personalinę sudėtį tvirtina institucijų, atsakingų už priemonių įgyvendinimą, vadovai.
4.4. Komisija kas pusę metų parengia išvadas apie viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos įgyvendinimo priemones, įgyvendintas per praeitą pusmetį, ir teikia Finansų ministerijai pasiūlymus dėl viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos įgyvendinimo priemonių plano pakeitimo arba papildymo.
4.5. Finansų ministerija, atsižvelgdama į komisijos pasiūlymus, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos įgyvendinimo priemonių plano pakeitimų arba papildymų projektus.
4.7. Komisija priima sprendimus posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių. Sprendimai priimami posėdžiuose paprasta balsų dauguma, atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.
4.8. Eiliniai komisijos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip kas 3 mėnesius. Neeiliniai komisijos posėdžiai šaukiami komisijos pirmininko arba 1/3 komisijos narių iniciatyva.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepcija (toliau vadinama – ši Koncepcija) parengta siekiant reformuoti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemą, kad būtų gaunama patikima ir objektyvi informacija, kurios reikia ekonominiams sprendimams priimti. Ji turi prisidėti prie veiksmingesnio valstybės išteklių valdymo visais lygiais ir skaidresnio jų naudojimo.
2. Šioje Koncepcijoje viešasis sektorius apima biudžetines įstaigas, valstybės ir savivaldybės įmones, įstaigas ir organizacijas, akcines ir uždarąsias akcines bendroves bei viešąsias įstaigas, kuriose valstybė ir/arba savivaldybė turi reikšmingą įtaką priimant sprendimus, taip pat Lietuvos banką, valstybės socialinės apsaugos fondus, kitus valstybės pinigų fondus, valstybę ir savivaldybes kaip atskirus juridinius asmenis. Akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės bei viešosios įstaigos, kuriose valstybė ir/arba savivaldybė turi reikšmingą įtaką priimant sprendimus, Lietuvos bankas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba šioje Koncepcijoje į viešąjį sektorių yra įtraukti tik biudžetinių įstaigų, valstybės ir savivaldybių konsoliduotai finansinei atskaitomybei rengti. Šių subjektų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformuoti neketinama.
3. Šioje Koncepcijoje, atsižvelgiant į išteklių valdymo kontrolės laipsnį, aptariami tokie apskaitos informacijos kaupimo ir naudojimo lygiai:
3.1. žemiausiasis lygis – biudžetinės įstaigos, valstybės ir savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės bei viešosios įstaigos, kuriose valstybė ir/arba savivaldybė turi reikšmingą įtaką priimant sprendimus;
3.2. vidurinis lygis – visi viešojo sektoriaus subjektai, turintys pavaldžių įstaigų ar ūkio subjektų, rengiantys suvestinę finansinę atskaitomybę ir teikiantys šią suvestinę finansinę atskaitomybę Finansų ministerijai arba savivaldybėms, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba), arba Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė ligonių kasa);
3.3. aukštesnysis lygis – savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė ligonių kasa ir valstybė kaip atskiras juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lygiu), išskyrus šios Koncepcijos 3.4 punkte nurodytą atvejį;
4. Aukščiausiojo ir aukštesniojo lygio viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos informacijos ir finansinės atskaitomybės vartotojai yra Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tarptautinės institucijos, visuomenė; vidurinio ir žemiausiojo lygio – asignavimų valdytojai, savivaldybių administracijos, Finansų ministerija ir kitos įstaigos, turėsiančios rengti konsoliduotą savo įstaigos finansinę atskaitomybę, taip pat įstaigų bei organizacijų vadovai ir visuomenė.
II. ESAMOS BŪKLĖS APŽVALGA
5. Šiuo metu veikianti Lietuvos viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema nėra vientisa. Ji tvarkoma taip:
5.1. Pelno siekiantys juridiniai asmenys, iš jų valstybės ir savivaldybių įmonės, pelno nesiekiantys ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, išskyrus biudžetines įstaigas, tvarko buhalterinę apskaitą kaupimo principu.
