LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ PARENGIMO IR JŲ EKONOMINIO PAGRINDIMO KAIMO VIETOVĖMS METODIKOS PATVIRTINIMO

1991 m. spalio 12 d. Nr. 423

Vilnius

Vykdydama Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. I-1608 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo įsigaliojimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodiką (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. vykdant žemės reformą, žemė nuosavybės teise suteikiama:

2.1.1. buvusiems žemės savininkams (paveldėtojams), grįžtantiems ūkininkauti, ir kitiems asmenims – privačiam ūkiui (personalinei žemės ūkio įmonei) steigti;

2.1.2. buvusiems žemės savininkams (paveldėtojams) ir kitiems asmenims – bendrai žemės ūkio veiklai;

2.1.3. ūkininkams, pageidaujantiems išplėsti ūkį, kiek leidžiama pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą;

2.1.4. asmenims – individualioms (personalinėms) ne žemės ūkio įmonėms steigti bei kitai ne žemės ūkio veiklai;

2.1.5. asmenims – privačių namų valdoms (esamai namų valdai – pagal faktiškai jos užimtą plotą, bet ne daugiau kaip 2 ha, naujam individualios statybos sklypui – iki 0,25 ha);

2.2. vykdant žemės reformą, žemė išnuomojama:

2.2.1. žemės ūkio bendrovėms, valstybinėms ir kitoms žemės ūkio įmonėms – žemės ūkio veiklai;

2.2.2. įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms – kitai įstatymų leidžiamai veiklai;

2.2.3. kaimo gyventojams – asmeniniam ūkiui;

2.3. fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti (susigrąžinti, pirkti), nuomoti žemės sklypus, apylinkių agrarinės reformos tarnyboms pateikia prašymus (pagal pridedamus pavyzdžius) iki 1991 m. gruodžio 31 dienos;

2.4. apylinkių agrarinės reformos tarnybos išnagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus įsigyti žemės ir per mėnesį nuo prašymų gavimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 1992 m. sausio 15 d. pateikia Valstybiniam žemėtvarkos institutui išvadas dėl šių prašymų tenkinimo;

2.5. Valstybinis žemėtvarkos institutas, gavęs apylinkių agrarinės reformos tarnybų išvadas, rengia preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, kuriuose pertvarkomos buvusios arba suformuojamos naujos privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudos.

Projektuojant miškų urėdijų žemėnaudas, atsižvelgiama į žemės ūkio naudmenų poreikį urėdijų darbuotojų tarnybinėms žemės daloms. Vienam miškų urėdijos darbuotojui tenkantis tarnybinės žemės dalos plotas turi būti ne mažesnis už asmeniniam ūkiui suteikiamo sklypo plotą;

2.6. rengiant preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, nustatomi valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės plotai. Privatizuotiną žemę pirmiausia numatoma skirti tiems asmenims, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę ją susigrąžinti natūra arba ekvivalentine natūra;

2.7. trūkstant apylinkės teritorijoje valstybinės žemės, skirtos parduoti ir išnuomoti žemės ūkio paskirčiai, taikomi šie apribojimai:

2.7.1. projektuojamos žemės ūkio įmonių žemėnaudos gali būti mažinamos iki minimalaus ekonomiškai pagrįsto jų dydžio, kurį Valstybinis žemėtvarkos institutas apskaičiuoja pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus;

2.7.2. nustatant apylinkių savivaldybėms priskiriamą valstybinės žemės plotą, laikomasi šios tvarkos: asmenims, negavusiems žemės privačiam ūkiui steigti arba bendrai žemės ūkio veiklai, sklypai asmeniniam ūkiui skiriami atsižvelgiant į jų prašymus ir bendrą žemės poreikį; šeimoms, laikančioms asmeninius galvijus, – ne daugiau kaip po 2 ha žemės ūkio naudmenų; kitoms šeimoms – po 0,5 ha žemės ūkio naudmenų;

2.7.3. numatant parduoti privatiems ūkiams steigti skirtą žemę, laikomasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme nustatytos pirmumo eilės;

2.8. preliminariniai žemės reformos žemėtvarkos projektai sudaromi pagal racionalaus žemės naudojimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus, derinant gyventojų ir valstybės interesus. Už projektų teisinį pagrindimą ir techninį atlikimą atsako Valstybinis žemėtvarkos institutas;

2.9. Valstybinis žemėtvarkos institutas parengtus preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus kartu su apylinkių agrarinės reformos tarnybomis pateikia svarstyti rajonų valdyboms iki 1992 m. kovo 1 dienos. Rajonų valdybos turi apsvarstyti preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus ir pateikti Žemės ūkio ministerijai bei Miškų ūkio ministerijai išvadas dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo ne vėliau kaip iki 1992 m. kovo 15 dienos;

2.10. rajonų valdybos, pritarusios preliminariniams žemės reformos žemėtvarkos projektams ir gavusios iš Žemės ūkio ministerijos ir Miškų ūkio ministerijos sprendimus dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo, nuo 1992 m. kovo 1 d. iki 1992 m. gegužės 1 d. pagal savo potvarkius suteikia žemę fiziniams ir juridiniams asmenims (jų pageidavimu) tik naudotis.

Fiziniams ir juridiniams asmenims, negavusiems žemės šiuo laikotarpiu, žemė suteikiama vėliau (kasmet nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d.), pakartotinai apsvarsčius rajono valdybose preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus.

Rajonų valdybų potvarkiuose nurodoma žemės naudojimo tikslinė paskirtis, specialiosios jos naudojimo sąlygos ir žemės kadastro duomenys, kurių reikia valstybiniam žemės mokesčiui apskaičiuoti. Suteikiami sklypai pažymimi laikinais riboženkliais;

2.11. žemės sklypai, esantys nacionalinių, regioninių parkų ir draustinių (esamų ir steigiamų) teritorijoje ir intensyvaus karsto zonose, suteikiami naudotis tik asmenims, grįžtantiems ūkininkauti, ir žemės ūkio įmonėms, suderinus preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu ir Miškų ūkio ministerija;

2.12. žemės sklypai, esantys pasienio su Baltarusija ir Lenkija zonoje, suteikiami naudotis tik suderinus preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą su Krašto apsaugos ministerija;

2.13. asmenys jiems suteiktuose naudotis sklypuose nustatytąja tvarka gali statyti gyvenamuosius namus ir žemės naudojimo paskirtį atitinkančius gamybinius objektus, tiesti kelius, melioruoti žemę, vykdyti kitus su verslu susijusius darbus, jeigu tai neprieštarauja specialiosioms žemės naudojimo sąlygoms. Žemės ūkio veiklai suteikti žemės sklypai ir miškas negali būti dovanojami ar mainomi penkerius metus nuo jų suteikimo pagal preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą dienos, o parduoti ir išnuomoti juos galima tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais. Šiuo laikotarpiu žemės naudotojui mirus ar tapus neveiksniu, teisė naudotis žeme paveldima pagal įstatymą ar testamentą;

2.14. asmenys, steigiantys privatų ūkį, gali naudotis valstiečio ūkiui suteikiama teise gauti nustatytąja tvarka kreditą, įsigyti žemės ūkio technikos ir statybinių medžiagų. Šią teisę patvirtinantis dokumentas yra išrašas iš rajono valdybos potvarkio suteikti žemę naudotis;

2.15. jeigu asmenys, pagal preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus gavę žemės privačiam ūkiui steigti, per vienerius metus nepradeda jos naudoti (ariama žemė neapsėta arba nedirbama kaip pūdymas, pievos, ganyklos ir daugiamečių žolių plotai neganomi ar nešienaujami) arba nesilaiko nustatytų žemės naudojimo apribojimų, žemė iš jų gali būti paimama į valstybinės žemės fondą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

2.16. nuo 1992 m. sausio 1 d. valstybės ar visuomenės reikmėms sklypai suteikiami tik suderinus žemės skyrimo projektus su preliminariniais žemės reformos žemėtvarkos projektais;

2.17. Valstybinis žemėtvarkos institutas preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu rengia kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą: patikslina suprojektuotas žemėnaudų ribas, numato sodybų, kelių, kitų statinių išdėstymą, įvertina žemės sklypus, parengia projekto ekonominio ir ekologinio pagrindimo medžiagą;

2.18. kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas derinamas su:

2.18.1. rajonų valdybų žemėtvarkos specialistais;

2.18.2. rajonų privatizavimo komisijomis;

2.18.3. Statybos ir urbanistikos ministerija;

2.18.4. Miškų ūkio ministerija;

2.18.5. Susisiekimo ministerija;

2.18.6. Energetikos ministerija;

2.18.7. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu;

2.18.8. Valstybine geodezijos tarnyba;

2.18.9. Valstybine geologijos tarnyba;

2.18.10. Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija;

2.18.11. Paminklotvarkos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

2.18.12. nacionalinio ar regioninio parko direkcija (kai visa arba dalis projektuojamos teritorijos įeina į nacionalinį ar regioninį parką arba jo apsaugos zoną);

2.19. pateikus projektą derinti, suinteresuota institucija privalo duoti atsakymą Valstybiniam žemėtvarkos institutui per 5 dienas.

Suderintas kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas tvirtinamas rajonų valdybose.

Jeigu projekte neatsižvelgiama į pareikštas pastabas, apie tai Valstybinis žemėtvarkos institutas raštu informuoja šias pastabas pareiškusią ministeriją, departamentą arba kitą valstybinę tarnybą.

