LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL GERESNIO KASOS DARBO ORGANIZAVIMO, JOS OPERACIJŲ VYKDYMO BEI KASOS APARATŲ NAUDOJIMO
1994 m. balandžio 29 d. Nr. 336
Vilnius
Siekdamos suvienodinti įmonėse, įstaigose bei organizacijose kasos darbo organizavimo bei operacijų vykdymo tvarką, sustiprinti prekių (paslaugų) už grynus pinigus pardavimo (teikimo) gyventojams kontrolę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos banko valdyba nutaria:
1. Patvirtinti pridedamas:
2. Pavesti Finansų ministerijai patvirtinti reikiamų kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo dokumentų formas.
3. Įpareigoti visas Lietuvos Respublikos įmones, įstaigas bei organizacijas kiekvienoje darbo vietoje, kurioje gyventojai už prekes (paslaugas) atsiskaito grynais pinigais, įrengti kasos aparatus, laikantis šio nutarimo 4.1 ir 4.3 punktuose nurodytų terminų bei šiuo nutarimu patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo pagrindinių nuostatų.
4. Nustatyti, kad:
4.1. kasos aparatai 3 punkte nurodytose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, išskyrus vartotojų kooperacijos kaimo parduotuves, turi būti įrengti iki 1995 m. sausio 1 dienos. Vartotojų kooperacijos kaimo parduotuvėse jie turi būti įrengti iki 1996 m. sausio 1 dienos.
Kiekvienam pirkėjui turi būti išduodamas kasos kvitas;
5. Pavesti:
5.1. Finansų ministerijos Valstybinei mokesčių inspekcijai – metodiškai vadovauti kasos aparatų diegimui Lietuvos Respublikoje ir kontroliuoti, kaip vykdomas šis darbas;
5.2. Pramonės ir prekybos ministerijai kartu su Finansų ministerija – parengti ir iki 1994 m. birželio 1 d. patvirtinti:
5.2.1. Lietuvos Respublikoje naudojamų kasos aparatų ir su jais susijusių techninių įrengimų valstybinį registrą (toliau vadinama – Valstybinis registras);
6. Nustatyti, kad pasibaigus šio nutarimo 4.1 ir 4.3 punktuose nurodytiems terminams, Valstybinio registro reikalavimai tampa privalomi visoms Lietuvos Respublikos įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, kuriose gyventojai už prekes (paslaugas) atsiskaito grynais pinigais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ir Lietuvos banko valdybos
1994 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 336
Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklės
Bendroji DALIS
1. Šios taisyklės reglamentuoja visų (išskyrus kredito ir pašto įstaigas) Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų bei organizacijų nepriklausomai nuo jų reguliavimo sferos ir nuosavybės formų (toliau vadinama – įmonės) kasų darbo organizavimo bei operacijų vykdymo ir įforminimo tvarką.
2. Kiti šiose taisyklėse vartojami sutrumpinimai:
vyriausiasis, vyresnysis buhalteris, vyriausiasis, vyresnysis finansininkas bei jų įgaliotieji pareigūnai – vyriausiasis finansininkas;
darbo užmokestis, premijos, nedarbingumo pašalpos, pensijos, stipendijos – darbo užmokestis;
pasas arba kitas asmens tapatybę liudijantis dokumentas – pasas;
kasos orderis arba jį pakeičiantis dokumentas – kasos orderis.
3. Visos įmonės savo lėšas privalo laikyti viename iš pasirinktų Lietuvos Respublikos bankų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos banke.
4. Visos įmonės savo kasose gali turėti grynų pinigų, kurių suma neturi viršyti limitų. Šiuos limitus kasmet nustato jos pačios, suderinusios su savo bankais. Svarbiausieji kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra gaunamos pajamos (įplaukos) bei išlaidos per mėnesį (išskyrus darbo užmokesčio išmokas). Prireikus kasos likučio limitai tikslinami bet kuriuo metu. Įmonės, parduodančios prekes (teikiančios paslaugas) gyventojams, pinigų apyvartos apskaitai privalo naudoti kasos aparatus.
5. Grynų pinigų priėmimo į banką ir gavimo iš jo tvarka nustatoma įmonės ir banko sutartyje, kurioje numatomi šalių įsipareigojimai ir atsakomybė.
Vienas iš įmonės įsipareigojimų – naudoti gautus iš banko grynus pinigus tik tiems tikslams (mokėjimui), kuriuos ji yra nurodžiusi savo čekiuose, gaudama pinigus.