5.3. Valstybės socialinės apsaugos fondų ir kitų valstybės pinigų fondų (išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą) buhalterinė apskaita tvarkoma pinigų principu.
5.4. Valstybinio socialinio draudimo fondo buhalterinė apskaita tvarkoma kaupimo principu, o atskaitomybė rengiama pagal Tarptautinių apskaitos standartų valdybos patvirtintus tarptautinius finansinius atskaitomybės standartus.
6. Dabartinės viešojo sektoriaus (išskyrus viešąsias įstaigas, valstybės ir savivaldybės įmones, Lietuvos banką ir Valstybinio socialinio draudimo fondą) buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos trūkumai:
6.1. Biudžetinių įstaigų, savivaldybių, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir pinigų fondų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės rengimo tvarka reglamentuota skirtingai, ji nevisiškai atitinka buhalterinės apskaitos informacijos ir finansinės atskaitomybės vartotojų poreikius, tarptautinių apskaitos standartų reikalavimus, reglamentavimas nėra aiškus arba jo nepakanka.
6.3. Buhalterinėje apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje rodoma turto vertė ne visada atitinka tikrąją jo vertę.
6.4. Ne visi įsipareigojimai traukiami į buhalterinę apskaitą, todėl neparodomi finansinėje atskaitomybėje.
6.5. Ne visas turtas ir ne visi įsipareigojimai teisingai klasifikuojami į ilgalaikius ir trumpalaikius.
6.6. Buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei rengti naudojama skirtinga programinė įranga, todėl perdavus skirtingai parengtą finansinę atskaitomybę kito lygio suvestinei finansinei atskaitomybei rengti padaugėja rankų darbo, kartu didesnė ir klaidų tikimybė. Dėl to nukenčia gaunamos informacijos kokybė.
7. Dėl šios Koncepcijos 6 punkte nurodytų viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos trūkumų buhalterinės apskaitos informacija ir finansinė atskaitomybė tampa nenaudingos jų vartotojams, nes:
7.2. Neįgyvendinamas vienas iš svarbiausiųjų finansinės atskaitomybės tikslų – teikti tikrą ir teisingą informaciją apie turtą, įsipareigojimus, grynąjį turtą (grynasis turtas – po įsipareigojimų padengimo likęs turtas), pajamas ir sąnaudas.
8. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos trūkumai minimi ir Valstybės kontrolės išvadoje dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos, išvadoje dėl 2003 metų ataskaitos apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir išvadoje dėl Lietuvos Respublikos 2003 metų valstybinės skolos ataskaitos.
9. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos, tvarkydamos apskaitą, vadovaujasi Biudžetinių įstaigų apskaitos standartais, kuriuos tvirtina Finansų ministerija. Biudžetinių įstaigų apskaitos standartai turi būti parengti pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir kitą Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus komiteto rengiamą metodiką (nurodymus, studijas). Biudžetinių įstaigų apskaitos standartų parengimas neišspręstų dabar esančių biudžetinių įstaigų, savivaldybių, valstybės pinigų fondų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės problemų. Dėl šios priežasties, taip pat siekiant pašalinti šios Koncepcijos 6 punkte nurodytus trūkumus, siūloma vykdyti viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą (toliau vadinama – reforma).
III. UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIS
10. Daugelis Europos Sąjungos valstybių narių jau reformavo arba reformuoja viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemas, viešajame sektoriuje pereidamos nuo apskaitos pinigų principu prie apskaitos kaupimo principu. Apskaita kaupimo principu yra pranašesnė už apskaitą pinigų principu, nes teikia išsamesnę informaciją vartotojams.
11. Per pastaruosius kelis dešimtmečius prie buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo kaupimo principu viešajame sektoriuje pereina vis daugiau valstybių (Jungtinė Karalystė, Airija, Prancūzija, Švedija, Suomija, Islandija, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, JAV ir kitos). Kiekvienoje valstybėje egzistavo skirtingos finansų valdymo, šalies administravimo sistemos, istoriškai buvo susiklostę skirtingi apskaitos ir biudžeto sudarymo reglamentavimo pagrindai, todėl kiekvienoje jų apskaitos sistemų reformos vyko skirtingai.
