LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VIDAUS AUDITO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2007 m. liepos 18 d. Nr. ISAK-1469

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 56 straipsnio 17 punktu:

1. Tvirtinu Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos aprašą (pridedama).

2. Nustatau, kad:

2.1. bendrojo lavinimo mokyklos, vidaus auditą pradėjusios vykdyti nuo 2002–2003 arba nuo 2003–2004 mokslo metų, vidaus auditą vykdo pagal šio įsakymo 1 punktu patvirtintą Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos aprašą;

2.2. bendrojo lavinimo mokyklos, vidaus auditą pradėjusios vykdyti nuo 2004–2005 mokslo metų, 2007–2008 mokslo metais vidaus auditą vykdo pagal Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 302 (Žin., 2002, Nr. 98-4348).

3. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 302 „Dėl bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito metodikos“ (Žin., 2002, Nr. 98-4348).

4. Šio įsakymo 3 punktas įsigalioja nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ ROMA ŽAKAITIENĖ

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. liepos 18 d. įsakymu

Nr. ISAK-1469

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VIDAUS AUDITO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) reglamentuoja bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito (toliau – vidaus auditas) tikslą, uždavinius, principus, modelį ir jo taikymą.

2. Šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

Giluminis auditas – duomenimis grįstas pasirinktos bendrojo lavinimo mokyklos (toliau – Mokykla) veiklos problemos (vienos ar kelių sričių, vienos ar kelių temų, vieno ar kelių veiklos rodiklių) vertinimas pagal Bendrojo lavinimo mokyklos veiklos kokybės vertinimo lygių skalę (toliau – vertinimo lygių skalė) (1 priedas).

Iliustracija – veiklos rodiklio lygio požymių aprašymas, sukuriantis prielaidas konkrečios Mokyklos savitumui ir ieškojimams atskleisti.

Mokyklos vidaus auditas – veiklos kokybės nustatymas, kurio metu vertintojas ir vertinamasis sutampa.

Mokytojų bendruomenė – Mokyklos mokytojai, Mokyklos vadovas, jo pavaduotojai ir kiti Mokyklos darbuotojai, ugdantys mokinius ir teikiantys pagalbą mokiniams ir jų šeimoms.

Platusis auditas – visų mokytojų bendruomenės narių Mokyklos veiklos įvertinimas pagal vertinimo lygių skalę, teikiantis informaciją apie Mokyklos veiklos kokybę, padedantis suformuluoti Mokyklos veiklos problemas.

Tema – Mokyklos veiklos srities detalesnis, patikslinantis aspektas.

Veiklos kokybės lygis – kiekybinė kokybės išraiška.

Veiklos rodiklis – Mokyklos veiklos matmuo, kurio vertę nustato pati Mokykla.

Veiklos sritis – Mokyklos veiklos kokybės aspektas.

Kitos šiame tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin.,1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) vartojamas sąvokas.

3. Vidaus audito paskirtis – padėti Mokyklos vadovui vykdyti švietimo stebėseną: naudojantis apibrėžtomis sritimis, temomis ir veiklos rodikliais įsivertinti Mokykloje teikiamo švietimo būklę ir priimti pagrįstus sprendimus, laiduojančius Mokyklos veiklos tobulinimą.

4. Mokyklos vidaus auditas yra organizuojamas kaip nuolatinis, nenutrūkstantis, duomenimis grįstas reflektavimo procesas, įtraukiantis visus Mokyklos bendruomenės narius.

II. MOKYKLOS VIDAUS AUDITO TIKSLAS, UŽDAVINIAI, PRINCIPAI

5. Mokyklos vidaus audito tikslas yra kurti Mokyklą kaip nuolat savo veiklos kokybę įsivertinančią ir tobulėjančią organizaciją.

6. Mokyklos vidaus audito uždaviniai yra:

6.1. rinkti patikimus duomenis apie Mokyklos veiklą;

6.2. išsiaiškinti Mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus;

6.3. susitarti dėl Mokyklos tobulinimo prioritetų;

6.4. aptarti gerosios praktikos pavyzdžius ir juos skleisti.