Grynų pinigų priėmimas ir išdavimas bei kasos dokumentų įforminimas
6. Įmonės kasa priima pinigus pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis finansininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis finansininkas ir kasininkas.
7. Įmonės kasa išduoda pinigus pagal kasos išlaidų orderį arba kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kt.). Pažymėti specialiu spaudu, šie dokumentai pakeičia kasos išlaidų orderį. Tiek orderį, tiek šiuos dokumentus turi pasirašyti įmonės vadovas ir vyriausiasis finansininkas.
Kai pridedamuose prie kasos išlaidų orderio dokumentuose (mokėjimo žiniaraštyje, prašyme išduoti pinigus, sąskaitoje ir kt.) yra įmonės vadovo leidimas išmokėti pinigus, jo parašas kasos išlaidų orderyje nebūtinas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įmonės gali išduoti grynus pinigus žemės ūkio produktų ir žaliavų tiekėjams pagal paruošų kvitus. Tada darbo dienos pabaigoje išrašomas visos dienos kasos išlaidų orderis.
8. Kasininkas, išduodamas asmeniui pinigus pagal kasos išlaidų orderį, reikalauja pateikti pasą, užsirašo jo numerį, kas ir kada pasą išdavė. Orderyje pasirašo pinigų gavėjas. Jeigu kasos išlaidų orderis išrašytas keliems asmenims, jie pateikia savo pasus ir pasirašo atitinkamoje dokumento skiltyje (eilutėje).
Gaunant pinigus, pasirašoma rašalu arba tušinuku, nurodoma gautoji suma: litų – žodžiais, centų – skaitmenimis. Gaunant pinigus pagal mokėjimo žiniaraštį, suma žodžiais nenurodoma.
9. Išduoti pinigus asmenims, kurie nėra šios įmonės darbuotojai, leidžiama tik pagal kiekvienam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius.
Kasininkas išduoda pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui. Jeigu pinigai išduodami pagal įgaliojimą, buhalterija nurodo orderio tekste (po faktiško pinigų gavėjo vardo ir pavardės) įgaliotojo asmens vardą ir pavardę. Jeigu pinigai išduodami pagal mokėjimo žiniaraštį, prieš gavėjo parašą kasininkas įrašo žodžius „Pagal įgaliojimą“. Pinigai pagal įgaliojimą išduodami laikantis reikalavimų, numatytų šių taisyklių 8 punkte. Įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas įgaliojimas pridedamas prie kasos išlaidų orderio arba mokėjimo žiniaraščio.
10. Išduodant pinigus asmeniui, kuris dėl ligos ar kitų priežasčių negali pasirašyti, jo prašymu gali pasirašyti kitas asmuo, tik ne šios įmonės buhalterijos arba kasos darbuotojas. Kasos išlaidų orderyje nurodoma faktiško pinigų gavėjo ir už jį pasirašiusio asmens pasų duomenys (numeris, išdavimo data, vieta, kas pasus išdavė).
11. Išmokėjimo žiniaraščio pirmajame lape, kur yra įrašas, kad leidžiama išmokėti pinigus, pasirašo įmonės vadovas ir vyriausiasis finansininkas, nurodę bendrą sumą žodžiais ir išmokėjimo terminą.
Vienkartinė darbo užmokesčio išmoka pavieniams asmenims paprastai įforminama kasos išlaidų orderiu.
12. Neišmokėjęs pinigų per mokėjimo žiniaraštyje įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko nurodytą laikotarpį, kasininkas privalo:
12.1. uždėti mokėjimo žiniaraštyje, prieš negavusių pinigų asmenų pavardes, spaudą arba ranka parašyti žodį „Deponuota“;
12.3. mokėjimo žiniaraščio pabaigoje įrašyti faktiškai išmokėtą sumą, taip pat neišmokėtą sumą, kuri turi būti deponuota, sutikrinti šias sumas su žiniaraštyje nurodyta bendra suma, padaryti atitinkamą įrašą ir pasirašyti.
Jeigu pinigus mokėjo ne kasininkas, o kitas asmuo, mokėjimo žiniaraštyje papildomai rašoma: „Pinigus pagal žiniaraštį mokėjo (vardas, pavardė ir išmokėjusiojo parašas)“. Pinigus pagal vieną žiniaraštį gali mokėti tik tas pats asmuo (kasininkas arba tam įgaliotas asmuo);
12.4. kasos knygoje įrašyti faktiškai išmokėtą sumą.
Buhalterija kruopščiai patikrina mokėjimo žiniaraščiuose kasininkų padarytus įrašus ir pagal juos išmokėtų bei deponuotų sumų skaičiavimus.
