LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 42 - 2001 „RADIONUKLIDŲ IŠMETIMO Į APLINKĄ IŠ BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ RIBOJIMAS IR RADIONUKLIDŲ IŠMETIMO LEIDIMŲ IŠDAVIMO BEI RADIOLOGINIO MONITORINGO TVARKA“ PATVIRTINIMO
2001 m. sausio 23 d. Nr. 60
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 1999, Nr. 65-2088) 16 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 8-1190) 7 straipsnio 3 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824) 8 straipsnio 4 dalimi bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353) ir siekdamas įdiegti Europos Tarybos direktyvos 96/29/EURATOM nuostatas:
1. Tvirtinu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 42 – 2001 „Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka“ (pridedama).
2. Nustatau, kad branduolinės energetikos objektų aplinkos tarša radionuklidais neturi viršyti šiame normatyviniame dokumente nustatytų normų.
3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „radioaktyviosios medžiagos“, „valdymo sistema“.
APLINKOS MINISTRAS HENRIKAS ŽUKAUSKAS
| Suderinta |
Patvirtinta |
| Sveikatos apsaugos ministerijos |
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro |
| 2001 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 31-08-55 |
2001 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 60 |
| Valstybinės atominės energijos saugos |
|
| inspekcijos (VATESI) |
|
| 2001 m. sausio 9 d. raštu Nr. 0005 F |
|
Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka LAND 42 – 2001
Normatyvinis dokumentas įsigalioja nuo 2001 m. liepos 1 d.
Pirmasis šio normatyvinio dokumento peržiūrėjimas – 2005 m.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Aplinkos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138, Aplinkos ministerijos patvirtinti normatyviniai reikalavimai yra privalomi juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių.
I. Taikymo sritis
1. Šis normatyvinis dokumentas skirtas apsaugoti žmones, gyvuosius organizmus, gamtos išteklius (žemę, miškus, vandenis) ir kitus aplinkos komponentus nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio bei branduolinės energetikos objektų sąlygojamos taršos radionuklidais.
2. Šis normatyvinis dokumentas taikomas projektuojamiems, statomiems ir eksploatuojamiems branduolinės energetikos objektams, kurių reguliuojamos veiklos metu į aplinką yra, bus arba gali būti išmetami radionuklidai, taip pat minėtiems objektams, kurių veikla nutraukiama.
3. Šio normatyvinio dokumento taikymo sritis apima įprastą branduolinių objektų veiklą, įskaitant aplinkos radioaktyviosios taršos numatomus trumpalaikius padidėjimus, ir neapima radiacinių avarijų sąlygotos taršos.
II. Nuorodos
5. Šis dokumentas parengtas vadovaujantis šiais teisės aktais:
5.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540);
5.2. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 1999, Nr. 65-2088);
5.3. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 11-239);
5.4. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 112-2824);
5.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353);
5.6. Veiklos branduolinėje energetikoje licencijavimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. nutarimu Nr. 103 (Žin., 1999, Nr. 12-274);
5.7. Lietuvos higienos norma HN 73 – 1997 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ (Žin., 1998, Nr. 1-31);
5.8. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentu LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 106-3087);
5.9. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 34-2000 „Radionuklidų nebekontroliuojamieji lygiai; medžiagų pakartotinio naudojimo ir atliekų šalinimo sąlygos“ (Žin., 2000, Nr. 38-1075).
III. Terminai, apibrėžimai, žymenys
6. Šiame dokumente vartojami terminai, apibrėžimai ir žymenys [5.2, 5.3, 5.4, 5.6, 5.7, 5.9, D.1, D.3, D.4, D.10, D.16]:
6.1. aktyvumas – radionuklidų, tam tikru metu esančių tam tikroje energinėje būsenoje, kiekis, išreikštas formule:
čia: A – aktyvumas, dN – tikėtinas savaiminių branduolinių virsmų (šuolių iš minėtos energinės būsenos) skaičius per laiko tarpą. Vienetas: Bq (bekerelis);
6.2. aplinkos monitoringas – sistemingas ir nuolatinis apšvitos, dozės ir aplinkos ar jos komponentų užterštumo radionuklidais bei meteorologinių ir hidrologinių rodiklių, būtinų radionuklidų sklaidai aplinkoje įvertinti, stebėjimas, antropogeninio poveikio vertinimas ir prognozė;
6.3. apribotoji dozė (angl. „dose constraint“ [D.3]) – individualiosios dozės, kurią gali lemti konkretus šaltinis, apribojimas, taikomas optimizuojant radiacinę saugą; apribotoji dozė taikoma tam, kad, netgi veikiant keliems apšvitos šaltiniams, kritinės grupės narių dozės neviršytų nustatytos dozės ribos. Vienetas: Sv per metus.