12. Kai kurios valstybės (Australija, Naujoji Zelandija, JAV) ne tik perėjo prie buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo kaupimo principu, bet šį principą taiko ir sudarydamos biudžetą.
IV. REFORMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
14. Reformos tikslas – sudaryti teisines, administracines, finansines sąlygas visame viešajame sektoriuje pereiti prie apskaitos tvarkymo kaupimo principu. Kaupimo principo taikymas pagerintų valstybės išteklių valdymą ir naudojimą, teiktų išsamesnę ir objektyvesnę informaciją jos vartotojams, o tai leistų užtikrinti priimamų ekonominių sprendimų pagrįstumą ir kokybę, sudarytų sąlygas efektyviau įgyvendinti finansų kontrolę visais valdymo lygiais.
15. Siekiant reformos tikslo, reikės įgyvendinti šiuos pagrindinius uždavinius:
15.1. reglamentuoti buhalterinės apskaitos tvarkymą kaupimo principu, taip pat finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės rengimą ir teikimą;
15.2. tobulinti finansinės atskaitomybės rengėjų ir jos vartotojų kvalifikaciją, kad jie sugebėtų tvarkyti apskaitą kaupimo principu;
15.3. suderinti buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinės atskaitomybės ir valdymo ataskaitų rengimo principus;
V. REFORMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR JŲ VYKDYMAS
16. Reformos įgyvendinimo priemonės turėtų būti vykdomos etapais. Pirmajame etape (2005–2008 metai) būtų parengtos pagrindinės reformos įgyvendinimo priemonės, kurių planas pateiktas šios Koncepcijos priede.
17. Pagal reformos įgyvendinimo priemones skirtinos šios pagrindinės sritys:
17.1. būtinų teisės aktų, reglamentuojančių viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos tvarkymą ir finansinės atskaitomybės rengimą kaupimo principu, parengimas;
VI. PERĖJIMO PRIE KAUPIMO PRINCIPO PRANAŠUMAI
19. Kaupimo principu parengta finansinė atskaitomybė apima pajamas, sąnaudas, turtą, įsipareigojimus ir grynąjį turtą. Finansinę atskaitomybę, parengtą kaupimo principu, pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus turėtų sudaryti finansinės būklės ataskaita arba balansas, finansinės veiklos rezultatų ataskaita, grynojo turto arba nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir aiškinamasis raštas prie finansinės atskaitomybės.
20. Finansinės atskaitomybės, parengtos kaupimo principu, pranašumai:
20.1. Ji parodo tikrą ir teisingą esamą finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus per tam tikrą laikotarpį. Išsamus turto ir įsipareigojimų pateikimas leidžia įvertinti, kiek ateityje reikės skirti lėšų turto naudingosioms savybėms palaikyti ir įsipareigojimams vykdyti.
20.2. Ji parodo, iš kokių šaltinių – nuosavų išteklių ar skolintų lėšų – finansuojama valstybės veikla.
20.3. Ji padeda teikti išsamią ir objektyvią informaciją, kuri leidžia biudžetines įstaigas vertinti ne pagal tai, kaip gebama kontroliuoti išlaidas, bet ar gerai dirbama, ar rezultatai pasiekiami ekonomiškiausiu būdu.
20.4. Ji sudaro sąlygas racionaliau planuoti, o tai leidžia nustatyti, kiek ateityje bus realių įsipareigojimų, pareikalausiančių papildomų finansinių išteklių, arba kiek esamų finansinių išteklių reikės perskirstyti.
VII. PERĖJIMO PRIE KAUPIMO PRINCIPO SUNKUMAI
21. Perėjimas prie buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo kaupimo principu susijęs su šiais sunkumais:
21.1. Padidės sistemos sukūrimo, įgyvendinimo ir palaikymo sąnaudos, kurias lems tai, kad reikės:
21.1.2. sukurti apskaitos politiką ir buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo bei teikimo procedūras;
21.2. Perėjimas prie buhalterinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo kaupimo principu vyks laipsniškai, todėl tam tikru pereinamuoju laikotarpiu informacija bus rengiama vadovaujantis skirtingais apskaitos principais, nebus įmanoma palyginti kelių laikotarpių finansinės atskaitomybės.