Deponuotosios pinigų sumos, kurios artimiausiu metu negali būti panaudotos darbo užmokesčiui išmokėti, atiduodamos į banką pagal vieną (bendrą) kasos išlaidų orderį.
13. Kasos pajamų bei išlaidų orderius ir jų kvitus, taip pat juos pakeičiančius dokumentus buhalterija turi pildyti tiksliai ir aiškiai rašalu arba tušinuku. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje.
Kasos pajamų bei išlaidų orderiuose nurodomas jų išrašymo pagrindas ir išvardijami prie jų pridedami dokumentai.
Draudžiama duoti kasos pajamų bei išlaidų orderius arba juos pakeičiančius dokumentus asmenims, įmokantiems arba gaunantiems pinigus.
Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną.
14. Priėmęs kasos pajamų bei išlaidų orderius, kasininkas privalo patikrinti:
14.1. ar dokumentuose yra vyriausiojo finansininko, o kasos išlaidų orderyje – ir įmonės vadovo parašai, ar parašai tikri;
15. Jeigu neįvykdytas nors vienas šių taisyklių 14 punkto reikalavimų, kasininkas grąžina dokumentus buhalterijai tinkamai įforminti.
16. Pinigus gavęs arba išmokėjęs kasininkas nedelsdamas pasirašo kasos pajamų bei išlaidų orderius, o prie jų pridėtus dokumentus pažymi spaudu ir atitinkamu įrašu: pajamų dokumentus – „Gauta“, išlaidų – „Išmokėta“, be to, nurodo orderio numerį ir datą.
17. Prieš perduodama į kasą, buhalterija visus kasos pajamų bei išlaidų orderius registruoja atitinkamuose registracijos žurnaluose.
18. Kasos operacijos užsienio valiuta atliekamos tokia pat tvarka, tačiau pildomi atskiri žurnalai bei blankai.
Kasos knyga ir pinigų saugojimas
20. Visos priimtos ir išmokėtos pinigų sumos apskaitomos kasos knygoje. Jeigu apskaita kompiuterizuota, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai.
Kiekviena įmonė pildo tik vieną kasos knygą, kurios lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas apie kasos knygos lapų skaičių tvirtinamas įmonės vadovo ir vyriausiojo finansininko parašais.
Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais per kalkinį popierių tušinuku, cheminiu pieštuku arba rašalu. Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita, pirmieji lieka kasos knygoje. Pirmieji ir antrieji lapų egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais.
Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko bei vyriausiojo finansininko parašais.
21. Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną orderį. Kasdien, baigiantis darbo dienai, kasininkas susumuoja dienos operacijas, įrašo kasos likutį ir atiduoda antrąjį atplėšiamąjį lapą (dienos įrašų kasos knygoje nuorašą) su kasos pajamų bei išlaidų dokumentais į buhalteriją kaip kasininko apyskaitą. Kasos knygoje pasirašo buhalterijos darbuotojas, priėmęs šiuos dokumentus.
Jeigu įmonėje atliekamų dienos operacijų suma neviršija 50 litų, kasininko apyskaitos gali būti sudaromos kartą per 5 dienas.
22. Įmonės vyriausiasis finansininkas privalo kontroliuoti, kad tinkamai būtų tvarkoma kasos knyga. Jo nurodymai, kaip ją tvarkyti, kasininkui yra privalomi. Apskaitos darbuotojai, turintys teisę pasirašyti kasos dokumentus, negali net ir laikinai vykdyti kasininko pareigų.
23. Jeigu kasos išlaidų orderyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai pagal orderį neišmokėti, ir trūkstama suma išieškoma iš kasininko. Gryni pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir biudžetinėse įstaigose pervedami į biudžeto pajamas, kitose organizacijose – į jų pajamas.
24. Prasidėjus darbo dienai, vyresnysis kasininkas išduoda kitiems kasininkams avansus išlaidų operacijoms, o šie pasirašo jų priimtų ir išmokėtų pinigų apskaitos knygose.
25. Pasibaigus darbo dienai, kasininkai privalo atsiskaityti už gautus avansus bei priimtus pagal pajamų dokumentus pinigus, o kasos likutį bei operacijų dokumentus perduoti vyresniajam kasininkui, kuris pasirašo kasininkų priimtų ir išmokėtų pinigų apskaitos knygose.