6.5. branduolinės energetikos objektas (toliau – branduolinis objektas) – atominė elektrinė, branduolinis reaktorius, branduolinių medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų saugykla ir jų perdirbimo įrenginys;
6.6. didžiausias leidžiamas išlakų arba nuotėkų aktyvumas (toliau – ribinis išlakų arba nuotėkų aktyvumas) – remiantis radiacinės saugos reikalavimais nustatytas per metus į atmosferą išlekiančių arba su nutekamaisiais skysčiais į aplinką patenkančių radionuklidų aktyvumas, sąlygojantis ne didesnę už apribotąją kritinių grupių narių apšvitos dozę. Vienetas: Bq per metus;
6.7. dozės daugiklis – vienerių metų išorinės dozės ir vienerių metų radionuklidų įterpio kaupiamosios efektinės dozės [D.16] sumos santykis su išmetamųjų teršalų metiniu aktyvumu. j-tojo radioizotopo nuklidų dozės daugiklis apibrėžiamas taip [D10]:
čia: Hj – kritinės grupės narių individualioji lygiavertė išorinės apšvitos dozė (Sv per metus) [5.7], e(g)j, ing ir e(g)j, inh – kaupiamosios efektinės dozės, tenkančios į organizmą su maistu patekusių ar įkvėptų radionuklidų vienetiniam aktyvumui (Sv/Bq) [5.7], g – amžiaus grupė (metai), I j, ing ir I j, inh – per vienerius metus prarytas ar įkvėptas aktyvumas (Bq per metus), Qja – per vienerius metus iš šaltinio į aplinką patenkantis j-tojo radionuklido aktyvumas (Bq per metus). Vienetas: Sv/Bq;
6.8. dozės riba – vienerių metų išorinės apšvitos dozės ir kaupiamosios efektinės dozės [D.16], sąlygotos vienerių metų radionuklidų įterpio, sumos vertė, kuri dėl visų rūšių veiklų negali būti viršijama. Gyventojams nustatyta dozės riba yra lygi 1 mSv per metus [5.7];
6.9. efektinė dozė (toliau – dozė) – audinių lygiaverčių dozių [5.7], padaugintų iš atitinkamo audinio jautrio svorinio daugiklio [5.7], suma. Vienetas: sivertas (Sv);
6.10. kritinė grupė – grupė žmonių, kurių profesinė veikla nėra tiesiogiai susijusi su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu ir kurie dėl šaltinio poveikio gauna didžiausią dozę. Kritinė grupė turi būti pakankamai nedidelė, kad būtų vientisa amžiaus, lyties, užsiėmimo, gyvensenos, mitybos, gyvenamosios vietos ir kitais požiūriais;
6.11. normali eksploatacija (toliau – veikla) – eksploatacines ribas ir sąlygas, nustatytas reguliuojančiosios institucijos, atitinkantis saugus branduolinės energetikos objektų veikimas;
6.12. normuotoji tarša – vienerių metų išlakų ar nuotėkų aktyvumo santykis su jų ribiniu aktyvumu. Esant skirtingiems radionuklidams ir keliems taršos šaltiniams, normuotoji tarša N apibrėžiama taip:
čia: Qij – j-tojo radionuklido aktyvumas vienerių metų išlakose arba nuotėkose, Aij – j-tojo radionuklido išlakose arba nuotėkose ribinis aktyvumas, i – taršos šaltinis;
6.14. radionuklidas – atomo branduolys, kuriam būdingas radioaktyvusis skilimas (šiame dokumente radionuklidas – taip pat ir tam tikro izotopo radionuklidų visuma);
6.15. radionuklidų išmetimo leidimas (toliau – leidimas) – dokumentas, suteikiantis teisę išmesti (išleisti) į aplinką radionuklidų turinčias medžiagas; leidime nurodomi ribiniai išlakų ir nuotėkų aktyvumai;
6.16. šalinimas (angl. „disposal“ [D.3]) – atliekų kaupimas nustatytoje vietoje (kapinyne), neketinant jų išimti (laidojimas), arba tiesioginis atliekų paskleidimas aplinkoje (išmetimas į aplinką);
6.17. taršos monitoringas – sistemingas ir nuolatinis radionuklidų, tiesiogiai šalinamų iš branduolinės energetikos objektų, paskleidžiant juos aplinkoje, aktyvumo matavimas bei vertinimas;
IV. Į aplinką šalinamų radionuklidų turinčių medžiagų aktyvumo ribojimas
Bendrieji principai
7. Dėl visų reguliuojamos veiklos rūšių gyventojų apšvitos dozė (neįskaitant gamtinės ir medicininės apšvitos) neturi padidėti daugiau negu 1 mSv per metus [5.7]. Dozės vertinimai atliekami kritinių grupių nariams. Skirtingus radionuklidų patekimo į aplinką būdus (pavyzdžiui, į orą ir vandenį) bei skirtingus radionuklidus gali atitikti skirtingos kritinės grupės.
8. Vertinant poveikį aplinkai, turi būti vadovaujamasi principu, kad tuo atveju, kai apsaugos priemonės užtikrina pakankamą žmonių saugą, jos yra pakankamos ir aplinkai bei gamtos ištekliams apsaugoti. Tais atvejais, kai šalia branduolinio objekto nėra gyventojų, jo poveikiui įvertinti turi būti sudaryta menama kritinė grupė, kurios nariai potencialiai galėtų gyventi toje teritorijoje.
9. Kadangi kritinės grupės narius tuo pačiu metu veikia dar ir kiti kontroliuojami ar nekontroliuojami apšvitos šaltiniai [5.7], vidutinė kritinių grupių narių apšvitos metinė dozė, sąlygojama branduolinio objekto normalios veiklos, įskaitant ir aplinkos radioaktyviosios taršos numatomus trumpalaikius padidėjimus, turi būti ne didesnė už apribotąją dozę. Jau veikiančių ir planuojamų branduolinių objektų apribotoji dozė yra lygi 0,2 mSv per metus.
Ribinis aktyvumas
10. Prieš pradėdami branduolinių objektų eksploatavimą ar eksploatavimo nutraukimą, remdamiesi gyventojų kritinių grupių narių apšvitos apribotosiomis dozėmis, nurodytomis šio dokumento 9 punkte, subjektai turi įvertinti ribinius išlakų ir nuotėkų aktyvumus. Ribiniai aktyvumai skaičiuojami kiekvienam reikšmingam radionuklidui atskirai arba jų grupėms (pvz., inertinėms dujoms). Kai radionuklidai grupuojami, turi būti taikomi radiacinės saugos požiūriu pavojingiausio grupės radionuklido rodikliai.
11. Skaičiuojant ribinių aktyvumų vertes, atsižvelgiama į vidinę (sąlygotą įkvepiamų ir su maistu patenkančių radionuklidų) ir išorinę (sąlygotą radionuklidų, esančių ore ir iškritusių ant žemės paviršiaus) dozes bei vadovaujamasi A priede pateikta metodika. Kadangi skirtingus radionuklidų srautus (į aplinkos orą ir vandenis) atitinka ta pati arba skirtingos kritinės gyventojų grupės, kiekvienam radionuklidų srautui turi būti taikoma dozės vertė, lygi pusei apribotosios dozės (=0,1 mSv per metus).
12. Priimdami pakankamai konservatyvias prielaidas ir remdamiesi meteorologiniais ir hidrologiniais duomenimis, kurių reikalavimai pateikti šio dokumento B priede, subjektai projektuoti ir eksploatuoti branduolinius įrenginius turi taip, kad normalios veiklos, įskaitant ir aplinkos radioaktyviosios taršos numatomus trumpalaikius padidėjimus, metu nebūtų viršijama kritinių grupių gyventojų apšvitos apribotoji dozė.
13. Subjektai turi įvertinti kiekvieno radionuklido (arba jų grupės) dozės daugiklį bei 0,1 mSv per metus dozę atitinkantį ribinį aktyvumą (C priede pateikti šių parametrų vertinimai Ignalinos atominei elektrinei):
(1)
čia: Aij – j-tojo radionuklido išlakose arba nuotėkose ribinis aktyvumas, i – radionuklidų srautas (orą arba į vandenį) arba taršos šaltinis.
