VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VIRŠININKO
Į S A K Y M A S
DĖL ORO TARŠOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ DYZELINIŲ VARIKLIŲ IŠMETAMOSIOMIS DUJOMIS RIBOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2005 m. gegužės 5 d. Nr. 2B-140
Vilnius
Vadovaudamasis 2001 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 44 „Dėl transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo“ 3.1 punktu (Žin., 2001, Nr. 7-194) bei įgyvendindamas 1972 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos direktyvą 72/306/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą transporto priemonių dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, suderinimo,
1. Tvirtinu Oro taršos transporto priemonių dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis ribojimo taisykles (pridedama).
2. Technikos skyriui įsakymą paskelbti „Valstybės žiniose“ ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos tinklalapyje.
PATVIRTINTA
Valstybinės kelių transporto inspekcijos
prie Susisiekimo ministerijos viršininko
2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 2B-140
ORO TARŠOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ DYZELINIŲ VARIKLIŲ IŠMETAMOSIOMIS DUJOMIS RIBOJIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Oro taršos transporto priemonių dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis ribojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus transporto priemonių dyzelinių variklių Europos Bendrijos (toliau – EB) tipo patvirtinimui gauti ir išmetamųjų teršalų ribines vertes naujiems varikliams, siekiant sumažinti aplinkos oro taršą ir leisti tiekti į rinką tik tokius variklius, kurie atitinka šiose Taisyklėse nustatytus reikalavimus.
2. Taisyklės parengtos įgyvendinant 1972 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos direktyvą 72/306/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą transporto priemonių dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, suderinimo, 1989 m. liepos 17 d. Komisijos direktyvą 89/491/EEB, derinančią su technikos pažanga Tarybos direktyvas 70/157/EEB, 70/220/EEB, 72/245/EEB, 72/306/EEB, 80/1268/EEB ir 80/1269/EEB dėl motorinių transporto priemonių, 1997 m. balandžio 18 d. Komisijos direktyvą 97/20/EB, derinančią su technikos pažanga Tarybos direktyvą 72/306/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą transporto priemonių dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, suderinimo bei 2005 m. kovo 7 d. Komisijos direktyvą 2005/21/EB, derinančią su technikos pažanga Tarybos direktyvą 72/306/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą transporto priemonių dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, suderinimo.
II. APIBRĖŽIMAI
3. Šiose Taisyklėse vartojami apibrėžimai:
3.2. dūmų matuoklis – prietaisas, skirtas nuolat matuoti transporto priemonių išmetamųjų dujų šviesos absorbcijos koeficientus;
3.3. informacinis aplankas – visas aplankas (byla), kuriame yra duomenys, brėžiniai, nuotraukos ir kt., kurį techninei tarnybai (laboratorijai) arba įgaliotai institucijai pateikia pareiškėjas;
3.4. informacinis dokumentas – šių Taisyklių 1 priede pateiktas dokumentas, kuriame nurodyta, kokią informaciją turi pateikti pareiškėjas;
3.5. informacinis paketas – informacinis aplankas su bandymo protokolais ar kitais dokumentais, kuriuos įgaliota institucija ar techninė tarnyba (laboratorija) prideda prie informacinio aplanko;
3.7. įgaliota institucija – Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija);
3.8. šaltojo paleidimo įtaisas – įtaisas, kuriam veikiant laikinai didinamas varikliui tiekiamų degalų kiekis, skirtas lengvinti variklio paleidimą;
3.9. techninė tarnyba (laboratorija) – juridinis asmuo, įgaliotos institucijos pripažintas kaip bandymų laboratorija ir jos vardu atliekantis konkrečius bandymus ar tyrimus, siekiant įvertinti transporto priemonių ir (arba) jų sudėtinių dalių technines charakteristikas bei parametrus. Techninės tarnybos (laboratorijos) turi atitikti standarto LST EN ISO/IEC 17025:2000 reikalavimus ir turėti tai patvirtinantį dokumentą;
3.10. transporto priemonė – bet kokia transporto priemonė su dyzeliniu varikliu, kurios maksimalus konstrukcinis greitis yra ne mažesnis nei 25 km/h, išskyrus bėgiais riedančias transporto priemones, žemės ūkio bei miško traktorius ir visas mobiliąsias mašinas, skirtas naudoti keliuose, su kėbulu ar be kėbulo, ne mažiau kaip su keturiais ratais.
III. EB TIPO PATVIRTINIMO PARAIŠKA
4. Paraišką gauti transporto priemonės EB tipo patvirtinimą dėl oro taršos dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis (toliau – paraiška) Inspekcijai pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotas atstovas. Kartu su paraiška pridedamas informacinis aplankas.
5. Variklį ir įrangą, kurių tipo charakteristikas gamintojas nurodo užpildęs informacinį dokumentą, pateikia techninei tarnybai (laboratorijai), atliekančiai šių Taisyklių 2 priede nurodytus EB tipo patvirtinimo bandymus. Tačiau jei gamintojas reikalauja ir su tuo sutinka patvirtinimo bandymus atliekanti techninė tarnyba (laboratorija), bandymas gali būti daromas su transporto priemone, atitinkančia tvirtinamą transporto priemonės tipą.
IV. EB TIPO PATVIRTINIMO SUTEIKIMAS
6. Inspekcija, gavusi paraišką, EB tipo patvirtinimą suteikia visiems dyzelinių variklių tipams, atitinkantiems informaciniame dokumente nurodytą informaciją. Suteikus EB tipo patvirtinimą, gamintojui arba jo įgaliotam atstovui išduodamas EB tipo patvirtinimo sertifikatas, kurio forma ir turinys atitinka šių Taisyklių 3 priedą.
7. Inspekcija užpildo visus reikalingus EB tipo patvirtinimo sertifikato skirsnius kiekvienam dyzelinio variklio tipui ir sudaro arba patikrina gamintojo arba jo įgalioto atstovo informacinio paketo turinį.
8. Jeigu dyzelinis variklis, kurio tipą prašoma patvirtinti, veikia arba tam tikros jo savybės gaunamos tik kartu su kitomis judančių mechanizmų dalimis, ir dėl šios priežasties gali būti patikrinta atitiktis tik vienam arba keliems reikalavimams, ir tik tada, kai tvirtintinas variklis veikia kartu su kitomis mechanizmo dalimis, tiek tikromis, tiek sumodeliuotomis, šio variklio (-ių) tipo patvirtinimo taikymo sritis turi būti atitinkamai apribota. Bet kurio dyzelinio variklio EB tipo patvirtinimo sertifikate turi būti nurodomi visi variklio naudojimo apribojimai ir nurodytos visos jo montavimo sąlygos.
9. EB tipo patvirtinimo numeriu turi būti paženklinta kiekviena patvirtinto tipo transporto priemonė. Inspekcija negali to paties numerio suteikti kito tipo transporto priemonei.
10. Prie kiekvienos transporto priemonės, kuri pagal šias Taisykles atitinka patvirtintą transporto priemonės tipą, lengvai prieinamoje ir gerai matomoje vietoje pagal šių Taisyklių 3 priede pateiktą EB tipo patvirtinimo sertifikato priedą tvirtinamas stačiakampis pataisyto absorbcijos koeficiento ženklas su skaičiumi, reiškiančiu pataisytą absorbcijos koeficientą, išreikštą m-1. Šis skaičius yra gautas patvirtinimo metu darytame bandyme greitėjimo be apkrovos režimu ir nustatytas šių Taisyklių 4 priedo 3.2 punkte nurodytu metodu.
V. EB TIPO PATVIRTINIMŲ PAKEITIMAI
12. Transporto priemonės dyzelinio variklio gamintojas, turintis išduotą EB tipo patvirtinimo sertifikatą, privalo informuoti Inspekciją apie visus duomenų pakeitimus, padarytus informaciniame pakete.
13. Pasikeitus informacinio paketo duomenims, gamintojas ar jo įgaliotas atstovas pateikia naują informacinio paketo turinį ir tą informacinio paketo dalį, kurioje padaryti pakeitimai, nurodydamas padarytus pakeitimus.
14. Jei pasikeitus informacinio paketo duomenims keičiasi EB tipo patvirtinimo sertifikato duomenys, išduodamas naujas EB tipo patvirtinimo sertifikatas, kuris numeruojamas kaip pratęsimas (praplėtimas), nurodant EB tipo patvirtinimo pratęsimo (praplėtimo) priežastis ir išdavimo datą.
15. Jei pasikeitus informacinio paketo duomenims Inspekcija priima sprendimą, kad reikia atlikti papildomus bandymus ar patikrinimus, apie tai informuojamas transporto priemonės dyzelinio variklio gamintojas ar jo įgaliotas atstovas. Naujas EB tipo patvirtinimo sertifikatas išduodamas tik atlikus papildomus bandymus ar patikrinimus.