Už avansus, skirtus darbo užmokesčiui mokėti, kasininkai privalo atsiskaityti paskutinę nustatyto termino dieną. Neišmokėtus pagal žiniaraščius pinigus kasininkai privalo atiduoti į kasą kasdien. Jie atiduodami vyresniajam kasininkui kasininkų užantspauduotuose krepšiuose ar paketuose, nurodžius pinigų sumą ir patvirtinus parašu. Vyresnysis kasininkas už priimtus krepšius ar paketus su pinigais pasirašo priimtų ir išmokėtų pinigų apskaitos knygoje.
26. Kasoje laikomų, taip pat imamų iš banko, gabenamų ir atiduodamų į banką pinigų saugumą privalo užtikrinti įmonės vadovas. Jis įstatymų nustatyta tvarka atsako už tai ir tada, kai dėl jo kaltės nesudarytos reikiamos pinigų saugojimo sąlygos. Kasos patalpos turi būti įrengtos pagal Vidaus reikalų ministerijos rekomendacijas. Jos turi būti izoliuotos, durys operacijų metu rakinamos iš vidaus. Įeiti į kasos patalpas pašaliniams asmenims draudžiama.
27. Visus grynus pinigus įmonė laiko seifuose, kurie, pasibaigus kasos darbui, rakinami ir antspauduojami kasininko lako antspaudu. Naudojamus seifų raktus saugo kasininkas, o raktų dublikatus kasininko užantspauduotuose paketuose, dėžutėse ar pan. – įmonės vadovas.
Draudžiama laikyti kasoje tai įmonei nepriklausančius grynuosius pinigus ir kvitus.
28. Prieš atidarydamas kasos patalpas ir seifus, kasininkas privalo apžiūrėti, ar nepažeisti užraktai, durų bei langų grotos ir antspaudai.
Pastebėjęs, kad antspaudai, užraktai, durų bei langų grotos sulaužyti ar kitaip pažeisti, kasininkas privalo tuoj pat informuoti įmonės vadovą, kuris apie tai nedelsdamas turi pranešti policijai. Jai leidus, įmonės vadovas, vyriausiasis finansininkas ir kasininkas patikrina esamus pinigus ir kitas kasoje saugomas vertybes. Patikrinti reikia iki kasos operacijų pradžios. Po to trimis egzemplioriais rašomas tikrinimo aktas, kurį pasirašo visi jame dalyvavę asmenys. Vienas akto egzempliorius atiduodamas policijai, kitas išsiunčiamas įmonės steigėjui, o trečiasis lieka įmonėje.
29. Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų vertybių saugumą bei visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo.
30. Priimdamas kasininką į darbą, įmonės vadovas privalo supažindinti jį su šiomis taisyklėmis. Po to kasininkas pasirašo visiškos materialinės atsakomybės už patikėtus pinigus ir kitas vertybes sutartį (toliau vadinama – visiškos materialinės atsakomybės sutartis).
31. Kasininkas negali patikėti jam pavesto darbo kitiems asmenims, nors jie būtų tos pačios įmonės darbuotojai.
32. Jeigu įmonėje yra tik vienas kasininkas, laikinai jo pareigas galima pavesti kitam darbuotojui, bet tik vadovo rašytiniu įsakymu. Su šiuo darbuotoju taip pat sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis.
33. Jeigu kasininkas neatvyksta į darbą arba jį ūmai palieka (dėl ligos ar kitos priežasties), jam patikėtus pinigus ir kitas vertybes perskaičiuoja kitas kasininkas ir perima juos dalyvaujant įmonės vadovui bei vyriausiajam finansininkui. Surašomas vertybių perdavimo aktas, kurį pasirašo minėtieji asmenys.
34. Kai įmonėje yra daug struktūrinių padalinių, pagal rašytinį vadovo įsakymą darbo užmokestį, be kasininko, gali išmokėti kiti asmenys, su kuriais taip pat sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis, nes jiems tenka visos kasininko teisės ir pareigos.
Jeigu apskritai nėra etatinio kasininko, vykdyti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedama kitiems įmonės darbuotojams.
Išmokėti darbo užmokestį negalima pavesti darbuotojams, kurie susiję su jo skaičiavimu (buhalteriams, sąskaitininkams, tabelininkams ir kt.).
Kasos revizija ir kasos drausmės laikymosi kontrolė
35. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį įmonėje turi būti daroma netikėta kasos revizija, kurios metu suskaičiuojami visi esami pinigai ir patikrinamos kitos kasoje laikomos vertybės. Kasos reviziją daro įmonės (išskyrus kooperatines ir visuomenines organizacijas) vadovo įsakymu paskirta komisija. Komisija rašo kasos revizijos aktą. Jeigu kasoje nustatomas pinigų ar kitų vertybių trūkumas arba perteklius, akte nurodoma suma ir trūkumo arba pertekliaus priežastys.