14. Tais atvejais, kai iš to paties branduolinio objekto į aplinką keliais būdais išmetami keli radionuklidai, jų poveikis vertinamas kartu, tenkinant nelygybę:
(2)
čia: N – normuotas branduolinio objekto išlakų arba nuotėkų aktyvumas, – iš i-tojo šaltinio per metus į orą ar į vandenį išmestas j-tojo radionuklido aktyvumas (Bq per metus), Aij – atitinkamo radionuklido ribinis aktyvumas (Bq per metus). Ši nelygybė turi būti taikoma radionuklidų srautams į orą ir į vandenį atskirai.
Veikimo režimo kaita
15. Skaičiuojant rodiklius ir vertes, paprastai daroma prielaida, kad radionuklidai į aplinką patenka tolygiai. Pakitus režimui ir esant numatytam taršos padidėjimui, per vieną parą turi būti išmetama ne daugiau kaip 1%, o per mėnesį – ne daugiau kaip 25% metinės normos, tai yra turi būti tenkinamos šios sąlygos:
(3)
(4)
čia: – j-tojo radionuklido paros išmetimas (Bq); – j-tojo radionuklido mėnesio išmetimas (Bq); – j-tojo radionuklido ribinis aktyvumas (Bq per metus), Aij i-tojo radionuklidų srautas.
Pranešimai
16. Kai netenkinama pirmoji 15 punkto sąlyga (3 nelygybė), subjektas turi per 3 darbo dienas informuoti Aplinkos ministeriją, pateikdamas taršos kaitos prognozę ir nurodydamas taršos suintensyvėjimo priežastis bei veiksmus, kurių ėmėsi arba imsis taršai sumažinti.
17. Kai netenkinama antroji 15 punkto sąlyga (4 nelygybė), subjektas privalo imtis radionuklidų išmetimus mažinančių priemonių ir per 5 darbo dienas pateikti išsamią informaciją Aplinkos ministerijai. Informacija apie nustatytų lygių viršijimą ir priežastis taip pat turi būti pateikta Ūkio ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacinės saugos centrui, VATESI ir vietos savivaldybės institucijoms [5.6].
V. Radionuklidų išmetimo leidimas
Bendrieji principai
18. Į aplinką šalinti radionuklidų turinčias medžiagas (skystas, dujines ar kietas) subjektai gali tik iš anksto gavę radionuklidų išmetimo leidimą. Šis leidimas yra sudėtinė gamtos išteklių naudojimo leidimo [5.8] dalis. Norėdami gauti leidimą subjektai turi pateikti Aplinkos ministerijai prašymą leidimui gauti bei radionuklidų išmetimo (šalinimo) į aplinką planą ir radiologinio monitoringo programą. Šalinamų medžiagų aktyvumas neturi viršyti nurodytojo leidime ribinio aktyvumo.
Leidimo prašymas
19. Subjekto teikiamame radionuklidų šalinimo į aplinką plane turi būti ši informacija:
19.1. į aplinką per vienerius metus numatomų išmesti (pašalinti) radionuklidų turinčių medžiagų fizinės ir cheminės savybės ir įvertinti kiekiai, radionuklidinė sudėtis ir aktyvumai;
19.3. radioaktyviųjų išmetimų kaita bei trumpalaikių išmetimų poreikis ar tikimybė ir priežastys, dėl kurių gali padidėti išmetamų medžiagų aktyvumai;
19.4. visų reikšmingų radionuklidų pernašos kelių, kuriais radionuklidai gali pasiekti gyventojus ir didinti jų apšvitos dozę analizė (paremta pirminių „foninių“ stebėjimų rezultatais, eksploatacijos metu sukaupta patirtimi ar analogais);
19.5. kritinių grupių narių individualiosios dozės dėl planuojamos veiklos vertinimas (vienu iš būdų, nurodytų šio dokumento A priede);
20. Subjekto teikiama radiologinio monitoringo programa turi tenkinti šio dokumento VI skyriuje išdėstytus reikalavimus.
Leidimo išdavimas
22. Gavusi prašymą, Aplinkos ministerija per 1 mėnesį jį išnagrinėja ir, įsitikinusi pateiktų duomenų bei atliktų vertinimų teisingumu, sprendžia, ar išduoti leidimą. Duomenims įvertinti gali būti pasitelkti kvalifikuoti ekspertai.
23. Leidimas išduodamas penkeriems metams, jeigu įvertintoji metinė dozė neviršija nustatytos apribotosios dozės vertės bei tenkinamas pagrįstumo principas [5.2]. Leidime nurodomas ribinis išlakų ir nuotėkų aktyvumas.
Specialieji atvejai
25. Tais atvejais, kai keletas to paties subjekto branduolinių įrenginių yra toje pačioje sanitarinės apsaugos zonoje, rengiamas vienas radionuklidų išmetimo planas ir viena radiologinio monitoringo programa. Subjektui išduodamas vienas leidimas. Pradėdamas eksploatuoti dar vieną branduolinį įrenginį, subjektas turi patikslinti išmetimo planą ir monitoringo programą, tačiau apribotosios dozės vertės didinti negalima.
26. Kai kelių subjektų branduoliniai įrenginiai yra greta (turi bendrą sanitarinės apsaugos zoną), subjektų susitarimu apribotosios dozės turi būti paskirstytos subjektams taip, kad suma neviršytų 0,2 mSv per metus.
27. Jei iš aplinkos monitoringo duomenų matyti, jog kritinių grupių narių apšvitos dozės viršija arba gali viršyti apribotąją dozę ateityje, nustatyti išlakų arba nuotėkų ribiniai aktyvumai turi būti peržiūrimi (mažinami).
28. Esant būtinybei, Aplinkos ministerija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacinės saugos centru, gali išduoti laikiną leidimą taršai, viršijančiai nustatytą ribinį aktyvumą, jei metinė kritinių grupių narių dozė neviršys 5 mSv, o 5-rių metų vidutinė dozė neviršys 1 mSv per metus (įskaitant ir visus kitus kontroliuojamus šaltinius) [5.7]. Šiuo atveju gali būti nustatomos papildomos sąlygos ar reikalavimai subjektui.
Veikla
29. Vykdantys veiklą ir turintys leidimą subjektai privalo:
29.2. patikimai vykdyti taršos monitoringą tam, kad būtų patvirtinta, jog veikla atitinka leidimo sąlygas, bei būtų galima įvertinti patiriamos apšvitos dozę;
29.3. kaupti ir saugoti monitoringo ir įvertintų dozių rezultatus per visą branduolinio objekto eksploatacijos ir eksploatacijos nutraukimo laikotarpį;
30. Visais atvejais, viršijus ribinį aktyvumą, subjektai privalo:
30.2. imtis veiksmų pašalinti taršos padidėjimą sukėlusias priežastis bei užtikrinti, kad situacija nebepasikartos;
30.3. pranešti Aplinkos ministerijai, Ūkio ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacinės saugos centrui, VATESI ir vietos savivaldybių institucijoms apie taršos padidėjimo priežastis, jų šalinimą ir prevencinius veiksmus, kurių imamasi ar bus imamasi, bei sudaryti sąlygas jiems kontroliuoti.