VI. GAMYBOS ATITIKTIS
16. Suteikusi EB tipo patvirtinimą Inspekcija turi imtis šių Taisyklių 6 priede nurodytų būtinųjų priemonių patikrinti, ar išdavus EB tipo patvirtinimo sertifikatą buvo imtasi reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad transporto priemonių dyzelinių variklių gamyba būtų organizuota pagal patvirtintojo tipo reikalavimus. Prireikus toks patikrinimas atliekamas kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybių įgaliotomis institucijomis.
17. Suteikusi EB tipo patvirtinimą Inspekcija turi imtis nurodytų būtinųjų priemonių patikrinti, ar ir toliau tinkamai laikomasi šių Taisyklių 6 priedo 1 dalies nuostatų ir ar transporto priemonių dyzelinių variklių gamyba ir toliau atitinka patvirtintojo tipo reikalavimus. Prireikus toks patikrinimas atliekamas kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybių įgaliotomis institucijomis. Gaminių patvirtinto tipo atitikties patikrinimas turi apsiriboti šių Taisyklių 6 priedo 2 ir 3 skyriuje pateiktomis procedūromis.
18. Transporto priemonės atitiktis patvirtintam tipui dėl oro taršos dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis yra tikrinama remiantis šių Taisyklių 3 priedo EB tipo patvirtinimo sertifikato priede nurodytais duomenimis.
19. Tikrinant tam tikros serijos transporto priemonę, bandymai daromi taip:
19.1. Transporto priemonei, kuria nebuvo važinėjama, taikomas šių Taisyklių 4 priede aprašytas bandymas greitėjimo be apkrovos režimu. Laikoma, kad variklis atitinka patvirtintą tipą, jei nustatytas absorbcijos koeficientas nėra daugiau kaip 0,5 m-1 didesnis nei patvirtinimo ženkle nurodytas skaičius.
19.2. Jei skaičius, nustatytas šio priedo 2.1 punkte nurodytame bandyme yra daugiau kaip 0,5 m-1 didesnis nei patvirtinimo ženkle pateiktas skaičius, nagrinėjamo tipo transporto priemonė arba jos variklis bandomi pastovaus apsisukimų dažnio režimu visoje visos apkrovos kreivėje, kaip aprašyta šių Taisyklių 7 priede. Emisijos lygiai neturi būti didesni nei šių Taisyklių 8 priede nustatytos ribos.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20. Gamintojai yra atsakingi už teisingą informacijos pateikimą informaciniame aplanke bei transporto priemonių dyzelinių variklių konstrukcijos atitiktį EB tipo patvirtinimo sertifikatuose nurodytiems techniniams parametrams.
21. Inspekcija negali atsisakyti suteikti EB tipo patvirtinimą ar nacionalinį tipo patvirtinimą, ar uždrausti registruoti, parduoti arba eksploatuoti transporto priemonę varančiam dyzeliniam varikliui, dėl priežasčių, susijusių su jo oro tarša išmetamosiomis dujomis, jei variklis atitinka šių Taisyklių priedų reikalavimus.
______________
Oro taršos transporto priemonių dyzelinių
variklių išmetamosiomis dujomis
ribojimo taisyklių
1 priedas
INFORMACINIS DOKUMENTAS Nr. ....
patvirtinantis transporto priemonės EB tipą pagal Tarybos direktyvos 70/156/EEB I priedą* dėl priemonių, kurių turi būti imtasi prieš oro taršą transporto priemonių dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis
Šis informacinis dokumentas turi būti pateikiamas trimis egzemplioriais. Prie jo turi būti pridėtas informacinio dokumento turinys. Visi brėžiniai turi būti pateikiami A4 formatu, tinkamo mastelio ir pakankamai išsamūs. Jei yra nuotraukų, jose turi būti visa išsami informacija. Jei funkcijas valdo mikroprocesorius, pateikiama su jo veikimu susijusi informacija.
___________
* Šiame informaciniame dokumente punktų numeracija ir išnašos atitinka Direktyvos 70/156/EEB I priedo numeraciją ir išnašas. Punktai, kurie yra nesvarbūs, praleidžiami.
0. BENDROJI DALIS
0.1. Gamintojas (gamintojo pavadinimas): ............................................................................................
0.2. Tipas ir bendras (-i) komercinis (-iai) aprašymas (-ai): ....................................................................
0.3. Tipo identifikavimo būdas, jeigu jis nurodytas ant transporto priemonės (b): ................................
0.4. Transporto priemonės klasė (c): .......................................................................................................
0.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas: .................................................................................................
1. TRANSPORTO PRIEMONĖS BENDROSIOS KONSTRUKCINĖS CHARAKTERISTIKOS
3. VARIKLIS (q)
3.1. Gamintojas: .....................................................................................................................................
3.1.1. Gamintojo variklio kodas (nurodytas ant variklio ar kitoks identifikavimo būdas):
................................................................................................................................................................
3.2.1.1. Veikimo principas: priverstinis uždegimas/ uždegimas nuo suspaudimo, keturtaktis/ dvitaktis 1:
3.2.1.2. Cilindrų skaičius ir išdėstymas: ................................................................................................
3.2.1.2.1. Skersmuo (r): ................................................................................................................... mm
3.2.1.2.2. Eiga (r): ........................................................................................................................... mm
3.2.1.3. Variklio tūris (s):................................................................................................................ . cm3
3.2.1.5. Degimo kameros, stūmoklio dugno ir priverstinio uždegimo varikliuose – stūmoklio žiedo brėžiniai:
3.2.1.6. Tuščioji eiga2:................................................................................................................... . min-1
3.2.1.8. Didžiausia galia (t): …………………kW.......................... .. min-1 (gamintojo nurodyta vertė)
3.2.4. Degalų padavimas
3.2.4.2. Kuro įpurškimas (tik uždegimo nuo suspaudimo varikliams): taip/ ne1
3.2.4.2.1. Sistemos apibūdinimas: .........................................................................................................
3.2.4.2.3. Įpurškimo siurblys
3.2.4.2.3.1. Gamintojas (-ai): .................................................................................................................
3.2.4.2.3.2. Tipas (-ai): ...........................................................................................................................
3.2.4.2.3.3. Didžiausias degalų padavimas1 2: …………… mm3/ taktas arba ciklas, kai siurbliaračio greitis: ……………... min-1 arba kitokia būdinga diagrama: ............................................................................
3.2.4.2.3.4. Įpurškimo ankstinimas2: ......................................................................................................
3.2.4.2.3.5. Įpurškimo paskubos kampas2: .............................................................................................
3.2.4.2.4. Reguliatorius
3.2.4.2.4.1. Tipas: ..................................................................................................................................
3.2.4.2.5. Įpurškimo vamzdynas
3.2.4.2.5.1. Ilgis: .............................................................................................................................. mm
3.2.4.2.6. Purkštuvas (-ai)
3.2.4.2.6.1. Gamintojas (-ai): .................................................................................................................
3.2.4.2.6.2. Tipas (-ai): ...........................................................................................................................
3.2.4.2.7. Šaltojo paleidimo sistema
3.2.4.2.7.1. Gamintojas (-ai): .................................................................................................................
3.2.4.2.7.2. Tipas (-ai): ...........................................................................................................................
3.2.4.2.9. Elektroninis kontrolės įrenginys
3.2.4.2.9.1. Gamintojas (-ai): .................................................................................................................
3.2.8. Įsiurbimo sistema
3.2.8.1. Kompresorius: taip/ ne1
3.2.8.1.1. Gamintojas (-ai): ....................................................................................................................
3.2.8.1.2. Tipas (-ai): ..............................................................................................................................
3.2.8.3. Įsiurbimo išretėjimas, kai greitis nominalus ir 100% apkrova:
mažiausia leidžiama: …………………………………….. kPa
didžiausia leidžiama: …………………………………….. kPa
3.2.8.4 Įsiurbimo vamzdyno aprašymas ir brėžiniai (slėgio kameros, šildymo įrenginiai, papildomo oro padavimo ir t. t.) ...........................................................................................................................................................
3.2.8.4.1. Įsiurbimo sistemos apibūdinimas (įskaitant brėžinius ir/ arba nuotraukas): ...........................
3.2.8.4.2. Oro filtras, brėžiniai: ..............................................................................................................
3.2.8.4.2.1. Gamintojas (-ai): .................................................................................................................
3.2.8.4.3. Įsiurbimo slopintuvo brėžiniai:
3.2.8.4.3.1. Gamintojas (-ai): .................................................................................................................
3.2.9. Išmetimo sistema
3.2.10. Mažiausias įleidimo ir išleidimo angų skerspjūvis: ....................................................................