Kooperatinėse ir visuomeninėse organizacijose kasos revizijas daro revizijų komisijos.
36. Bankų įstaigos turi teisę gauti iš įmonių duomenis apie jų kasos apyvartą pagal įplaukų šaltinius ir pinigų naudojimo tikslinę paskirtį.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ir Lietuvos banko valdybos
1994 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 336
Kasos aparatų diegimo ir naudojimo pagrindinės nuostatos
Bendroji dalis
1. Kiekvienam kasos aparatui būtinas techninis pasas, kuris saugomas visą šio aparato naudojimo laiką. Techninis pasas įregistruojamas Finansų ministerijos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Jame turi būti nurodyti visi duomenys apie aparato įrengimą, remontą, savininkų bei programos pasikeitimus, taip pat skaitiklio duomenys atliekant remontą ir kt. Programos pakeitimus (išskyrus kainas, prekių pavadinimus ir kodus) gali atlikti tik turinti sertifikatą aptarnavimo bei remonto organizacija (toliau vadinama – aptarnavimo organizacija).
2. Kiekvienam kasos aparatui skiriamas kasos operacijų žurnalas, kuris yra registruojamas miesto ar rajono mokesčių inspekcijoje. Jame turi būti visos kasos aparato ataskaitos ir informaciniai duomenys apie kasos aparato darbą. Ataskaitos ir informacinė medžiaga turi būti klijuojamos ir registruojamos kasos operacijų žurnale bei pasirašomos kasos aparato savininko. Žurnalas turi būti saugomas trejus metus.
3. Kasos aparatas turi būti apsaugotas plomba nuo neteisėto atidarymo. Kasos aparatą plombuoja aptarnavimo organizacija. Plombų pavyzdžiai registruojami ir saugomi Finansų ministerijos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
4. Kasos aparato duomenys apie priimtų pinigų sumą turi sutapti su kasos pajamų orderiuose įrašytąja suma.
5. Sugedus kasos aparatui arba pažeidus plombą, kasos aparato savininkas turi apie tai pranešti miesto ar rajono mokesčių inspekcijai ir kreiptis į aptarnavimo organizaciją, prašydamas pakeisti aparatą arba jį pataisyti. Naudoti kasos aparatą su pažeista plomba draudžiama.
6. Kasos aparate turi būti kvitų ir kontrolinė juostos. Informacija, išspausdinta kvitų ir kontrolinėje juostose, turi būti tapati. Kasos likutis, nurodytas išimamoje kontrolinėje juostoje, turi sutapti su kasos likučiu, nurodytu naujoje, įdedamoje, kontrolinėje juostoje. Nutrūkus kontrolinei juostai arba jai pasibaigus, savininkas turi vizuoti juostos trūkio arba pasibaigimo vietą. Panaudota kontrolinė juosta turi būti saugoma trejus metus.
Išduodamų kvitų įforminimas
Svarbiausieji Valstybinio registro reikalavimai
8. Kasos aparatų techninio lygio ir fiskališkumo reikalavimai realizuojami etapiškai per Valstybinį registrą.
9. Kasos aparate turi būti atminties įrenginys su laikrodžiu (taimeriu), fiksuojantis visų dienos operacijų turinį ir laiką.
10. Atminties įrenginiui būtinas autonominis maitinimo šaltinis, užtikrinantis, kad išjungus iš elektros tinklo, laikrodis (taimeris) nesustos ir bus išsaugota informacija.
12. Valstybinio registro fiskaliniai reikalavimai gali būti įvykdomi taip pat panaudojus atskirai prijungiamą fiskalinės atminties bloką.
13. Kasos aparate turi būti numatyta galimybė:
13.1. įjungti blokus, leidžiančius dirbti su brūkšniniais kodais, magnetinėmis ar kitomis kortelėmis (atsiskaitymas be grynų pinigų), taip pat informacinėse sistemose ir kt.;
13.2. teikti nurodomą kvite papildomą informaciją apie:
prekės ar paslaugos pavadinimą ar kodą;
prekės (paslaugos) kainai tenkantį pridėtosios vertės mokestį, kelių mokestį ir kt.;
prekės ar paslaugos kainai taikomą antkainį;
iš pirkėjo gautą pinigų sumą;
pirkėjui grąžintą sumą;
kvito išdavimo laiką.