21.5. Neišvengiamas apskaitos sistemos, skirtos biudžeto vykdymo priežiūrai, dubliavimas arba transformavimas. Pereinamuoju laikotarpiu neišvengiamas apskaitos dvigubinimas (t.y. būtų rengiama konsoliduota valstybės finansinė atskaitomybė pagal kaupimo principą, o už biudžetą būtų atsiskaitoma laikantis pinigų principo). Ateityje galima būtų svarstyti ir biudžeto sudarymą bei atsiskaitymą už jo įvykdymą kaupimo principu. Taip pat būtina sukurti visų apskaitos informacijos naudojimo lygių atskaitomybės ir informacijos tvarkymo bei teikimo sistemą ir nustatyti valstybės konsoliduotos finansinės atskaitomybės rengimo organizavimo tvarką.
VIII. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ ĮTRAUKIMAS Į APSKAITĄ IR FINANSINĘ ATSKAITOMYBĘ
22. Vienas iš svarbiausiųjų klausimų yra ilgalaikio materialiojo turto apskaita. Įgyvendinant reformą, visas ilgalaikis turtas turi būti parodytas jį valdančio, naudojančio ir juo disponuojančio nuosavybės arba patikėjimo teise subjekto finansinės būklės ataskaitoje (balanse).
23. Apskaitos tikslais viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose būtų galima nurodyti pagrindines ilgalaikio materialiojo turto grupes, tokias kaip žemė ir vandens telkiniai, infrastruktūros turtas, pastatai, statiniai, mašinos ir įrengimai, kitas ilgalaikis materialusis turtas, nebaigta statyba, išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį materialųjį turtą, vertybės.
24. Viena iš pagrindinių ilgalaikio materialiojo turto dabartinės apskaitos problemų yra tai, kad dalis ilgalaikio materialiojo turto (pavyzdžiui, dalis kelių, žemės, miškų ir panašiai) neįtraukta į apskaitą ir finansinę atskaitomybę, o dalis įtraukta neteisingai. Dalis ilgalaikio materialiojo turto rodoma indeksuota verte, kita dalis – įsigijimo verte, tačiau pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus leidžiama rodyti ilgalaikį materialųjį turtą įsigijimo verte arba perkainota verte. Perkainojimas pagal tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus turi būti atliekamas periodiškai. Indeksuoti pagal juos neleidžiama, nes tai neparodo konkretaus turto vieneto tikrosios vertės.
25. Kad finansinė atskaitomybė tikrai ir teisingai parodytų finansinę būklę, visas viešajam sektoriui priklausantis turtas turi būti įtrauktas į apskaitą. Tam reikia visas turto grupes apimančios valstybės ir savivaldybių turto informacinės sistemos, kurioje būtų kaupiama visa informacija apie turto vienetus: tokio turto natūrinis matas ir kiekinė išraiška, įsigijimo (pagaminimo) kaina, jeigu ją galima nustatyti, perkainota vertė, jeigu perkainojimas buvo atliktas, nusidėvėjimo normatyvai, jeigu tokio turto nusidėvėjimas skaičiuojamas, įsigijimo ir perleidimo datos, buvimo ar naudojimo vieta, turto vieneto sudėtis ir kita informacija. Valstybės turto informacinę sistemą iki 2006 m. liepos 1 d. pavesta sukurti ir įteisinti Teisingumo ministerijai. Tokia informacija galėtų būti naudojama tiek finansinei atskaitomybei, tiek statistinėms ataskaitoms rengti. Kad visas turtas būtų įtrauktas į valstybės ir savivaldybių turto informacinę sistemą, būtina jį inventorizuoti tiek kiekine, tiek vertine išraiška.
