LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PASTATUOSE ĮRENGTŲ ŠILDYMO KATILŲ, ŠILDYMO SISTEMŲ IR ORO KONDICIONAVIMO SISTEMŲ EFEKTYVUMO TIKRINIMO REGLAMENTŲ PATVIRTINIMO
2006 m. vasario 28 d. Nr. 4-73
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2005, Nr. 142-5104) 6 straipsnio 3 ir 15 punktais, 20 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 186 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 12 punktą“ (Žin., 2006, Nr. 25-840) ir įgyvendindamas 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo:
1. Tvirtinu pridedamus:
1.1. Pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia ne mažesnė kaip 20 kW, bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne mažesnės kaip 20 kW vardinės atiduodamosios galios šildymo katilais, naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo reglamentą;
2. Nustatau, kad atitiktis nustatytiems efektyvumo reikalavimams pradedama tikrinti:
2.1. pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia yra nuo 20 kW iki 100 kW, – 2008 metais;
2.2. pastatuose įrengtų šildymo katilų, naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 100 kW, – 2007 metais;
3. Pavedu Valstybinei energetikos inspekcijai prie Ūkio ministerijos organizuoti ir kontroliuoti šio įsakymo 1 punktu patvirtintų reglamentų vykdymą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2006 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 4-73
PASTATUOSE ĮRENGTŲ ŠILDYMO KATILŲ, NAUDOJANČIŲ NEATSINAUJINANTĮ KIETĄJĮ ARBA SKYSTĄJĮ KURĄ, KURIŲ VARDINĖ ATIDUODAMOJI GALIA NE MAŽESNĖ KAIP 20 KW, BEI ŠILDYMO SISTEMŲ SU SENESNIAIS KAIP 15 METŲ IR NE MAŽESNĖS KAIP 20 KW VARDINĖS ATIDUODAMOSIOS GALIOS ŠILDYMO KATILAIS, NAUDOJANČIAIS NEATSINAUJINANTĮ KIETĄJĮ ARBA SKYSTĄJĮ KURĄ, EFEKTYVUMO TIKRINIMO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato pastatuose įrengtų ne mažesnės kaip 20 kW vardinės atiduodamosios galios ir naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba skystąjį kurą šildymo katilų (toliau – katilai) nuolatinius efektyvumo tikrinimus bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų katilais (toliau – šildymo sistemos) vienkartinį efektyvumo tikrinimą, siekiant, kad katilų bei šildymo sistemų efektyvumas atitiktų ekonomiškai pagrįstus reikalavimus.
2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Reglamento priedo 1 punktas) 20 straipsnio 6 dalies 1–3 punktais ir įgyvendinant 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (Reglamento priedo 2 punktas).
3. Reglamentas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, eksploatuojantiems katilus bei šildymo sistemas, taip pat juridiniams asmenims, atliekantiems katilų ir šildymo sistemų atitikties nustatytiems efektyvumo reikalavimams tikrinimus (toliau – atitikties tikrinimas). Gyventojams atitikties tikrinimo paslauga teikiama jų prašymu.
4. Tikrinama katilų bei šildymo sistemų, įrengtų pastatuose, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Reglamento priedo 3 punktas) 431 straipsnio 2 dalyje nurodytus pastatus, atitiktis reikalavimams.
5. Reglamente vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
Pastatas – stogu apdengtas statinys, kurio patalpų mikroklimatui palaikyti naudojama energija ir kuriame yra vienas ar daugiau kambarių arba kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi arba žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ar kitai veiklai.
Šildymo katilas – įrenginys, skirtas vandeniui šildyti, naudojant kuro degimo šilumą.
Šildymo sistema – katilo bei šilumos tiekimo ir naudojimo įrenginių, sujungtų bendru pastato šilumos tinklu, visuma.