Iškilusius nesutarimus tarp suinteresuotų šalių per 10 dienų išnagrinėja Žemės ūkio ministerija. Nesusitarus šiuo lygiu, ginčytinus klausimus Žemės ūkio ministerijos teikimu sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

2.20. pagal patvirtintą kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą įforminami žemės nuosavybės (ne anksčiau kaip po metų nuo žemės sklypo suteikimo ir jeigu jis bus tinkamai naudojamas), valstybinės žemės nuomos ir naudojimo teisės dokumentai. Šie dokumentai parengiami po to, kai žemėnaudų ribos paženklinamos riboženkliais.

3. Pavesti Žemės ūkio ministerijai, Statybos ir urbanistikos ministerijai, Miškų ūkio ministerijai, Kultūros ir švietimo ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Socialinės apsaugos ministerijai, Energetikos ministerijai, Ryšių ir informatikos ministerijai, Krašto apsaugos ministerijai, Valstybinei geologijos tarnybai, Valstybinei geodezijos tarnybai, Paminklotvarkos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, rajonų ir miestų valdyboms ir prašyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentą iki 1991 m. lapkričio 20 d. pateikti Valstybiniam žemėtvarkos institutui patvirtintus duomenis ir grafinę medžiagą apie negrąžintinos ir neprivatizuotinos bei riboto ūkinio naudojimo žemės plotus.

4. Pavesti Valstybinei geodezijos tarnybai organizuoti kartografinės medžiagos, kurios reikia Krašto apsaugos ministerijai neprivatizuotinos žemės plotams nustatyti ir kitiems žemės reformos poreikiams, parengimą, taip pat teikti Valstybiniam žemėtvarkos institutui informaciją apie užsienio valstybių naudojamą žemę Lietuvos Respublikoje. Nurodytuosius darbus vykdančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms leisti naudotis Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei kituose archyvuose sukauptais juridiniais ir kartografiniais duomenimis.

Įpareigoti Finansų ministeriją ir Prekybos ir materialinių išteklių ministeriją pagal Valstybinės geodezijos tarnybos pateiktas sąmatas užtikrinti šių darbų finansavimą ir materialinį aprūpinimą.

5. Įpareigoti Statybos ir urbanistikos ministeriją, Miškų ūkio ministeriją ir Žemės ūkio ministeriją, suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, iki 1991 m. spalio 25 d. sudaryti darbo grupę, kuri rengtų kraštotvarkos ir melioracijos schemas, būtinas žemės reformos žemėtvarkos projektams sukurti.

6. Įpareigoti Statybos ir urbanistikos ministeriją, Miškų ūkio ministeriją, Energetikos ministeriją, Susisiekimo ministeriją, Žemės ūkio ministeriją, Paminklotvarkos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinę geodezijos tarnybą, Valstybinę geologijos tarnybą ir Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekciją, suderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, iki 1992 m. sausio 1 d. parengti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo ir jų įrašymo į žemės nuosavybės aktą tvarką.

7. Įpareigoti Finansų ministeriją užtikrinti žemės reformos žemėtvarkos darbų kaime finansavimą pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka pateiktas sąmatas.

8. Įpareigoti Prekybos ir materialinių išteklių ministeriją iš Žemės ūkio ministerijai skirtų lėšų aprūpinti Valstybinį žemėtvarkos institutą pagal jo pateiktas paraiškas žemės reformos darbams būtinais geodeziniais įrankiais, popieriumi, kartografinės medžiagos dauginimo bei kompiuterine technika, transporto priemonėmis.

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS                               G. VAGNORIUS

Prašymo įsigyti žemės sklypą privačiam ūkiui

steigti

pavyzdys

______________________ rajono _______________________ apylinkės

agrarinės reformos tarnybai

Pil. __________________________________

(pavardė, vardas, tėvo vardas)

__________________________________

(gyvenamoji vieta, namų

__________________________________

telefonas)

__________________________________

(darbovietė, darbo

__________________________________

telefonas)

P R A Š Y M A S

l. Prašau suteikti man _____ ha žemės sklypą, iš to ploto __________________________  ha

žemės ūkio naudmenų ir __________________________________  ha miško privačiam ūkiui steigti.

2. Pageidaujamas sklypas yra _____________________________________________  kaime,

dabar jį naudoja: __________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________ .

3. Mano išsilavinimas ________________________________________________________              ,

(pradinis, vidurinis, aukštasis)

specialybė _________________________________________________ . Šeima susideda iš _______

asmenų, iš jų darbingo amžiaus _____________________________________ . Šeimos, gyvenančios

kartu, vardu yra privatus ūkis ____________________________  ha, asmeninis sklypas _______ ha,

kolektyvinis sodas _______ ha.

4. Pageidauju pradėti valdyti _______________________  ha žemės sklypą nuo l99___ metų.

5. Planuoju privatų ūkį specializuoti: _____________________________________________

________________________________________________________________________________

(nurodyti numatomas auginti žemės ūkio kultūras, produkcijos

_______________________________________________________________________________ .

apimtį)

6. Turiu pastatus: ____________________________________________________________

_______________________________________________________________________________ ,

planuoju statyti: ___________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________ .

7. Turiu žemės ūkio mašinas bei techniką: _________________________________________

_______________________________________________________________________________ ,

planuoju pirkti: ___________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________ .

8. Turiu gyvulių: ____________________________________________________________

_______________________________________________________________________________ .

9. Pageidauju gauti valstybinę paskolą ___________________________________________

__________________________________________________________________________  rublių.

(suma žodžiais)

10. Prie prašymo pridedami šie dokumentai:

10.l. ______________________________________________________________________ ;

10.2. _____________________________________________________________________ ;

10.3. _____________________________________________________________________ .

(prašytojo parašas)

l99___m.________________mėn._____d.

______________

Prašymo įsigyti žemės sklypą bendrai žemės

ūkio veiklai

pavyzdys

___________________________ rajono __________________ apylinkės

                            agrarinės reformos tarnybai

Pil. ______________________________

(pavardė, vardas, tėvo vardas)

______________________________

(gyvenamoji vieta ir namų

______________________________

telefonas)

______________________________

(darbovietė ir darbo

______________________________

telefonas)

P R A Š Y M A S

1. Prašau suteikti man ____ ha žemės sklypą, iš to ploto _____________________  ha žemės

ūkio naudmenų ir ___________________________  ha miško bendrai žemės ūkio veiklai steigiamoje

_______________________________________________________________  žemės ūkio įmonėje.

                                                     (steigiamos įmonės pavadinimas)

2. Pageidaujamas sklypas yra _____________________________________________ kaime,

dabar jį naudoja: __________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________ .

3. Iš _________________________________________  žemės ūkio įmonės, kuriai perduosiu

naudotis įsigytą žemę, savo asmeniniam ūkiui pageidauju gauti _____________________________               ha žemės ūkio

naudmenų sodybinės žemės.

4. Į prašomą įsigyti žemės sklypą neįeina namų valda, kurią sudaro _______  ha ploto sodyba,

esanti ___________________________________________________________________________               kaime.

5. Prie prašymo pridedami šie dokumentai:

5.1. ______________________________________________________________________ ;

5.2. ______________________________________________________________________ ;

5.3. ______________________________________________________________________ .

(prašytojo parašas)

l99___m.________________mėn._____d.

______________

Prašymo įsigyti žemės sklypą ne žemės ūkio

veiklai

pavyzdys

___________________________ rajono __________________ apylinkės

                            agrarinės reformos tarnybai

Pil. ______________________________

(pavardė, vardas, tėvo vardas)

______________________________

(gyvenamoji vieta ir namų

______________________________

telefonas)

______________________________

(darbovietė ir darbo

______________________________

telefonas)

P R A Š Y M A S

1. Prašau parduoti man _____ ha žemės sklypą ____________________________________

________________________________________________________________________________              .

(nurodyti ūkinės veiklos pobūdį)

2. Pageidaujamas sklypas yra ________________________________________  kaime, dabar

jį naudoja: _______________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________ .

3. Žemės naudmenų sudėtis: žemės ūkio naudmenos _______________________  ha, miškai

________________ ha, kitos žemės ___________________________________________________               ha.

4. Prie prašymo pridedami šie dokumentai:

4.1. ______________________________________________________________________ ;

4.2. ______________________________________________________________________ ;

4.3. ______________________________________________________________________ .

(prašytojo parašas)

l99___m.________________mėn._____d.

______________

Prašymo įsigyti žemę privačių namų valdai

pavyzdys

___________________________ rajono __________________ apylinkės

                            agrarinės reformos tarnybai

Pil. ______________________________

(pavardė, vardas, tėvo vardas)

______________________________

(gyvenamoji vieta ir namų

______________________________

telefonas)

______________________________

(darbovietė ir darbo

______________________________

telefonas)

P R A Š Y M A S

1. Prašau parduoti man _______________________________________________________               ha žemės sklypą, kurį užima (užims)

privačių namų valda (individualiai statybai skirtas sklypas). Privačių namų

valda yra _______________________________________________  kaime (gyvenvietėje). Privačių

namų valdos žemės sudėtis: statinių užimta žemė ir kiemas _______ ha, sodas _______________  ha,

daržas __________________________________________________________________________               ha, sodybos želdiniai________ ha, kita žemė ________ ha.