3.2.11. Vožtuvų ankstinimas arba lygiaverčiai duomenys
3.2.11.1. Didžiausias vožtuvo pakilimo aukštis, atsidarymo ir uždarymo kampas arba uždegimo ankstinimo išsami informacija apie panašių paskirstymo sistemų apskaičiavimus apatinio rimties taško atžvilgiu: ...........
3.2.12. Kovos su oro tarša priemonės
3.2.12.2. Papildomos priemonės prieš oro taršą (jeigu tokios yra ir jeigu skiltyje nėra kitu pavadinimu)
3.2.12.2.1. Katalizatorius: taip/ ne1
3.2.12.2.1.1. Katalizatoriaus ir elementų kiekis: ....................................................................................
3.2.12.2.1.2. Katalizatoriaus (-ių) dydis, forma ir tūris: ........................................................................
3.2.12.2.1.3. Katalizinio veikimo tipas: .................................................................................................
3.2.12.2.1.4. Bendras brangiųjų metalų kiekis: ......................................................................................
3.2.12.2.1.5. Santykinė koncentracija: ...................................................................................................
3.2.12.2.1.6. Pagrindas (struktūra ir medžiaga): ....................................................................................
3.2.12.2.1.7. Elementų tankis: ...............................................................................................................
3.2.12.2.1.8. Katalizatoriaus (-ių) gaubto tipas: .....................................................................................
3.2.12.2.4. Išmetamųjų dujų pakartotinė cirkuliacija: taip/ ne1 ..............................................................
3.2.12.2.6. Dalelių gaudyklė: taip/ ne1
3.2.12.2.6.1. Dalelių gaudyklės dydis, forma ir talpa: ...........................................................................
3.2.12.2.6.2. Dalelių gaudyklės tipas ir modelis: ...................................................................................
3.2.12.2.6.3. Vieta (standartinis atstumas išleidimo linijoje): ................................................................
4. TRANSMISIJA (v)
4.3. Variklio smagračio inercijos momentas: .........................................................................................
4.3.1. Papildomas inercijos momentas su išjungta pavara: ....................................................................
(Data, byla)
______________________
1 Jei netaikoma, išbraukti.
2 Jeigu taikant tipo identifikavimo metodą naudojami ženklai netinka apibūdinti transporto priemonę, komponentams ar atskiriems techninių agregatų tipams, kurie nagrinėjami šiame tipo patvirtinimo sertifikate, tokie ženklai dokumentuose yra nurodomi simboliu „?“ (pvz., ABC?? 123??).
INFORMACIJA APIE BANDYMŲ SĄLYGAS
1. NAUDOJAMAS TEPALAS
1.1. Gamintojas (-ai): .............................................................................................................................
2. VARIKLIO DARBAS
2.1. Galingumas šešiuose matavimo taškuose, nurodytuose 4 priedo 2.1 punkte:.................................
................................................................................................................................................................
2.1.1. Variklio galingumas, matuojamas bandymų stende: ...................................................................
2.1.2. Galingumas, matuojamas ant transporto priemonės ratų: ............................................................
| Variklio sukimosi dažnis (min-1) |
Matuojamas galingumas (kW) |
| 1. ............................................................................................. |
.................................................................................................. |
| 2. ............................................................................................. |
.................................................................................................. |
| 3. ............................................................................................. |
.................................................................................................. |
| 4. ............................................................................................. |
.................................................................................................. |
| 5. ............................................................................................. |
.................................................................................................. |
| 6. ............................................................................................. |
.................................................................................................. |
______________
Oro taršos transporto priemonių dyzelinių
variklių išmetamosiomis dujomis
ribojimo taisyklių
2 priedas
TECHNINĖS SĄLYGOS IR EB TIPO PATVIRTINIMO BANDYMAI
1. Komponentai, kurie gali turėti įtakos teršalų emisijai, projektuojami, konstruojami ir surenkami taip, kad transporto priemonė normaliomis naudojimo sąlygomis, nepaisant galimo vibracijos poveikio, atitiktų šių Taisyklių reikalavimus.
2. Šaltojo paleidimo įtaisų techninės sąlygos:
2.1. Šaltojo paleidimo įtaisas projektuojamas ir konstruojamas taip, kad jis negalėtų įsijungti ar veikti, kai variklis dirba normaliai. Ši sąlyga netaikoma, jei galioja 2.2 arba 2.3 punktuose nurodytos sąlygos.
2.2. Pastoviu apsisukimų dažniu dirbančio variklio išmetamųjų dujų šviesos absorbcijos koeficientas, išmatuotas šių Taisyklių 7 priede aprašytu metodu, veikiant šaltojo paleidimo įtaisui, atitinka šių Taisyklių 8 priede nustatytas ribas.
3. Teršalų emisijos techninės sąlygos:
3.1. Pateiktam patvirtinti transporto priemonės tipui teršalų emisija matuojama dviem, šių Taisyklių 7 ir 4 prieduose aprašytais, metodais, pastovaus apsisukimų dažnio ir greitėjimo be apkrovos režimu (bandymas greitėjimo be apkrovos režimu daromas tam, kad administracijos, kurios taiko šį metodą tikrindamos eksploatuojamas transporto priemones, turėtų etaloninį skaičių).
3.2. Teršalų emisija, išmatuota pagal šių Taisyklių 7 priede aprašytą metodą, turi neviršyti šiose Taisyklėse 8 priede nustatytų ribų.
3.3. Jei varikliai turi kompresorių, tai absorbcijos koeficientas, išmatuotas greitėjimo be apkrovos režimu, neturi viršyti šių Taisyklių 8 priede nustatytos vardinės srauto vertės ribos, atitinkančios didžiausią absorbcijos koeficientą, išmatuotą darant bandymus pastovaus apsisukimų dažnio režimu, plius 0,5 m-1.
Oro taršos transporto priemonių
dyzelinių variklių išmetamosiomis
dujomis ribojimo taisyklių
3 priedas
(didžiausias formatas: A4 (210x297 mm)
EB TIPO PATVIRTINIMO SERTIFIKATAS
Pranešimas apie transporto priemonės/ komponentų/ atskirų techninių agregatų (1):
– tipo patvirtinimą1
– tipo patvirtinimo galiojimo pratęsimą1
– tipo patvirtinimo atmetimą1
– tipo patvirtinimo panaikinimą1
Tipo patvirtinimo numeris: .....................................................................................................................
Pratęsimo priežastis: ..............................................................................................................................
I SKYRIUS
0.1. Gamintojas (prekinis gamintojo pavadinimas): ...............................................................................
0.2. Tipas ir bendras komercinis aprašymas (-ai): ..................................................................................
0.3. Tipo identifikavimo priemonė, jeigu nurodyta ant transporto priemonės/ sudėtinės dalies/ atskiro techninio agregato1 2: .............................................................................................................................................
0.4. Transporto priemonės klasė1: ..........................................................................................................
0.5. Gamintojo pavadinimas ir adresas: .................................................................................................
0.7. Komponentams ir atskiriems techniniams agregatams EB patvirtinimo ženklo pritvirtinimo vieta ir būdas: ................................................................................................................................................................
II SKYRIUS
2. Techninės priežiūros įmonė, atsakinga už bandymų atlikimą: ...........................................................
3. Bandymų ataskaitos data: .................................................................................................................
4. Bandymų ataskaitos numeris: ............................................................................................................
6. Vieta: .................................................................................................................................................
7. Data: ..................................................................................................................................................
8. Parašas: ..............................................................................................................................................
9. Pridedamas informacinio aplanko, pateikto patvirtinimą suteikiančiai įstaigai, kurį galima gauti jo paprašius, indeksas
________________________
1 Išbraukti, jeigu netaikoma.
2 Jeigu taikant tipo identifikavimo metodą naudojami ženklai netinka apibūdinti transporto priemonei, komponentams ar atskiriems techninių agregatų tipams, kurie nagrinėjami šiame tipo patvirtinimo sertifikate, tokie ženklai dokumentuose yra nurodomi simboliu „?“ (pvz., ABC?? 123??).
