LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL FIZINIO ASMENS, KURIS LIETUVOJE IŠBŪVA IŠTISAI ARBA SU PERTRAUKOMIS 90, 183 IR 280 DIENŲ, ŠIŲ LAIKOTARPIŲ APSKAIČIAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2002 m. rugsėjo 25 d. Nr. 300

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 1367 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas“ (Žin., 2002, Nr. 86-3694) 2 punktu,

1. Tvirtinu Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisykles (pridedama).

2. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 dienos.

FINANSŲ MINISTRĖ                                                                              DALIA GRYBAUSKAITĖ

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 300

Fizinio asmens, kuris Lietuvoje išbūva ištisai arba su pertraukomis 90, 183 ir 280 dienų, šių laikotarpių apskaičiavimo taisyklės

1. Šios taisyklės nustato, ar fizinis asmuo (toliau – asmuo) atitinka Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 4 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytus kriterijus ir jų pagrindu turi būti laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju.

2. Šiose taisyklėse diena laikomas 24 valandų laikotarpis, skaičiuojamas nuo atitinkamos kalendorinės dienos pradžios, išskyrus šių taisyklių 3.5 punkte nurodytą atvejį. Bet kokia paros dalis laikoma visa diena.

3. Į laikotarpį, pagal kurį nustatoma, ar asmuo yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, įtraukiamos visos dienos, kurias tas asmuo faktiškai išbuvo Lietuvos Respublikos teritorijoje (toliau – Lietuva), jei šių taisyklių 4 punktas nenustato ko kita. Į faktiškai asmens išbūtą Lietuvoje laikotarpį įtraukiama:

3.1. atvykimo diena;

3.2. išvykimo diena;

3.3. poilsio dienos (šeštadieniai ir sekmadieniai) bei Lietuvos švenčių dienos;

3.4. atostogos, praleistos Lietuvoje;

3.5. buvimo Lietuvoje tranzitu vykstant iš vienos užsienio valstybės į kitą laikotarpis, viršijantis 48 valandas. Šiuo atveju kiekvienas 24 valandų laikotarpis, viršijantis išbūtas Lietuvoje pirmas 48 valandas, laikomas diena; trumpesnis nei 24 valandų laikotarpis, laikomas paros dalimi.

4. Į laikotarpį, apskaičiuojamą siekiant nustatyti, ar asmuo yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, neįtraukiamas laikas, kurį asmuo faktiškai išbuvo Lietuvoje, jei:

4.1. asmuo negalėjo išvykti iš Lietuvos dėl savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų arba įvaikių ligos, su sąlyga, kad toks laikotarpis truko ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Jeigu asmuo gydėsi ligoninėje arba kitoje stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, šis laikotarpis gali būti pratęstas, iki asmuo bus išrašytas iš ligoninės;

4.2. asmuo negalėjo išvykti iš Lietuvos dėl sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų arba įvaikių mirties, su sąlyga, kad toks laikotarpis truko ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

4.3. asmuo vyko per Lietuvą tranzitu, keliaudamas iš vienos užsienio valstybės į kitą, jei šio tranzito laikas neviršijo 48 valandų;

4.4. asmuo, vykęs per Lietuvą tranzitu, negalėjo išvykti iš Lietuvos dėl priverstinio sustojimo, jeigu jis pateikė priverstinį sustojimą patvirtinančius dokumentus.

5. Į laikotarpį, pagal kurį nustatoma, ar asmuo yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, neįtraukiamos dienos, kurias tas asmuo faktiškai išbuvo už Lietuvos ribų, išskyrus atvejus, kai:

5.1. asmuo buvo išvykęs į užsienio komandiruotę iš darbo vietos Lietuvoje. Komandiruotės sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 21 straipsnyje apibrėžtą sąvoką;

5.2. asmuo buvo išvykęs į užsienį atostogauti, jei atostogas jam suteikė jo darbovietė Lietuvoje arba darbovietė, kurios pavedimu asmuo yra Lietuvoje, išskyrus atvejus, kai asmuo po tokių atostogų nebegrįžo į Lietuvą.

______________