Vardinė atiduodamoji galia, kW – katilo didžiausia šiluminė galia, kurią nustato gamintojas ir garantuoja, kad ją galima išlaikyti nepertraukiamos eksploatacijos metu esant gamintojo nurodytam šiluminio naudingumo koeficientui.
Efektyvumas – kuro ir (arba) šilumos energijos veiksmingo panaudojimo laipsnis.
Šiluminio naudingumo koeficientas – šilumos kiekio, atiduoto vandeniui katile, ir šilumos kiekio, išsiskyrusio per tą patį laiką katile sudeginus kurą, santykis.
Efektyvumo parametrų ribinės vertės – katilo arba šildymo sistemos veikimo parametrų, lemiančių katilo arba šildymo sistemos veikimo efektyvumą, projektinės arba kitos ekonomiškai pagrįstos vertės, su kuriomis lyginant darbo parametrų faktines vertes galima nustatyti katilo arba šildymo sistemos trūkumus ir priemones jiems pašalinti arba patobulinti katilą ar šildymo sistemą.
Šilumos nuostoliai, kW – šilumos praradimas su dūmų dujomis ar dėl nevisiško kuro sudegimo arba per katilo bei šildymo sistemos elementų paviršius.
Tikrintojas – juridinis asmuo, kurio darbuotojai atlieka katilo bei šildymo sistemos tikrinimą, siekdami nustatyti jų veikimo parametrų, lemiančių veikimo efektyvumą, trūkumus ir priemones jiems pašalinti.
Naudotojas – katilo savininkas arba jo įgaliotas fizinis arba juridinis asmuo, eksploatuojantis katilą ir šildymo sistemą.
II. ATITIKTIES TIKRINIMO SISTEMA
6. Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – VEI) atlieka šias funkcijas:
6.4. teikia tikrintojų darbuotojams katilų bei šildymo sistemų efektyvumo tikrinimo metodiką (toliau – tikrinimo metodika), ženklinimo korteles ir informaciją apie tikrinamuosius katilus bei šildymo sistemas;
6.5. skelbia informaciją apie atitikties tikrinimą, tikrintojus ir efektyvų energijos išteklių bei energijos naudojimą;
6.6. bendradarbiaudama su savivaldybėmis nustato gyventojų teikiamų atitikties tikrinimo paraiškų registravimo tvarką ir skelbia šių paslaugų teikimo gyventojams apklausas ar konkursus;
7. Tikrintojais gali būti juridiniai asmenys:
7.1. turintys darbuotojų, kuriems mokymo įstaiga pagal teisės akto (Reglamento priedo 4 punktas) reikalavimus išdavė kvalifikacinius pažymėjimus;
7.2. VEI atestuoti eksploatuoti šilumos įrenginius pagal teisės akto (Reglamento priedo 5 punktas) reikalavimus;
III. EFEKTYVUMO REIKALAVIMŲ NUSTATYMAS
9. Katilų bei šildymo sistemų atitiktis tikrinama pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro tvirtinamą tikrinimo metodiką, kurioje tikrinimo veiksmai, apimantys katilų bei šildymo sistemų efektyvumą lemiančių esminių parametrų matavimą ir įvertinimą, nustatomi taip, kad reikalautų mažiausių tikrintojų darbuotojų laiko ir kitų išteklių sąnaudų bei atitikties tikrinimo paslaugų išlaidų.
10. Katilų ir šildymo sistemų veikimo parametrai, lemiantys katilų ir šildymo sistemų veikimo efektyvumą, atitikties tikrinimo metu neturi būti blogesni nei jų ribinės vertės. Šios ribinės vertės arba nuorodos į norminius ar techninius dokumentus, kuriuose jos nustatytos, yra pateikiamos tikrinimo metodikoje.