Leidimo atšaukimas
31. Jei dėl branduolinio objekto veikimo nuolatinių ir reikšmingų sutrikimų atsiradę radionuklidų išmetimai netenkina leidimo sąlygų, Aplinkos ministerija turi įpareigoti subjektą pašalinti branduolinio objekto veikimo sutrikimus, apriboti veiklą ir gali laikinai sustabdyti ar panaikinti leidimo galiojimą. Šiuo atveju Aplinkos ministerija teikia siūlymą VATESI dėl licencijos [5.6] sustabdymo ar panaikinimo.
32. Leidimo ir licencijos galiojimas turi būti sustabdytas ir branduolinio objekto eksploatacija turi būti nutraukta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų numatyta tvarka dėl klaidų, padarytų šalinant branduolinio objekto veikimo sutrikimus ar užkertant kelią taršos padidėjimui, taip pat jeigu ribinio aktyvumo viršijimą patvirtina patikimi radiologinio monitoringo duomenys. Padarytą žalą aplinkai Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlygina subjektas.
VI. Branduolinio objekto radiologinis monitoringas
Bendrieji principai
33. Kiekviename branduolinės energetikos objekte veiklos subjektai turi vykdyti radiologinį monitoringą, susidedantį iš taršos monitoringo ir aplinkos monitoringo. Atominių elektrinių aplinkoje per visą jų eksploatacijos laikotarpį subjektai turi atlikti meteorologinius ir hidrologinius stebėjimus, kurių reikalavimai nurodyti B priede. Kituose branduoliniuose objektuose priklausomai nuo jų pobūdžio gali būti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reikalaujami mažesnės apimties meteorologiniai ir hidrologiniai stebėjimai.
34. Subjektai turi parengti monitoringo programą ir ją įgyvendinti (finansuoti). Monitoringą gali atlikti subjekto ar kokia nors kita laboratorija (ar laboratorijos), turinti reikiamą įrangą, pakankamos kvalifikacijos specialistų ir galinti užtikrinti rezultatų kokybę.
35. Monitoringo programa turi būti rengiama atsižvelgiant į planuojamą ar esamą aplinkos taršą (šalinamų medžiagų cheminę ar fizinę formą ir sudėtį), aplinkos bei gyventojų demografinius ypatumus ir papročius. Tam, kad būtų įvertintas „foninis“ užterštumas (gamtiniai, globaliai išplitę bei kitų taršos šaltinių radionuklidai), monitoringas turi būti vykdomas iki veiklos pradžios ne trumpiau nei 1-erius metus. Kitas poveikis (pvz., cheminis) turi būti vertinamas vadovaujantis norminiu dokumentu [5.8].
36. Nuolat vykdydami monitoringą, subjektai turi:
36.3. tikrinti, ar branduolinio objekto veikimo režimas atitinka numatytąjį, ir perspėti apie nukrypimus;
Monitoringo programa
37. Monitoringo programoje turi būti nurodyta monitoringo tikslai, organizavimo principai, vykdytojai, analizuojami ėminiai (pateikiant paėmimo vietų schemas), ėminių ėmimo ir analizavimo dažniai, radionuklidų aktyvumo matavimo metodikos, detektavimo ribos, metodų kalibravimo ir kokybės užtikrinimo procedūros, duomenų kaupimas, dozių vertinimo modeliai ir ataskaitų pateikimas.
38. Monitoringo programa turi apimti visas svarbias radionuklidų sklaidos ir žmonių apšvitos trasas, kad leistų išsamiai įvertinti metinį išlakų ir nuotėkų aktyvumą, jo trumpalaikius pokyčius bei kritinių grupių narių dozes.
39. Monitoringo programa bei jos pakeitimai turi būti derinami su Aplinkos ministerija. Pirmoji peržiūra (tikslinimas) – po 1-erių veiklos metų, o po to – kas 5-eri metai. Peržiūrint turi būti atsižvelgta į ankstesniojo laikotarpio patirtį ir naujausius monitoringo metodus bei priemones, taip pat branduolinio objekto ar aplinkos sąlygų pokyčius.
Taršos monitoringas
40. Išlakų radionuklidų aktyvumams įvertinti turi būti įrengiamos patikimos dujų ėminių iš bendro ventiliacijos srauto paėmimo arba tiesioginio matavimo sistemos. Išmetamųjų dujų srautas turi būti patikimai matuojamas bet kokiomis sąlygomis.
41. Ne rečiau kaip kas mėnesį turi būti įvertinama išlakų radioizotopinė sudėtis ir išmatuojami radionuklidų (išskyrus 3H, 14C) aktyvumai.
42. Išlakų 3H pagrindinėse fizinėse – cheminėse formose aktyvumas turi būti matuojamas ne rečiau kaip kas ketvirtį.
43. Trumpalaikei branduolinių reaktorių taršos kaitai įvertinti turi būti ne rečiau kaip 1 kartą per parą (svarbiausių išlakų srautų – kas valandą) matuojamas bendras išlakų radionuklidų aktyvumas. Rekomenduojama radionuklidus grupuoti į šias grupes: inertinės radioaktyviosios dujos, radioaktyvusis jodas ir radioaktyvieji aerozoliai. Turi būti matuojama tiesiogiai arba nepertraukiamai paėmus integralius ėminius.
44. Ne rečiau kaip kas mėnesį turi būti įvertinama nuotėkų radioizotopinė sudėtis ir radionuklidų (įskaitant 3H, bet neįskaitant 14C) aktyvumai. Pagrindinėse nuolatinės taršos trasose turi būti įrengiamos stacionarios tiesioginio matavimo ar integralių ėminių paėmimo sistemos (rekomenduojama veikiančios automatiškai) ir ne rečiau kaip kartą per parą įvertinami šių trasų nuotėkų bendrieji aktyvumai. Mažiau svarbiose trasose nuotėkų ėminiai turi būti imami reguliariai. Visose trasose bet kokiomis sąlygomis turi būti patikimai matuojami nuotėkų srautai.
45. Kai nuotėkos kaupiamos ilgą laiką, prieš jas išleidžiant turi būti paimami ėminiai ir įvertinama nuotėkų radioizotopinė sudėtis ir radionuklidų aktyvumai. Vienu metu išleidžiamų nuotėkų aktyvumas turi tenkinti antrąją 15 punkto sąlygą (4 nelygybė).
