LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL AUKŠTOJO MOKSLO TARYBOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2000 m. rugsėjo 15 d. Nr. 1095
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 19 straipsnio 3 dalimi ir 67 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti švietimo ir mokslo ministrui iki 2000 m. spalio 1 d. patvirtinti personalinę Aukštojo mokslo tarybos sudėtį.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1095
AUKŠTOJO MOKSLO TARYBOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštojo mokslo taryba (toliau vadinama – taryba) yra nuolatinė Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertinė institucija, sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 27-715). Taryba teikia Švietimo ir mokslo ministerijai pasiūlymus strateginiais aukštojo mokslo plėtros klausimais.
2. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.
3. Taryba bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu, kitomis valstybės įstaigomis, kuruojančiomis aukštąjį mokslą, Lietuvos mokslo taryba, aukštosiomis mokyklomis, kitomis mokslo ir studijų institucijomis, mokslo visuomeninėmis organizacijomis ir asociacijomis.
II. TARYBOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
5. Svarbiausieji tarybos uždaviniai – analizuoti ir vertinti Lietuvos aukštojo mokslo plėtros strategiją, apibendrinti jos uždavinių įgyvendinimą, konsultuoti Švietimo ir mokslo ministeriją, teikti jai pasiūlymus ir išvadas aukštojo mokslo plėtojimo ir kokybės gerinimo klausimais.
6. Taryba, vykdydama jai pavestus uždavinius:
6.1. analizuoja, vertina teisės aktų aukštojo mokslo klausimais projektus ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai išvadas, pastabas ir pasiūlymus dėl jų;
6.3. nagrinėja studijų formų aprašų, doktorantūros nuostatų projektus ir teikia šiais klausimais išvadas;
6.4. analizuoja kitus aukštojo mokslo sistemos funkcionavimą ir aukštojo mokslo politikos įgyvendinimą reglamentuojančius dokumentus, teikia išvadas ir pasiūlymus dėl jų;
6.5. teikia Švietimo ir mokslo ministerijai išvadas dėl aukštojo mokslo studijų krypčių steigimo ar panaikinimo aukštojoje mokykloje, aukštųjų mokyklų steigimo ar reorganizavimo, valstybinių aukštojo mokslo plėtros programų įgyvendinimo, aukštojo mokslo finansavimo, lėšų skyrimo valstybinėms aukštojo mokslo programoms įgyvendinti projektų, kitų strateginių klausimų;
6.7. telkia Lietuvos ir užsienio intelektualus aukštojo mokslo tobulinimo ir plėtojimo klausimams spręsti;
III. TARYBOS TEISĖS
7. Taryba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę:
7.1. gauti reikiamą informaciją iš Švietimo ir mokslo ministerijos, valstybės valdymo įstaigų, aukštųjų mokyklų ir kitų mokslo ir studijų institucijų;
7.2. skirti nustatytąja tvarka atstovus dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, kitų institucijų posėdžiuose ir renginiuose, kuriuose nagrinėjami aukštojo mokslo klausimai;
7.3. inicijuoti darbo grupių ir ekspertų komisijų aukštojo mokslo klausimus reglamentuojančių teisės aktų ir dokumentų projektams rengti, jų ekspertizei atlikti, taip pat kitiems klausimams nagrinėti sudarymą;
IV. TARYBOS STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS
10. Į tarybos sudėtį įeina žymūs švietimo, mokslo, kultūros, pramonės, verslo atstovai. Be to, į tarybos sudėtį gali būti įtraukti ir kitų sričių specialistai. Kandidatus į tarybą siūlo Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos universitetų rektorių konferencija (konferencijos), Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (konferencijos), Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (sąjungos), Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, ministerijos, kitos įstaigos ir organizacijos.
11. Tarybos kadencija – 3 metai. Tas pats asmuo tarybos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
13. Tarybos pirmininkas organizuoja tarybos darbą, atsako už jos veiklą, atstovauja jai. Pirmininko nesant, jo funkcijas vykdo tarybos pirmininko pavaduotojas.
14. Tarybos atsakingasis sekretorius nėra tarybos narys. Jis rengia posėdžius, derina jų darbotvarkę, tvarko tarybos dokumentaciją, renka informaciją, kurios reikia tarybos darbui. Tarybos atsakingąjį sekretorių skiria švietimo ir mokslo ministras iš Mokslo ir studijų departamento prie Švietimo ir mokslo ministerijos valstybės tarnautojų.
15. Pagrindinė tarybos darbo forma yra posėdis. Taryba į posėdžius renkasi ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius. Tarybos posėdį šaukia tarybos pirmininkas, švietimo ir mokslo ministras arba jis rengiamas 7 tarybos nariams pareikalavus. Tarybos posėdžio medžiagą ir darbotvarkės projektą tarybos atsakingasis sekretorius pateikia tarybos nariams ne vėliau kaip prieš 5 dienas iki posėdžio. Tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė tarybos narių. Taryba veikia pagal jos patvirtintą reglamentą.
16. Tarybos sprendimai priimami paprastąja dalyvaujančių posėdyje tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas. Prie sprendimo gali būti pridedamos atskirosios tarybos narių nuomonės.
17. Tarybos sprendimai įforminami protokolu. Protokolus pasirašo tarybos pirmininkas ir atsakingasis sekretorius.