11. Ribinės vertės turi atitikti vertes, kurias galima pasiekti pagal gamintojo pateiktas rekomendacijas ir atsižvelgiant į katilų bei šildymo sistemų tipą, jų vardinę atiduodamąją galią, faktinę apkrovą šildymo sezono metu, eksploatacijos sąlygas bei trukmę, eksploatuojant katilus bei šildymo sistemas Lietuvoje, taip pat neprieštarauti teisės aktų (Reglamento priedo 6-9 punktai) reikalavimams.
IV. KATILŲ IR ŠILDYMO SISTEMŲ ATITIKTIES TIKRINIMAS
13. Katilų, kurių vardinė atiduodamoji galia yra nuo 20 kW iki 100 kW, atitiktis tikrinama kartą per trejus metus.
14. Katilų, kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 100 kW, atitiktis tikrinama kartą per dvejus metus.
15. Šildymo sistemų, kuriose įrengti 20 kW ir didesnės vardinės atiduodamosios galios katilai, atitiktis tikrinama vieną kartą, kai šildymo sistemoje įrengto katilo tikrinimo pagal Reglamento 13 ir 14 punktų reikalavimus metu nuo šio katilo pagaminimo praėjo daugiau kaip 15 metų.
16. Katilų ir šildymo sistemų priežiūra atliekama vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis ir teisės aktų (Reglamento priedo 13 ir 14 punktai) reikalavimais, priežiūros rezultatai įrašomi į tikrinimo metodikoje nustatomos formos techninės priežiūros žurnalus, saugomus naudotojo ir galimus naudoti tikrintojų darbuotojų.
V. TIKRINTOJO DARBUOTOJO IR NAUDOTOJO TEISĖS IR PAREIGOS
17. Tikrintojo darbuotojas, atvykęs tikrinti atitikties, pateikia naudotojui mokymo įstaigos išduotą galiojantį kvalifikacinį pažymėjimą.
18. Tikrintojo darbuotojas gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie nustatomi tikrinimo metodikoje. Atitikties tikrinimo rezultatus tikrintojo darbuotojas registruoja tikrinimo metodikoje nustatomos formos ataskaitoje, kuri pateikiama VEI ir naudotojui.
19. Jei atitikties tikrinimo metu katilo efektyvumas atitinka tikrinimo metodikoje nustatomus reikalavimus ir šiluminė izoliacija atitinka teisės aktų (Reglamento priedo 10–12 punktai) reikalavimus, tikrintojo darbuotojas ženklina katilą VEI nustatomos formos kortele.
20. Jei atitikties tikrinimo metu katilo efektyvumas neatitinka tikrinimo metodikoje nustatomų reikalavimų ir (arba) šiluminė izoliacija neatitinka teisės aktų (Reglamento priedo 10–12 punktai) reikalavimų, tikrintojo darbuotojas ataskaitoje nurodo trūkumus ir konsultuoja naudotoją, kaip šiuos trūkumus pašalinti.
Tikrinant visos šildymo sistemos atitiktį pagal Reglamento 15 punktą, tikrintojo darbuotojas turi įvertinti katilo efektyvumą, katilo vardinės atiduodamosios galios atitiktį pastato šildymo poreikiams ir konsultuoti naudotoją dėl katilo pakeitimo, šildymo sistemos patobulinimų ir kitų sprendimų šildymo sistemai modernizuoti.
21. Naudotojas privalo užtikrinti tikrintojo darbuotojui galimybę patekti į patalpas, kur įrengtas katilas ir šildymo sistema, ir atlikti veiksmus, nustatomus tikrinimo metodikoje.
VI. MOKĖJIMAS UŽ ATITIKTIES TIKRINIMO PASLAUGAS
23. Katilų bei šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų katilais, skirtų gyvenamosioms patalpoms šildyti, atitikties tikrinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotosios institucijos nustatoma tvarka.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25. Katilų ir šildymo sistemų su senesniais kaip 15 metų katilais, skirtais negyvenamosios paskirties patalpoms šildyti, naudotojai yra atsakingi už tai, kad atitiktis būtų tikrinama Reglamento 13-15 punktuose nurodytu periodiškumu.
