LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO 2001 M. GEGUŽĖS 11 D. ĮSAKYMO NR. 641 „DĖL TIKROSIOS KARO TARNYBOS KARIŲ PADARYTOS ŽALOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS, VIDAUS REIKALŲ SISTEMOS AR KITOMS INSTITUCIJOMS, KURIOSE KARIAI TARNAUJA, APSKAIČIAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. rugpjūčio 18 d. Nr. V-956
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2001 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. 641 „Dėl Tikrosios karo tarnybos karių padarytos žalos krašto apsaugos sistemos, vidaus reikalų sistemos ar kitoms institucijoms, kuriose kariai tarnauja, apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 43-1527) ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS
MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL TIKROSIOS KARO TARNYBOS KARIŲ PADARYTOS ŽALOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS INSTITUCIJOMS, KURIOSE KARIAI TARNAUJA, APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro
2001 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 641
(Lietuvos Respublikos krašto apsaugos
ministro 2011 m. rugpjūčio 18 d. įsakymu
Nr. V-956)
TIKROSIOS KARO TARNYBOS KARIŲ PADARYTOS ŽALOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS INSTITUCIJOMS, KURIOSE KARIAI TARNAUJA, APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Tikrosios karo tarnybos karių padarytos žalos krašto apsaugos sistemos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato, kaip apskaičiuojamas tiesioginės žalos (toliau – žala), padarytos neteisėta kalta tikrosios karo tarnybos karių (toliau – kariai) veika (veikimu ar neveikimu) krašto apsaugos sistemos institucijoms (toliau – institucijos), kuriose kariai tarnauja, dydis.
II. ŽALOS APSKAIČIAVIMAS
2. Sugadinus, sunaikinus ar praradus institucijų, kuriose kariai tarnauja, turtą ar materialines vertybes (toliau – turtas), žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į žalos padarymo momentu buvusią sugadinto, sunaikinto ar prarasto turto realią vertę:
2.1. jeigu turtas yra sugadintas ir gali būti pataisomas, žalos dydžiu turi būti laikomos išlaidos, kurios buvo būtinos, grąžinant turtui jo iki sugadinimo buvusią pirmykštę vertę ir atkuriant buvusią fizinę jo būklę, buvusias jo eksploatacines ir naudingąsias savybes pagal žalos padarymo metu taikytas darbų technologijas ir kainas, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimo laipsnį (amortizaciją);
2.2. jeigu turtas yra visiškai sunaikintas arba jo pataisyti techniškai nebeįmanoma, skaičiuojant žalos dydį, nustatoma, kiek kainuotų įsigyti buvusios fizinės būklės ir buvusių eksploatacinių bei naudingųjų savybių turtą pagal žalos padarymo metu galiojusias kainas, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimo laipsnį (amortizaciją). Taip pat turtas laikomas visiškai sunaikintu, jei jo atnaujinti ekonomiškai nenaudinga, tai yra kai jo remonto (rekonstravimo) išlaidos lygios naujo tokios pat paskirties ir to paties pajėgumo turto įsigijimo kainai ar ją viršija;
2.3. apskaičiuojant išlaidas, kurias patirtų institucija atkurdama turto žalos padarymo metu jo buvusią fizinę būklę, buvusias eksploatacines ir naudingąsias savybes, taip pat turto kainą šio Aprašo 2.2 punkte nurodytu atveju, specialistai, teikiantys informaciją žalos dydžiui nustatyti, atlieka rinkos kainų analizę;
2.4. atliekant rinkos kainų analizę atsižvelgiama ne mažiau kaip į vieną iš šių išvardytų informacijos šaltinių:
2.4.1. nepriklausomų turto vertintojų ataskaitą, kurioje nurodoma turto atstatymo iki jo buvusios fizinės būklės ir eksploatacinių savybių kaina arba analogiško sunaikintam turtui kaina;
2.4.2. komercinius pasiūlymus dėl tokio paties ar panašaus turto arba jo remonto (rekonstravimo) paslaugų pardavimo;
3. Jeigu fiziniams ar juridiniams asmenims iš institucijų lėšų buvo nepagrįstai ar neteisėtai išmokėtos piniginės lėšos (įskaitant nepagrįstai ar neteisėtai išmokėtą atlyginimą, kompensacijas kitą), kurias susigrąžinti teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės, žalos, padarytos institucijoms, dydžiu laikomas neteisėtai ar nepagrįstai išmokėtų piniginių lėšų dydis.
4. Institucijoms, kuriose kariai tarnauja, atlyginus jų karių padarytą žalą trečiajam asmeniui, žalos dydžiu laikomas atlygintos žalos dydis, nustatytas teismo sprendimu, nuosprendžiu, teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartimi ar kitais dokumentais.
5. Žalos, padarytos fizinio asmens suluošinimu, kitokiu jo sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu, dydžiu laikoma piniginių išmokų suma, nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę karių (asmenų) žūties ar sveikatos sužalojimo atvejais, kitais įstatymais ir teisės aktais, nustatančiais civilinę atsakomybę dėl fizinių asmenų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo.
III. ŽALOS APSKAIČIAVIMO SUBJEKTAI IR ATASKAITA
6. Žalos, padarytos institucijoms, kuriose kariai tarnauja, dydį nustato tarnybinį patikrinimą dėl žalos padarymo atliekantis karininkas ar komisija (toliau – tarnybinį patikrinimą atliekantys subjektai).
7. Tarnybinį patikrinimą atliekantiems subjektams informaciją žalos dydžiui nustatyti teikia institucijos buhalterinę apskaitą tvarkančių padalinių ir kitų padalinių specialistai.
8. Tarnybinį patikrinimą atliekantys subjektai teikia prašymus institucijos ar jos padalinio vadui skirti specialistą žalos dydžiui nustatyti.
9. Institucijos ar jos padalinio vadovas, gavęs prašymą skirti specialistą teikti informacijai žalos dydžiui nustatyti, skiria pavaldų karį (-ius), valstybės tarnautoją (-us) ar darbuotoją (-us), dirbantį (-čius) pagal darbo sutartį (-is), šiai informacijai parengti.
10. Specialistai, teikiantys informaciją tarnybinį patikrinimą atliekantiems subjektams, turi turėti atitinkamų ekonomikos srities, taip pat turto buhalterinės apskaitos srities žinių ir/ar patirtį atliekant atitinkamo turto rinkos kainų analizę.
11. Specialistas, remdamasis tarnybinį patikrinimą atliekančių subjektų ar institucijos kitų padalinių specialistų pateikta informacija apie sunaikintą (sugadintą) turtą, teikia informaciją sudarydamas rašytinę žalos apskaičiavimo ataskaitą.
12. Žalos apskaičiavimo ataskaitą pasirašo ją sudaręs asmuo ir suderina atitinkamo institucijos padalinio vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
13. Žalos apskaičiavimo ataskaitoje turi būti:
13.2. institucijos padalinio, kurio turtas buvo sunaikintas ar sugadintas, pateikta informacija apie sunaikintą (sugadintą) turtą: sunaikinto (sugadinto) turto pavadinimas, jo identifikavimo duomenys, turto buvimo vieta;
14. Prie ataskaitos pridedamos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos dokumentų, kuriais buvo remiamasi sudarant ataskaitą, kopijos.
15. Žalos apskaičiavimo ataskaita yra pakankamu pagrindu institucijai padarytai žalai nustatyti tik tada, kai ji atitinka šio Aprašo 11–14 punktų reikalavimus.