LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
2007 M. GRUODŽIO 21 D. ĮSAKYMO Nr. V-1055 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 92:2007 „PAPLŪDIMIAI IR JŲ MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖ“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2011 m. kovo 7 d. Nr. V-212

Vilnius

 

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. V-1055 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 139-5716; 2008, Nr. 32-1121; 2009, Nr. 66-2642):

1. Išdėstau 3.1.2 punktą taip:

3.1.2. informaciją visuomenei skelbti internete nuo 2012 m. gegužės 15 d., iškart ją gavus;“.

2. Išdėstau 3.1.3 punktą taip:

3.1.3. pirmąją klasifikaciją pagal normos reikalavimus atlikti iki 2015 m. rugsėjo 15 d.“

3. Išdėstau 3.2 punktą taip:

3.2. įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal administruojamą sritį.“

4. Nurodytu įsakymu patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“:

4.1. Išdėstau 4 punktą taip:

4. Šios higienos normos reikalavimai taikomi kiekvienam paviršinių vandenų vienetui, prie kurio įrengtas paplūdimys ir kuriame kompetentinga institucija tikisi didelio skaičiaus besimaudančių žmonių ir kuriame ji dar nepaskelbė nuolatinio draudimo maudytis ar nerekomendavo nesimaudyti. Ji netaikoma plaukimo ir mineralinių vandenų baseinams, uždariems vandens telkiniams, kurie yra prižiūrimi arba naudojami terapiniams tikslams, bei dirbtinai sukurtiems uždariems vandens telkiniams, atskirtiems nuo paviršinių ir požeminių vandenų.“

4.2. Pripažįstu netekusiu galios 7.9 punktą.

4.3. Išdėstau 8 punkto penktąją, devintąją ir aštuonioliktąją pastraipas taip:

Eutrofikacija – procesas, kai vandens telkinyje ima gausėti biogeninių elementų, kurie skatina greitesnį dumblių ir aukštesniųjų augalų augimą, sutrikdo vandens organizmų pusiausvyrą ir pablogina vandens kokybę.

Maudykla – paplūdimio vieta, skirta maudytis dideliam besimaudančių žmonių skaičiui maudymosi sezono metu.

Paplūdimys – patogus ilsėtis (sportuoti), maudytis smėlio (žvyro, žvirgždo ar kriauklelių) ruožas, esantis aukščiau atabrado nuolaidžiame jūros, ežero ar upės krante, įrengtame laikantis higienos reikalavimų. “

4.4. Išdėstau 11 punktą taip:

11. Paplūdimys turi būti pritaikytas ramiam arba aktyviam poilsiui, kaitinimuisi saulėje, maudymuisi ir jame laikomasi institucijos, atsakingos už paplūdimių ir maudyklų administravimą, nustatytų naudojimo ir elgesio taisyklių. Projektuojant paplūdimių statinius (persirengimo paviljonus arba kabinas, pavėsines, tualetus, medicinos ir gelbėjimo punktus, privažiuojamuosius kelius, prieigas, lengvųjų automobilių, motociklų, dviračių stovėjimo aikšteles) bei įrenginius (vandentiekio, nuotekų, telekomunikacijos, atliekų surinkimo ir rūšiavimo) būtina atsižvelgti į poilsiautojų skaičių. Jūros paplūdimiuose vienam poilsiautojui turi būti ne mažiau kaip 5 m2 sausumos ploto, o upių ir ežerų paplūdimiuose – ne mažiau kaip 8 m2 sausumos ploto.“

4.5. Išdėstau 13 punktą taip:

13. Prieš maudymosi sezoną savivaldybės jų teritorijoje esančius, taip pat naujai įrengtus arba rekonstruotus paplūdimius įteisina (identifikuoja) naudoti savivaldybių institucijų sprendimais / įsakymais, sudarydamos galimybę suinteresuotai visuomenės grupei dalyvauti ir teikti pasiūlymus bei atsižvelgia į informaciją, gautą iš visuomenės.“

4.6. Išdėstau 14 punktą taip:

14. Savivaldybės, atsižvelgusios į visuomenės teikiamus siūlymus, jei tokių yra, prieš maudymosi sezoną iki kiekvienų metų kovo 24 d. sudaro numatomų vykdyti maudyklų vandens kokybės tyrimų kalendorinį grafiką. Savivaldybės šią informaciją skelbia interneto svetainėse ir pateikia Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotai institucijai, atsakingai už ataskaitų rengimą Europos Komisijai ir užtikrinančiai, kad paplūdimių maudyklų vandens kokybė atitiktų direktyvos 2006/7/EB reikalavimus.“

4.7. Išdėstau 15 punktą taip:

15. Institucija, atsakinga už paplūdimių ir maudyklų administravimą, organizuoja maudyklų vandens kokybės stebėseną. Mėginius turi atrinkti akredituotos ar atestuotos laboratorijos darbuotojai.

