LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL BENDRŲJŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

 

2004 m. balandžio 13 d. Nr. ISAK-535

Vilnius

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1576 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 116-5290) 1.12 punktą,

tvirtinu Bendruosius formaliojo švietimo programų reikalavimus (pridedama).

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

______________

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2004 m.

balandžio 13 d. įsakymu Nr.

ISAK-535

 

BENDRIEJI FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMŲ REIKALAVIMAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Bendrieji formaliojo švietimo programų reikalavimai (toliau vadinami – reikalavimai) reglamentuoja pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijų programų rengimą.

2. Aukštojo mokslo studijų programų rengimą nustato Nuosekliųjų studijų programų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1326 (Žin., 2000, Nr. 91-2841; 2001, Nr. 88, Nr. 85-2987; 2003, Nr. 33-1398) ir studijų krypčių reglamentai.

3. Profesinio mokymo programų rengimą nustato Pagrindinio profesinio mokymo programų bendrieji reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 1167 (Žin., 2001, Nr. 65-2393).

4. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo sričių, dalykų, dalykų modulių programų rengimą nustato šių Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų antroji ir trečioji dalis.

5. Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:

Ugdymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, įgyvendinimo būdais ir metodais siekiama ugdymo tikslų.

Ugdymo srities/dalyko programa – dalyko ugdymo kryptį (tikslus ir uždavinius), ugdymo turinį ir didaktines nuostatas, kuriomis siekiama, kad mokinys įgytų jam būtiną žinojimą ir supratimą, išsiugdytų esminius gebėjimus ir vertybines nuostatas, nusakanti programa.

Integruojamoji programa – bendriesiems gebėjimams ugdyti skirta programa, integruojama į visų ugdymo sričių ar dalykų programas.

Integruota programa – sujungta į tam tikrą visumą dviejų ir daugiau ugdymo sričių ar dalykų ugdymo turinį apimanti programa.

Modulio programa – iš anksto apibrėžta, savarankiška, ne mažesnės kaip 17 valandų apimties privalomojo mokomojo dalyko programos dalis.

Dalyko kurso programa – atitinkamo lygmens dalyko programa, kuria siekiama specifinių ugdymo tikslų.

 

II. REIKALAVIMAI UGDYMO PROGRAMAI

 

6. Rengiant dalyko, integruojamąją, integruotą, modulio, dalyko bendrojo ar išplėstinio kurso programą (toliau vadinama – Programa), joje būtinos tokios sudedamosios dalys:

6.1. Įvadas.

Įvade įvardijama, kurio koncentro, klasės mokiniams, kuriai ugdymosi sričiai, dalykams, dalykui skiriama ši programa.

6.2. Tikslai.

Programoje išskiriami bendrieji tikslai, orientuoti į asmens bendrosios kompetencijos, t. y. bendrųjų vertybinių nuostatų, gebėjimų ir žinių visumos ugdymą, bei specialieji tos programos siekiai.

6.3. Uždaviniai.

Uždaviniuose numatomi žingsniai, veiksmai, priemonės bendriesiems ir specialiesiems programos tikslams pasiekti.

6.4. Didaktinės nuostatos.

Didaktinėse nuostatose aptariami Programos tikslams įgyvendinti numatomos ugdymo strategijos, būdai, mokymo ir mokymosi metodai, mokymosi aplinkai sukurti atrinktų mokymo priemonių naudojimo būdai, informacinių komunikacinių technologijų taikymas.

6.5. Turinys.

Programos turinyje pateikiama tematika, aprašomi ugdytini gebėjimai ir nuostatos. Programos turinys gali būti įvairiai detalizuotas: suskirstytas į sritis, stambius skyrius, poskyrius, temas ir kt.

6.6. Siektini rezultatai.

Šioje dalyje nusakoma, kokius esminius gebėjimus, žinias ir supratimą bei nuostatas bus įgiję Programą baigę mokiniai.

6.7. Mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas ir įvertinimas.

Mokymosi rezultatų vertinimo ir įvertinimo dalyje aptariami bendrieji mokymosi rezultatų vertinimo principai, išskiriama, kaip bus vertinama mokymosi pažanga ugdymo proceso metu, taikant formuojamojo vertinimo būdus ir diagnostinį vertinimą (kontroliniai darbai ir kt.), koks bus apibendrinamasis mokymosi pasiekimų vertinimas baigus Programą (testas, projektas, kūrybinis darbas ir kt.) ar jos dalį.

6.8. Pagrindinės ir papildomosios mokymo(si) priemonės ir / ar kita didaktinė medžiaga.

Šioje dalyje fiksuojamos mokymo ir mokymosi priemonės, kurios bus reikalingos ugdymo procesui.

 

III. UGDYMO PROGRAMŲ TVIRTINIMAS

 

7. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrąsias pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo dalykų programas, atitinkamoms ekspertų komisijoms ir Bendrojo ugdymo tarybai pritarus, tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras.

8. Ugdymo sričių, dalykų, kuriems neparengtos Bendrosios programos, programas tvirtina mokyklos direktorius, remdamasis bendraisiais ugdymo planais.

______________