7. Atliekant Mokyklos vidaus auditą laikomasi objektyvumo, kolegialumo, konfidencialumo principų.

III. MOKYKLOS VIDAUS AUDITO MODELIS

8. Mokyklos vidaus audito modelį sudaro:

8.1. Mokyklos veiklos rodikliai (2 priedas);

8.1.1. Mokyklos veiklos sritys (Mokyklos kultūrą ugdymas ir mokymasis, pasiekimai, pagalba mokiniui, Mokyklos valdymas);

8.1.2. temos, sukonkretinančios kiekvieną Mokyklos veiklos vertinimo sritį;

8.1.3. veiklos rodikliai, atskleidžiantys veiklos sričių ir temų turinį, orientuojantys į siekiamą rezultatą;

8.1.4. veiklos rodiklius apibūdinantys paaiškinimai, skirti rodiklių iliustracijoms kurti.

8.2. Iliustracijos. Tai mokytojų bendruomenės susitarimas dėl savo veiklos kokybės vertinimo. Jos naudojamos konkretiems veiklos rodikliams įvertinti pagal vertinimo lygių skalę remiantis duomenimis. Mokykla kuria antrojo bei ketvirtojo lygio iliustracijas atsižvelgdama į Mokyklos ekonominį, socialinį, kultūrinį kontekstą, veiklos specifiką, tradicijas, Mokykloje veikiančias struktūras ir darbo organizavimo būdą.

8.3. Duomenys. Duomenys renkami sukurtoms iliustracijoms matuoti. Mokykla pasirenka duomenų rinkimo metodus (stebėjimas, diskusijų grupė, interviu, anketa ir kt.), šaltinius, pasirengia duomenų rinkimo instrumentus ir renka duomenis.

8.4. Veiklos privalumai ir trūkumai. Juos Mokykla išskiria surinkusi, apdorojusi ir išanalizavusi duomenis ir jų pagrindu įvertinusi Mokyklos veiklos rodiklius pagal vertinimo lygių skalę.

8.5. Mokyklos veiklos tobulinimo kryptys ir prioritetai. Juos Mokyklos bendruomenė iškelia remdamasi išskirtais Mokyklos veiklos privalumas ir trūkumais.

IV. MOKYKLOS VIDAUS AUDITO ORGANIZAVIMAS

9. Mokyklos vidaus auditas vykdomas nuolat.

10. Mokyklos vidaus auditą inicijuoja Mokyklos vadovas, kuris suburia vidaus audito koordinavimo grupę, sudaro sąlygas vidaus auditui vykdyti, jo rezultatams panaudoti.

11. Mokyklos vidaus auditas vykdomas šiais etapais: pasirengimas, platusis auditas, giluminis auditas, atsiskaitymas ir informavimas.

12. Pasirengimo metu suburiama vidaus audito koordinavimo grupė, kuri planuoja, organizuoja ir koordinuoja visą vidaus audito procesą; prireikus organizuojamas mokytojų bendruomenės mokymas apie vidaus audito modelio taikymą.

13. Platusis auditas atliekamas kasmet, rekomenduotina tuo pačiu metu; plačiojo audito metu:

13.1. kiekvienas mokytojų bendruomenės narys individualiai įvertina Mokyklos veiklą pagal visus Mokyklos veiklos rodiklius, naudodamasis rodiklių paaiškinimais ir remdamasis savo nuomone bei patirtimi pagal vertinimo lygių skalę;

13.2. vidaus audito koordinavimo grupė apdoroja ir išanalizuoja rezultatus ir jais remdamasi nustato Mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus;

13.3. vidaus audito koordinavimo grupė pristato Mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus mokytojų bendruomenei, kuri susitaria, kokią veiklos problemą nagrinėti giluminio audito metu;

13.4. plačiojo audito rezultatai gali būti naudojami Mokyklos informacinės sistemos duomenų bazei; mokytojų bendruomenės narių nuomonių apie Mokyklos veiklos kokybę kaitos analizei;

14. Giluminio audito metu vidaus audito koordinavimo grupė planuoja ir vykdo pasirinktos Mokyklos veiklos problemos įvertinimo darbus:

14.1. inicijuoja ir koordinuoja pasirinktą veiklos problemą nusakančių veiklos rodiklių antrojo ir ketvirtojo lygio iliustracijų kūrimą bei visų mokytojų bendruomenės narių susitarimą dėl jų;

14.2. nustato vertinimo objektus, šaltinius, metodus, priemones ir kt.;

14.3. organizuoja duomenų rinkimą;

14.4. apdoroja ir analizuoja surinktus duomenis;

14.5. mokytojų bendruomenei pateikia duomenų rinkimo rezultatus išskirdama Mokyklos veiklos privalumus ir trūkumus; mokytojų bendruomenė susitaria dėl veiklos tobulinimo prioritetų;

14.6. rengia vidaus audito ataskaitą ir veiklos tobulinimo rekomendacijas.