Pastatuose įrengtų šildymo katilų,
naudojančių neatsinaujinantį kietąjį arba
skystąjį kurą, kurių vardinė atiduodamoji
galia ne mažesnė kaip 20 kW, bei šildymo
sistemų su senesniais kaip 15 metų ir ne
mažesnės kaip 20 kW vardinės
atiduodamosios galios šildymo katilais,
naudojančiais neatsinaujinantį kietąjį arba
skystąjį kurą, efektyvumo tikrinimo
reglamento priedas
NUORODOS
Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
2. 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo;
3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2005, Nr. 143-5175);
4. Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4-122 (Žin., 2005, Nr. 41-1321);
5. Įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarka ir sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-482 (Žin., 2004, Nr. 9-246);
6. Naujų karšto vandens katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą, techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 45 (Žin., 2002, Nr. 115-5164);
7. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.04:2002 „Pastato šildymo sistemos galia. Energijos sąnaudos šildymui“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 552 (Žin., 2002, Nr. 118-5326);
8. Lietuvos standartas LST EN 12828:2003 „Pastatų šildymo sistemos. Vandeninių šildymo sistemų projektavimas“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2003 m. spalio 1 d. (LST biuletenis, 2003, Nr. 11);
9. Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normos LAND 43-2001, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 (Žin., 2001, Nr. 88-3100; 2004, Nr. 37-1210);
10. Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4-17 (Žin., 2005, Nr. 9-299);
11. Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.09.03:1999 „Šilumos tiekimo tinklų šiluminė izoliacija“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 365 (Žin., 1999, Nr. 98-2833);
12. Lietuvos standartas LST EN ISO 12241: 2000 „Pastatų įrenginių ir pramonės įrangos termoizoliacija. Apskaičiavimo taisyklės (ISO 12241:1998)“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2000 m. gruodžio 4 d. (LST biuletenis, 2000, Nr. 12);
13. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-259 (Žin., 2003, Nr. 70-3194);
14. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 (Žin., 2005, Nr. 100-3735).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2006 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 4-73
PASTATUOSE ĮRENGTŲ ORO KONDICIONAVIMO SISTEMŲ, KURIŲ VARDINĖ ATIDUODAMOJI GALIA DIDESNĖ KAIP 12 KW, EFEKTYVUMO TIKRINIMO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato pastatuose įrengtų didesnės kaip 12 kW vardinės atiduodamosios galios oro kondicionavimo sistemų (toliau – kondicionavimo sistema) nuolatinius efektyvumo tikrinimus, siekiant, kad kondicionavimo sistemos efektyvumas atitiktų ekonomiškai pagrįstus reikalavimus, o vardinė atiduodamoji galia – pastato vėsinimo poreikius.
Nurodytoji vardinė atiduodamoji galia priskiriama oro vėsinimui naudojamos įrangos galiai. Visos kondicionavimo sistemos vardinė atiduodamoji galia priklauso nuo kondicionavimo sistemos sudėties ir dažniausiai būna didesnė nei vėsinimo įrangos galia.
2. Reglamentas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Reglamento priedo 1 punktas) 20 straipsnio 6 dalies 4 punktu ir įgyvendinant 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo (Reglamento priedo 2 punktas).
3. Reglamentas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, eksploatuojantiems kondicionavimo sistemas, taip pat juridiniams asmenims, atliekantiems kondicionavimo sistemų atitikties nustatytiems efektyvumo reikalavimams tikrinimus (toliau – atitikties tikrinimas). Gyventojams atitikties tikrinimo paslauga teikiama jų prašymu.
4. Tikrinama kondicionavimo sistemų, įrengtų pastatuose, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Reglamento priedo 3 punktas) 431 straipsnio 2 dalyje nurodytus pastatus, atitiktis reikalavimams.
