LIETUVOS RESPUBLIKOS

UŽSIENIO INVESTICIJŲ LIETUVOS RESPUBLIKOJE

Į S T A T Y M A S

I. Bendrieji nuostatai

1 straipsnis. Įstatymo tikslas

Įstatymo tikslas – sudaryti palankias sąlygas užsienio kapitalui investuoti Lietuvos Respublikoje ir nustatyti investavimo tvarką.

2 straipsnis. Užsienio investicija

Užsienio investicija – tai užsienio investitoriaus piniginis, materialinis indėlis į veiklos sritis Lietuvos Respublikoje, teisių į intelektualinę ar pramoninę nuosavybę perdavimas Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims.

3 straipsnis. Užsienio investitorius

Užsienio investitoriais laikomi kitų valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys, investuojantys indėlius Lietuvos Respublikoje.

4 straipsnis. Užsienio investicijų formos

Lietuvos Respublikoje galimos šios investicijų formos: dalis bendroje įmonėje, užsienio kapitalo įmonė, Lietuvos Respublikos įmonių akcijų ir kitų vertybinių formų įsigijimas.

5 straipsnis. Užsienio investicijų sritys

Užsienio investicijos leidžiamos visose veiklos srityse, išskyrus tas, kurias draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.

6 straipsnis. Garantijos užsienio investicijoms

Užsienio investicijas, investitorių pajamas, teises ir teisėtus interesus Lietuvos Respublikoje saugo Lietuvos valstybė.

Užsienio investicijas kaip nors diskriminuoti yra draudžiama.

Ginčus dėl užsienio investitorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nagrinėja Lietuvos Respublikos teismai. Užsienio investitoriai taip pat turi teisę kreiptis į užsienio šalių ar tarptautinius ginčus nagrinėjimo organus.

Užsienio investicijoms taikomos garantijos, nustatytos tarptautinėse sutartyse, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, bei šiame įstatyme numatytos lengvatos.

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymų ir tarptautinių sutarčių nuostatų taikymas užsienio investicijoms

Užsienio investitorių komercinei-ūkinei veiklai taikomi reikalavimai, nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymų Lietuvos ūkio subjektams, išskyrus šiame įstatyme numatytas specialias jų veiklos taisykles ir tarptautinių sutarčių, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nuostatas.

Jeigu tarptautinėje sutartyje, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, numatytos taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, išskyrus Lietuvos Respublikos padarytas išlygas.

II. Užsienio kapitalo investavimo tvarka

8 straipsnis. Leidimas užsienio investicijai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas organas, gavęs paraišką užsienio investicijai, ne vėliau kaip per 30 dienų priima sprendimą. Jeigu sprendimas teigiamas, užsienio investicijai išduodamas leidimas. Šio leidimo pagrindu steigiamą naują įmonę įregistruoja Ekonomikos ministerija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus savo įgalioto organo neigiamą sprendimą, apie tai pranešama pareiškėjui ir nurodomi Lietuvos Respublikos įstatymais bei kitais norminiais aktais pagrįsti motyvai. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į pateiktas pastabas, turi teisę pateikti pakartotinę paraišką užsienio investicijai.

9 straipsnis. Investicijos pradžia

Leidimas užsienio investicijai turi būti pradėtas realizuoti ne vėliau kaip per 12 mėnesių. Jei per šį laikotarpį investavimas nepradedamas, leidimas anuliuojamas.

10 straipsnis. Užsienio investicijų formų ir ūkinės veiklos srities pakeitimas

Keičiant užsienio investicijos formas ar pradedant gautas naują, įstatuose nenumatytą veiklą, turi būti keičiami įmonės įstatai. Nauji įstatai įregistruojami įstatymų nustatyta tvarka.

11 straipsnis. Bendros įmonės ir užsienio kapitalo įmonės veiklos trukmė

Bendros įmonės ar užsienio kapitalo įmonės veiklos trukmė neribojama.