15. Atsiskaitymas ir informavimas apie Mokyklos vidaus audito rezultatus;

15.1. vidaus audito koordinavimo grupė ir Mokyklos vadovas atsiskaito Mokyklos bendruomenei apie vidaus audito procesą ir rezultatus;

15.2. Mokyklos vadovas informuoja apie vidaus audito rezultatus steigėją, Nacionalinę mokyklų vertinimo agentūrą;

15.3. Mokyklos vadovas vidaus audito rezultatus paskelbia viešai.

16. Vidaus audito rezultatai naudojami sudarant strateginį Mokyklos planą ir metinę Mokyklos veiklos programą, siejami su mokytojų veiklos vertinimu.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Už Mokyklos vidaus audito vykdymą mokama teisės aktų nustatyta tvarka.

18. Vidaus audito metu gauti duomenys yra konfidenciali Mokyklos informacija. Mokykla savo nuožiūra gali vidaus audito duomenis teikti kitiems asmenims ar institucijoms.

______________

Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus

audito tvarkos aprašo

1 priedas

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VEIKLOS KOKYBĖS VERTINIMO LYGIŲ SKALĖ

	4 lygis	3 lygis	2 lygis	1 lygis
Įvertinimas	labai gerai	gerai	patenkinamai	nepatenkinamai
Įvertinimo apibūdinimas	Vyrauja teigiami požymiai, stipriosios savybės	Stipriųjų savybių daugiau nei trūkumų	Yra rimtų trūkumų	Vyrauja trūkumai
Aprašomieji kokybės epitetai	Veiksminga, spartus tobulėjimas, išskirtinė, kryptinga, originali, ypatinga, įspūdinga, savita, puiki, labai paveiki, nepriekaištinga, kūrybiška	Pakankamai kryptinga, tinkama, paveiki, turi savitų bruožų, potenciali, lanksti	Nebloga, vidutiniška, priimtina, nesisteminga, neišskirtinė	Nepakankama, neveiksminga, nevykusi, netinkama, nekonkreti, neperspektyvi, rizikinga
Išvada	Verta paskleisti už mokyklos ribų (regione, šalyje)	Verta paskleisti pačioje mokykloje	Tinkama, bet yra ką tobulinti, verta sustiprinti ir išplėtoti	Būtina imtis radikalių pokyčių, reikalinga skubi pagalba