5. Reglamentas netaikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, eksploatuojantiems mechanines vėdinimo sistemas, kurios neatlieka vėsinimo funkcijų, ir įrangą, kuri, nors ir įrengta kondicionavimo sistemoje, bet skirta tik šildymui.
6. Reglamente vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
Pastatas – stogu apdengtas statinys, kurio patalpų mikroklimatui palaikyti naudojama energija ir kuriame yra vienas ar daugiau kambarių arba kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi arba žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ar kitai veiklai.
Oro kondicionavimo sistema – visų sudėtinių dalių, reikalingų orui paruošti, visuma, skirta iš anksto numatytiems mikroklimato parametrams (oro temperatūra, santykinė drėgmė, judrumas) patalpoje automatiškai palaikyti.
Vardinė atiduodamoji galia, kW – didžiausia kondicionavimo sistemos vėsinimo galia, kurią, kaip nurodo ir garantuoja gamintojas, galima pasiekti nepertraukiamos eksploatacijos metu.
Efektyvumas – energijos veiksmingo panaudojimo laipsnis.
Efektyvumo parametrų ribinės vertės – kondicionavimo sistemos veikimo parametrų, lemiančių jos veikimo efektyvumą, vertės, su kuriomis lyginant darbo parametrų faktines vertes galima nustatyti kondicionavimo sistemos trūkumus ir priemones jiems pašalinti arba šią sistemą patobulinti.
Tikrintojas – juridinis asmuo, kurio darbuotojai atlieka kondicionavimo sistemos tikrinimą, siekdami nustatyti jos veikimo parametrų, lemiančių efektyvumą, trūkumus ir priemones jiems pašalinti.
Naudotojas – kondicionavimo sistemos savininkas arba jo įgaliotas fizinis arba juridinis asmuo, eksploatuojantis kondicionavimo sistemą.
II. ATITIKTIES TIKRINIMO SISTEMA
7. Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – VEI) atlieka šias funkcijas:
7.4. teikia tikrintojų darbuotojams kondicionavimo sistemų tikrinimo metodiką (toliau – tikrinimo metodika), ženklinimo korteles ir informaciją apie tikrinamąsias kondicionavimo sistemas;
7.6. bendradarbiaudama su savivaldybėmis nustato gyventojų teikiamų atitikties tikrinimo paraiškų registravimo tvarką ir skelbia šių paslaugų teikimo gyventojams apklausas ar konkursus;
8. Tikrintojais gali būti juridiniai asmenys:
8.1. turintys darbuotojų, kuriems mokymo įstaiga pagal teisės akto (Reglamento priedo 4 punktas) reikalavimus išdavė kvalifikacinius pažymėjimus;
8.2. VEI atestuoti eksploatuoti elektros įrenginius pagal teisės akto (Reglamento priedo 5 punktas) reikalavimus;
III. EFEKTYVUMO REIKALAVIMŲ NUSTATYMAS
10. Kondicionavimo sistemų atitiktis tikrinama pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro tvirtinamą tikrinimo metodiką, kurioje tikrinimo veiksmai, apimantys kondicionavimo sistemos efektyvumą lemiančių esminių parametrų matavimą ir įvertinimą, nustatomi taip, kad reikalautų mažiausių tikrintojų darbuotojų laiko ir kitų išteklių sąnaudų bei atitikties tikrinimo paslaugų išlaidų.
11. Kondicionavimo sistemų veikimo parametrai, lemiantys kondicionavimo sistemų veikimo efektyvumą, atitikties tikrinimo metu neturi būti blogesni nei jų ribinės vertės. Šios ribinės vertės arba nuorodos į norminius ar techninius dokumentus, kuriuose jos nustatytos, pateikiamos tikrinimo metodikoje.