______________
Oro taršos transporto priemonių
dyzelinių variklių išmetamosiomis
dujomis ribojimo taisyklių
3 priedo priedas
EB tipo patvirtinimo sertifikato Nr. … priedas
1. Papildoma informacija
1.1. Variklis
1.2. Bandymo rezultatai
1.2.1. Pastoviu greičiu:
| Variklio apsisukimų dažnis (min-1) |
Vardinis srautas G (litrai/ sekundė) |
Ribinės absorbcijos vertės (m-1) |
Matuotos absorbcijos vertės (m-1) |
| 1. ........................................ |
............................................. |
............................................. |
.............................................. |
| 2. ........................................ |
............................................. |
............................................. |
.............................................. |
| 3. ........................................ |
............................................. |
............................................. |
.............................................. |
| 4. ........................................ |
............................................. |
............................................. |
............................................. . |
| 5. ........................................ |
............................................. |
............................................ . |
.............................................. |
| 6. ........................................ |
............................................. |
............................................. |
.............................................. |
1.2.2. Esant laisvai akceleracijai
1.2.2.1. Absorbcijos koeficiento matuota vertė:.............................................................................. . m-1
1.2.2.2. Pataisyta absorbcijos koeficiento vertė: ............................................................................... m-1
Oro taršos transporto priemonių dyzelinių
variklių išmetamosiomis dujomis
ribojimo taisyklių
4 priedas
BANDYMAS GREITĖJIMO BE APKROVOS REŽIMU
1. BANDYMO SĄLYGOS
1.1. Bandymas daromas su transporto priemone ar varikliu, kurie buvo bandomi pastovaus apsisukimų dažnio režimu, kaip aprašyta 7 priede.
1.1.1. Jei variklis bandomas stende, bandymas daromas kiek įmanoma greičiau po neskaidrumo matavimo pastovaus apsisukimų dažnio ir visos apkrovos režimu. Aušinamojo vandens ir alyvos temperatūra turi būti normali gamintojo nurodyta temperatūra.
1.2. Degimo kamera neturi būti ataušusi ar užteršta dėl prieš bandymą užsitęsusio darbo tuščiąja eiga.
2. BANDYMŲ METODAI
2.1. Jei bandymas daromas stende, variklis atjungiamas nuo stabdžio, pastarąjį pakeičiant besisukančiomis dalimis, varomomis esant neįjungtai pavarai, ar inercine apkrova, iš esmės atitinkančia sukamųjų dalių inerciją.
2.2. Jei bandymas daromas su transporto priemone, pavarų jungimo svirtis nustatoma į neutralią padėtį, o variklis turi būti su įjungta sankaba.
2.3. Varikliui dirbant tuščiąja eiga, akceleratoriaus pedalas spaudžiamas greitai, tačiau neįnirtingai, kad būtų gautas didžiausias degalų siurblio našumas. Ši padėtis laikoma tol, kol pasiekiamas didžiausias variklio apsisukimų dažnis ir suveikia variklio apsisukimų dažnio ribotuvas. Kai tik pasiekiamas šis apsisukimų dažnis, akseleratorius atleidžiamas tiek, kad variklis vėl dirbtų tuščiąja eiga ir dūmų matuoklis grįžtų į atitinkamas sąlygas.
2.4. Norint išvalyti išmetimo sistemą ir padaryti visas būtinas prietaiso reguliavimo pataisas, šio priedo 2.3 punkte aprašytas veiksmas kartojamas ne mažiau kaip šešis kartus. Pasižymimos didžiausios neskaidrumo vertės, gautos kiekviename vienas paskui kitą daromame pagreitėjimo bandyme, kol gaunamos nusistovėjusios vertės. Neatsižvelgiama į tas nuskaitytas vertes, kurios gaunamos varikliui po kiekvieno greitėjimo dirbant tuščiąja eiga. Nuskaitytos vertės laikomos nusistovėjusiomis, kai keturi vienas paskui kitą gauti rodmenys telpa į 0,25 m-1 pločio diapazoną ir nesudaro mažėjančios sekos. Užrašomas absorbcijos koeficientas XM yra šių keturių verčių aritmetinis vidurkis.
2.5. Specialiųjų variklių, kuriuose yra kompresorius, reikalavimai:
2.5.1. Jei variklis turi su juo sujungtą ar variklio mechaniškai varomą kompresorių, kurį galima atjungti, daromi du visos apimties matavimo ciklai su parengiamaisiais pagreitėjimais, oro pripūtimo kompresorių vienu atveju įjungiant, kitu – atjungiant. Užrašytas matavimų rezultatas turi būti didesnis iš dviejų gautų rezultatų.
3. ABSORBCIJOS KOEFICIENTO PATAISYTOSIOS VERTĖS NUSTATYMAS
3.1. Žymėjimas:
XM = absorbcijos koeficiento vertė, išmatuota greitėjimo be apkrovos režimu, kaip aprašyta šio priedo 2.4 punkte;
XL = pataisytoji absorbcijos koeficiento vertė greitėjimo be apkrovos režimu;
SM = pastovaus apsisukimų dažnio režimu (7 priedo 2.1 punktas) išmatuoto absorbcijos koeficiento vertė, kuri yra arčiausiai nustatytos ribinės vertės, atitinkančios tokį patį vardinį srautą;
SL = absorbcijos koeficiento vertė (7 priedo 4.2 punktas) vardiniam srautui, atitinkančiam matavimo tašką, kuriame gaunama vertė SM;
L = šviesos kelio dūmų matuoklyje veiksmingasis ilgis.
Oro taršos transporto priemonių
dyzelinių variklių
išmetamosiomis dujomis
ribojimo taisyklių
5 priedas
PATAISYTO ABSORBCIJOS KOEFICIENTO ŽENKLO PAVYZDYS
|
|
Mažiausi matmenys: b = 5,6 mm |
Ženkle nurodytas skaičius reiškia, kad pataisytas absorbcijos koeficientas yra lygus 1,30 m-1.
Oro taršos transporto priemonių
dyzelinių variklių
išmetamosiomis dujomis
ribojimo taisyklių
6 priedas
GAMYBOS ATITIKTIES PROCEDŪROS
1. Gamybos atitikties procedūros yra taikomos siekiant užtikrinti gaminamų kelių transporto priemonių dyzelinių variklių atitiktį patvirtintam tipui. Į gamybos atitikties procedūrą įeina pirminis įvertinimas ir produkto atitikties užtikrinimas.
I. PIRMINIS ĮVERTINIMAS
3. Inspekcija turi teisę:
3.1. Prieš suteikdama EB tipo patvirtinimą, patikrinti, ar gamintojas vykdo šio priedo 4.2 punkto reikalavimus. Pagal situaciją ji gali imtis priemonių, nurodytų šio priedo 3.2, 3.4 ir 5.1 punktuose.
3.3. Pripažinti tam tikrą gamintojo sertifikatą pagal EN ISO 9002-1994 arba EN ISO 9001-2000 standartą (nurodo produkcijos ir produkto patvirtinimo vietas) ir adekvačius jam standartus, kurie atitinka pirminiam įvertinimui keliamus reikalavimus (šio priedo 3.1 punktas).
3.4. Pirminio įvertinimo procedūros metu naudotis informacija apie:
3.5. Pirminio įvertinimo procedūros vykdymo funkcijas perduoti techninei tarnybai (laboratorijai), dirbančiai Inspekcijos vardu.
3.6. Nustatyti kitos įgaliotos institucijos tinkamumą pagal EN 45012 standartus ir pateikti galutinę išvadą.
4. Gamintojas privalo:
4.1. turėti efektyvią kontrolę užtikrinančias priemones ir taikyti procedūras, kurios garantuotų, kad kelių transporto priemonės dyzeliniai varikliai atitiktų patvirtintą tipą;
5. Kitos pastabos:
5.1. Pirminį įvertinimą taip pat gali atlikti ir kitos įgaliotos institucijos ar techninės tarnybos (laboratorijos), dirbančios Inspekcijos vardu. Tokiu atveju kitos valstybės įgaliota institucija parengia
atitikties ataskaitą, kurioje nurodytos sritys ir gamybos priemonės, svarbios tvirtinamajam produktui ir taisyklei, pagal kurią šis produktas bus tvirtinamas.
5.2. Kitos valstybės įgaliota institucija, gavusi prašymą atlikti pirminį įvertinimą, nedelsdama turi išsiųsti įgaliotai institucijai, kuri suteikia EB tipo patvirtinimą, sutikimo tvirtinimą ar pranešimą, kad ji neturi galimybių tai atlikti. Sutikimo tvirtinimą sudaro:
II. PRODUKTO ATITIKTIES UŽTIKRINIMAS
6. Gamintojas turi užtikrinti, kad kiekvienas transporto priemonės dyzelinio variklio tipas, patvirtintas pagal šias Taisykles, atitiktų patvirtintą tipą ir šių Taisyklių reikalavimus.
7. EB tipo patvirtinimo metu Inspekcija turi patikrinti, ar gamintojas turi produkcijos atitikimą užtikrinančias priemones ir dokumentais patvirtintus kontrolės planus, kurie kiekvieno patvirtinimo atveju yra suderinami ir reikalingi periodiškai atliekant bandymus ir tam tikrus patikrinimus. Bandymai ir patikrinimai atliekami pagal atskiras taisykles.