______________

Bendrojo lavinimo mokyklos vidaus audito

tvarkos aprašo

2 priedas

BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOS VEIKLOS RODIKLIAI

Sritis	Temos		Veiklos rodikliai	Rodiklių paaiškinimai
1. Mokyklos kultūra	1.1. Etosas		1.1.1. Vertybės, elgesio normos, principai	Formalių ir neformalių idealų, normų bei principų derinys, kuris sukuria mokyklos charakterį ar dvasią. Jo ugdomasis poveikis: pozityvumo, stiprumo, nuoseklumo laipsnis.
			1.1.2. Tradicijos ir ritualai	Pasikartojančios mokyklos gyvenimo formos, kurios kuria mokyklos unikalumo, jos veiklos bei siekių tęstinumo ir priklausymo bendruomenei, turinčiai istoriją, jausmą. Tradicijų kūrimas.
			1.1.3. Tapatumo jausmas	Mokinių ir personalo priklausymo mokyklai jausmas. Pasitenkinimo ar didžiavimosi šia priklausomybe lygis. Dėmesys kultūriniams skirtumams, lygių galimybių sudarymas.
			1.1.4. Bendruomenės santykiai	Mokinių tarpusavio, personalo tarpusavio bei mokinių ir personalo santykių pobūdis: geranoriškumo, pagarbos, pasitikėjimo, solidarumo, mandagumo ir kt. lygis. Psichologinė mokyklos atmosfera. Saugumo ir ramybės lygis. Bendruomeniškumas: sutelktumas, sutarimas, nusiteikimas siekti bendrų tikslų, veiklos krypties bendrumas.
			1.1.5. Mokyklos atvirumas ir svetingumas	Tėvų ir kitų mokyklos bendruomenės narių priėmimo ir santykių su jais kultūra. Atvirumas dialogui.
			1.1.6. Klasių mikroklimatas	Mokinių santykiai ir savijauta klasėse. Klasės mikroklimato palankumas mokymuisi.
	1.2. Pažangos siekiai		1.2.1. Asmenybės raidos lūkesčiai	Asmenybės, socialinio ir moralinio ugdymo tikslai ir vizijos bendrumas. Tikėjimo kiekvieno mokinio asmeninio tobulėjimo galimybe lygis. Asmenybės ugdymo strategijų visuotinumas: integravimas į dalykus, papildomąjį ugdymą ir visą mokyklos gyvenimą.
			1.2.2. Mokymosi pasiekimų lūkesčiai	Pasiekimų lūkesčių lygis. Minimalaus patenkinamo (bazinio) pasiekimų lygio visiems mokiniams siekimas. Kiekvieno mokinio skatinimas siekti aukščiausio jam įmanomo lygio.
			1.2.3. Mokyklos kaip organizacijos pažangos siekis	Mokyklos tobulėjimo siekiai. Besimokančios organizacijos bruožai.
	1.3. Tvarka		1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės	Mokyklos veiklos ritmingumas, pastovumas, stabilumas. Mokytojų ir mokinių drausmingumas ir susitarimų laikymasis. Tvarką ir drausmę palaikančių reikalavimų aiškumas ir apibrėžtumas. Taisyklių ir kitų reikalavimų visuotinumas, teisingumas, priimtinumas.
			1.3.2. Pageidaujamo elgesio skatinimas	Palankaus emocinio klimato mokytis kūrimas. Skatinimų sistema ir politika mokykloje. Skatinimų ir bausmių dažnumo santykis. Reagavimo, pažeidus mokyklos gyvenimo normas, pastovumas. Sankcijų apibrėžtumas, susitarimo dėl jų lygis.
			1.3.3. Aplinkos jaukumas	Aplinkos tinkamumas mokytis, bendrauti ar ilsėtis (kabinetai, biblioteka ir skaitykla, valgykla, kitos bendrosios erdvės). Šilumos suteikiančių elementų ir švaros bei tvarkos derinys, estetiškumas.
	1.4. Mokyklos ryšiai		1.4.1. Mokyklos vaidmuo vietos bendruomenėje	Mokyklos funkcijos, reikšmė, svarba ir statusas bendruomenėje
			1.4.2. Partnerystė su kitomis institucijomis	Bendravimas ir bendradarbiavimas su socialiniais partneriais: kitomis mokyklomis, švietimo ir kultūros centrais, policija, sąjungomis ir draugijomis, bažnyčia ir kt. Partnerystė su užsienio institucijomis, mokinių ir mokytojų dalyvavimas tarptautinėse mainų programose.
			1.4.3. Mokyklos įvaizdis ir viešieji ryšiai	Visuomenės žinios apie mokyklą ir požiūris į ją. Mokyklos įvaizdžio kūrimas: informavimo apie mokyklos veiklą kultūra.
2. Ugdymas ir mokymasis	2.1. Bendrasis ugdymo organizavimas		2.1.1. Ugdymo programos	Bendrųjų programų ir mokytojų teminių planų dermė. Turinio (žinių, ugdomų gebėjimų ir nuostatų) aktualumas, modernumas ir priimtinumas mokiniams. Turinio apimtis, dalių subalansavimas; vidinis integralumas, nuoseklumas ir logiškumas. Sudėtingumo lygis ir tinkamumas mokymosi pažangai.
			2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai	Bendrojo ugdymo plano ir mokyklos ugdymo plano santykis. Tvarkaraščių patogumas mokiniams. Individualūs mokinių planai.
			2.1.3. Dalykų ryšiai ir integracija	Susijusių dalykų programos, jų suderinimas laiko, turinio, apimties atžvilgiu. Integruotos pamokos, projektai, renginiai.
			2.1.4. Pasirenkamosios programos	Pasirenkamųjų programų pasiūlos ir paklausos atitiktis
			2.1.5. Neformalusis vaikų švietimas (papildomasis ugdymas)	Papildomojo ugdymo programų pasiūlos ir paklausos atitiktis
	2.2. Pamokos organizavimas		2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas	Metų, temos, ciklo, savaitės, pamokos planavimas, laiko pajautimas ir valdymas bei jo racionalus panaudojimas atsižvelgiant į mokinių išmokimą. Mokymosi uždavinių kėlimas ir formulavimas.
			2.2.2. Pamokos struktūros kokybė	Uždavinių apibrėžtumas. Pamokos uždavinių ir bendrųjų bei tarpinių dalyko/ugdymo tikslų santykis. Pamokos struktūros logiškumas, pagrįstumas. Uždavinių, turinio, metodų ir mokymo priemonių dermė.
			2.2.3. Klasės valdymas	Mokinių darbo organizavimas. Darbingo klimato sukūrimas ir dėmesio palaikymas. Pamokos laiko panaudojimo racionalumas ir veiksmingumas. Destruktyvaus elgesio, konfliktų ir kitų problemų sprendimas.
	2.3. Mokymo kokybė		2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai	Dėmesys mokymosi poreikiams ir stiliams. Ugdomosios veiklos formų (strategijų, būdų, metodų, užduočių) tinkamumas mokymosi motyvacijai ir mokinių aktyvumui palaikyti. Individualaus, grupinio ir visos klasės mokymo(si) derinimas.
			2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys	Ugdymo turinio aktualizavimas, susiejimas su mokinių patirtimi, interesais, praktiniais poreikiais. Žinių praktinis taikymas
			2.3.3. Mokytojo ir mokinio dialogas	Mokinių informavimas apie pamokos paskirtį ar uždavinius. Mokytojo(-os) aiškinimo, demonstravimo ir nurodymų suprantamumas. Padedantis mokytis ir kuriantis pasitikėjimą kalbėjimasis ir diskutavimas. Veiksmingas pagyrimų naudojimas.
			2.3.4. Išmokimo stebėjimas	Tinkamas patikrinimo, kiek mokiniai suprato ar ką išmoko, dažnumas. Kiekvieno mokinio matymas. Grįžimas prie nesuprastų ar neišmoktų dalykų. Klaidų taisymas. Išmokimo tikrinimo formų veiksmingumas ir priimtinumas jų sukeliamos įtampos požiūriu.
			2.3.5. Namų darbai	Namų darbų tikslingumas ir ryšys su darbu klasėje. Namų darbų apimtys.
	2.4. Mokymosi kokybė		2.4.1. Mokymosi motyvacija	Mokinių noro mokytis, aktyvumo ir pasitikėjimo savo jėgomis lygis. Atsakomybė už savo mokymąsi: lankomumas, namų darbų atlikimas. Mokinių įsitraukimo per pamoką lygis.
			2.4.2. Mokėjimas mokytis	Gebėjimas savarankiškai atlikti užduotis: pasirinkti atlikimo būdą, susirasti reikiamą informaciją ir ją tinkamai naudoti. Gebėjimas vertinti savo mokymąsi. Savo mokymosi sunkumų, problemų suvokimas ir gebėjimas jas spręsti.
			2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant	Mokinių gebėjimas ir noras dirbti bendradarbiaujant įvairiomis aplinkybėmis įvairios sudėties ir dydžio grupėse. Mokinių savitarpio pagalba mokantis.
	2.5. Mokymo ir mokymosi diferencijavimas		2.5.1. Mokymosi poreikių nustatymas	Mokymosi poreikių ir kliūčių vertinimo sistemingumas ir tikslumas
	2.5. Mokymo ir mokymosi diferencijavimas		2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas	Veiklos, turinio ir mokymosi tempo parinkimas atskiriems mokiniams bei jų grupėms pagal poreikius ir gebėjimus
	2.6. Vertinimas ugdant	2.6.1. Vertinimas kaip pažinimas		Mokymo ir mokymosi proceso vertinimu grįstas jo pažinimas. Vertinimo metu surinktos informacijos naudojimas ugdymui planuoti ir koreguoti.
		2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas		Vertinamosios informacijos, skirtos mokiniui, pastovumas, aiškumas, naudingumas. Pagyrimų ir paskatinimų bei kritikos dažnumo santykis. Žodinio (aprašomojo, paaiškinamojo) vertinimo ir vertinimo balais dažnumo santykis. Mokymosi vertinimo sistemos (kriterijų, organizavimo) aiškumas ir pagrįstumas.
		2.6.3. Vertinimas kaip informavimas		Tėvų (globėjų) informavimo apie vaikų sėkmę mokantis dažnumas ir kokybė. Informavimo procedūrų apibrėžtumas. Informavimo tikslai.