46. Išmetamos į orą ir vandenį radioanglies 14C aktyvumas turi būti sistemingai matuojamas arba įvertinamas skaičiavimais, juos patvirtinant matavimais, kai branduolinis objektas veikia įvairiais režimais.
47. Išlakų ir nuotėkų radionuklidų aktyvumai turi būti patikimai įvertinami trumpalaikio taršos padidėjimo sąlygomis. Numačius intensyvesnę nei paprastai aplinkos taršą (pvz., paleidžiant ar stabdant branduolinį įrenginį), turi būti atliekami papildomi taršos stebėjimai. Tam naudojamos stacionarios stebėjimo sistemos bei taikomi laboratoriniai metodai.
Aplinkos monitoringas
48. Aplinkos monitoringas turi apimti jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios bei išorinės sugertosios dozės ir radionuklidų įvairiuose aplinkos komponentuose aktyvumų matavimus. Pasirenkant aplinkos objektus, turi būti atsižvelgiama į juose besikaupiančių radionuklidų įtaką kritinių grupių narių apšvitai.
49. Nepertraukiami jonizuojančiosios spinduliuotės matavimai turi būti atliekami, atsižvelgiant į vietovės ypatumus reprezentatyviose branduolinio objekto teritorijos, sanitarinės apsaugos zonos vietose ir tolstant nuo branduolinio objekto link artimų svarbių gyvenamųjų vietovių. Dozės galiai matuoti turi būti taikomi automatiniai telemetriniai prietaisai, o išorinei sugertajai dozei – kaupiantys (pvz., termoliuminescentiniai) prietaisai.
50. Teršalų išmetimo (išleidimo) vietose ar netoli jų bei didžiausio tikėtino (pagal radionuklidų sklaidos vertinimus ir vietovės ypatumus) užterštumo vietose sanitarinės apsaugos ir stebėjimo zonose turi būti imami aplinkos objektų ėminiai.
51. Sausumos ekosistemų atveju turi būti imami šie ėminiai:
52. Vandens ekosistemų atveju turi būti imami šie ėminiai:
53. Ėminiai turi būti imami dažniu, atitinkančiu aplinkos komponentų kaitą (pvz.: oro – ne rečiau kaip 3 kartus per mėnesį, dirvožemio – ne rečiau kaip 1 kartą per metus), o gautų duomenų turi pakakti įvertinti kritinės grupės (grupių) apšvitą.
54. Aplinkos objektų užterštumui įvertinti turi būti nustatoma ėminių radionuklidinė sudėtis ir matuojami gama spinduolių (137Cs, 134Cs, 60Co, 54Mn, 95Zr, 95Nb, 131I ir kt.) savitieji aktyvumai. Užterštumas beta spinduoliais (89Sr, 90Sr, 3H ir 14C) ir alfa spinduoliais (239, 240Pu) turi būti įvertinamas analizuojant parinktus būdingiausius ėminius. Atliekant beta ir alfa spinduolių savitųjų aktyvumų matavimus, kai būtina, taikomi elementų cheminio išskyrimo metodai.
Pagrindiniai taikomų metodų ir įrenginių reikalavimai
56. Monitoringas turi būti atliekamas taikant tokius matavimo metodus ir naudojant tokius prietaisus, kad jie leistų pakankamai tiksliai išmatuoti atskirų izotopų radionuklidų aktyvumus, galinčius sąlygoti didesnes nei 0,005 mSv per metus dozes.
57. Monitoringo sistemos turi būti dubliuotos ir nuolat veikiančios, kad būtų galima įvertinti bet kurio laikotarpio išlakų ir nuotėkų aktyvumus ir palyginti su ribiniais aktyvumais.
Ataskaitos, duomenų pateikimas
59. Pasibaigus mėnesiui, ne vėliau kaip po savaitės, subjektas turi pateikti Aplinkos ministerijai duomenis apie mėnesinę taršą (išskyrus 3H, kurio duomenys pateikiami kas trys mėnesiai).
60. Radiologinio monitoringo ataskaitą subjektas turi pateikti Aplinkos ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijos Radiacinės saugos centrui VATESI ir savivaldybėms iki kitų kalendorinių metų balandžio 1 dienos. Metų monitoringo ataskaitą turi sudaryti:
60.3. bendroji informacija apie veiklą (pagaminta energija, perdirbtos radioaktyviosios atliekos, susidarę radioaktyviosios atliekos);
60.4. į aplinką išmestų radionuklidų aktyvumo palyginimas su ribiniu aktyvumu, normuotosios taršos vertė;
A priedas (privalomasis)
Dozių įvertinimas
A1. Dozėms įvertinti taikomi matematiniai radionuklidų sklaidos aplinkoje modeliai. Kadangi radionuklidai gali būti išmetami į atmosferą ir vandenį, taikomi modeliai turi apimti svarbiausią biosferos dalį.
A.2. Vertinant kritinės grupės narių dozę, atsižvelgiama į visus reikšmingus iš taršos šaltinio įvairiais būdais į aplinką patenkančius radionuklidus (metodologija išdėstyta nuorodose [D.6, D.14, D.15]). Sumuojama vidinė kaupiamoji dozė, sąlygota per vienerius metus įkvepiamų ar į virškinimo organus patenkančių radionuklidų, ir išorinė dozė, sąlygota radionuklidų, esančių ore ir žemės paviršiuje:
čia: E – bendra efektinė dozė, Hj – kritinės grupės narių individualioji lygiavertė išorinės apšvitos dozė, sąlygota j-tojo radioizotopo nuklidų (Sv per metus), e(g)j, ing ir e(g)j, inh – kaupiamosios efektinės dozės, tenkančios į organizmą su maistu patekusių ar įkvėptų radionuklidų vienetiniam aktyvumui (Sv/Bq) [5.7], I j, ing ir I j, inh – per vienerius metus į organizmą su maistu ir su įkvepiamu oru patenkančių radionuklidų aktyvumai (Bq per metus). Skaičiuojant taikomos dokumente [5.7] nurodytos e(g)j, ing ir e(g)j, inh daugiklių bei inertinių dujų išorinės apšvitos efektinės dozės galios, tenkančios vienetiniam tūriniam aktyvumui ore, vertės. Kitų radionuklidų išorinės apšvitos efektinės dozės galios, tenkančios vienetiniam tūriniam arba paviršiniam aktyvumui, vertės yra nuorodoje [D.5].