26. Ilgalaikis materialusis turtas į apskaitą turi būti įtrauktas įsigijimo (pasigaminimo) verte arba perkainota verte, kad jo apskaitos principai atitiktų tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus. Turto periodinis perkainojimas reikštų išaugusias turto įvertinimo sąnaudas, todėl perkainoti visą turtą, atsižvelgiant į tai, kad kai kurių grupių turto vertė dažnai nesikeičia, ir į tai, kad kai kurių grupių turtas sudėvimas per gana trumpą laiką, būtų ekonomiškai nenaudinga. Tačiau tokias turto grupes, kaip pastatai ir statiniai, atsižvelgiant į tai, kad šioms turto grupėms priskirtas turtas gali būti naudojamas gana ilgai ir jo vertė gali keistis priklausomai nuo rinkoje susiklosčiusių aplinkybių, taip pat siekiant, kad finansinė atskaitomybė rodytų tikrąją tam tikrų juridinių asmenų ir viso viešojo sektoriaus valdomo valstybės ir savivaldybių turto būklę, reikėtų perkainoti periodiškai, pavyzdžiui, kas 5 metai. Turtas, kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikainos nustatyti neįmanoma, į apskaitą pirmą kartą turi būti įtrauktas nepriklausomo turto vertintojo nustatyta verte, kuri toliau tvarkant apskaitą būtų laikoma įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, ir vėliau perkainojamas, jeigu priklauso ilgalaikio materialiojo turto grupei, kuriai perkainojimas taikomas. Visą turtą apskaitoje rodyti įsigijimo (pasigaminimo) arba dar vadinama istorine savikaina būtų neteisinga, nes taip būtų iškreipta valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto tikroji vertė, o neteisingos vertės naudojimas priimant su turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo susijusius sprendimus tik apsunkintų turto valdymą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertins ir patvirtins Finansų ministerijos Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų tarybos (toliau vadinama – Standartų taryba) pateiktą valstybės ir savivaldybių ilgalaikio turto grupių, kurias reikėtų periodiškai perkainoti, sąrašą.
27. Viešojo sektoriaus ūkio subjektų finansinėje atskaitomybėje, balanse turėtų būti parodyti visi įsiskolinimai ir įsipareigojimai, įskaitant atidėjinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, o viešojo sektoriaus konsoliduotoje finansinėje atskaitomybėje turi būti parodoma visa viešojo sektoriaus skola, atskleisti neapibrėžtasis turtas ir neapibrėžtieji įsipareigojimai.
IX. KONSOLIDUOTOS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS RENGIMAS
28. Numatoma, kad viešojo sektoriaus konsoliduotą finansinę atskaitomybę sudarys tarptautinių viešojo sektoriaus apskaitos standartų reglamentuojamos ataskaitos:
28.1. finansinės būklės ataskaita (balansas) – finansinė ataskaita, kurioje parodomas visas konsoliduotas valstybės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną;
28.2. veiklos rezultatų ataskaita – viešojo sektoriaus konsoliduota finansinė ataskaita, kurioje nurodomos per visą ataskaitinį laikotarpį viešojo sektoriaus uždirbtos pajamos, patirtos sąnaudos ir gauti veiklos rezultatai;
28.3. grynojo turto/nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje pateikiama informacija apie grynojo turto/nuosavo kapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį;
28.4. pinigų srautų ataskaita – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos viešojo sektoriaus ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos bei išmokos. Ši atitinkamai reglamentuota ataskaita galėtų sutapti su biudžeto įvykdymo ataskaita;
29. Galimi tokie etapai ir jų poveikis viešojo sektoriaus konsoliduotai finansinei atskaitomybei:
29.1. pereinamasis etapas – pradėjus kurti viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (toliau vadinama – VSAA standartai), būtų pradėtos rengti bandomosios atskirų asignavimų valdytojų konsoliduotos finansinės atskaitomybės bei valstybės ir savivaldybių konsoliduotos finansinės atskaitomybės, į kurias būtų įtrauktos tik biudžetinių įstaigų ir valstybės pinigų fondų, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą, finansinės atskaitomybės;
29.2. antrasis konsolidavimo etapas – įsigaliojus visiems VSAA standartams ir juos įdiegus, būtų rengiamos asignavimų valdytojų konsoliduotos finansinės atskaitomybės bei valstybės ir savivaldybių konsoliduotos finansinės atskaitomybės, į kurias būtų įtrauktos biudžetinių įstaigų, valstybės pinigų fondų, išskyrus Valstybinio socialinio draudimo fondą, valstybės ir savivaldybių įmonių ir viešųjų įstaigų, kuriose valstybė ir/arba savivaldybė turi reikšmingą įtaką priimant sprendimus, finansinės atskaitomybės;
29.3. galutinis konsolidavimo etapas – būtų rengiama viso viešojo sektoriaus konsoliduota finansinė atskaitomybė, į kurią būtų įtrauktos biudžetinių įstaigų, valstybės pinigų fondų, valstybės ir savivaldybių įmonių bei viešųjų įstaigų, kuriose valstybė ir/arba savivaldybė turi reikšmingą įtaką priimant sprendimus, finansinės atskaitomybės. Tokia viešojo sektoriaus konsoliduota finansinė atskaitomybė parodytų visą valstybės ir savivaldybių kontroliuojamą turtą, viešojo sektoriaus įsipareigojimus, grynąjį turtą, veiklos rezultatą ir pinigų srautus per ataskaitinį laikotarpį.