8. EB tipo patvirtinimo turėtojas privalo:
8.1. nustatyti ir taikyti transporto priemonės dyzelinių variklių atitikties patvirtintam tipui veiksmingas kontrolės procedūras;
8.2. turėti galimybę pasinaudoti bandymų ar kita reikiama įranga, būtina kiekvieno patvirtinto tipo atitikčiai patikrinti;
8.3. užtikrinti, kad bandymų ir patikrinimų rezultatai būtų užrašomi, ir šie dokumentai būtų saugomi pagal susitarimą su Inspekcija; saugojimo terminas neturi viršyti 10 metų;
8.4. analizuoti bandymų ir patikrinimų rezultatus, siekiant patikrinti ir garantuoti produkto techninių charakteristikų stabilumą; pramoninės gamybos metu leidžiami nedideli pakitimai;
8.5. užtikrinti, kad kiekvienam dyzelinio variklio tipui būtų atlikti šiose Taisyklėse nurodyti patikrinimai ir bandymai;
8.6. užtikrinti, kad būtų nutraukti tolesni bandymai ar patikrinimai, jei pastebimas bandomųjų pavyzdžių neatitikimas tipo bandymo ar patikrinimo metu; būtina imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų atstatyta produkcijos atitiktis patvirtintam tipui;
8.7. kai EB tipo patvirtinimas suteikiamas visai transporto priemonei, reikia atlikti tuos patikrinimus, kuriais patikrinama sumontavimo specifikacija pagal patvirtinimo reikalavimus, o ypač pagal šių Taisyklių 1 priede pateikto informacinio dokumento informaciją, reikalingą EB tipo atitikimo sertifikatui išduoti.
III. TOLESNIS UŽTIKRINIMO PATIKRINIMAS
9. Suteikusi EB tipo patvirtinimą, Inspekcija bet kuriuo momentu gali patikrinti atitikties kontrolės metodus, taikomus produkcijai:
9.3. Kiekvienos apžiūros metu bandymų ir patikrinimų bei produkcijos įrašai turi būti prieinami Inspekcijos atstovui, ypač bandymų ir dokumentais patvirtintų patikrinimų įrašai, kaip nurodyta šio priedo 7 punkte.
9.4. Jei yra sąlygos, Inspekcijos atstovas gali pasirinkti produkcijos pavyzdžius ir juos išbandyti gamintojo laboratorijoje (ar techninės tarnybos laboratorijoje, jei atskiros taisyklės tai numato). Minimalus pavyzdžių skaičius gali būti nustatomas, atsižvelgiant į paties gamintojo patikrinimą.
9.5. Kai kontrolė yra nepakankama ar kai būtinai reikia patikrinti bandymo metodiką pagal šio priedo 9.3 punktą, Inspekcijos atstovas privalo pasirinkti pavyzdžius ir išsiųsti juos į techninės tarnybos laboratoriją, kurioje atliekami EB tipo patvirtinimo bandymai.
Oro taršos transporto priemonių dyzelinių
variklių išmetamosiomis dujomis
ribojimo taisyklių
7 priedas
BANDYMAS PASTOVAUS APSISUKIMŲ DAŽNIO REŽIMU VISOJE VISOS APKROVOS KREIVĖJE
1. ĮVADAS
1.1. Šiame priede aprašytas išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo metodas, varikliui dirbant skirtingo pastovaus apsisukimų dažnio režimu visoje apkrovos kreivėje.
2. MATAVIMO PRINCIPAS
2.1. Variklio išmetamųjų dujų neskaidrumas matuojamas varikliui dirbant visos apkrovos ir pastovaus apsisukimų dažnio režimu. Daromi šeši matavimai, variklio apsisukimų dažnio vertes išdėstant tolygiai tarp vertės, atitinkančios didžiausią galią, ir didesnės iš šių dviejų variklio apsisukimų dažnio verčių: 45 procentai variklio apsisukimų dažnio, atitinkančio didžiausią galią, ir 1000 min-1.
Kraštiniai matavimo taškai turi būti išdėstyti anksčiau apibrėžtame intervale.
2.2. Jei dyzeliniai varikliai turi kompresorių, kurį bet kuriuo metu galima įjungti, ir jei tokiuose varikliuose įjungus kompresorių automatiškai didinamas įpurškiamų degalų kiekis, matavimai turi būti daromi kompresoriui dirbant ir jį išjungus.
Kiekvienam variklio apsisukimų dažniui matavimo rezultatas imamas didesnis iš dviejų gautų.
3. BANDYMŲ SĄLYGOS
3.1. Transporto priemonė ir variklis:
3.1.1. Pateikiamo variklio ar transporto priemonės mechaninė būklė turi būti gera. Variklis turi būti pravažinėtas.
3.1.3. Variklio reguliuojamos vertės turi būti tokios, kokias pateikė gamintojas ir kokios nurodytos informaciniame dokumente.
3.1.4. Išmetimo įtaise neturi būti jokios angos, pro kurią variklio išmetamosios dujos galėtų būti praskiestos.
3.2. Naudojami etaloniniai degalai, kaip nurodyta šių Taisyklių 10 priede, tinkami išmetamųjų teršalų kiekiui, į kurį atsižvelgiant patvirtinamas transporto priemonės arba variklio tipas.
3.3. Bandymų laboratorija:
3.3.1. Matuojama laboratorijos absoliuti temperatūra T, išreikšta Kelvino laipsniais, ir torais išreikštas atmosferos slėgis H. Tokiu atveju faktorius F nustatomas pagal formulę:
;
4. RIBINĖS VERTĖS
4.1. Kiekvienai iš šešių variklio apsisukimų dažnio verčių, kurių absorbcijos koeficientas matuojamas pagal pirmiau pateiktą šio priedo 2.1 punktą, apskaičiuojamas vardinis srautas G, išreikštas litrais per sekundę, taikant tokias formules:
dviejų taktų varikliams G = 
,
keturių taktų varikliams G = 
,
kuriose V yra variklio cilindro tūris, išreikštas litrais; n yra variklio apsisukimų dažnis per minutę.
4.2. Kiekvienai variklio apsisukimų dažnio vertei gautas išmetamųjų dujų absorbcijos koeficientas neturi viršyti ribinės vertės, pateiktos šių Taisyklių 8 priede. Jei vardinio srauto vertė yra kitokia, nei nurodytos lentelėje, taikoma ribinė vertė gaunama interpoliavimu, remiantis proporcingų dalių principu.
______________
Oro taršos transporto priemonių dyzelinių
variklių išmetamosiomis dujomis
ribojimo taisyklių
8 priedas
RIBINĖS VERTĖS, TAIKOMOS BANDYME PASTOVAUS APSISUKIMŲ DAŽNIO REŽIMU
| Vardinis srautas G litrai per sekundę |
Absorbcijos koeficientas K m-1 |
| ≤ 42 45 50 |
2,26 2,19 2,08 |
| 55 60 65 70 |
1,985 1,90 1,84 1,775 |
| 75 80 85 |
1,72 1,665 1,62 |
| 90 95 100 |
1,575 1,535 1,495 |
| 105 110 115 |
1,465 1,425 1,395 |
| 120 125 130 |
1,37 1,345 1,32 |
| 135 140 145 |
1,30 1,27 1,25 |
| 150 155 160 |
1,225 1,205 1,19 |
| 165 170 175 |
1,17 1,155 1,14 |
| 180 185 190 |
1,125 1,11 1,095 |
| 195 ≤ 200 |
1,08 1,065 |
Pastaba. Nors pateiktos vertės apvalinamos 0,01 ar 0,005 tikslumu, tai nereiškia, kad matavimas turi būti tokio tikslumo.
______________
Oro taršos transporto priemonių dyzelinių
variklių išmetamosiomis dujomis
ribojimo taisyklių
9 priedas
DŪMŲ MATUOKLIŲ CHARAKTERISTIKOS
1. TAIKYMAS
Šiame priede apibrėžiamos sąlygos, kurias turi atitikti dūmų matuokliai, naudojami šių Taisyklių 7 ir 4 prieduose aprašytuose bandymuose.
2. PAGRINDINĖ DŪMŲ MATUOKLIŲ SPECIFIKACIJA
2.2. Nustatant veiksmingąjį šviesos kelio per dujas ilgį, reikia atsižvelgti į galimą šviesos šaltinį ir fotoelementą saugančių įtaisų įtaką. Šis veiksmingasis ilgis užrašomas ant prietaiso.
2.3. Dūmų matuoklio rodmenų skalę turi sudaryti dvi matavimo skalės: viena su absoliučiais šviesos absorbcijos vienetais nuo 0 iki ∞ (m-1), o kita tiesinė skalė nuo 0 iki 100. Abiejų skalių intervalas turi būti nuo 0, kai praleidžiamas visas šviesos srautas, iki skalės galo, esant visiškam užtemimui.