Sritis	Temos	Veiklos rodikliai	Rodiklių paaiškinimai
3. Pasiekimai	3.1. Pažanga	3.1.1. Atskirų mokinių pažanga	Kiekvieno mokinio daroma pažanga, palyginti su ankstesniais akademiniais įvairių sričių pasiekimais. Pažangos tempas. Asmenybės ir socialinės raidos pažanga: vertybių, nuostatų, gebėjimų ir kt. kaita.
	3.1. Pažanga	3.1.2. Mokyklos pažanga	Mokyklos indėlio į visų tam tikros klasės mokinių pasiekimus, palyginti su pradiniu lygiu arba panašios socialinės-kultūrinės aplinkos mokyklomis, kaita.
	3.2. Mokymosi pasiekimai	3.2.1. Akademiniai pasiekimai	Mokymosi rezultatai, jų tolygumo ir visuotinumo laipsnis. Pasiekimų lygis pagal standartus. Egzaminų rezultatai. Lyginamųjų mokinių pasiekimų testų rezultatai.
		3.2.2. Kiti pasiekimai	Dalyvavimas visuomeninėje veikloje. Mokinių pilietinis aktyvumas: dalyvavimas visuomeninėse ar savivaldos organizacijose, pilietinėse akcijose, socialinėje gailestingumo ir panašioje veikloje. Sportiniai pasiekimai. Kūrybiniai pasiekimai. Dalyvavimas ir pasiekimai olimpiadose, konkursuose, projektuose.
		3.2.3. Tolesnio mokymosi sėkmė	Perėjusių į kitas mokyklas mokymosi sėkmingumas. Mokymosi tęsimo lygis baigus programą.