12. Ribinės vertės turi atitikti vertes, kurias galima pasiekti pagal gamintojo pateiktas rekomendacijas ir atsižvelgiant į kondicionavimo sistemų tipą, jų vardinę atiduodamąją galią, faktinę apkrovą sezono metu, eksploatacijos sąlygas bei trukmę eksploatuojant kondicionavimo sistemas Lietuvoje, taip pat neprieštarauti teisės aktų (Reglamento priedo 6-12 punktai) reikalavimams.
IV. KONDICIONAVIMO SISTEMŲ ATITIKTIES TIKRINIMAS
V. TIKRINTOJO DARBUOTOJO IR NAUDOTOJO TEISĖS IR PAREIGOS
15. Tikrintojo darbuotojas, atvykęs tikrinti atitikties, pateikia naudotojui mokymo įstaigos išduotą galiojantį kvalifikacinį pažymėjimą.
16. Tikrintojo darbuotojas gali atlikti tik tuos veiksmus, kurie nustatomi tikrinimo metodikoje. Atitikties tikrinimo rezultatus tikrintojo darbuotojas registruoja tikrinimo metodikoje nustatomos formos ataskaitoje, kuri pateikiama VEI ir naudotojui.
17. Jei atitikties tikrinimo metu kondicionavimo sistemos efektyvumas atitinka tikrinimo metodikoje nustatomus reikalavimus, tikrintojo darbuotojas ženklina kondicionavimo sistemą VEI nustatomos formos kortele.
18. Jei atitikties tikrinimo metu kondicionavimo sistemos efektyvumas neatitinka tikrinimo metodikoje nustatomų reikalavimų, tikrintojo darbuotojas ataskaitoje nurodo trūkumus ir konsultuoja naudotoją, kaip šiuos trūkumus pašalinti.
19. Naudotojas privalo užtikrinti tikrintojo darbuotojui galimybę patekti į patalpas ir teritoriją, kur įrengta kondicionavimo sistema, ir atlikti veiksmus, nustatomus tikrinimo metodikoje.
VI. MOKĖJIMAS UŽ ATITIKTIES TIKRINIMO PASLAUGAS
21. Kondicionavimo sistemų, skirtų gyvenamosioms patalpoms vėsinti, atitikties tikrinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotosios institucijos nustatoma tvarka.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23. Kondicionavimo sistemų, skirtų negyvenamosios paskirties patalpoms vėsinti, naudotojai yra atsakingi už tai, kad atitiktis būtų tikrinama Reglamento 13 punkte nurodytu periodiškumu.
Pastatuose įrengtų oro kondicionavimo
sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia
didesnė kaip 12 kW, efektyvumo tikrinimo
reglamento priedas
NUORODOS
Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
2. 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/91/EB dėl pastatų energinio naudingumo;
3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2005, Nr. 143-5175);
4. Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4-122 (Žin., 2005, Nr. 41-1321);
5. Įmonių, turinčių teisę eksploatuoti energetikos įrenginius, atestavimo tvarka ir sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 4-482 (Žin., 2004, Nr. 9-246);
6. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. Dl-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729);
7. Lietuvos standartas LST EN 13779:2004 „Negyvenamųjų pastatų vėdinimas. Vėdinimo ir patalpų oro kondicionavimo sistemų eksploatacinių charakteristikų reikalavimai“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2004 m. lapkričio 15 d. (LST biuletenis, 2004, Nr. 12);
8. Lietuvos higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-770 (Žin., 2004, Nr. 45-1485);
9. Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-479 (Žin., 2004, Nr. 105-3911);
10. Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 4-17 (Žin., 2005, Nr. 9-299);
11. Lietuvos standartas LST EN ISO 12241:2000 „Pastatų įrenginių ir pramonės įrangos termoizoliacija. Apskaičiavimo taisyklės (ISO 12241:1998)“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2000 m. gruodžio 4 d. (LST biuletenis, 2000, Nr. 12);
12. Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.09.03:1999 „Šilumos tiekimo tinklų šiluminė izoliacija“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 365 (Žin., 1999, Nr. 98-2833).