Institucija, atsakinga už paplūdimių administravimą, turi užtikrinti, kad maudymosi sezono metu informacija visuomenei paplūdimyje būtų aktyviai ir operatyviai skelbiama pagal šios normos 2 priedą.“

4.8. Išdėstau 21.1 punkto 1 lentelės 3 punktą taip:

„3. Salmonelės, 1 litre

Neturi būti

Privaloma tikrinti susidarius išskirtinei situacijai, kai maudyklų vanduo galėjo būti užterštas tam tikra medžiaga

ISO6340:1995“.

 

4.9. 21.3 punkto 2 lentelėje:

4.9.1. Įrašau 1 stulpelio pavadinime po žodžių „fizikiniai-cheminiai“ žodžius „ir biologiniai“;

4.9.2. Išdėstau 1 punktą taip:

„Fizikiniai-cheminiai ir biologiniai parametrai

Norma (privalomos vertės)

Gairės (siektinos vertės)

Minimalus mėginių ėmimo periodiškumas

Tyrimo metodas ir tikrinimas

1. Nuolaužos, plūduriuojančios medžiagos, dervų likučiai, stiklas, plastikas, guma ir kitos atliekos

-

Neturi būti

Kas dvi savaitės

Vizualinis tikrinimas“

 

4.9.3. Papildau šiais 5, 6 ir 7 punktais:

„5. Melsvadumbliai, mg/l

-

-

Šiuos rodiklius būtina tikrinti, kai vanduo intensyviai žydi

LST EN 15204:2007

6. Jūrinis fitoplanktonas, mg/l

-

-

Šiuos rodiklius būtina tikrinti, kai vanduo intensyviai žydi

LST EN 15204:2007

7. Didieji dumbliai, mg/l

-

-

Šiuos rodiklius būtina tikrinti, kai vanduo intensyviai žydi

LST EN 14184:2004

LST EN ISO 19493:2007“.

 

4.10. Išdėstau 21.8 punktą taip:

21.8. Išplitus melsvadumbliams ir nustačius arba darant prielaidą apie sveikatai keliamą grėsmę, institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, turi:

21.8.1. vykdyti stebėseną vizualiai pagal sudarytą kalendorinį stebėsenos grafiką maudymosi sezono metu;

21.8.2. intensyvaus vandens žydėjimo metu atlikti melsvadumblių tyrimus;

21.8.3. apie sveikatai keliamą grėsmę nedelsdama informuoti visuomenę paplūdimio vietoje ir visomis komunikacijos priemonėmis;

21.8.4. jei nustatyta galima melsvadumblių grėsmė sveikatai, laikinai uždrausti maudytis, kol grėsmė išnyks.“

4.11. Išdėstau 21.9 punktą taip:

21.9. Jei maudykloje yra tendencija atsirasti didiesiems dumbliams ir (arba) jūriniam fitoplanktonui, institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, turi:

21.9.1. nustatyti didžiųjų dumblių ir (arba) jūrinio fitoplanktono išplitimą ir galimą grėsmę sveikatai;

21.9.2. vykdyti stebėseną vizualiai pagal sudarytą kalendorinį stebėsenos grafiką maudymosi sezono metu;

21.9.3. pašalinti intensyvaus vandens žydėjimo metu pakrantėje susidariusias didžiųjų dumblių ir (arba) jūrinio fitoplanktono sankaupas;

21.9.4. apie sveikatai keliamą grėsmę nedelsdama informuoti visuomenę paplūdimyje ir visomis komunikacijos priemonėmis;

21.9.5. jei nustatyta grėsmė sveikatai, laikinai uždrausti maudytis, kol grėsmė išnyks.“