3. KONSTRUKCIJOS SPECIFIKACIJOS
3.1. Konstrukcija turi būti tokia, kad dirbant pastovaus apsisukimų dažnio režimu, dūmų kamera užsipildytų vienodo neskaidrumo dūmais.
3.2. Dūmų kameros ir dūmų matuoklio korpusas:
3.2.1. Dėl vidinių atspindžių atsiradusios pašalinės šviesos kritimas į fotoelementą turi būti kiek įmanoma sumažintas (pvz., darant vidinius paviršius juodus ir matinius bei naudojant tinkamą bendrą išdėstymo schemą).
3.3. Kaitinimo lempa naudojama kaip šviesos šaltinis, kurios spalvos temperatūra yra intervale nuo 2800 iki 3250°K.
3.4. Imtuvas:
3.4.1. Imtuvą sudaro fotoelementas, kurio spektrinio jautrio kreivė panaši į žmogaus akies regos dienos šviesoje kreivę (didžiausias jautris intervale nuo 550 nm iki 570 nm; jautris trumpesnių nei 430 nm ir ilgesnių nei 680 nm bangų atveju yra mažesnis kaip 4 procentai didžiausio jautrio).
3.5. Matavimo skalės:
3.5.1. Šviesos absorbcijos koeficientas k skaičiuojamas taikant formulę Φ = Φo × e-kL, kurioje L yra veiksmingasis šviesos kelio per matuojamas dujas ilgis, Φo yra įeinantis srautas ir Φ yra išeinantis srautas. Kai dūmų matuoklio tipo veiksmingojo ilgio L negalima įvertinti tiesiogiai pagal geometrinius matmenis, veiksmingasis ilgis L turi būti nustatytas:
– arba šio priedo 4 punkte aprašytu metodu; ar
– lyginant jį su kito tipo dūmų matuokliu, kuriam veiksmingasis ilgis yra žinomas.
3.5.2. Santykį tarp 0–100 tiesinės skalės ir šviesos absorbcijos koeficiento k aprašo formulė:
k =
,
kurioje N yra rodmuo tiesinėje skalėje, k – atitinkama absorbcijos koeficiento vertė.
3.6. Matavimo prietaiso reguliavimas ir tikrinimas
3.6.1. Fotoelemento ir rodmenų skalės elektrinė grandinė turi būti reguliuojamos taip, kad, kai šviesa eina per švariu oru užpildytą dūmų kamerą ar per tokias pačias charakteristikas turinčią kamerą, rodyklė galėtų būti grąžinta į nulinę vertę.
3.6.2. Kai lempa išjungta ir elektrinė matavimo grandinė atjungta ar užtrumpinta, absorbcijos koeficiento skalėje rodmuo turi būti ∞, ir šis ∞ rodmuo turi likti, kai matavimo grandinė vėl sujungiama.
3.6.3. Tikrinama tarpinė vertė į dūmų kamerą įstatant dujas pakeičiantį ekraną, kurio žinomas šviesos absorbcijos koeficientas k, matuojamas kaip tai aprašyta šio priedo 3.5.1 punkte, būtų nuo 1,6 m-1 iki 1,8 m-1. Koeficiento k vertė turi būti žinoma 0,025 m-1 tikslumu. Tikrinama norint įsitikinti, kad tarp šviesos šaltinio ir fotoelemento įstačius ekraną, ši vertė nuo rodmens dūmų matuoklio rodmenų skalėje skiriasi ne daugiau kaip 0,05 m-1.
3.7. Dūmų matuoklio atsako trukmė
3.7.1. Elektrinės matavimo grandinės atsako trukmė, t. y. laikas, per kurį po visiškai fotoelementą uždengiančio ekrano įterpimo nuokrypis rodmenų skalėje būtų 90 procentų, turi būti nuo 0,9 iki 1,1 sekundės.
3.7.2. Elektrinės matavimo grandinės slopimas turi būti toks, kad pradinis nuokrypis už galutinio pastoviojo rodmens po bet kokio staigaus įvesties signalo pokyčio (pvz., dėl kalibravimo ekrano) sudarytų ne daugiau kaip 4 procentus to rodmens tiesinės skalės vienetais.
3.7.3. Dūmų matuoklio atsako trukmė dėl fizikinių reiškinių dūmų kameroje yra laikas nuo dūmų įleidimo į matavimo prietaisą pradžios iki visiško dūmų kameros užpildymo, ir jis neturi būti didesnis kaip 0,4 sekundės.
3.8. Matuojamų ir prapūtimo dujų slėgis
3.8.1. Dūmų kameroje su išmetamosiomis dujomis slėgis neturi skirtis nuo atmosferos slėgio daugiau kaip 75 mm (vandens manometro stulpelio).
3.8.2. Dėl matuojamų dujų ir prapūtimui naudojamo oro slėgio kitimo absorbcijos koeficiento pokytis neturi būti didesnis kaip 0,05 m-1, kai dujų absorbcijos koeficientas yra lygus 1,7 m-1.
3.9. Matuojamų dujų temperatūra
3.9.1. Matuojant dujų temperatūrą kiekviename dūmų kameros taške turi būti nuo 70oC iki didžiausios temperatūros, kurią nurodė dūmų matuoklio gamintojas taip, kad rodmenys šiame temperatūros intervale nesiskirtų daugiau kaip 0,1 m-1, jei dūmų kamera yra užpildyta dujomis, kurių absorbcijos koeficientas 1,7 m-1.
4. DŪMŲ MATUOKLIO VEIKSMINGASIS ILGIS
4.1. Bendrosios nuostatos
4.1.1. Kai kurių tipų dūmų matuokliuose tarp šviesos šaltinio ir fotoelemento ar tarp šaltinį ir fotoelementą dengiančių skaidrių dalių esančių dujų neskaidrumas yra nevienodas. Tokiais atvejais veiksminguoju ilgiu L laikomas vienodo neskaidrumo dujų stulpelio, kurio šviesos absorbcija yra tokia pati, kaip ir absorbcija, kai dujos įprastu būdu leidžiamos į dūmų matuoklį, ilgis.
4.1.2. Veiksmingasis šviesos kelio ilgis gaunamas lyginant įprastai veikiančio dūmų matuoklio rodmenį N su rodmeniu No, gautu pakeičiant dūmų matuoklį taip, kad jame bandymo dujos visiškai užpildo kamerą apibrėžtame ilgyje Lo.
4.2. L įvertinimo metodas
4.2.1. Bandymų dujos yra pastovaus neskaidrumo išmetamosios dujos ar šviesą sugeriančios dujos, kurių gravimetrinis tankis yra panašus į išmetamųjų dujų tankį.
4.2.2. Tiksliai nustatomas stulpelio ilgis Lo dūmų matuoklyje, kurį galima tolygiai užpildyti dujomis ir kurio galinės briaunos iš esmės yra statmenos šviesos keliui. Šis ilgis Lo turi būti artimas numanomam dūmų matuoklio veiksmingajam ilgiui.
4.2.4. Jei būtina, norint slopinti pulsavimą bandinio ėmimo linijoje, kiek įmanoma arčiau zondo įrengiamas kompaktiškos konstrukcijos ir pakankamos talpos plėtimosi rezervuaras. Be to, galima įtaisyti aušintuvą. Aušintuvo ir plėtimosi rezervuaro prijungimas turi per daug nekeisti išmetamųjų dujų sudėties.
4.2.5. Veiksmingojo ilgio nustatymo bandymas susideda iš dujų bandinio leidimo pakaitomis per įprastu būdu veikiantį dūmų matuoklį ir per tokį patį prietaisą, pakeistą kaip nurodyta šio priedo 4.1.2 punkte.
4.2.5.l. Dūmų matuoklio rodmenys bandyme užrašomi nepertraukiamai registravimo prietaisu, kurio atsako trukmė yra lygi arba mažesnė už dūmų matuoklio atsako trukmę.
4.2.5.2. Įprastai veikiančio dūmų matuoklio rodmuo tiesinėje neskaidrumo skalėje yra N, o vidutinės dujų temperatūros, išmatuotos Kelvino laipsniais, rodmuo yra T.
4.2.7. Bandymas kartojamas bent su keturių rūšių bandymo dujomis, kurių rodmenys tolygiai pasiskirstytų nuo 20 tiesinės skalės padalos iki 80 padalos.