2. Kitos sklypo įsigijimo sąlygos:

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________              .

3. Prie prašymo pridedami šie dokumentai:

3.1. ______________________________________________________________________ ;

3.2. ______________________________________________________________________ ;

3.3. ______________________________________________________________________ .

(prašytojo parašas)

l99___m.________________mėn._____d.

______________

Prašymo išnuomoti žemės sklypą asmeniniam

ūkiui

pavyzdys

___________________________ rajono __________________ apylinkės

                            agrarinės reformos tarnybai

Pil. ______________________________

(pavardė, vardas, tėvo vardas)

______________________________

(gyvenamoji vieta ir namų

______________________________

telefonas)

______________________________

(darbovietė ir darbo

______________________________

telefonas)

P R A Š Y M A S

1. Prašau išnuomoti man asmeniniam ūkiui _______________________  ha valstybinės žemės

______________________________________________ kaime. Dabar naudoju ________ ha žemės.

2. Pageidaujamo žemės sklypo vieta ir kitos sąlygos:

________________________________________________________________________________

(trumpai apibūdinti pageidaujamo (-ų) sklypo (-ų) vietą, nurodyti,

________________________________________________________________________________

kurių iki šiol naudotų sklypų norima atsisakyti, kur

_______________________________________________________________________________ .

pageidaujama gauti)

(prašytojo parašas)

l99___m.________________mėn._____d.

______________

Prašymo išnuomoti žemę žemės ūkio įmonei

pavyzdys

___________________________ rajono __________________ apylinkės

                            agrarinės reformos tarnybai

P R A Š Y M A S

1. Prašau __________________________________________________________________             

(žemės ūkio bendrovės, akcinės įmonės, valstybinės

________________________________________________________________________________

įmonės pavadinimas)

išnuomoti ____________________ ha valstybinės žemės, iš to ploto _______________________ ha

žemės ūkio naudmenų, ___________________ ha miško, __________________  ha vandens telkinių

(ežerų, tvenkinių).

2. Žemės ūkio įmonė steigiama (reorganizuojama) buvusio

____________________________________________________________________  ūkio pagrindu.

3. Be nuomojamos valstybinės žemės, žemės ūkio įmonė numato naudotis jos narių privatinėn nuosavybėn įsigyta (susigrąžinta arba pirkta bendrai žemės ūkio veiklai) žeme, kurios bendras plotas __________               ha, žemės ūkio naudmenų ____ ha, miško ____ ha.

4. Žemės ūkio įmonės pagrindinės gamybinės veiklos sritys:

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________ .

5. Žemės ūkio įmonės žemės poreikio pagrindimas:

5.1. planuojamas gyvulių skaičius:

Gyvuliai	Gyvulių laikymo vieta ir kiekis
Galvijai
Galvijų prieauglis
Kiaulės
Avys
Arkliai

5.2. kita gyvulininkystės specializacija, paukštininkystė, žuvininkystė:___________________

________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________ ;

5.3. planuojama gyvulininkystės produkcijos gamyba ir realizacija:

                                                                                                                                                                (centneriais)

Produkcijos rūšis	Gamybos apimtis – iš viso	100 ha žemės ūkio naudmenų	Realizacija
Pienas
Jautiena
Kiauliena
Paukštiena
Kiaušiniai
Kita produkcija

5.4. metinis pašarų poreikis planuojamai gyvulininkystės produkcijai:

Pavadinimas	Pašarų poreikis, cnt pašar. vnt.
	iš viso	iš jų koncentruotųjų	iš jų be pirktinių pašarų
Galvijai
Kiaulės
Avys
Arkliai
Paukščiai
Žuvys
Gyventojų papildomai išauginta produkcija

5.5. planuojamas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių poreikis:

Pavadinimas	Plotas, ha	Derlingumas, cnt/ha	Bendras derlius cnt/paš. vnt.	Iš jų skiriama, cnt
				pašarams	pardavimui
Javai: grūdai
šiaudai
Bulvės
Daržovės
Cukriniai
runkeliai
Linai: pluoštas
sėmenys
Silosinės kultūros
Vienmetės žolės
Daugiametės žolės
Pievos ir ganyklos
Iš viso

5.6. kitos žemės naudojimo sąlygos ir gamybos pobūdis: _____________________________

________________________________________________________________________________              .

6. Prie prašymo pridedami šie dokumentai:

6.1. kartografinė medžiaga ____________________________________________________

_______________________________________________________________________________ ;

6.2. _______________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________ .

Įmonės steigėjo                                           (parašas)                          vardo raidė ir pavardė

pareigos

199_m. ___________ mėn. _______ d.

______________

Prašymo išnuomoti žemę ne žemės ūkio

paskirčiai

pavyzdys

___________________________ rajono __________________ apylinkės

                            agrarinės reformos tarnybai

P R A Š Y M A S

1. Prašau __________________________________________________________________

                                                                                    (įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas)

išnuomoti ________________________________  ha ploto valstybinės žemės, iš jo ______ha žemės

ūkio naudmenų, ___________________  ha miško, ________ ha vandens telkinių (ežerų, tvenkinių).

2. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis _________________________________________

_______________________________________________________________________________ .

3. Žemės ūkio naudmenos bus naudojamos:

3.1. įmonės ūkinei veiklai _____________________________________________________

________________________________________________________________________________

(pagrįsti ūkinę veiklą)

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________  ha;

3.2. darbuotojams aprūpinti tarnybinėmis žemės dalomis

________________________________________________________________________________

(pagrįsti žemės poreikį)

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________ ha.

4. Prie prašymo pridedami šie dokumentai: _______________________________________

4.1. _______________________________________________________________________

(nurodyti projektus, kitą grafinę bei žemės poreikio

_______________________________________________________________________________ ;

techninio ekonominio pagrindimo medžiagą)

4.2. ______________________________________________________________________ ;

4.3. ______________________________________________________________________ .

Įmonės, įstaigos, organizacijos

vadovas                                                             (parašas)                          vardo raidė ir pavardė

199_ m. ___________ mėn. _______ d.

Įmonės steigėjo                                           (parašas)                          vardo raidė ir pavardė

pareigos

199_ m. ___________ mėn. _______ d.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1991 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 423

ŽEMĖS REFORMOS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ PARENGIMO IR EKONOMINIO PAGRINDIMO KAIMO VIETOVĖMS METODIKA

I. Bendrosios nuostatos

Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimas

1. Žemės reformos žemėtvarkos projektų paskirtis – padėti pertvarkyti žemės nuosavybės santykius kaime, realizuoti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą bei kitus normatyvinius aktus, susijusius su žemės reforma.

2. Žemės reformos žemėtvarkos projektus kaimo vietovėms Žemės ūkio ministerijos užsakymu rengia Valstybinis žemėtvarkos institutas valstybės ir fizinių bei juridinių asmenų lėšomis.

3. Vykdant reformą, pertvarkomi žemės nuosavybės santykiai ir žemėnaudos fiziniams bei juridiniams asmenims – esamiems žemės naudotojams arba pareiškusiems norą įstatymo nustatyta tvarka įsigyti žemės ar ja naudotis.

4. Žemės reformos žemėtvarkos projektai sudaromi reorganizuojamos žemės ūkio įmonės žemėnaudai su greta jos esančiais arba į ją įsiterpusiais miškų urėdijų ir kitų žemės naudotojų žemės sklypais. Jeigu kaimo apylinkėje yra ne daugiau kaip viena žemės ūkio įmonė, tai projektas sudaromas visai apylinkės teritorijai. Kai apylinkėje yra dideli miškų plotai, sudaromas atskiras žemės reformos žemėtvarkos projektas. Nacionaliniams ir regioniniams parkams papildomai rengiamas atskiras jų tvarkymo projektas.

Miškų urėdijų ir kitose ne žemės ūkio žemėnaudose privatūs ūkiai kuriami ir žemė paimama asmeniniam ūkiui ta pačia tvarka kaip ir žemės ūkio įmonių žemėnaudose.

5. Žemės reformos žemėtvarkos projektuose būtina nurodyti privatinėn nuosavybėn perduodamus ir valstybinės žemės naudotojų terminuotam ir neterminuotam naudojimui skiriamus bei vietos savivaldybių dispozicijoje paliekamus žemės sklypus.

6. Žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės perskirstymo klausimai sprendžiami kompleksiškai, atsižvelgiant į visų jos naudotojų interesus. Sudaryto projekto pagrindu formuojamos privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudos. Kai žemėtvarkos projektas įgyvendintas, žemės naudojimo pakeitimai gali būti atliekami tik pagal naujus (tarpūkinės žemėtvarkos) projektus.

7. Yra kelios žemėtvarkos projektavimo darbų stadijos: parengiamieji žemėtvarkos darbai, preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas, kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas, jo derinimas bei tvirtinimas, projekto elementų ženklinimas vietoje ir teisinis žemės priklausomybės fiziniams ir juridiniams asmenims įforminimas.

8. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo grafikus sudaro Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamentas. Projektų rengimo laikas turi būti suderintas su žemės ūkio įmonių turto privatizavimo darbų vykdymo laiku.