4.12. Išdėstau 21.10 punktą taip:

21.10. Būtina vizualiai tikrinti, ar maudyklos vandenyje nėra taršos dervų likučiais, stiklu, plastiku, guma ar kitomis atliekomis, o jų esant – pašalinti ir apie tai informuoti visuomenę.“

4.13. Išdėstau 23 punktą taip:

23. Mėginių ėmimo datos turi būti paskirstytos per visą maudymosi sezoną taip, kad laikas tarp datų neviršytų vieno mėnesio.“

4.14. Išdėstau 28 punktą taip:

28. Išskirtinių situacijų metu institucija, atsakinga už paplūdimių ir maudyklų administravimą, turi sustabdyti stebėsenos kalendoriaus vykdymą ir pasibaigus išskirtinei situacijai kuo greičiau jį atnaujinti. Nauji vandens mėginiai paimami tam, kad jais būtų pakeisti dėl susidariusios išskirtinės situacijos nepaimti mėginiai.

Išaiškėjus išskirtinėms situacijoms ar gavus maudyklų vandens kokybės rezultatų duomenis apie trumpalaikę taršą, kuri galėtų neigiamai paveikti maudyklos vandens kokybę ir besimaudančiųjų sveikatą, institucija, atsakinga už paplūdimių administravimą, apie tai informuoja visuomenę pagal šios normos 2 priedo 1.2–1.6 punktus ir laikinai uždraudžia maudytis, kol vandens kokybė pagerės.“

4.15. Išdėstau 33 punktą taip:

33. Maudyklų vandens kokybės tyrimų organizavimas, mėginių ėmimas, transportavimas turi atitikti mėginių paėmimo standartų reikalavimus (1 priedas).

Mėginiams imti skirti indai turi būti pagaminti iš skaidrios ir nedažytos medžiagos, buteliuko įprastinė mažiausia talpa – 250 ml. Mėginys turi būti paženklintas nenuplaunamu rašalu ant paties mėginio indo arba jo etiketės.“

4.16. Išdėstau 37 punktą taip:

37. Maudyklų vandens kokybės vertinimas atliekamas remiantis dviejų mikrobiologinių parametrų (žarninių enterokokų ir žarninių lazdelių (E.coli) duomenų rinkiniu, kurį sudaro stebėsenos duomenys. Maudyklų vandens kokybės duomenų rinkinį sudaro ne mažiau kaip 16 mėginių.

Mėginys, paimtas trumpalaikės taršos atveju, neturi priklausyti maudyklų vandens kokybės duomenų rinkiniui.“

4.17. Išdėstau 43.2.1 punktą taip:

43.2.1. buvo imtasi atitinkamų valdymo priemonių, įskaitant ankstyvo įspėjimo sistemas, vykdomas papildomas stebėjimas, jei būtina, buvo draudžiama maudytis, siekiant apsaugoti besimaudančiuosius nuo neigiamo taršos poveikio;“.

4.18. Išdėstau 44.2.1 punktą taip:

44.2.1. buvo imtasi atitinkamų valdymo priemonių, įskaitant ankstyvo įspėjimo sistemas, vykdomas papildomas stebėjimas, jei būtina, buvo draudžiama maudytis, siekiant apsaugoti besimaudančiuosius nuo neigiamo taršos poveikio;“.

4.19. Išdėstau 45.2.1 punktą taip:

45.2.1. buvo imtasi atitinkamų valdymo priemonių, įskaitant ankstyvo įspėjimo sistemas, vykdomas papildomas stebėjimas, jei būtina, buvo draudžiama maudytis, siekiant apsaugoti besimaudančiuosius nuo neigiamo taršos poveikio;“.

4.20. Išdėstau 53 punktą taip:

53. Jei maudyklų vanduo klasifikuojamas kaip „geros“, „patenkinamos“ arba „prastos“ kokybės, maudyklų vandens charakteristikos turi būti reguliariai peržiūrimos, siekiant įvertinti, ar pasikeitė kuris nors iš 52 punkte nurodytų aspektų. Prireikus charakteristikas būtina atnaujinti.