Bendros įmonės ar užsienio kapitalo įmonės veikla gali būti sustabdyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, jeigu ši veikla:

1) neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

2) neatitinka ekologinių reikalavimų;

3) neatitinka įmonės įstatų.

III. Bendros įmonės

12 straipsnis. Bendra įmonė, jos steigimas

Bendra įmone laikomas Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, kurio įstatinio kapitalo dalis priklauso užsienio investitoriui (investitoriams).

Bendra įmonė steigiama sutarties pagrindu.

Bendros įmonės sutartis ir įstatai yra dokumentai, nustatantys bendros įmonės, kaip Lietuvos Respublikos ūkio subjekto, veikimo pagrindus.

13 straipsnis. Bendros įmonės steigimo sutarties subjektai

Bendros įmonės steigimo sutartis sudaroma tarp Lietuvos Respublikos juridinio ar fizinio asmens (asmenų) ir užsienio investitoriaus (investitorių), toliau vadinamų steigėjais.

14 straipsnis. Bendros įmonės steigimo sutarties turinys

Bendros įmonės steigimo sutartyje nurodoma:

14.1. Įmonės rūšis;

14.2. Steigiančių įmonę juridinių asmenų pavadinimai, pagrindinė veiklos vieta, juridinis adresas; fizinių asmenų - pavardė, vardas, pilietybė, pagrindinė gyvenamoji vieta;

14.3. Steigiamos įmonės veiklos sritis ir pobūdis;

14.4. Bendros įmonės įstatinio kapitalo dydis ir šalių dalys jame, steigėjų įsipareigojimai formuojant įstatinį kapitalą, investavimo terminai ir tvarka;

14.5. Įstatinio kapitalo dydžio keitimo tvarka;

14.6. Pelno ir nuostolių paskirstymo tarp steigėjų tvarka;

14.7. Pramoninės nuosavybės ir teisių į ją perdavimo kitiems subjektams, jos komercinio naudojimo bei gynimo tvarka;

14.8. Sutarties galiojimo trukmė;

14.9. Įmonės veiklos nutraukimo bei likvidavimo pagrindai ir tvarka;

14.10. Ginčų sprendimo tvarka;

14.11. Atsakomybė už sutarties pažeidimus.

Steigėjai sutartyje gali numatyti ir kitas sąlygas, neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos įstatymams.

15 straipsnis. Bendrų įmonių rūšys

Bendros įmonės rūšis nustatoma šalių susitarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių įstatymu.

Steigti valstybinę akcinę įmonę, kurioje užsienio investitoriai turėtų daugiau kaip 49 procentus akcijų pagal jų nominalią vertę, draudžiama. Šiuo atveju tegali būti steigiama akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė.

Jeigu užsienio investitoriai įsigyja daugiau kaip 49 procentus valstybinės akcinės įmonės akcijų pagal jų nominalią vertę, tai tokia įmonė turi būti reorganizuota į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę.

Šio straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nurodytais atvejais įsteigtose akcinėse bendrovėse (uždarosiose akcinėse bendrovėse) netaikomos Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 2 sakinyje ir 4 straipsnio antrosios dalies 2 sakinyje nurodytos taisyklės.

16 straipsnis. Bendros įmonės įstatai

Bendros įmonės įstatai sudaromi pagal pasirinktos įmonės rūšies įstatymą.

17 straipsnis. Bendros įmonės įstatinio kapitalo dalies perdavimas

Bendros įmonės steigėjai turi teisę perduoti kitiems asmenims savo dalį bendroje įmonėje, jeigu tam neprieštarauja kiti steigėjai.

Jeigu užsienio partneris visą ar dalį savo įstatinio kapitalo parduoda, kiti įmonės steigėjai turi pirmumo teisę tai įsigyti.

Sąlygos, kuriomis steigėjai parduoda trečiajai šaliai savo dalį, neturi būti palankesnės už pardavimo kitiems bendros įmonės steigėjams sąlygas.