Žemėnaudų projektavimo reikalavimai

9. Į projektuojamas privatinės nuosavybės žemėnaudas įeina:

9.1. privačių ūkių žemėnaudos, įsigyjamos susigrąžinant privatinėje nuosavybėje turėtą žemę arba perkant žemę iš valstybės;

9.2. namų valdos privačiai sodybai arba gyvenamojo namo statybai;

9.3. žemės sklypai, skirti individualioms (personalinėms) įmonėms arba kitai ne žemės ūkio veiklai;

9.4. sodininkų bendrijų sklypai;

9.5. žemės ūkio įmonių, naudojančių privačią jų steigėjų ir kitų asmenų žemę, žemėnaudos.

Privatinės nuosavybės žemėnaudose gali būti įsiterpę suteikti savininkams naudotis valstybinės žemės sklypai.

10. Į projektuojamas valstybinės nuosavybės žemėnaudas įeina:

10.1. valstybinių žemės ūkio įmonių, žemės ūkio bendrovių, kai jų steigėjai neturi privatinės nuosavybės, akcinių bendrovių, miškų urėdijų žemėnaudos;

10.2. gyventojų asmeniniam ūkiui išnuomojami žemės sklypai (prie gyvenviečių ir sodybų grupių projektuojamas tik bendras šiai paskirčiai numatytas žemės masyvas);

10.3. įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir piliečiams išnuomojami sklypai ne žemės ūkio paskirčiai, įskaitant teisiškai įformintas žemėnaudas.

Valstybinės nuosavybės žemėnaudose gali būti įsiterpę žemės ūkio įmonėms perduoti naudotis privačios žemės sklypai, kurie nuosavybės teise priklauso šių įmonių darbuotojams arba jų teritorijoje gyvenantiems pensininkams.

11. Piliečių, kurie susigrąžina arba perka žemę bendrai žemės ūkio veiklai pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme nustatytas ūkinės veiklos formas, sklypai pažymimi žemės reformos žemėtvarkos projekte. Kartu nurodoma jų priklausomybė žemės ūkio įmonės žemėnaudai ir nustatoma jų charakteristika, kad būtų galima teisiškai įforminti žemės įsigijimą ir jos perdavimą naudotis žemės ūkio įmonei. Sklypų vieta ir ribos projektuojamos vadovaujantis šios metodikos 14 ir 15 punktuose nurodytais reikalavimais.

12. Ūkio žemėnaudą gali sudaryti grąžinama, perkama iš valstybės žemė ir gauta terminuotam naudojimui (nuomai) valstybinė žemė.

13. Žemė, kaip išimtinė valstybės nuosavybė, turi būti suteikiama (priskiriama) nuosavybėn ar naudotis vadovaujantis šiais pagrindiniais principais:

13.1. teisėtų žmogaus interesų gynimu (užtikrinamos vienodos sąlygos gauti žemės pagal poreikius laisvai pasirinktai ūkininkavimo formai);

13.2. valstybės interesų prioritetu, sprendžiant bendruosius žemės teritorinio tvarkymo ir žemės naudojimo tikslinės paskirties keitimo klausimus;

13.3. racionaliu žemės ūkio įmonių žemėnaudų, kurios pagal plotą, žemės naudmenų struktūrą ir sklypo teritorinį išdėstymą užtikrintų efektyvų žemės ir kitų gamybos priemonių naudojimą, formavimu;

13.4. racionaliu žemės, miškų ir kitų gamtos išteklių naudojimu bei jų apsauga (sudaryti sąlygas žemės savininkams bei kitiems jos naudotojams išsaugoti vertingų žemės ūkio naudmenų plotus, gerinti dirvožemio savybes; nustatyti jiems atitinkamus įpareigojimus);

13.5. agrarinio kraštovaizdžio ekologinio stabilumo ir ilgalaikio produktyvumo išsaugojimu, tinkamos kaimo gyvenamosios aplinkos sukūrimu (sudaryti sąlygas žemės savininkams bei kitiems jos naudotojams išsaugoti reikiamą žemės naudmenų struktūrą, gamtos įvairovę, rūpintis dirvožemio, vandens, oro, augalijos ir gyvūnijos apsauga, užtikrinti saugomų teritorijų nepažeidžiamumą, kultūros paveldo autentiškumą, sveiką aplinką; nustatyti jiems atitinkamus įpareigojimus);

13.6. moksliškai pagrįstu kaimo apgyvendinimo sistemos formavimu.

14. Svarbiausieji privačių ūkių žemėnaudų formavimo reikalavimai yra šie:

14.1. žemės sklypo dydis turi atitikti asmens pasirengimą ir galimybes ūkininkauti, racionaliai naudoti žemę, taip pat poreikį plėtoti gamybą iki mokslinėse rekomendacijose nustatytos atskiroms ūkio šakoms apimties;

14.2. žemėnauda turi sudaryti vientisą kompaktišką masyvą, patogiai susisiekiantį su sodyba. Atskirai nuo pagrindinio masyvo gali būti sodyba kaime (gyvenvietėje), miškas, pieva (didesniame pievų masyve) ir sklypas su atskirais gamybiniais objektais, kuriems veikti pakanka statinių ir kiemo užimamos teritorijos;

14.3. žemėnaudų ribos turi sutapti su stabiliais kraštovaizdžio objektais, valstybinės nuosavybės upių ir ežerų, kitų vandens telkinių krantais, miškų, valstybinės reikšmės kelių ir geležinkelių žemės ribomis, eiti privačių upelių arba griovių viduriu, senomis ežiomis. Lygumoje dirbamus laukus žemėnaudų ribos turi kirsti tiesiomis linijomis ir suformuoti taisyklingus sklypus (stačiakampio, kurio kraštinių santykis ne didesnis kaip 1:3, ar jam artimos formos). Kalvotoje teritorijoje žemėnaudų ribos turi būti projektuojamos taip, kad nereikėtų skaidyti dirbamos žemės sklypų;

14.4. didesni kaip 50 ha dirbamos žemės sklypai projektuojant žemėnaudas turi būti skaidomi taip, kad naujos ribos sutaptų su sąlygiškai natūralių ekotopų atkūrimo vietomis ir padidintų gamtos įvairovę;

14.5. žemėnaudų išdėstymą reikia derinti su pelkių, želdinių, melioracijos sistemų, ribotos ūkinės veiklos plotų ribomis;

14.6. žemėnaudos turi būti projektuojamos viena greta kitos, nepaliekant įsiterpusių sklypų, kuriuos naudoti kitoms žemės ūkio įmonėms ekonomiškai neefektyvu. Projektuojama žemėnauda gali sutapti su buvusių žemės valdų ribomis tik tuo atveju, jeigu tai atitinka 14.1-14.5 punktų reikalavimus.

15. Svarbiausieji valstybinių ūkių, žemės ūkių bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių žemėnaudų formavimo reikalavimai yra šie:

15.1. žemėnauda turi sudaryti kompaktišką masyvą, apimantį žemės ūkio gamybai būtinus objektus: gyvenvietes, gyvulininkystės fermas, kitus gamybinius pastatus, kelius, sėjomainų, ganyklų ir pievų masyvus;

15.2. žemėnaudų konfigūracija turi priklausyti nuo ūkių centrų išsidėstymo, jų ryšio su žemės ūkio naudmenų plotais ir užtikrinti minimalias transporto išlaidas;

15.3. žemėnaudų ribos projektuojamos pagal nusistovėjusias buvusių ūkių arba jų teritorinių padalinių ribas, derinamas su stabiliais kraštovaizdžio objektais. Ribos su įsiterpusiomis privačiomis žemėnaudomis, gyventojų asmeniniam ūkiui skirtais ar kitais valstybinės žemės sklypais projektuojamos taip, kad būtų kuo mažiau skaidomi dirbami laukai.

16. Svarbiausieji ne žemės ūkio žemėnaudų formavimo reikalavimai yra šie:

16.1. individualių (personalinių) ne žemės ūkio produkciją gaminančių įmonių žemėnaudos projektuojamos pagal faktiškai užimamą (naudojamą) teritoriją, pridėjus jų tolesnei veiklai būtiną žemės plotą pagal normatyvais nustatytą poreikį statiniams bei įrenginiams. Šios žemėnaudos negali būti didinamos pridedant riboto ūkinio naudojimo žemės plotus, taip pat pažeidžiant racionalią žemės naudmenų struktūrą gretimose teritorijose;

16.2. esamų valstybinių ir visuomeninių ne žemės ūkio įmonių, įstaigų ar organizacijų žemėnaudos nustatomos pagal šiuo metu joms suteiktą žemės plotą, sutikslinant sklypų ribas su gretimomis žemėnaudomis;

16.3. naujų ne žemės ūkio paskirčiai suteikiamų sklypų plotas ir vieta nustatomi pagal parengtus objektų statybos projektus arba su Valstybiniu žemėtvarkos institutu suderintas projektavimo užduotis bei prie jų pridedamas sklypų užstatymo schemas (generalinius planus);

16.4. formuojant žemės sklypus, kuriuose nėra kapitalinių statinių ir jų statyti neprojektuojama, turi būti laikomasi žemės naudojimo žemės ūkio paskirčiai pirmumo principo: plotai, tinkami priskirti žemės ūkio naudmenoms arba kitaip panaudoti žemės ūkyje, turi būti suteikiami privatiems ūkiams ir kitoms žemės ūkio įmonėms;

16.5. miškų urėdijų žemėnaudos formuojamos joms priskiriant neprivatizuotinus miškų sklypus, plotus, kuriuos tikslinga apsodinti mišku, ir žemės ūkio naudmenas, kurių reikia šių urėdijų darbuotojų tarnybinėms žemės daloms;

16.6. miškų urėdijų, kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų žemėnaudų teritorijoje esanti valstybinė žemė, kurios reikia kaimo gyventojų asmeniniam ūkiui, formuojant žemėnaudas, priskiriama prie apylinkių savivaldybių dispozicijai paliekamų žemės sklypų;

16.7. ne žemės ūkio paskirties sklypų ribos projektuojamos taip, kad jos kiek įmanoma sutaptų su stabiliais kraštovaizdžio objektais ir netrukdytų dirbti žemės, atlikti kitų žemės ūkio darbų.