Sritis	Temos	Veiklos rodikliai	Rodiklių paaiškinimai
4. Pagalba mokiniui	4.1. Rūpinimasis mokiniais	4.1.1. Bendroji rūpinimosi mokiniais politika	Mokyklos susitarimai dėl pagalbos mokiniams ir jų apsaugos nuo prievartos, nusikalstamumo, žalingų įpročių ir jų laikymasis. Personalo pasidalijimas rūpinimosi pareigomis ir savo atsakomybės suvokimas. Pagalbos priemonių dermė ir jų tikslingumas.
	4.1. Rūpinimasis mokiniais	4.1.2. Mokinių asmenybės ir socialinė raida	Mokinių saugumo, savigarbos, pasitikėjimo savimi, savarankiškumo ir gebėjimo gyventi su kitais lygis. Mokinių daroma pažanga šiose srityse.
	4.2. Pedagoginė, psichologinė ir socialinė pagalba	4.2.1. Pagalba mokantis	Mokymosi palaikymas: konsultavimas, pagalba ilgesnį laiką nelankiusiems mokyklos, mokymosi sunkumų, elgesio sutrikimų turintiems mokiniams; mokymosi motyvacijos koregavimas.
		4.2.2. Psichologinė pagalba	Dėmesys mokinių psichologinėms problemoms ir jų sprendimas. Psichologinės pagalbos paklausos ir pasiūlos atitiktis. Lankstumas organizuojant psichologinę pagalbą.
		4.2.3. Socialinė pagalba	Mokyklos informuotumo apie mokinių socialines problemas lygis. Socialinės pagalbos organizavimas mokykloje.
	4.3. Specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas	4.3.1. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas	Mokyklos pasirengimas specialiųjų poreikių mokinių integracijai. Mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimas. Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymo veiksmingumas. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymo organizavimo veiksmingumas. Specialiųjų poreikių mokinių mokytojams ir tėvams teikiama specialistų pagalba.
	4.3. Specialiųjų mokymosi poreikių tenkinimas	4.3.2. Gabių vaikų ugdymas	Dėmesys ypač gabių vaikų mokymosi poreikiams ir jų ugdymo organizavimas
	4.4. Pagalba planuojant karjerą	4.4.1. Pagalba renkantis mokymosi kryptį	Mokinių informavimo apie individualaus dalykų pasirinkimo galimybes ir pasekmes kokybė. Individualus konsultavimas ir pagalba renkantis mokymosi kryptį.
		4.4.2. Pagalba renkantis mokyklą	Mokinių informavimas apie tolesnio mokymosi galimybes
		4.4.3. Profesinis švietimas	Informavimas apie profesijas, jų paklausą ir specialybės įgijimo galimybes. Individualus profesinis ir karjeros planavimo konsultavimas.
	4.5. Tėvų pedagoginis švietimas	4.5.1. Tėvų pagalba mokantis	Mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas padedant vaikams mokytis
	4.5. Tėvų pedagoginis švietimas	4.5.2. Tėvų švietimo politika	Mokyklos organizuojamas tėvų pedagoginis, psichologinis ir kitoks švietimas, skirtas padėti mokiniams

