LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ APLINKOS APSAUGOS RĖMIMO SPECIALIOSIOS PROGRAMOS

Į S T A T Y M A S

 

2003 m. birželio 10 d. Nr. IX-1607

Vilnius

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (toliau – Specialioji programa) lėšų šaltinius ir jų naudojimo tvarką.

 

2 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Specialiosios programos tikslas – finansuoti savivaldybių vykdomas aplinkos apsaugos priemones, numatytas šio Įstatymo 4 straipsnyje.

2. Specialiosios programos lėšos kaupiamos atskiroje savivaldybės biudžeto sąskaitoje. Programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybių biudžete savivaldybių tarybų nustatyta tvarka.

3. Specialiosios programos priemones tvirtina savivaldybės taryba.

 

3 straipsnis. Specialiosios programos finansavimo šaltiniai

Specialiosios programos finansavimo šaltiniai:

1) juridinių ir fizinių asmenų mokesčiai, mokami įstatymų nustatytomis proporcijomis ir tvarka už teršalų išmetimą į aplinką;

2) medžioklės plotų naudotojų 70 procentų mokamo mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą;

3) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos ;

4) kitos teisėtai gautos lėšos.

 

4 straipsnis. Specialiosios programos lėšų naudojimas

1. Specialiosios programos lėšos naudojamos:

1) priemonėms, kuriomis kompensuojama aplinkai padaryta žala, gamtosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti, eksploatuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti (ne mažiau kaip 70 procentų Specialiosios programos lėšų, neįskaitant įplaukų pagal 3 straipsnio 2 punktą);

2) gyventojų sveikatos apsaugai (20 procentų Specialiosios programos lėšų, neįskaitant įplaukų pagal 3 straipsnio 2 punktą);

3) finansiškai remti miško sklypų, kuriuose medžioklė nėra uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, įgyvendinančius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui (želdinių apdorojimas repelentais, aptvėrimas tvoromis ar apsauginėmis juostomis, želdinių, gerinančių laukinių gyvūnų natūralias mitybos sąlygas, veisimas ir kitos priemonės), įsigyti kartografinę ir kitą medžiagą, reikalingą pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus rengiamiems medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projektams parengti – įplaukos pagal 3 straipsnio 2 punktą;

4) kitoms aplinkos apsaugos priemonėms;

5) savanoriškos juridinių ir fizinių asmenų įmokos naudojamos pagal mokėtojų pageidavimus.

2. Specialiosios programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms finansuoti.

3. Savivaldybės institucija ataskaitą, o prireikus – ir papildomą informaciją apie Specialiosios programos priemonių vykdymą teikia Aplinkos ministerijai jos nustatyta tvarka.

4. Specialiosios programos lėšas, panaudotas nenumatytiems šiame Įstatyme tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija ne ginčo tvarka išieško į Valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Išieškotos lėšos naudojamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme numatytiems tikslams.

 

5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

 

6 straipsnis. Kitų teisės aktų galiojimas

Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas „Dėl savivaldybės gamtos apsaugos fondo nuostatų“ (Žin., 1991, Nr. 31-829; 2000, Nr. 88-2691; 2002, Nr. 93-3961);

2) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl savivaldybių sveikatos fondų tipinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 60-1405; 2001, Nr. 85-2973).

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                 ROLANDAS PAKSAS