17. Riboto ūkinio naudojimo žemės plotai, kur tai įmanoma, turėtų būti priskirti vienam žemės naudotojui.

18. Žemės reformos žemėtvarkos projekte numatomas miškų ūkio paskirties žemės plotų ir apsauginių želdynų išdėstymas.

19. Valstybinis žemėtvarkos institutas kartu su Lietuvių kalbos institutu rengia pasiūlymus dėl gyvenamųjų vietovių pavadinimų atstatymo.

II. Parengiamieji žemėtvarkos darbai

Būtinos projektui planinės kartografinės medžiagos rengimas

20. Projektui parengti būtina:

20.1. žemės kadastro medžiaga – žemėnaudų planai (M 1:10000) su nubrėžtais žemės naudmenų kontūrais ir juose pažymėtu plotu bei valstybinei žemės apskaitai teikiamos žemės naudmenų eksplikacijos. Planai ir eksplikacijos turi būti patikslinti pagal projekto sudarymo metų būklę; laikantis topografinių ir žemėtvarkos darbų instrukcijų, turi būti kartografuojami žemės naudojimo ir situacijos pakitimai;

20.2. miškotvarkos planai, vienkiemių įvertinimo medžiaga, kelių išdėstymo schemos, kompleksinė Lietuvos Respublikos gamtos apsaugos schema, regioninio planavimo schemos, perspektyvinės ūkių žemės melioravimo schemos, gamtos ir kultūros paminklų bei kitų saugomų objektų inventorizavimo medžiaga (jai nesant, parengiama rajono valdybos užsakymu), geoekologiniai žemėlapiai, saugomų teritorijų planai, schemos ir kita su žemės naudojimu, kraštotvarka bei gamtosauga susijusių tyrimų medžiaga.

21. Parengiamos žemės ūkio įmonių, miškų urėdijų ir kitų žemėnaudų planų (M 1:10000) kopijos, kurių reikia rengiant žemėnaudų išdėstymo schemas ir preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus. Norint tiksliai suprojektuoti namų valdas didelėse gyvenvietėse, užsakoma topografinė nuotrauka (M 1:2000 arba M 1:1000).

Prašymų įsigyti žemės priėmimo tvarka

22. Valstybinis žemėtvarkos institutas, panaudodamas išlikusius Lietuvos valstybiniame archyve kaimų skirstymo vienkiemiais planus, parengia šių planų kopijas, žemėnaudų planuose (M 1:10000) nubrėžia išskirstytų kaimų ir buvusių vienkiemių sklypų ribas. Sukomplektuota pagal dabartinį administracinį-teritorinį paskirstymą dokumentacija perduodama rajonų valdybų žemės ūkio skyriams, kurie teikia ją naudotis apylinkių agrarinės reformos tarnyboms.

23. Apylinkių agrarinės reformos tarnybos priima ir registruoja prašymus atstatyti nuosavybės teisę į žemę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

24. Apylinkių agrarinės reformos tarnybų žemėtvarkininkai, vadovaudamiesi pareiškėjų pateikta dokumentacija ir turimais planais bei kita medžiaga, vietoje nustato ir pažymi planuose visų suinteresuotų asmenų, norinčių susigrąžinti žemę ar gauti už ją kompensaciją, prašymuose nurodytas buvusias žemės valdas.

25. Jeigu trūksta teisinių žemės nuosavybės įrodymų, pretendentas turi užpildyti prašymą-anketą, kurią rajono valdyba persiunčia Lietuvos valstybiniam archyvui. Vėliau rajono valdyba Lietuvos valstybinio archyvo pažymos duomenis sutikslina su grafine medžiaga ir parengia pažymą apie buvusias žemės valdas.

26. Apylinkių agrarinės reformos tarnybos priima piliečių prašymus (įsigyti žemės privačiam ūkiui steigti, bendrai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms ir privačių namų valdoms, neterminuotam naudojimui žemės ūkio įmonėms, ne žemės ūkio paskirčiai, asmeniniam ūkiui) ir pageidaujamų sklypų vietas pažymi planuose.

27. Apylinkių agrarinės reformos tarnybos pagal pateiktus prašymus sudaro asmenų ir žemės plotų suvestines (kiekvienai grupei pagal kaimus). Tikslinga komplektuoti atskirą piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę ir joje ūkininkauti, dokumentaciją.

Negrąžintinos (valstybės išperkamos) ir neprivatizuotinos žemės planų sudarymas

28. Valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojai parengia negrąžintinos ir neprivatizuotinos žemės planus. Juose negrąžintinos ir neprivatizuotinos žemės plotai nustatomi ir pažymimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 12 ir 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsniu ir Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 7 straipsniu. Reikiamus duomenis Valstybiniam žemėtvarkos institutui iki 1991 m. lapkričio 20 d. pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigotos ministerijos, departamentai ir kitos valstybinės tarnybos. Kartografinis pagrindas šiems planams sudaryti žemės ūkio įmonių ir kitų stambių žemėnaudų naujausios situacijos planai (M 1:10000).

29. Negrąžintiną ir neprivatizuotiną žemę sudaro:

29.1. aerodromų, aerouostų, uostų ir jų įrenginių, taip pat karinių dalinių užimta žemė, valstybinės sienos ir krašto apsaugai būtina žemė (plotas nustatomas pagal faktinį naudojimą arba pagal Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybinės geodezijos tarnybos bei rajonų (miestų) valdybų išduotas pažymas), tarpūkinės lėktuvų kilimo ir leidimosi aikštelės, geležinkeliai, valstybinės reikšmės automobilių keliai;

29.2. prie gyvenamųjų vietovių esantys žemės plotai, kurių reikia gyventojų asmeniniam ūkiui;

29.3. miestų, kaimo gyvenviečių, kurortų bendrajam naudojimui ir rekreacijai reikalingos žemės plotai. Jų poreikį miestų ir miesto tipo gyvenviečių visuomeninei, gyvenamajai statybai ir infrastruktūrai plėsti nustato miestų ir rajonų valdybos pagal parengtas miestų plėtimo rezervinių teritorijų schemas (M 1:10000). Šios schemos turi būti suderintos su Statybos ir urbanistikos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu ir patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Kaimo gyvenviečių bendrojo naudojimo žemės plotus ir jų plėtimo poreikį nustato rajonų valdybos. Rekreacijai reikalingus žemės plotus nustato Statybos ir urbanistikos ministerija, rajonų ir miestų valdybos, dalyvaujant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui.

Duomenis apie Respublikos miestų plėtimo poreikį ir rekreacijai reikalingus žemės plotus teikia Statybos ir urbanistikos ministerija, o apie kitų miestų ir miesto tipo gyvenviečių plėtimo poreikį – rajonų ir miestų valdybos;

29.4. žemė, suteikta arba suteiktina mokslo ir mokymo įstaigoms bandymams ir kitoms mokslo reikmėms. Pažymas apie šių plotų poreikį pateikia Žemės ūkio ministerija bei kitos suinteresuotos ministerijos ir valstybinės tarnybos;

29.5. I grupės miškai, medelynai ir sėklinės plantacijos, kiti neprivatizuotini miškai. Duomenis apie šiuos plotus pateikia Miškų ūkio ministerija;

29.6. ištirtų ir nustatytąja tvarka patvirtintų naudingųjų iškasenų telkinių teritorija. Duomenis apie telkinių vietą ir perspektyvinį jų panaudojimą pateikia Valstybinė geologijos tarnyba;

29.7. saugomų vietovių (įskaitant projektuojamas) žemė, kurioje ūkinė veikla draudžiama įstatymo. Tai gamtos ir kai kurių kultūros paveldo objektų teritorija, rezervatai, rezervatinės zonos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose ir kt. Duomenis apie šiuos plotus (įskaitant paminklų apsaugines zonas) pateikia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros ir švietimo ministerija, Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekcija, Paminklotvarkos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir atitinkamo nacionalinio ar regioninio parko direkcija;

29.8. Socialinės apsaugos ministerijai priklausančių globos ir rūpybos įstaigų žemė, taip pat žemė, kurioje pastatyti ir projektuojami valstybinės nuosavybės objektai. Duomenis apie šiuos objektus pateikia rajonų (miestų) valdybos.