X. REFORMOS ORGANIZAVIMAS
30. Reformai koordinuoti sudaroma Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koordinavimo ir priežiūros komisija, atsakinga už strateginį vadovavimą reformai ir bendrą reformos eigos priežiūrą.
31. Atskirų reformos įgyvendinimo priemonių įgyvendinimui organizuoti ir rezultatų priežiūrai numatoma sudaryti atitinkamas darbo grupes iš kompetentingų valstybės institucijų, profesinių organizacijų ir akademinio sluoksnio atstovų.
32. Kai kurioms reformos įgyvendinimo priemonėms vykdyti numatoma samdyti išorės paslaugų teikėjus. Samdant išorės paslaugų teikėjus, priemonės būtų įgyvendinamos sparčiau ir efektyviau, be to, specializuotas paslaugas teikiančių ūkio subjektų darbuotojų turimos tarptautinių standartų ir užsienio šalių praktikos žinios, stipri techninė bazė užtikrintų geresnę paslaugų kokybę. Išorės paslaugų teikėjams numatoma pavesti šiuos darbus (bet tuo neapsiriboti):
32.2. atsižvelgiant į VSAA standartų reikalavimus ir finansinės atskaitomybės struktūrą, parengti standartinio bendro sąskaitų plano projektą;
32.3. atsižvelgiant į VSAA standartų reikalavimus ir finansinės atskaitomybės struktūrą, parengti atskirus apskaitos politikos ir procedūrų darbo vadovų projektus šiems viešojo sektoriaus subjektams: biudžetinėms įstaigoms, savivaldybėms, pinigų fondams ir Valstybės iždui;
32.4. parengti medžiagą, skirtą biudžetinių įstaigų darbuotojams mokyti dirbti pagal įsigaliojusius VSAA standartus; surengti seminarus lektoriams, kurie mokys dirbti pagal VSAA standartus, ir viešojo sektoriaus įstaigų atstovų grupei;
32.5. atlikti informacinių technologijų sistemų ir apskaitai tvarkyti naudojamos programinės įrangos diagnostinę inventorizaciją/tyrimą visame viešajame sektoriuje;
33. VSAA standartų projektus svarstys ir teiks Finansų ministerijai tvirtinti Standartų taryba. Standartų taryba bus atsakinga už VSAA standartų parengimą ir aiškinimą. Ją sudarys valstybės institucijų atstovai, profesionalai (t.y. buhalteriai), ekspertai, akademinio sluoksnio atstovai.
34. VSAA standartus turės taikyti valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos, sudarydamos savo ir konsoliduotą valstybės ir savivaldybių finansinę atskaitomybę. VSAA standartai nurodytuose viešojo sektoriaus subjektuose bus pradėti taikyti laipsniškai, atsižvelgiant į galimybes, kurios priklausys nuo konkretaus VSAA standarto patvirtinimo metu esamo apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio reglamentavimo.
Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos
ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos
koncepcijos priedas
VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERINĖS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS SISTEMOS REFORMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS
| Priemonės pavadinimas |
Atsakinga institucija |
Įvykdymo terminas |
Pastabos |
| 1. Parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (toliau vadinama – VSAA standartai) |
Finansų ministerija |
2005–2008 metai |
iš viso turėtų būti parengta 24–30 standartų: kasmet po 6–8 standartus |
| 2. Atsižvelgiant į numatomus VSAA standartų reikalavimus ir finansinės atskaitomybės struktūrą, parengti bendrą standartinį sąskaitų planą |
Finansų ministerija |
2005 metai |
siūlomas sąskaitų planas turėtų būti parengtas taip, kad leistų sudaryti ne tik atskiro asignavimų valdytojo, bet ir viešojo sektoriaus konsoliduotą finansinę atskaitomybę, taip pat apibendrinti duomenis finansinei atskaitomybei ir biudžeto įvykdymo ataskaitoms rengti: pagal tą patį sąskaitų planą būtų rengiama tiek finansinė atskaitomybė, tiek ir biudžeto vykdymo ataskaitos |
| 3. Parengti Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo papildymo projektą |
Finansų ministerija |
2006 metai |
papildyti Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą: papildyti pavadinimą žodžiais „ir įstaigų“ ir išdėstyti jį taip: „Lietuvos Respublikos įmonių ir įstaigų finansinės atskaitomybės įstatymas“; papildyti įstatymą nuostatomis, reglamentuojančiomis pagrindinius biudžetinių įstaigų finansinės atskaitomybės principus, jos pateikimą ir atsakomybę už jos sudarymą |
| 4. Siekiant suderinti teisės aktus su VSAA standartų nuostatomis, parengti šių teisės aktų pakeitimų projektus: |
Finansų ministerija |
2006–2007 metai |
|
| 4.1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo |
|
|
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nurodytus biudžetinių įstaigų apskaitos standartus pakeisti viešojo sektoriaus apskaitos ir atskaitomybės standartais ir suderinti šio įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos įmonių ir įstaigų finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis |
| 4.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 1429 „Dėl Turto apskaitos tvarkos ataskaitai apie valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą rengti patvirtinimo“ |
|
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarime Nr. 1429 nustatyta, kad turtas, perduotas valstybės įmonei Valstybės turto fondui, apskaitomas valstybės įmonės Valstybės turto fondo užbalansinėse sąskaitose, o šį turtą perdavusios įstaigos nurašo jį iš savo apskaitos. Vadinasi, turtas nėra apskaitomas jokio juridinio asmens finansinėje atskaitomybėje, o tai prieštarauja kaupimo principui |
| 4.3. kitų teisės aktų (kad jų nuostatos leistų taikyti kaupimo principą) |
|
|
|
| 5. Parengti visų lygių apskaitos informacijos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės teikimo iš vieno apskaitos informacijos lygio kitam lygiui sistemą |
Finansų ministerija, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Teisingumo ministerija |
2007 metai |
reikia sukurti ir įteisinti apskaitos informacijos ir atskaitomybės srautų sistemą, apimančią informacijos šaltinius, aiškinančią tarpusavio ryšius kaupiant, apdorojant ir perduodant informaciją iš vieno apskaitos informacijos lygio kitam |
| 6. Atsižvelgiant į VSAA standartų reikalavimus ir finansinės atskaitomybės struktūrą, parengti apskaitos politikos ir procedūrų darbo vadovą: |
|
|
|
| 6.1. biudžetinėms įstaigoms |
Finansų ministerija |
2007 metai |
apskaitos politikos ir procedūrų darbo vadovo sudedamosios dalys: 1. apskaitos politika ir apskaitos principai (finansinei atskaitomybei ir biudžeto vykdymo apyskaitai); 2. finansinės atskaitomybės paketas ir biudžeto vykdymo apyskaita; 3. metodinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo rekomendacijos atskiroms finansinės atskaitomybės ir biudžeto vykdymo apyskaitos sritims |