Oro taršos transporto priemonių dyzelinių
variklių išmetamosiomis dujomis
ribojimo taisyklių
10 priedas
ETALONINIŲ DEGALŲ, SKIRTŲ PATVIRTINIMO BANDYMAMS IR GAMINIŲ ATITIKTIES TIKRINIMUI, TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS
1.1. DYZELINAS1
| Parametrai |
Vienetai |
Verčių ribos2 |
Bandymų metodas |
Metai |
|
| mažiausia |
didžiausia |
||||
| Cetaninis skaičius3 |
|
52 |
54 |
EN-ISO 5165 |
19984 |
| Tankis 15 °C temperatūroje |
kg/m3 |
833 |
837 |
EN-ISO 3675 |
1995 |
| Distiliavimas: |
|
|
|
|
|
| esant 50 % temperatūrai |
°C |
245 |
- |
EN-ISO 3405 |
1998 |
| esant 95 % temperatūrai |
°C |
345 |
350 |
EN-ISO 3405 |
1998 |
| galutinė virimo temperatūra |
°C |
- |
370 |
EN-ISO 3405 |
1998 |
| Pliūpsnio temperatūra |
°C |
55 |
- |
EN 27719 |
1993 |
| CFPP (šalto filtro užsikimšimo temperatūra) |
°C |
- |
-5 |
EN 116 |
1981 |
| Klampa 40°C temperatūroje |
mm2/s |
2,5 |
3,5 |
EN-ISO 3104 |
1996 |
| Policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis |
% m/m |
3,0 |
6,0 |
IP 391* |
1995 |
| Sieros kiekis5 |
mg/kg |
- |
300 |
pr. EN-ISO/DIS 14596 |
19984 |
| Vario korozija |
- |
- |
1 |
EN-ISO 2160 |
1995 |
| Anglies likutis, nustatytas Conradson metodu (10 % distiliavimo likučio) |
% m/m |
- |
0,2 |
EN-ISO 10370 |
|
| Pelenų kiekis |
% m/m |
- |
0,01 |
EN-ISO 6245 |
1995 |
| Vandens kiekis |
% m/m |
- |
0,05 |
EN-ISO 12937 |
1995 |
| Neutralizavimo (stiprių rūgščių) skaičius |
mg KOH/g |
- |
0,02 |
ASTM D 974-95 |
19984 |
| Atsparumas oksidacijai6 |
mg/ml |
- |
0,025 |
EN-ISO 12205 |
1996 |
| * Šiuo metu yra kuriamas naujas ir geresnis policiklinių aromatinių angliavandenilių nustatymo metodas |
% m/m |
- |
- |
EN 12916 |
19974 |
1Jei reikia apskaičiuoti variklio ar transporto priemonės šiluminį naudingumo koeficientą, kuro kaloringumo vertė gali būti apskaičiuota pagal formulę:
savitoji energija (kaloringumo vertė) (grynoji) = (46,423 – 8,792d2 + 3,170d) [1 – (x + y + s)] + 9,420s – 2,499x MJ/kg;
kurioje:
d = tankis, esant 15 °C temperatūrai,
x = vandens masės dalis (kiekis %, padalytas iš 100),
y = pelenų masės dalis (kiekis %, padalytas iš 100),
s = sieros masės dalis (kiekis %, padalytas iš 100).
2 Specifikacijoje pateiktos vertės yra tikrosios vertės. Nustatant jų ribas buvo taikytos ISO 4259 (Naftos produktų tikslių duomenų nustatymas ir vartojimas taikant bandymų metodus) sąlygos, nustatant mažiausią vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertes, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R = atkuriamumas). Nepaisant šio mato, būtino statistiniais sumetimais, kuro gamintojas turėtų vis dėlto siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausia vertė yra lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausių ir mažiausių verčių ribos. Jei reikėtų sužinoti, ar kuras atitinka specifikacijos reikalavimus, turėtų būti taikomos ISO 4259 sąlygos.
3 Cetaninio skaičiaus intervalas neatitinka mažiausio 4R intervalo reikalavimo. Tačiau, jei tarp kuro tiekėjo ir vartotojo kyla nesutarimų, tokiems ginčams spręsti galima taikyti ISO 4259 sąlygas, jei vietoje vieno nustatymo bus daroma tiek pakartotinių matavimų, kiek pakaktų reikiamam preciziškumui pasiekti.
4 Leidimo mėnuo bus nurodytas tinkamu laiku.
5 Ataskaitoje turi būti pateiktas tikrasis sieros kiekis bandymų kure. Be to, sieros kiekis etaloniniuose degaluose, naudojamuose transporto priemonei ar varikliui patvirtinti, pagal ribines vertes, turi būti ne didesnis kaip 50 ppm.
6 Nors oksiduotų medžiagų kiekis yra kontroliuojamas, laikymo trukmė greičiausiai bus ribota. Reikėtų tiekėjo klausti apie laikymo sąlygas ir trukmę.
1.2. Etanolis dyzeliniams varikliams7
| Parametrai |
Vienetai |
Verčių ribos2 |
Bandymų metodas |
|
| mažiausia |
didžiausia |
|||
| Alkoholio masė |
% m/m |
92,4 |
- |
ASTM D 5501 |
| Kito alkoholio, išskyrus bendrame alkoholio kiekyje esantį etanolį, masė |
% m/m |
- |
2 |
ADTM D 5501 |
| Tankis, esant 15oC |
kg/m3 |
795 |
815 |
ASTM D 4052 |
| Pelenų kiekis |
% m/m |
|
0,001 |
ISO 6245 |
| Pliūpsnio temperatūra |
°C |
10 |
|
ISO 2719 |
| Rūgštingumas, apskaičiuotas kaip acto rūgštis |
% m/m |
- |
0,0025 |
ISO 1388-2 |
| Neutralizavimo (stiprių rūgščių) skaičius |
KOH mg/l |
- |
1 |
- |
| Spalva |
Pagal skalę |
- |
10 |
AST D 1209 |
| Sausasis likutis, esant 100oC |
mg/kg |
- |
15 |
ISO 759 |
| Vandens kiekis |
% m/m |
- |
6,5 |
ISO 760 |
| Aldehidai, apskaičiuoti kaip acto rūgštis |
% m/m |
- |
0,0025 |
ISO 1388-4 |
| Sieros kiekis |
mg/kg |
- |
10 |
ASTM D 5453 |
| Esteriai, apskaičiuoti kaip etilacetatas |
% m/m |
- |
0,1 |
ASSTM D 1617 |
2. GAMTINĖS DUJOS
Europos rinkoje yra tokios sudėties diapazonų degalai:
– H diapazonas, kurio ypatingosios etaloninių degalų rūšys yra GR ir G23,
– L diapazonas, kurio ypatingosios etaloninių degalų rūšys yra G23 ir G25.
Etaloninių degalų GR, G23 ir G25 rūšių charakteristikos apibendrinamos:
Etaloniniai degalai GR
| Charakteristikos |
Vienetai |
Bazinis kiekis |
Verčių ribos(2) |
Bandymų metodas |
|
| mažiausia |
didžiausia |
||||
| Sudėtis: |
|
|
|
|
|
| Metanas |
- |
87 |
84 |
89 |
- |
| Etanas |
- |
13 |
11 |
15 |
- |
| Skirtumas* |
% mol |
- |
- |
1 |
ISO 6974 |
| Sieros kiekis |
mg/m3** |
- |
- |
10 |
ISO 6326-5 |
* Inertinės dujos + C2+.
** Vertė turi būti nustatyta etaloninėmis sąlygomis (293,2 K (20°C) ir 101.3 kPa).
Etaloniniai degalai G23
| Charakteristikos |
Vienetai |
Bazinis kiekis |
Verčių ribos2 |
Bandymų metodas |
|
| mažiausia |
didžiausia |
||||
| Sudėtis: |
|
|
|
|
|
| Metanas |
- |
92,5 |
91,5 |
93,5 |
- |
| Skirtumas* |
% mol |
- |
- |
1 |
ISO 6974 |
| N2 |
- |
7,5 |
6,5 |
8,5 |
- |
| Sieros kiekis |
mg/m3** |
- |
- |
10 |
ISO 6326-5 |
* Inertinės dujos (ne N2) + C2 + C2+.