30. Be negrąžintinos ir neprivatizuotinos žemės, plane pažymimi šie plotai:

30.1. sodininkų bendrijų sodai. Duomenis apie priklausomybę atskiroms bendrijoms pateikia rajonų (miestų) valdybų žemėtvarkos tarnybos;

30.2. steigiamų valstybinių įmonių pramoniniai sodai. Duomenis apie specializuotus valstybinius ūkius ir jų žemės poreikį pateikia Žemės ūkio ministerija;

30.3. žemė, kuri suteikta ūkininkauti ir jau paženklinta vietoje. Duomenis apie šiuos žemės plotus pateikia rajonų valdybų žemėtvarkos tarnybos;

30.4. žemė, kurioje yra žemės ūkio įmonių gamybinių pastatų ir jiems eksploatuoti reikalingų žemės plotų. Duomenis apie šiuos pastatus pateikia apylinkių agrarinės reformos tarnybos pagal žemės ūkio įmonių turto privatizavimo medžiagą;

30.5. individualių gyvenamųjų namų (būsimųjų privačių ūkių valdų) užimti žemės sklypai;

30.6. valstybiniam vandenų fondui priskirtos upės ir ežerai;

30.7. kitos upės ir upeliai su nuolatiniu vandens nuotėkiu, kurių baseino plotas ne mažesnis kaip 25 kv. kilometrai (arba mažesnis, jeigu jie jungia valstybinio vandenų fondo ežerus);

30.8. kiti ežerai, didesni kaip 5 ha ploto (arba mažesni, jeigu juos jungia valstybiniam vandenų fondui priskirtos upės, arba esantys neprivatizuotinuose miškuose);

30.9. Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis įrengti vandens telkiniai. Duomenis apie jų įrengimą ir dabartinę priklausomybę pateikia rajonų (miestų) valdybos.

31. Prie gyvenviečių ir kompaktiškų kaimų valstybinė žemė, kurios reikia gyventojų asmeniniam ūkiui, turi sudaryti vientisą masyvą. Masyvo dydis turi atitikti visų šioje gyvenvietėje gyvenančių šeimų žemės poreikį. Masyvo ribos nustatomos kartu su šių gyvenviečių gyventojų įgaliotais atstovais ir nubrėžiamos plane. Vienkiemiuose kartu su jų savininkais (gyventojais) aptariamos būsimų privačių namų valdų ribos bei asmeninio ūkio sklypų išsidėstymas; jų preliminarinės ribos nubrėžiamos plane. Kai gyvenamosios sodybos yra viena greta kitos, nustatomas bendras kelių kiemų sklypas.

Vykdant šiuos lauko darbus, patikslinami žemės ūkio naudmenų pavadinimai bei jų kontūrų ribos, kartografuojami nauji statiniai, keliai ir grioviai.

32. Būtiną žemės ūkio pastatams eksploatuoti plotą sudaro:

32.1. gamybinio centro arba ūkinės sodybos teritorija gamybiniams ir pagalbiniams pastatams bei įrenginiams, aikštelėms, želdiniams, privažiavimo keliams;

32.2. galvijų ir avių fermoms skirta teritorija, kurios reikia kultūrinių ganyklų išdėstymui pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus, įskaitant žemės ploto rezervą ganykloms atnaujinti. Į šį plotą neturi įeiti sodybos ir gyventojų asmeniniam ūkiui numatyti skirti sklypai.

Ūkinės veiklos apribojimo planų sudarymas

33. Žemės ūkio įmonių ūkinės veiklos apribojimo planus rengia Valstybinis žemėtvarkos institutas. Juose pažymimi sklypai (esami ir projektuojami), kuriuose pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ribojamas žemės naudojimas žemės ūkio arba su kraštovaizdžio pertvarkymu susijusiai ūkinei veiklai:

33.1. valstybinių rezervatų apsauginės zonos;

33.2. draustiniai, nurodant jų rūšį;

33.3. gamtos, istorijos ir kultūros paminklų teritorija, jų apsauginės zonos, reguliuojamo užstatymo ir saugomo gamtinio kraštovaizdžio zonos;

33.4. nacionaliniai ir regioniniai parkai ir jų apsauginės zonos;

33.5. biosferos rezervatai;

33.6. intensyvaus sukarstėjimo zona (nurodant grupes);

33.7. kurortų sanitarinės apsaugos I–III zonos;

33.8. vandens telkinių pakrantės apsauginės zonos ir juostos;

33.9. požeminių vandens telkinių ir stambių vandenviečių sanitarinės apsauginės juostos (I–III);

33.10. intensyvaus eismo automobilių kelių sanitarinės apsauginės zonos;

33.11. apsauginiai (I grupės) miškai;

33.12. resursinės apyrubės ir sklypai;

33.13. gamtinio karkaso elementai;

33.14. rekreacinės teritorijos;

33.15. įmonių sanitarinės apsauginės zonos.

Ūkinės veiklos apribojimo planuose pažymimi geležinkeliai, elektros ir ryšių kabeliai bei aukštos įtampos elektros tiekimo linijos, magistraliniai vamzdynai (dujotiekiai, naftotiekiai), pramonės ir kariniai objektai, valymo įrenginiai, vandens ir oro teršimo židiniai.

34. Ūkinės veiklos apribojimo planas derinamas su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu, rajono (miesto) valdyba, Paminklotvarkos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir, jeigu yra I grupės miškų, – su Miškų ūkio ministerija. Jeigu ūkio žemėnauda yra nacionalinio ar regioninio parko teritorijoje, planas derinamas su nacionalinio ar regioninio parko direkcija.

Kiti parengiamieji žemėtvarkos darbai

35. Apylinkių agrarinės reformos tarnybų žemėtvarkininkai registruoja fizinių ir juridinių asmenų pateiktus prašymus įsigyti žemės ir norimus paimti sklypus pažymi (kartografuoja) žemėnaudų planuose (M 1:10000). Šiuos prašymus nagrinėja apylinkių agrarinės reformos tarnybos ir išvadas pateikia Valstybiniam žemėtvarkos institutui.

36. Pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką ir nustatytus grafikus Valstybinis žemėtvarkos institutas rengia ūkių žemės našumo detalaus vertinimo planus (kameralinio žemės vertinimo planus). Plotuose, numatomuose paimti privatiems ūkiams iš valstybinių miškų ūkio įmonių žemės bei kitų žemėnaudų, patikslinami (arba sudaromi nauji) dirvožemio planai ir įvertinamas žemės ūkio naudmenų našumas.

37. Apylinkių agrarinės reformos tarnybos parengia informaciją apie žemės ūkio įmonių turto privatizavimo metu nustatytus neprivatizuotinus objektus ir gamybinius- technologinius komplektus.

III. Žemėtvarkos projekto sudarymas

Preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas

38. Preliminarinis žemės reformos žemėtvarkos projektas tai kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pirmoji stadija. Preliminariniame projekte numatomas privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudų išdėstymas ir suformuojamos jų ribos. Žemės sklypai asmeniniam ūkiui bei įsigyjama žemė bendrai žemės ūkio veiklai šioje stadijoje projektuojama bendrais masyvais, atskirai kiekvienam asmeniui jų nepaskirstant.

39. Valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojas (projekto autorius), gavęs pavedimą parengti preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, privalo turėti parengiamųjų žemėtvarkos darbų metu sukauptą medžiagą:

39.1. negrąžintinos ir neprivatizuotinos žemės planą ir gyventojų asmeniniam ūkiui skirtų sklypų nustatymo brėžinį;

39.2. ūkinės veiklos apribojimo planą;

39.3. dirvožemio planą;

39.4. drėkinamos ir nusausintos žemės apskaitos planą;

39.5. žemės ūkio naudmenų našumo detalaus vertinimo planą;

39.6. miškotvarkos planą;

39.7. kraštotvarkos schemą;

39.8. geodezinių ženklų išdėstymo schemą;

39.9. naujausios situacijos žemėnaudų planus, kurių reikia projektui parengti.

40. Projekto autorius iš apylinkės agrarinės reformos tarnybos privalo gauti šią žemėtvarkos projektui parengti reikalingą medžiagą:

40.1. ūkių ir kitų žemėnaudų planus su pažymėtomis buvusių žemės savininkų žemės valdų ribomis bei prie šių planų pridedamą norinčiųjų susigrąžinti žemę sąrašą;

40.2. projektuojamoje teritorijoje gyvenančių šeimų sąrašą, nurodant jų pasiskirstymą pagal kaimus ir naudojamos žemės plotus;

40.3. apylinkės agrarinės reformos tarnybos komplektuojamą bylą su fizinių ir juridinių asmenų prašymais gauti žemės;

40.4. ūkių ir kitų žemėnaudų planus, kuriuose sukartografuoti pagal padavusiųjų prašymus norimi įsigyti nuosavybėn ar naudotis žemės sklypai;

40.5. žemės ūkio įmonių turto privatizavimo metu nustatytų neprivatizuotinų statinių bei įrenginių, taip pat gamybinių-technologinių komplektų sąrašus. Šių objektų išsidėstymas turi būti pažymėtas ūkių žemėnaudų planuose;

40.6. kitus pretendentų pateiktus papildomus dokumentus (rajono kvalifikacinės komisijos išvadas, norimų paimti statybai sklypų užstatymo projektus ir kt.).

41. Išanalizavęs žemės fondą, žemės naudojimo sąlygas ir pretendentų įsigyti žemę poreikius, projekto autorius kartu su apylinkės agrarinės reformos tarnyba parengia projektuojamų žemėnaudų išdėstymo schemą.