Jei iš maudyklos vandens charakteristikų matyti 52.2–52.5 punktuose nurodytos grėsmės sveikatai galimybė, maudyklos vandens charakteristikos vertinamos kas 2 metai.“

4.21. Išdėstau 55 punktą taip:

55. Jei maudyklos vanduo anksčiau buvo klasifikuojamas kaip „puikios“ kokybės, maudyklos vandens charakteristikos peržiūrimos ir atnaujinamos pagal 52 punkte nurodytus aspektus tik tuo atveju, jei pasikeičia vandens kokybės klasifikacija ir vanduo laikomas „geros“, „patenkinamos“ ar „prastos“ kokybės.“

4.22. Papildau 1 priedą šiais 30–32 punktais:

30. LST EN 15204:2007*. Vandens kokybė. Fitoplanktono nustatymo, taikant atvirkštinę mikroskopiją (Utrmöhl‘o būdą) vadovas.

31. LST EN 14184:2004*. Vandens kokybė. Vadovas vandenų makrofitams tyrinėti vandentėkmėse.

32. LST EN ISO 19493:2007*. Vandens kokybė. Jūrų kietojo dugno biologinių tyrimų vadovas.“

4.23. Išdėstau 2 priedą nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                           RAIMONDAS ŠUKYS


Lietuvos higienos normos HN 92:2007

„Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens

kokybė“

2 priedas

 

VISUOMENEI TEIKIAMA INFORMACIJA

 

1. Poilsiautojams matomoje paplūdimių vietoje turi būti įrengtas informacinis stendas, kuriame nurodoma:

1.1. bendra informacija – maudymosi sezono trukmė, paplūdimių ir maudyklų bei medicinos ir gelbėjimo punktų darbo laikas, higienos reikalavimai ir rekomendacijos lankytojams, oro, vandens temperatūra, kontaktiniai institucijos, atsakingos už paplūdimio ir maudyklos administravimą, telefonai;

1.2. informacija apie maudyklas – esama maudyklos vandens klasifikacija (puiki, gera, patenkinama, prasta kokybė), maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai, bendro pobūdžio maudyklos vandens aprašymas ne techniniais terminais, draudžiama arba nerekomenduojama maudytis, dienų skaičius;

1.3. kai paplūdimio maudyklos vanduo tapo trumpalaikės taršos objektu, nurodoma, kad yra trumpalaikė tarša; dienų, kai dėl tokios taršos buvo draudžiama ar nerekomenduojama maudytis, skaičius per praėjusį maudymosi sezoną ir įspėjimai, jei tokia tarša galima arba jau įvykusi;

1.4. išskirtinių situacijų metu paplūdimyje stende nurodomas taršos pobūdis ir numatoma trukmė;

1.5. jei paplūdimyje draudžiama arba nerekomenduojama maudytis, apie tai turi būti pranešta, nurodant priežastis;

1.6. jei paskelbiamas nuolatinis draudimas ar nuolatinė rekomendacija nesimaudyti paplūdimyje, pranešama apie tai, kad ta teritorija nebelaikoma maudyklos vandeniu, nurodant priežastis ir nuorodą, kur galima rasti išsamesnę informaciją.

Šiame punkte nurodytą informaciją kurortinės teritorijos statusą turinčių vietovių arba kituose gausiai turistų iš užsienio lankomuose paplūdimiuose rekomenduojama skelbti ir užsienio kalba.

2. Kompetentinga institucija visomis komunikacijos priemonėmis bei technologijomis (taip pat ir interneto svetainėje) aktyviai, operatyviai ir, jei reikia, keliomis kalbomis skelbia visą 1.2–1.6 punktuose nurodytą informaciją ir:

2.1. paplūdimių maudyklų sąrašą prieš kiekvieną maudymosi sezoną;

2.2. visų paplūdimių maudyklų vandenų klasifikaciją per pastaruosius trejus metus, įskaitant stebėsenos paskutinės klasifikacijos rezultatus;

2.3. stebėsenos rezultatus, pabaigus analizę;

2.4. jei paplūdimio maudyklos vanduo buvo klasifikuojamas kaip „prastos“ kokybės, taršos priežastis ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant apsaugoti besimaudančiuosius nuo taršos poveikio ir pašalinti taršos priežastis;

2.5. jei paplūdimio maudyklos vanduo buvo paveiktas trumpalaikės taršos, bendro pobūdžio informaciją apie:

2.5.1. sąlygas, kurios galėjo sukelti trumpalaikę taršą;

2.5.2. galimą taršos trukmę;

2.5.3. taršos priežastis ir priemones, kurių buvo imtasi siekiant apsaugoti besimaudančiuosius nuo taršos poveikio ir pašalinti jos priežastis.

 

_________________