IV. Užsienio kapitalo įmonės

18 straipsnis. Užsienio kapitalo įmonė, jos steigimas

Užsienio kapitalo įmone laikomas Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, kurio įstatinis kapitalas priklauso užsienio investitoriui (investitoriams).

Lietuvos Respublikoje steigiami užsienio įmonių filialai turi užsienio kapitalo įmonių statusą nuo jų įregistravimo Lietuvos Respublikoje.

Užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovybės nėra užsienio kapitalo įmonės ir neturi juridinio asmens statuso. Jos steigiamos ir veikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Užsienio kapitalo įmonės įstatai

Užsienio kapitalo įmonės įstatai rengiami pagal pasirinktos įmonės rūšies įstatymą.

V. Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių veiklos tvarka

20 straipsnis. Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių veiklos principai

Bendros įmonės ir užsienio kapitalo įmonės savarankiškai vykdo savo ūkinę, komercinę ir finansinę veiklą.

21 straipsnis. Užsienio investitorių teisė naudotis žemės sklypu bei kitu nekilnojamuoju turtu

Žemės nuomos laikas bendros įmonės ar užsienio kapitalo įmonės veiklai nustatomas 25 metams su pirmumo teise nuomos laikui pratęsti. Mokesčius už naudojimąsi žemės sklypu įmonė moka įstatymų nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių draudimas

Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių turtas turi būti apdraustas Lietuvos Respublikos draudimo įstaigose nepriklausomai nuo to, ar jis apdraustas kitur.

23 straipsnis. Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių finansinių operacijų atlikimo tvarka

Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių finansinės operacijos atliekamos per bankus, įregistruotus Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse.

24 straipsnis. Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių atskaitomybė

Bendroms įmonėms ir užsienio kapitalo įmonėms taikoma buhalterinė ir statistinė atskaitomybė, numatyta Lietuvos Respublikos apskaitos įstatyme. Buhalterinės atskaitomybės taikymo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

25 straipsnis. Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių santykiai su finansų ir kontrolės organais

Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių veiklos atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymams ir šių įmonių įstatams kontroliuoja Lietuvos Respublikos finansų ir kiti valstybinės kontrolės organai.

Lietuvos Respublikos finansų ar kitiems valstybiniams organams pareikalavus, šios įmonės, laikydamosi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytų taisyklių, privalo pateikti kontrolei reikalingą informaciją apie savo veiklą.

Kontroliuojantis organas privalo užtikrinti kontroliuojamų įmonių komercines paslaptis.

Tikrinimo metu neradęs bendrų įmonių ar užsienio kapitalo įmonių veikloje Lietuvos Respublikos įstatymų ir šių įmonių įstatų pažeidimų, kontroliuojantis organas privalo atlyginti įmonei dėl jos komercinės-ūkinės veiklos sustabdymo atsiradusius nuostolius.

26 straipsnis. Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių vidaus tvarkos reguliavimo pagrindai

Bendrose įmonėse ir uždrausto kapitalo įmonėse darbo sąlygos, nustatytos kolektyvinėse ar samdos sutartyse, neturi būti blogesnės už Lietuvos Respublikos įstatymų numatytas sąlygas.

VI. Lietuvos Respublikos įmonių akcijų įsigijimas

27 straipsnis. Užsienio investitorių teisė įsigyti Lietuvos Respublikos įmonių akcijų

Užsienio investitoriai turi teisę įsigyti Lietuvos Respublikos įmonių akcijų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Užsienio investitoriai gali turėti tik vardines akcija. Perleidžiamos akcijos perrašomos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato Lietuvos Respublikos įmonių akcijų pardavimo užsienio investitoriams kvotas.

Akcinei bendrovei, kurioje kontrolinį akcijų paketą (51 procentą) turi užsienio juridiniai ar fiziniai asmenys taikomas bendros įmonės statusas.