A.3. Dozių vertinimai atliekami palaipsniui [D.14]:
A.3.1. visų pirma, taikomas paprasčiausias itin konservatyvus modelis, neįvertinantis radionuklidų sklaidos aplinkoje [D.2];
A.3.2. jeigu netenkina paprasčiausiu būdu gauti rezultatai, taikomi bendrieji modeliai [D.6, D.15] ir remiamasi visuotinai aprobuotais radionuklidų sklaidos, žmonių gyvensenos ir mitybos rodikliais [D.8, D.9];
A.3.3. tiksliausi rezultatai gaunami taikant vietovei būdingus modelius, kai atsižvelgiama į realias radionuklidų sklaidos bei apšvitos trasas ir realių kritinių grupių žmonių gyvensenos bei mitybos ypatumus ir remiamasi realiais, vietovei būdingais radionuklidų sklaidos atmosferoje, hidrosferoje ir litosferoje rodikliais. Modeliai, pagrindiniai rodikliai, jų vertės ir nustatymo būdai nurodyti literatūroje [D.5, D.6, D.7, D.9, D.15].
______________
B priedas (privalomasis)
Meteorologiniai ir hidrologiniai stebėjimai
Bendrieji principai
B.1. Subjektai turi atlikti meteorologinius ir hidrologinius stebėjimus, kurių duomenys naudojami radionuklidų dispersijos branduolinio objekto aplinkoje analizei atlikti ir kritinių grupių gyventojų apšvitos dozėms įvertinti. Šių stebėjimų duomenys taip pat naudojami avarijų likvidavimo planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti bei patvirtinti, kad branduolinio objekto sauga atitinka projektinius rodiklius.
B.2. Visos stebėjimų sistemos planas turi būti suderintas su Aplinkos ministerija ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.
Meteorologiniai stebėjimai
B.3. Branduolinio objekto aplinkoje turi būti atliekami šie meteorologiniai stebėjimai: vėjo greičio, krypties ir jos trukmės, oro temperatūros ir jos kaitos greičio, saulės šiluminės radiacijos ir debesuotumo, besimaišančio sluoksnio struktūros, kritulių kiekio.
B.4. Meteorologiniai prietaisai turi būti įrengti taip, kad pastatai ir aplinkinės vietovės ypatybės neturėtų poveikio rezultatams. Visi stebėjimai turi būti atliekami pagal tarptautinius ir nacionalinius meteorologinių reiškinių stebėjimo reikalavimus. Naujai statomuose branduoliniuose objektuose turi būti įrengiama Doplerio-SODAR tipo akustinių matavimų sistema arba tiesioginiai matavimai turi būti atliekami aukštyje, ne žemesniame už efektyvaus išmetimo aukštį.
B.5. Meteorologiniai duomenys turi būti nuskaitomi ne rečiau, kaip kas 0,5 val.
Hidrologiniai stebėjimai
B.6. Branduolinio objekto aplinkoje turi būti atliekami šie hidrologiniai stebėjimai:
B.6.1. išleidžiamojo vandens cheminių (pH, pagrindinių anijonų, katijonų ir ištirpusio deguonies koncentracijos, ištirpusių organinių medžiagų koncentracija arba biocheminis deguonies suvartojimas) ir fizinių (temperatūra, tankis, elektrinis laidumas, suspenduotos dalelės) savybių, debito ir nereguliarių išleidimų dažnio;
B.6.2. vandens telkinio, į kurį patenka nuotėkos su radionuklidais, hidrologiniai stebėjimai (vandens lygio, cheminių ir fizinių savybių, skendos dalelių koncentracijos ir sedimentacijos spartos).
Pagrindiniai taikomų metodų ir įrenginių reikalavimai
B.7. Nustatyta tvarka turi būti atliekama prietaisų patikra. Duomenų kokybė turi būti užtikrinama pagal kokybės užtikrinimo programą.
B.8. Prietaisai ir sistemos turi būti apsaugoti, įrengti, prižiūrimi ir kalibruojami taip, kad patirtų kuo mažesnį pavojingų aplinkos veiksnių (saulės, šviesos, ledo, korozijos ir kt.) poveikį.
B.9. Sistemos turi būti veiksmingos įvairiomis sudėtingomis sąlygomis ir būti įrengtos taip, kad duomenis būtų galima gauti ir avarijų metu.
Duomenų pateikimas
B.10. Stebėjimų duomenys turi būti apdorojami ir priimtinais būdais persiunčiami Aplinkos ministerijai, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai, VATESI. Duomenys turi būti kaupiami tokiu būdu, kad būtų galima operatyviai gauti informaciją apie vyraujančias meteorologines ir hidrologines sąlygas tam tikru metu tam tikroje vietoje.
Kiti atvejai
B.11. Naujoje teritorijoje projektuojamuose ir statomuose objektuose su branduoliniais reaktoriais būtina atlikti išsamius meteorologinius ir hidrologinius tyrimus, siekiant sukaupti informaciją apie atmosferos būklę ir vandens telkinio, į kurį patenka nuotėkos su radionuklidais ypatumus (vandens tūrį, intakų ir ištakų debitus, terminę stratifikaciją, sąveiką su gruntiniu vandeniu, dugno nuosėdų tipus, galimos radionuklidų pernašos kryptis).
B.12. Naujoje teritorijoje projektuojamų ir statomų objektų su branduoliniais reaktoriais radioaktyviųjų teršalų sklaidos su požeminio vandens tyrimai turi būti įtraukti į specialiąją hidrogeologinių tyrimų programą.
______________
C priedas (informacinis)
Radionuklidų turinčių medžiagų išmetimo iš Ignalinos AE ribojimo ypatumai
C.1. Iš Ignalinos AE išmetamų radionuklidų dozės daugikliai Fij bei ribiniai aktyvumai buvo įvertinti darbuose [D.11, D.12]. Vertinat atsižvelgta į Ignalinos AE aplinkai būdingus radionuklidų pernašos ir žmonių gyvensenos ypatumus. Nesant pakankamai duomenų, buvo daromos konservatyvios prielaidos, didinančios dozės daugiklių vertę.
C.2. Parenkant kritines gyventojų grupes nustatyta, kad didžiausią neigiamą radioaktyviųjų išlakų poveikį jaus ūkininkai, o radioaktyviųjų nuotėkų – žvejai arba sodininkai (transuraninių radionuklidų atveju). Tam, kad nebūtų viršijama apribotoji dozė (0,2 mSv per metus), kiekvieno srauto (į orą ir vandenį) sąlygojama metinė dozė neturi viršyti 0,1 mSv per metus.