** Vertė turi būti nustatyta etaloninėmis sąlygomis (293,2 K (20°C) ir 101.3 kPa).
Etaloniniai degalai G25
| Charakteristikos |
Vienetai |
Bazinis kiekis |
Verčių ribos(2) |
Bandymų metodas |
|
| mažiausia |
didžiausia |
||||
| Sudėtis: |
|
|
|
|
|
| Metanas |
- |
86 |
84 |
88 |
- |
| Skirtumas* |
% mol |
- |
- |
1 |
ISO 6974 |
| N2 |
- |
14 |
12 |
16 |
- |
| Sieros kiekis |
mg/m3** |
- |
- |
10 |
ISO 6326-5 |
3. SUSKYSTINTOS NAFTOS DUJOS (LPG)
| Parametrai |
Vienetai |
A kuro ribos |
B kuro ribos |
Bandymų metodas |
||
| mažiausia |
didžiausia |
mažiausia |
didžiausia |
|||
| oktaninis skaičius |
|
92,5** |
|
92,5 |
|
EN 589 B priedas |
| Sudėtis: |
|
|
|
|
|
|
| C3 kiekis |
% tūrio |
48 |
52 |
83 |
87 |
- |
| C4 kiekis |
% tūrio |
48 |
52 |
13 |
17 |
ISO 7941 |
| Olefinai |
% tūrio |
- |
12 |
- |
14 |
- |
| Garinimo likutis |
mg/kg |
- |
50 |
- |
50 |
NFM 41015 |
| Bendras sieros kiekis |
ppm masės ** |
- |
50 |
- |
50 |
EN 24260 |
| Vandenilio sulfidas |
- |
- |
nėra |
- |
nėra |
ISO 8819 |
| Varinės plokštelės korozija |
klasė |
- |
1 klasė |
- |
1 klasė |
ISO 62517 |
| Vanduo, esant 0°C |
- |
- |
nėra |
- |
nėra |
apžiūra |
7 Gali būti, kad koroziją sukeliančių medžiagų buvimo tiksliai nustatyti nepavyks, jei ėminyje yra korozijos inhibitorių ar kitų cheminių medžiagų, kurios mažina ėminio korozinį poveikį varinei plokštelei. Todėl draudžiama pridėti tokių medžiagų siekiant iškreipti bandymo metodo duomenis.
_____________
Oro taršos transporto priemonių dyzelinių
variklių išmetamosiomis dujomis
ribojimo taisyklių
11 priedas
DŪMŲ MATUOKLIO ĮRENGIMAS IR NAUDOJIMAS
1. TAIKYMAS
Šiame priede smulkiai apibūdinamas dūmų matuoklių įrengimas ir naudojimas bandymuose, kurie aprašyti šių Taisyklių 7 ir 4 prieduose.
2. BANDINIŲ ĖMIMAS DŪMŲ MATUOKLIU
2.1. Dūmų matuoklių įrengimas bandymams pastovaus apsisukimų dažnio režimu.
2.1.1. Zondo skerspjūvio ploto ir išmetamojo vamzdžio skerspjūvio ploto santykis turi būti ne mažesnis kaip 0,05. Priešslėgis, išmatuotas išmetamajame vamzdyje zondo įleidžiamosios angos vietoje, turi būti ne didesnis kaip 75 mm (vandens manometro stulpelio).
2.1.2. Zondą sudaro vamzdis su atviru galu, nukreiptu į priekį išilgai išmetamojo vamzdžio ar išmetamojo vamzdžio ilginamojo vamzdžio, jei jis reikalingas, ašies. Zondas turi būti įdėtas toje dalyje, kurioje dūmų pasiskirstymas yra apytikriai tolygus. Norint tai pasiekti, zondas išmetamajame vamzdyje dedamas kiek įmanoma pasroviui ar, jei būtina, ilginimo vamzdyje, taip, kad, jei D yra išmetamojo vamzdžio skersmuo ties išėjimu, zondo galas būtų tiesiojoje dalyje, kuri būtų tiesi bent 6 D atstumu aukštyn nuo bandinio ėmimo vietos ir 3 D atstumu pasroviui. Jei naudojamas ilginimo vamzdis, jungties vietoje oras neturi patekti.
2.1.3. Slėgis išmetamajame vamzdyje ir slėgio skirtumo charakteristikos bandinio ėmimo linijoje turi būti tokie, kad zondu imamas bandinys iš esmės atitiktų izokinetiniu metodu imamą bandinį.
2.1.4. Jei būtina, norint slopinti pulsavimą bandinio ėmimo linijoje, kiek įmanoma arčiau zondo įrengiamas kompaktiškos konstrukcijos ir pakankamos talpos plėtimosi rezervuaras. Be to, galima įtaisyti aušintuvą.
Aušintuvo ir plėtimosi rezervuaro prijungimas turi perdaug nekeisti išmetamųjų dujų sudėties.
2.1.5. Norint padidinti bandinio ėmimo slėgį, į išmetamąjį vamzdį bent 3 D atstumu pasroviui nuo bandinio ėmimo zondo galima įstatyti droselinį vožtuvą ar kitą slėgio didinimo priemonę.
2.1.6. Zondą, aušinimo įtaisą, plėtimosi rezervuarą (jei reikalingas) ir dūmų matuoklį jungiantys vamzdžiai turi būti kiek įmanoma trumpesni, bet tuo pat metu atitinkantys keliamus slėgio ir temperatūros reikalavimus, aprašytus šių Taisyklių 9 priedo 3.8 ir 3.9 punktuose. Vamzdis nuo matavimo vietos iki dūmų matuoklio turi kilti aukštyn, ir reikia vengti sulenkimų smailiu kampu, kur galėtų kauptis suodžiai. Jei dūmų matuoklis neturi reguliavimo vožtuvo, jis įrengiamas priešais matuoklį.
2.2. Įrengimas bandymams greitėjimo be apkrovos režimu
2.2.1. Zondo skerspjūvio ploto ir išmetamojo vamzdžio skerspjūvio ploto santykis turi būti ne mažesnis kaip 0,05. Priešslėgis, išmatuotas išmetamajame vamzdyje zondo įleidžiamosios angos vietoje, turi būti ne didesnis kaip 75 mm (vandens manometro stulpelio).
2.2.2. Zondą sudaro vamzdis atviru galu, nukreiptu į priekį išilgai išmetamojo vamzdžio ar išmetamojo vamzdžio ilginamojo vamzdžio, jei jis reikalingas, ašies. Zondas turi būti įdėtas toje dalyje, kurioje dūmų pasiskirstymas yra apytikriai tolygus. Norint tai pasiekti, zondas išmetamajame vamzdyje dedamas kiek įmanoma pasroviui ar, jei būtina, ilginimo vamzdyje taip, kad D yra išmetamojo vamzdžio skersmuo ties išėjimu, tai zondo galas būtų tiesiojoje dalyje, kuri būtų tiesi bent 6 D atstumu aukštyn nuo bandinio ėmimo vietos ir 3 D atstumu pasroviui. Jei naudojamas ilginimo vamzdis, jungties vietoje oras neturi patekti.
2.2.3. Bandinio ėmimo sistema turi būti tokia, kad esant bet kuriam variklio apsisukimų dažniui bandinio slėgis dūmų matuoklyje atitiktų šių Taisyklių 9 priedo 3.8.2 punkte apibrėžtas ribas. Tai galima patikrinti pažymint bandinio slėgį varikliui dirbant tuščiąja eiga ir didžiausiu apsisukimų be apkrovos režimu. Atsižvelgiant į dūmų matuoklio charakteristikas, bandinio slėgį galima reguliuoti jį fiksuotai ribojant ar reguliavimo vožtuvu išmetamajame vamzdyje arba ilginimo vamzdyje. Nesvarbu, kuris metodas taikomas, į išmetamąjį vamzdį įstatyto zondo įleidžiamojoje angoje priešslėgis turi būti ne didesnis kaip 75 mm (vandens manometro stulpelio).
2.2.4. Su dūmų matuokliu jungiantys vamzdžiai turi būti kiek įmanoma trumpesni. Vamzdis nuo matavimo vietos iki dūmų matuoklio turi kilti aukštyn, reikia vengti sulenkimų smailiu kampu, kur galėtų kauptis suodžiai. Norint išmetamąsias dujas atjungti nuo dūmų matuoklio, kai nedaromi matavimai, priešais jį galima įtaisyti reguliuojamąjį vožtuvą.
3. VISO SRAUTO DŪMŲ MATUOKLIS
Tik bendrosios atsargumo priemonės, kurių reikia laikytis darant bandymus pastovaus apsisukimų dažnio ir greitėjimo be apkrovos režimu, yra šios:
3.1. Išmetamąjį vamzdį ir dūmų matuoklį jungiančių vamzdžių jungtys turi neleisti orui patekti iš lauko.
3.2. Su dūmų matuokliu jungiantys vamzdžiai turi būti kiek įmanoma trumpesni, kaip ir dūmų matuoklių bandiniams imti vamzdžiai. Vamzdžių sistema nuo matavimo vietos iki dūmų matuoklio turi kilti aukštyn, reikia vengti sulenkimų smailiu kampu, kur galėtų kauptis suodžiai. Norint išmetamąsias dujas atjungti nuo dūmų matuoklio, kai nedaromi matavimai, priešais jį galima įtaisyti reguliuojamąjį vožtuvą.