VII. Mokesčiai ir mokesčių lengvatos

28 straipsnis. Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių apmokestinimas

Bendrų įmonių ir užsienio kapitalo įmonių apmokestinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai.

Konvertuojama valiuta gautos įmonių įplaukos ir išlaidos perskaičiuojamos rubliais (litais) pagal komercinį kursą ir apskaičiuojamas pelnas.

Nustatyto dydžio pelno mokestis mokamas rubliais (litais) ir konvertuojama valiuta proporcingai įmonės įplaukoms rubliais (litais) ir konvertuojama valiuta.

29 straipsnis.Mokesčių lengvatos ir tarifai

Bendros įmonės, kurių įstatiniame kapitale užsienio investicijos sudaro nuo 25 iki 75 procentų imtinai ir kurių visos įplaukos gaunamos tik už realizuotą savo gamybos produkciją, trejus metus nuo pelno gavimo dienos atleidžiamos nuo pelno mokesčio. Kokia produkcija laikytina savos gamybos, nustatoma pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintą instrukciją (metodiką). Praėjus nurodytam laikotarpiui, tokios įmonės moka 20 procentų pelno mokestį.

Bendros įmonės, kurių įstatiniame kapitale užsienio investicijos sudaro nuo 10 iki 25 arba nuo 75 iki 90 procentų ir kurių visos įplaukos gaunamos tik už realizuotą savo gamybos produkciją, vienerius metus nuo pelno gavimo dienos atleidžiamos nuo pelno mokesčio. Praėjus nurodytam laikotarpiui, tokios įmonės moka 25 procentų pelno mokestį.

Kai likviduojama bendra įmonė atleidimo nuo mokesčių mokėjimo laikotarpiu arba per 3 metus pasibaigus atleidimo nuo mokesčių mokėjimo terminui, ji privalo sumokėti pelno mokestį už tą laikotarpį , per kurį buvo atleista nuo mokesčių.

Bendros įmonės, kurių įstatiniame kapitale užsienio investicijos sudaro nuo 10 iki 90 procentų imtinai ir kurių įplaukos gaunamos už realizuotą savo gamybos produkciją, sudaro nuo 50 iki 100 procentų, moka 30 procentų pelno mokestį.

Kitos bendros įmonės bei užsienio kapitalo įmonės moka 35 procentų pelno mokestį.

Užsienio investitorių Lietuvoje gauti dividendai nuo mokesčio atleidžiami.

Aukščiausiosios Tarybos sprendimu gali būti taikomos ir kitos mokesčių lengvatos.

30 straipsnis. Atsakomybė už mokesčių tvarkos pažeidimus

Bendros įmonės ir užsienio kapitalo įmonės už mokesčių tvarkos pažeidimus atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

31 straipsnis. Pajamų, gautų iš užsienio investicijų, išvežimas

Užsienio investitorių, mokančių pelno mokestį, teisėtai gautos pajamos į užsienį išvežamos be mokesčių . Atleisti nuo pelno mokesčių investitoriai moka 5 procentų, skaičiuojant nuo išvežamo pelno , mokestį.

Užsienio investitoriai gali savo pajamas ar jų dalį išvežti savos gamybos produkcijos ar vidaus rinkoje nupirktų prekių bei paslaugų forma.

Vidaus rinkoje nupirktas prekes ir paslaugas galima išvežti Lietuvos Respublikos eksporto-importo operacijoms nustatyta tvarka.

VIII. Muitų lengvatos

32 straipsnis. Muitų lengvatos

Užsienio investitorių materialinis indėlis į įstatinį kapitalą jo formavimo laikotarpiu įvežamas be muitų mokesčių.

Sprendimus dėl įvežamų žaliavų ir produkcijos bei išvežamos produkcijos muitų lengvatų priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                                                                                               V. LANDSBERGIS

Vilnius, 1990 m. gruodžio 29 d.

Nr. I-905