C.3. Radionuklidų sklaidai atmosferoje įvertinti buvo taikytas pusiau empirinis Gauso modelis ir naudoti vidutiniai duomenys apie temperatūrą, vėjo kryptį bei greitį, debesuotumą, kritulius ir žemės paviršiaus ypatumus. Radionuklidų pernaša vandens ekosistemoje buvo modeliuojama, atsižvelgiant į atskiedimą, sedimentaciją, bioakumuliaciją ir radionuklidų kaupimąsi priekrantės dirvožemyje.
C.4. Modeliuojant radionuklidų pernašą esant vandens ekosistemoms, žvejų apšvitą, skaičiuota išorinė dozė, sąlygota ežero.
C.5. Vertinant kritinių grupių narių dozę atsižvelgta:
C.5.1. ūkininkų atveju – į išorinę apšvitą, sąlygotą ore esančių ir iškritusių ant žemės paviršiaus radionuklidų, ir vidinę apšvitą dėl radionuklidais užteršto įkvepiamo oro ir dėl radionuklidais užteršto maisto;
C.5.2. žvejų atveju – į išorinę apšvitą, sąlygotą vandenyje ir priekrantės dirvožemyje esančių radionuklidų, ir vidinę apšvitą dėl maitinimosi žuvimi;
C.5.3. sodininkų atveju – į išorinę apšvitą nuo laistomos ežero vandeniu žemės paviršiaus ir vidinę apšvitą dėl maitinimosi laistomoje žemėje išaugintais maisto produktas bei dėl į orą pakeltų dirvožemio dalelių įkvėpimo.
C.1 lentelė. Ignalinos AE išlakų radionuklidų dozės daugikliai ir ribiniai aktyvumai [D.11, D.12]
| Nuklidas |
Dozės daugiklis Fj, Sv/Bq |
Ribinis aktyvumas Aj, Bq per metus |
Nuklidas |
Dozės daugiklis Fj, Sv/Bq |
Ribinis aktyvumas Aj, Bq per metus |
| 3H |
1,8x10-21 |
5,5x1016 |
131I |
5,6x10-17 |
1,8x1012 |
| 14C |
4,4x10-19 |
2,3x1014 |
132I |
2,4x10-20 |
4,2x1015 |
| 24Na |
1,3x10-19 |
7,7x1014 |
133I |
1,9x10-18 |
5,3x1013 |
| 41Ar |
1,0x10-21 |
1,0x1017 |
134I |
7,1x10-21 |
1,4x1016 |
| 51Cr |
1,6x10-20 |
6,3x1015 |
135I |
1,5x10-19 |
6,7x1014 |
| 54Mn |
3,2x10-18 |
3,1x1013 |
131mXe |
6,5x10-24 |
1,5x1019 |
| 59Fe |
1,3x10-18 |
7,7x1013 |
133mXe |
2,2x10-23 |
4,5x1018 |
| 58Co |
1,1x10-18 |
9,1x1013 |
133Xe |
2,4x10-23 |
4,2x1018 |
| 60Co |
5,7x10-17 |
1,8x1012 |
135mXe |
2,5x10-22 |
4,0x1017 |
| 65Zn |
8,2x10-17 |
1,2x1012 |
135Xe |
1,8x10-22 |
1,6 x1018 |
| 85mKr |
1,2x10-22 |
8,3x1017 |
137Xe |
8,8x10-23 |
1,1x1018 |
| 85Kr |
4,5x10-23 |
2,2x1018 |
138Xe |
6,9x10-22 |
1,4x1017 |
| 87Kr |
6,5x10-22 |
1,5x1017 |
134Cs |
8,3x10-17 |
1,2x1012 |
| 88Kr |
1,7x10-21 |
5,9x1016 |
136Cs |
4,2x10-18 |
2,3x1013 |
| 89Kr |
8,2x10-22 |
1,2x1017 |
137Cs |
1,2x10-16 |
8,3x1011 |
| 88Rb |
7,8x10-22 |
1,3x1017 |
138Cs |
2,9x10-21 |
3,4x1016 |
| 89Rb |
1,8x10-21 |
5,6x1016 |
140Ba |
9,5x10-19 |
1,1x1014 |
| 89Sr |
1,2x10-18 |
8,3x1013 |
140La |
6,0x10-20 |
1,7x1015 |
| 90Sr |
7,0x10-17 |
1,4x1012 |
141Ce |
7,3x10-20 |
1,4x1015 |
| 91Sr |
1,7x10-20 |
5,9x1015 |
144Pr |
1,3x10-22 |
7,7x1017 |
| 95Zr |
6,4x10-19 |
1,6x1014 |
152Eu |
3,7x10-19 |
2,7x1014 |
| 95Nb |
3,6x10-19 |
2,8x1014 |
154Eu |
4,4x10-17 |
2,3x1012 |
| 99Mo |
4,3x10-20 |
2,3x1015 |
155Eu |
1,6x10-18 |
6,3x1013 |
| 103Ru |
7,7x10-19 |
1,3x1014 |
239Np |
1,7x10-20 |
5,9x1015 |
| 106Ru |
7,8x10-18 |
1,3x1013 |
239Pu |
3,8x10-16 |
2,6x1011 |
| 132Te |
2,9x10-19 |
3,4x1014 |
240Pu |
3,8x10-16 |
2,6x1011 |
| 129I |
1,2x10-15 |
8,3x1010 |
|
|
|
Pastaba. Kadangi radionuklidai iš elektrinės į aplinkos orą gali patekti pro energoblokų ventiliacijos vamzdžius (150 m aukščio) ir pro radioaktyviųjų atliekų perdirbimo įrenginių patalpų ventiliacijos vamzdžius (8-13 ir 75 m aukščio), skaičiavimai atlikti trijų skirtingų aukščių atvejais: 150, 75 ir 10 m. Lentelėje pateikti skaičiavimų rezultatai išlakų 150 m aukštyje atveju. Išlakų 75 m aukštyje atveju Fij vertė dauginama, o Aij vertė dalijama iš faktoriaus 3,4. Išlakų iki 13 m aukštyje atveju šis faktorius yra 37.