Sritis	Temos	Veiklos rodikliai	Rodiklių paaiškinimai
5. Mokyklos strateginis valdymas	5.1. Mokyklos strategija	5.1.1. Mokyklos vizija, misija ir tikslai	Vizijos, misijos, tikslų kūrimo būdai. Jų visuotinumo ir priimtinumo mokyklos bendruomenei laipsnis.
		5.1.2. Planavimo procedūros	Mokyklos bendruomenės dalyvavimas planuojant mokyklos veiklą. Mokytojų bendradarbiavimas.
		5.1.3. Planų kokybė ir dermė	Įsivertinimo ir vertinimo išvadų naudojimas pagrindžiant strateginį planą. Strateginio ir metinio plano dermė. Planų sąsajos su regiono ir šalies strateginiais prioritetais. Ryšys su ankstesniųjų metų planų įgyvendinimo rezultatais.
		5.1.4. Plano įgyvendinimas ir jo poveikis	Plano įgyvendinimo lygis ir įtaka mokyklos bendruomenės sutelktumui bei mokyklos raidai
	5.2. Mokyklos įsivertinimas (vidaus auditas)	5.2.1. Įsivertinimo procesas	Mokytojų bendruomenės dalyvavimo vertinant mokyklos veiklą lygis. Personalo santykiai vertinimo metu. Vertinimo proceso sukelti santykių, sutelktumo, susikalbėjimo, požiūrio į darbą pokyčiai.
	5.2. Mokyklos įsivertinimas (vidaus auditas)	5.2.2. Įsivertinimo rezultatų naudojimas	Įsivertinimo ir kitų mokyklos vertinimo išvadų analizavimas ir naudojimas planuojant bei tobulinant mokyklos veiklą
	5.3. Vadovavimo stilius	5.3.1. Valdymo demokratiškumas	Sprendimų priėmimo būdai ir kultūra. Mokyklos savivalda. Tėvų įtraukimas į mokyklos valdymą ir veiklą. Vietos bendruomenės vaidmuo mokyklos savivaldoje. Mokinių savivalda. Informacijos sklaidos kultūra.
	5.3. Vadovavimo stilius	5.3.2. Lyderystė mokykloje	Iniciatyvos ir atsakomybės pasiskirstymas mokykloje. Lyderių skaičius ir sąlygos jiems augti. Vidurinės grandies vadovų aktyvumas ir vaidmuo mokykloje.
	5.4. Personalo valdymas	5.4.1. Personalo komplektavimas	Mokyklos personalo skaičiaus, išsilavinimo ir kvalifikacijos pakankamumas. Trūkstamų darbuotojų paieškos politika ir įdarbinimo principai.
		5.4.2. Dėmesys personalui	Pagarba personalui, skatinimas ir sąlygų sudarymas tobulinant kvalifikaciją. Personalo patirties panaudojimas. Pradedančiųjų dirbti globa ir mokymas.
		5.4.3. Personalo darbo organizavimas	Komandinio darbo skatinimas ir komandų darbo tikslingumas. Pareigų ir darbo krūvių paskirstymas. Aptarnaujančiojo personalo veiklos veiksmingumas.
	5.5. Materialinių išteklių valdymas	5.5.1. Lėšų vadyba	Biudžetinių ir nebiudžetinių lėšų panaudojimas, nebiudžetinių (fondų, projektų ir pan.) lėšų pritraukimas.
		5.5.2. Turto vadyba	Materialinių išteklių kiekis, tinkamumas, pritaikymas, atnaujinimas ir turtinimas, jų prieinamumas ir naudojimo veiksmingumas. Informacijos šaltinių įvairovė, jų prieinamumas ir panaudojimas.
		5.5.3. Patalpų naudoj imas	Racionalus mokyklos ploto, vidinių ir išorinių erdvių, patalpų pritaikymas ir naudojimas ugdymo procesui.

______________