LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PASTATŲ, STATINIŲ, ĮRENGINIŲ, PASTATYTŲ IKI 1996 M. SAUSIO 1 D., SAUGAUS NAUDOJIMO TERMINO NUSTATYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2003 m. gegužės 19 d. Nr. 237
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2001, Nr. 17-527; 2002, Nr. 100-4443) 31.4 punktą,
1. Tvirtinu Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarką (pridedama).
2. Aplinkos ministerijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „reglamentas“, „statyba“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 237
PASTATŲ, STATINIŲ, ĮRENGINIŲ, PASTATYTŲ IKI 1996 M. SAUSIO 1 D., SAUGAUS NAUDOJIMO
TERMINO NUSTATYMO TVARKA
1. Pagrindinės sąvokos, vartojamos šiame dokumente:
1.1. statinys – pastatas ar inžinerinis statinys (išskyrus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas);
1.2. pastatas – stogu apdengtas statinys, kuriame yra viena ar kelios patalpos, naudojamos žmonėms gyventi ar kitai paskirčiai;
1.3. įrenginys – inžinerinis statinys (išskyrus inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas), pastatytas iki 1996 m. ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre įrenginio pavadinimu;
1.4. pastato, statinio, įrenginio gyvavimo trukmė – teorinis laikotarpis, nustatomas aplinkos ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 565 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.12.06:2002 „Statinio naudojimo paskirtis ir gyvavimo trukmė“ (Žin., 2002, Nr. 109-4837), per kurį pastatas, statinys ar įrenginys, normaliai jį naudojant (nuo naudojimo pradžios iki nugriovimo) ir atsižvelgiant į statybos produktus, iš kurių jis pastatytas, bei vietines klimatines sąlygas, atitinka esminius statinio reikalavimus.
2. Pastato, statinio, įrenginio, pastatyto iki 1996 m. sausio 1d., saugaus naudojimo terminas apskaičiuojamas, nustatant jo likutinę gyvavimo trukmę, tai yra iš jo gyvavimo trukmės atėmus faktišką naudojimo (eksploatavimo) trukmę, kurios pradžia nustatoma pagal techninės apskaitos (kadastrinių matavimų) byloje nurodytus duomenis, pagal kuriuos skaičiuojamas statinio nusidėvėjimas.