| 6.2. savivaldybėms |
Finansų ministerija |
2007 metai |
apskaitos politikos ir procedūrų darbo vadovo sudedamosios dalys: 1. apskaitos politika ir apskaitos principai (finansinei atskaitomybei ir biudžeto vykdymo apyskaitai); 2. finansinės atskaitomybės paketas ir biudžeto vykdymo apyskaita; 3. metodinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo rekomendacijos atskiroms finansinės atskaitomybės ir biudžeto vykdymo apyskaitos sritims; 4. konsoliduotos savivaldybės finansinės atskaitomybės rengimo procedūros |
| 6.3. valstybės pinigų fondams |
Finansų ministerija |
2007 metai |
apskaitos politikos ir procedūrų darbo vadovo sudedamosios dalys: 1. apskaitos politika ir apskaitos principai (finansinei atskaitomybei ir biudžeto vykdymo apyskaitai); 2. finansinės atskaitomybės paketas ir biudžeto vykdymo apyskaita; 3. metodinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo rekomendacijos atskiroms finansinės atskaitomybės ir biudžeto vykdymo apyskaitos sritims; 4. konsoliduotos savivaldybės finansinės atskaitomybės rengimo procedūros |
| 6.4. Valstybinio socialinio draudimo fondui |
Finansų ministerija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos |
2007 metai |
apskaitos politikos ir procedūrų darbo vadovo sudedamosios dalys: 1. apskaitos politika ir apskaitos principai (finansinei atskaitomybei ir biudžeto vykdymo apyskaitai); 2. finansinės atskaitomybės paketas ir biudžeto vykdymo apyskaita; 3. metodinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo rekomendacijos atskiroms finansinės atskaitomybės ir biudžeto vykdymo apyskaitos sritims |
| 6.5. Privalomojo sveikatos draudimo fondui |
Finansų ministerija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos |
2007 metai |
apskaitos politikos ir procedūrų darbo vadovo sudedamosios dalys: 1. apskaitos politika ir apskaitos principai (finansinei atskaitomybei ir biudžeto vykdymo apyskaitai); 2. finansinės atskaitomybės paketas ir biudžeto vykdymo apyskaita; 3. metodinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo rekomendacijos atskiroms finansinės atskaitomybės ir biudžeto vykdymo apyskaitos sritims |
| 6.6. Valstybės iždui |
Finansų ministerija |
2007 metai |
apskaitos politikos ir procedūrų darbo vadovo sudedamosios dalys: 1. taikoma apskaitos politika ir apskaitos principai (finansinei atskaitomybei ir biudžeto vykdymo apyskaitai); 2. finansinės atskaitomybės paketas ir biudžeto vykdymo apyskaita; 3. metodinės apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės rengimo rekomendacijos atskiroms finansinės atskaitomybės ir biudžeto vykdymo apyskaitos sritims; 4. konsoliduotos viešojo sektoriaus finansinės atskaitomybės rengimo procedūros |
| 7. Parengti medžiagą, skirtą biudžetinių įstaigų darbuotojams mokyti dirbti pagal įsigaliojusius VSAA standartus |
Finansų ministerija |
2005–2008 metai |
|
| 8. Organizuoti seminarus lektoriams, kurie mokys dirbti pagal VSAA standartus, ir viešojo sektoriaus ūkio subjektų buhalteriams |
Finansų ministerija |
2005–2008 metai |
|
| 9. Atlikti informacinių technologijų sistemų ir apskaitai tvarkyti naudojamos programinės įrangos diagnostinę inventorizaciją/ tyrimą valstybės ir savivaldybių biudžetinėse įstaigose |
Finansų ministerija |
2006–2007 metai |
ši priemonė būtina informacijos apdorojimo ir teikimo sistemoms bei procesams optimizuoti. Atsižvelgiant į darbo mastą ir sudėtingumą, jai įvykdyti reikės didelių išlaidų |
| 10. Parengti viešojo sektoriaus informacinių technologijų sistemų ir apskaitai tvarkyti naudojamos programinės įrangos optimizavimo plano projektą ir pateikti jį Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koordinavimo ir priežiūros komisijai |
Finansų ministerija |
2007 metai |
|
______________