______________
C.2 lentelė. Ignalinos AE nuotėkų radionuklidų dozės daugikliai ir ribiniai aktyvumai [D.11, D.12]
| Nuklidas |
Dozės daugiklis Fj, Sv/ Bq |
Ribinis aktyvumas Aj, Bq per metus |
Nuklida |
Dozės daugiklis Fj, Sv/Bq |
Ribinis aktyvumas Aj, Bq per metus |
| 3H |
3,5x10-20 |
2,9x1015 |
133I |
1,5x10-18 |
6,7x1013 |
| 14C |
3,1x10-15 |
3,3x1010 |
134I |
1,7x10-20 |
5,9x1015 |
| 22Na |
9,0x10-17 |
1,1x1012 |
135I |
1,8x10-19 |
5,6x1014 |
| 24Na |
4,4x10-19 |
2,3x1014 |
134Cs |
7,4x10-15 |
1,4x1010 |
| 42K |
9,8x10-18 |
1,0x1013 |
136Cs |
2,0x10-16 |
5,0x1011 |
| 51Cr |
1,2x10-19 |
8,3x1014 |
137Cs |
2,4x10-15 |
4,3x1010 |
| 54Mn |
8,2x10-17 |
1,2x1012 |
140Ba |
7,7x10-18 |
1,3x1013 |
| 56Mn |
1,0x10-19 |
1,0x1015 |
140La |
1,7x10-18 |
5,9x1013 |
| 59Fe |
1,7x10-17 |
5,9x1012 |
141Ce |
1,6x10-18 |
6,3x1013 |
| 58Co |
2,6x10-17 |
3,8x1012 |
144Ce |
3,5x10-17 |
2,9x1012 |
| 60Co |
1,2x10-15 |
8,3x1010 |
143Pr |
1,9x10-18 |
5,3x1013 |
| 65Zn |
1,4x10-15 |
7,1x1010 |
147Pm |
2,5x10-18 |
4,0x1013 |
| 89Sr |
1,5x10-17 |
6,7x1012 |
154Eu |
7,2x10-16 |
1,4x1011 |
| 90Sr |
1,9x10-15 |
5,3x1010 |
239Np |
2,6x10-19 |
3,8x1014 |
| 91Y |
6,1x10-18 |
1,6x1013 |
238Pu |
8,5x10-17 |
1,2x1012 |
| 95Zr |
5,3x10-18 |
1,9x1013 |
239Pu |
5,2x10-16 |
1,9x1011 |
| 95Nb |
1,4x10-15 |
7,1x1010 |
240Pu |
5,3x10-16 |
1,9x1011 |
| 99Mo |
3,3x10-19 |
3,0x1014 |
241Pu |
1,4x10-16 |
7,1x1011 |
| 103Ru |
8,6x10-19 |
1,2x1014 |
242Pu |
2,6x10-15 |
3,8x1010 |
| 106Ru |
3,2x10-17 |
3,1x1012 |
244Pu |
2,9x10-15 |
3,4x1010 |
| 110mAg |
2,5x10-17 |
4,0x1012 |
241Am |
1,1x10-15 |
9,0x1010 |
| 125Sb |
3,2x10-17 |
3,1x1012 |
242Am |
1,0x10-19 |
1,0x1015 |
| 127Sb |
2,0x10-19 |
5,0x1014 |
242mAm |
9,6x10-16 |
1,0x1011 |
| 129Sb |
3,9x10-20 |
2,6x1015 |
242Cm |
2,4x10-17 |
4,2x1012 |
| 127mTe |
1,4x10-16 |
7,1x1011 |
243Cm |
6,8x10-16 |
1,5x1011 |
| 132Te |
4,6x10-16 |
2,2x1011 |
244Cm |
4,7x10-16 |
2,1x1011 |
| 129I |
3,6x10-15 |
2,8x1010 |
245Cm |
6,1x10-16 |
1,6x1011 |
| 130I |
5,7x10-19 |
1,8x1014 |
246Cm |
9,1x10-16 |
1,1x1011 |
| 131I |
2,0x10-17 |
5,0x1012 |
247Cm |
7,7x10-16 |
1,3x1011 |
| 132I |
4,7x10-20 |
2,1x1015 |
248Cm |
2,2x10-15 |
1,4x1011 |
D priedas (informacinis)
Bibliografija
D.1. Aplinkos apsaugos terminų žodynas, Vilnius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, 2000.
D.2. Clearance of materials resulting from the use of radionuclides in medicine, industry and research, TECDOC – 1000. Vienna, IAEA, 1998.
D.3. Council Directive 96/29/EURATOM Basic safety standards for the protection of the health of workers and the general public against the dangers arising from ionising radiation, No. L 159 V. 39, 1996.
D.4. Daukšas K., Barkauskas J., Daukšas V., Daumantas E., Kabailienė M., Kareiva A., Mačionis Z., Naruškevičius L., Sasnauskienė S., Skučas V. Chemijos terminų aiškinamasis žodynas, Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
D.5. Eckerman K. F., Ryman J. C. External exposure to radionuclides in air, water, and soil, Federal Guidance Report 12, US EPA, 1993.
D.6. Generic models and parameters for assessing the environmental transfer of radionuclides from routine releases. Safety Series No. 57, Vienna, IAEA, 1982.
D.7. Гусев Н.Г., Беляев В.А. Радиоактивные выбросы в биосферу. Справочник, Москва, Энергоатомиздат, 1986.
D.8. Handbook of parameter values for the prediction of radionuclide transfer in temperate environments. Technical Reports Series No. 364, Vienna. IAEA, 1994.
D.9. Human respiratory tract model for radiological protection, ICRP Publication 66. Annals of the ICRP, 24, 1-3, Pergamon Press, Oxford, 1994.
D.10. International basic safety standards for protection against ionizing radiation and for the safety of radiation sources. Safety series No. 115, IAEA, Viena, 1996.
D.11. Motiejūnas S., Nedveckaitė T., Filistovič V., Mažeika J., Morkeliūnas L., Maceika E. Assessment of environmental impact due to radioactive effluents from Ignalina NPP. Environmental and chemical physics, Vilnius, 21, 1, 1999.
D.12. Nedveckaite T., Motiejunas S., Kucinskas V., Mazeika J., Filistovic V., Jusciene D., Maceika E., Morkeliunas L. and Hamby D. M. Environmental releases of radioactivity and the incidence of thyroid disease at the Ignalina nuclear power plant, Health Physics, 79, 6, 2000.
D.13. Quality assurance for safety in nuclear power plants and other nuclear installations, Code and Safety Guides Q1-Q14, Safety Series No. 50-C/SG-Q, Vienna, IAEA, 1996.
D.14. Regulatory control of radioactive discharges to the environment: Safety Guide (Safety Standards Series No. WS-G-2.3), Vienna, IAEA, 2000.
D.15. Simmonds J. R., Lawson G., Mayall A. Methodology for assessing the radiological consequences of routine releases of radionuclides to the environment. Radiation Protection 72- Report-EUR 15760 EN, Brussels-Luxembourg 1995.
D.16. Valiukėnas V., Makariūnienė E., Morkūnas G. Jonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacinės saugos terminų žodynas, Vilnius, BĮ UAB „Litimo“, 1999.
______________