42. Pradėjus projektavimo darbus, apylinkės agrarinės reformos tarnyba šaukia asmenų, norinčių gauti žemės projektuojamoje teritorijoje, susirinkimą. Susirinkime šie asmenys turi būti supažindinami su bendraisiais žemės reformos vykdymo klausimais. Į susirinkimą kviečiami dalyvauti rajono privatizavimo komisijos atstovai. Projekto autorius informuoja susirinkimo dalyvius apie pretendentų į žemę sudėtį pagal ūkininkavimo formų grupes ir apie tai, kaip apylinkės agrarinės reformos tarnyba numato tenkinti jų prašymus, apibūdina norimų įsigyti žemės sklypų išsidėstymą, riboto ūkinio naudojimo žemės reikalavimus ir pateikia pasiūlymus, kaip naudoti likusius laisvus (nepaskirstytus) plotus.

Susirinkime aptariama bendra žemės reformos darbų vykdymo tvarka, išnagrinėjami pasiūlymai, kaip spręsti iškilusias problemas, galimybė keisti asmenų prašomų įsigyti žemės sklypų plotą bei vietą. Jeigu yra laisvos valstybinės žemės, priimami papildomi prašymai jos įsigyti.

43. Apylinkės agrarinės reformos tarnyba peržiūri papildomus prašymus įsigyti žemės ir su savo pasiūlymais juos pateikia projekto autoriui, kuris parengia preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą apsvarsto apylinkės reformos tarnyba ir rajono valdyba. Parengiamos išvados dėl piliečių prašymų susigrąžinti žemę ar mišką. Svarstant preliminarinį projektą, kviečiami dalyvauti miškų urėdijų ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento atstovai. Nacionalinio ar regioninio parko teritorijoje esančių žemėnaudų žemėtvarkos projektai svarstomi šių parkų direkcijoje.

44. Sprendimą dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę ar mišką projektuojamoje teritorijoje atstatymo Žemės ūkio ministerija arba Miškų ūkio ministerija priima remdamasi rajono valdyboje apsvarstytu preliminariniu žemės reformos žemėtvarkos projektu ir šios valdybos išvada.

45. Gavus Žemės ūkio ministerijos ar Miškų ūkio ministerijos sprendimą, preliminarinis žemės reformos žemėtvarkos projektas gali būti tikslinamas. Jo pagrindu apylinkės agrarinės reformos tarnyba parengia sprendimo projektą dėl fizinių ir juridinių asmenų prašymų gauti žemės tenkinimo ir apie tai raštu informuoja kiekvieną pretendentą atskirai.

46. Vadovaudamasi preliminariniu žemės reformos žemėtvarkos projektu, rajono valdyba suteikia fiziniams ir juridiniams asmenims (jų pageidavimu) sklypus naudotis anksčiau, negu bus parengtas ir patvirtintas kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Šiuo atveju žemės sklypai, esantys nacionalinių ar regioninių parkų, draustinių (esamų ir steigiamų) teritorijoje, suteikiami tik asmenims, grįžtantiems ūkininkauti ir žemės ūkio įmonėms, suderinus tai su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu ir Miškų ūkio ministerija.

Žemės sklypai, esantys pasienio su Baltarusija ir Lenkija zonoje, suteikiami naudotis tik suderinus preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą su Krašto apsaugos ministerija.

Kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas

47. Kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas rengiamas preliminarinio projekto pagrindu, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus.

48. Steigiamų žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių žemėnaudos projektuojamos remiantis šių juridinių asmenų arba suinteresuotų ministerijų bei valstybinių tarnybų prašymais. Kartu su prašymais turi būti pridedama rajono valdyboje suderinta žemės poreikio ekonominio pagrindimo medžiaga. Svarbiausi jos kriterijai: efektyvus turimų gamybinių pastatų panaudojimas, intensyvus augalininkystės gamybos lygis (ne mažiau kaip 0,8–1 pašar. vnt./ha 1 balui), galvijininkystės aprūpinimas savais pašarais.

49. Kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą sudaro grafinė dalis (brėžinys) ir tekstas.

50. Grafinė projekto dalis (brėžinys) sudaroma pagal naujausios situacijos planą (M 1:10000). Teritorijoms, kuriose gausu smulkių (iki 3 ha ploto) žemėnaudų, rengiamas papildomas projekto brėžinys (pagal planą M 1:2000 arba M 1:1000).

51. Grafinėje projekto dalyje (brėžinyje) turi būti pažymėta:

51.1. su žeme susiję valstybinės nuosavybės objektai antžeminiai melioracijos įrenginiai, gyvenamieji ir gamybiniai pastatai, kiti statiniai ir įrenginiai, miškai, valstybiniam vandenų fondui priskirti ežerai, upės, upeliai ir tvenkiniai; naudingųjų iškasenų telkiniai, saugomos teritorijos ir objektai;

51.2. visų suprojektuotų nuolatinių žemėnaudų ribos;

51.3. žemės ūkio įmonėms numatomi išnuomoti valstybinės žemės sklypai;

51.4. kita valstybinė žemė, numatoma suteikti apylinkės savivaldybės dispozicijon;

51.5. gyvenviečių, sodybų, gamybinės paskirties objektų užimta žemė bei kita urbanizuota teritorija, kurioje nurodytos projektuojamos privačių namų valdos ir kitos žemėnaudos;

51.6. kelių tinklas, kurį sudaro valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, apylinkės bendrojo naudojimo keliai (vieškeliai), esami ir projektuojami ūkių vidaus keliai (tvirtos dangos), privažiavimai prie sodybų, miškų, gamybinių statinių, kultūros paminklų;

51.7. kultūros paveldo objektai;

51.8. aukštos įtampos elektros tiekimo linijos, magistraliniai vamzdynai, inžinerinės komunikacijos ir kiti vietovės objektai, turintys įtakos tarpūkinei žemėtvarkai;

51.9. žemė, skirta apsauginiams želdiniams.

52. Tais atvejais, kai viename ūkyje projektuojama daugiau kaip 20 naujų privačių ūkių, neturinčių sodybų, be žemės reformos žemėtvarkos projekto brėžinio, papildomai rengiama teritorijos inžinerinės įrangos schema, kurioje sprendžiami šie klausimai:

52.1. kaimo gyventojus aptarnaujančių valstybinių įmonių, įstaigų bei organizacijų socialinių ir gamybinių objektų išdėstymas;

52.2. naujų valstiečių sodybų bei kitų ūkinių objektų išdėstymas;

52.3. kelių tinklo ir gatvių sutvarkymas, nurodant jų apkrovas, profilius ir dangą;

52.4. elektros tiekimo linijų ir transformatorinių pastočių išdėstymas;

52.5. sąvartynų, kitų komunalinių objektų bei komunikacijų išdėstymas;

52.6. kapinių vieta.

53. Projekto tekste turi būti:

53.1. projektavimo užduotis-pavedimas;

53.2. projekto svarstymo ir tvirtinimo dokumentai;

53.3. aiškinamasis raštas, susidedantis iš šių skyrių: I žemės ūkio įmonės reorganizavimas; II – žemės nuosavybės teisės atstatymas; III – žemės suteikimas privatinėn nuosavybėn; IV žemės suteikimas neterminuotai naudotis; V – kitos valstybinės žemės naudojimas; VI – projekto ekonominio pagrindimo medžiaga; VII – projekto ekologinio pagrindimo medžiaga;

53.4. neprivatizuotinų ir technologiškai neskaidomų objektų sąrašai pagal naujus jų savininkus bei naudotojus; kita pagalbinė medžiaga, gauta iš pretendentų į žemę, ministerijų, departamentų ir kitų valstybinių tarnybų, rajonų ir apylinkių savivaldybių, taip pat Valstybinio žemėtvarkos instituto medžiaga, kurios reikia sklypų kainai apskaičiuoti.

54. Projekto ekonominio pagrindimo medžiagoje turi būti:

54.1. nurodyta valstybinių žemės ūkio įmonių, žemės ūkio bendrovių, kitų žemės ūkio įmonių, privačių ūkių augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos gamybos apimtis (buvusi per pastaruosius trejus metus ir numatoma pasiekti naujose žemėnaudose);

54.2. pateiktos žemės naudmenų eksplikacijos pagal žemės naudotojus bei jų grupes ir jų žemės poreikio tenkinimo pagrindimas;

54.3. nurodyta vienkartinių kapitalinių įdėjimų naujoms statyboms ir žemės gerinimo priemonėms, susijusioms su naujų ūkinių struktūrų kūrimu, apimtis.

Žemės reformos žemėtvarkos projekto ekonominio pagrindimo medžiagos pagrindiniai rodikliai pateikiami šios metodikos priede.

55. Žemės reformos žemėtvarkos projekto ekologinio pagrindimo medžiagoje turi būti:

55.1. sklypo gamtinių sąlygų bei ekologinės būklės charakteristika (žemės naudmenų struktūros, gamtos įvairovės, kraštovaizdžio degradacijos reiškinių ir jų priežasčių įvertinimas);

55.2. projektuojamos žemėnaudos padėties saugomų teritorijų bei gamtinio karkaso atžvilgiu įvertinimas;

55.3. neprivatizuotinų arba riboto ūkinio naudojimo plotų charakteristika (gamtosaugos reikalavimų bei konkrečių apribojimų pagrindimas);

55.4. plotų su kitais žemės naudojimo apribojimais (eroduojami, jautrūs antropogeniniam poveikiui, nemelioruotini ir kt.) charakteristika;

55.5. nurodymai apie gamtosaugos požiūriu neleistinus teritorijos pertvarkymus (savavališką žemės įsavinimą, žemės naudmenų struktūros keitimą, upių vagų kanalizavimą, vandens lygio pakeitimą ir kt.);

55.6. ūkininkavimo krypties rekomendacijos.

IV. Projekto derinimas ir tvirtinimas.

Projekto elementų ženklinimas vietoje

56. Parengtas kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas derinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Derinimo metu pareikštos pastabos arba pritarimas projektui rašomi projekto brėžinio apačioje arba pridedama atskira pažyma. Jeigu į pareikštas pastabas neatsižvelgiama, apie tai Valstybinis žemėtvarkos institutas raštu informuoja pastabas pareiškusią ministeriją, departamentą arba kitą valstybinę tarnybą.

57. Suderintas projektas pateikiamas susipažinti asmenų, norinčių įsigyti žemės, susirinkime, kurį sušaukia apylinkės agrarinės reformos tarnyba. Susirinkime projekto autorius, paskelbdamas projektą, kiekvienam būsimajam žemės savininkui ar naudotojui parodo jo sklypą plane ir jį apibūdina. Turi būti nurodomi šie duomenys:

57.1. žemės suteikimo tikslinė paskirtis (žemės ūkio produktų gamybai, privačių namų valdai, miškų ūkio reikalams, kitai ne žemės ūkio veiklai ir kt.);

57.2. bendras sklypo plotas (žemės ūkio naudmenos, miškai, vandenys, nusausintos ir drėkinamos žemės plotas, orientacinis žemės ūkio naudmenų našumo balas, žemės savininkams – orientacinė sklypo kaina);

57.3. sklypo įsigijimo sąlygos;

57.4. žemės naudojimo ir ūkinės veiklos apribojimai.

58. Apylinkės agrarinės reformos tarnyba ir projekto autorius, išnagrinėję svarstymo ir derinimo metu pareikštas pastabas, projektą patikslina. Užbaigtą kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą peržiūri apylinkės Taryba ir teikia jį tvirtinti rajono valdybai.

59. Kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas tvirtinamas rajono valdybos potvarkiu. Prie potvarkio pridedami šie priedai:

59.1. visiems žemės savininkams ar naudotojams – tikslus subjekto pavadinimas, adresas, tikslinė žemės paskirtis, žemės naudmenų eksplikacija, nusausintos ir drėkinamos žemės plotai, suteiktų sklypų bendro ploto pasiskirstymas pagal žemės nuosavybės rūšis (privatinė, valstybinė) ir žemės naudojimo formas: privatinės arba valstybinės žemės neterminuotas naudojimas, valstybinės žemės nuoma;

59.2. žemės savininkams – žemės sklypų kaina, nurodant, kuri žemės ploto dalis suteikiama be išpirkos (t. y. susigrąžinant privatinėje nuosavybėje turėtą žemę); žemės išpirkimo suma (nurodant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas lengvatas); sklypuose esančių valstybės lėšomis įrengtų melioracijos bei kitų objektų vertė ir jų naudojimo (kompensavimo) sąlygos;

59.3. visiems žemės savininkams ar naudotojams – specialios žemės naudojimo sąlygos ir ūkinės veiklos apribojimai.

60. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali apskųsti apylinkės agrarinės reformos tarnybos sprendimus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka. Skundų nagrinėjimo laikotarpiu žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas sustabdomas.

61. Tuo atveju, jeigu yra nesutarimų tarp projektą derinusių ar svarsčiusių institucijų, taip pat jeigu rajono valdybos potvarkiu nurodyti įpareigojimai patikslinti projektą prieštarauja žemėtvarkos principams, kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas per 5 dienas pateikiamas Žemės ūkio ministerijai, kuri atlieka valstybinę žemėtvarkos ekspertizę. Nesusitarus šiuo lygiu, ginčytinus klausimus Žemės ūkio ministerijos teikimu sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

62. Kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius kiekvienam žemės savininkui ir naudotojui parodo suprojektuotų sklypų ribas ir pastato laikinus riboženklius. Riboženklių vieta kartografuojama, matuojant nuo stabilių vietovės objektų. Suderinus su žemės naudotojais, ribas leidžiama šiek tiek patikslinti – pakeisti ne daugiau kaip 5 procentus suprojektuoto žemėnaudos ploto. Paženklinus projekto elementus vietoje, surašomas kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto parodymo-žymėjimo aktas, kurį pasirašo visi fiziniai ir juridiniai asmenys, projektuojamoje teritorijoje gaunantys sklypus nuosavybėn ar neterminuotai naudotis.

63. Patvirtinus kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės savininkams bei naudotojams išduodami patikslinti žemės naudojimo dokumentai – rajono valdybos potvarkio išrašai, patvirtinantys jų teisę į nurodyto ploto sklypus.

64. Valstybinis žemėtvarkos institutas parengia 3 kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto nuorašus: šviesoraštines planų kopijas ir nustatyto turtinio teksto dalies bylas. Ši medžiaga įteikiama apylinkės viršaičiui, rajono valdybai ir Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamentui.

65. Žemėnaudos ženklinamos riboženkliais pagal Valstybinės geodezijos tarnybos instrukcijas. Šių darbų metu laikini riboženkliai pakeičiami nustatytos formos riboženkliais, patikslinama kartografinė ir žemės kadastro medžiaga ir išduodami žemės nuosavybės aktai.

______________

Žemės reformos žemėtvarkos projektų

parengimo ir ekonominio pagrindimo

kaimo vietovėms metodikos

priedas

Žemės reformos žemėtvarkos projekto ekonominio pagrindimo medžiagos pagrindiniai rodikliai

I. Žemės ūkio gamybos rodikliai

Rodikliai	Matavimo vienetas	Projektuojamoje teritorijoje		Iš to skaičiaus
		projekto sudarymo metai	projekto realizavimo metai	privatūs ūkiai	kitos žemės ūkio įmonės	gyventojų asmeniniai ūkiai
1. Žemės ūkio naudmenos:
plotas	ha
našumas	balai
2. Augalininkystės produkcija:
	cnt. pašar. vnt.
hektarui žemės ūkio naudmenų
žemės ūkio naudmenų našumo balui
3. Prekinių žemės ūkio pasėlių	ha
plotai:
javai	„
rapsai	„
bulvės	„
daržovės	„
cukriniai runkeliai	„
linai	„
4. Gyvulių skaičius:	vnt.
galvijai	„
iš jų karvės	„
kiaulės	„
avys	vnt.
arkliai	„
5. Gyvulininkystės produkcijos
gamyba:
pienas	cnt/ha
mėsa	„
6. Gyvulininkystės produkcijos
realizacija – iš viso	cnt.
pienas	„
jautiena	„
kiauliena	„
kita mėsa	„

II. Žemės ploto pasiskirstymas pagal žemės savininkų ir naudotojų grupes

Rodikliai	Iš viso	Iš to skaičiaus
		žemės ūkio paskirties žemės naudotojai			ne žemės ūkio paskirties žemės naudotojai
		privatūs ūkiai	kitos žemės ūkio įmonės	gyventojų asmeniniai ūkiai	fiziniai asmenys	juridiniai asmenys
1. Asmenų, pageidaujančių gauti žemės, skaičius
2. Žemės poreikis pagal pateiktus prašymus, hektarais:
bendrojo ploto
žemės ūkio naudmenų
miškų
vandenų
3. Pagal projektą aprūpintų žeme asmenų skaičius
4. Projektuojamos žemės paskirs- tymas, hektarais:
bendrojo ploto
žemės ūkio naudmenų
miškų
vandenų
5. Likusi valstybinės žemės fondo žemė, kurią tikslinga išnuomoti, hektarais:
bendrojo ploto
žemės ūkio naudmenų
miškų
vandenų

III. Žemės reformos žemėtvarkos projekto realizavimo išlaidos

Rodikliai	Projektuojamoje teritorijoje	Iš to skaičiaus
		privačiuose ūkiuose	kitose žemės ūkio įmonėse	gyventojų asmeniniuose ūkiuose	kitoje žemėje
1. Išlaidos žemei gerinti, žemės teritoriniam tvarkymui ir kapitaliniams statiniams:
melioracijos darbams, tūkst. rb
darbų apimtis, ha
naujiems vieškeliams tiesti, tūkst. rb
kelių ilgis, km
esamiems vieškeliams rekonstruoti, tūkst. rb
kelių ilgis, km
kitiems keliams tiesti bei rekonstruoti, tūkst. rb
kelių ilgis, km
gyvenamųjų namų staty- bai, tūkst. rb
gamybinių objektų sta- tyba, tūkst. rb
Iš viso, tūkst. rb
2. Valstybės išperkama žemė:
plotas, ha
išpirkos suma, tūkst. rb
3. Žemė, grąžinama privatinėn nuosavybėn:
bendras plotas, ha:
žemės ūkio naudmenos
miškai
vandenys
žemės vertė, tūkst. rb
4. Valstybinė žemė, parduodama privatinėn nuosavybėn:
plotas, ha
žemės vertė, tūkst. rb
5. Valstybės nuosavybės žemės fondas, ha
iš jo numatoma:
suteikti neterminuotai naudotis
suteikti terminuotai naudotis
palikti vietos savivaldybių dispozicijoje

Žemėtvarkos projekto autoriaus

pareigos                                                          (parašas)                             vardo raidė ir pavardė

199_ m. _________ mėn. __ d.

______________